Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dar kartą smogė tiltui į Krymą: puolė bent 20 dronų
10:44
Praėjusią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos dronais atakavo Čonharo tiltą, jungiantį okupuotą Chersono srities dalį su aneksuotu Krymu. Tai – antrasis smūgis šiam tiltui per tris dienas.
Tiltas, kuris naudojamas šaudmenims ir degalams gabenti, buvo apgadintas, pranešė Rusijos paskirtas srities gubernatorius Vladimiras Saldo.
Nurodoma, kad eismas per tiltą buvo sustabdytas, taip pat uždarytas Džankojaus automobilių kontrolės punktas.
„Vietoje dirba atitinkamos tarnybos. Prašau vairuotojų naudotis alternatyviais maršrutais per Armianską ir Perekopą“, – rašė V.Saldo.
Pasak jo, prie tilto buvo numušta daugiau nei 20 Ukrainos dronų.
„Priešas sutelkia smūgius į šį objektą, siekdamas sutrikdyti eismą“, – kalbėjo vadinamasis gubernatorius.
Apie pirmąjį smūgį šiam tiltui pranešta pirmadienį. Smūgis buvo įvykdytas birželio 7 d. Po apšaudymo pranešta apie kelio dangos pažeidimus. Publikuotose nuotraukose matyti, kad viduryje tilto dronai išmušė skyles.
Pasak naujienų portalo UNITED24, ukrainiečiai panaudojo FP-2 puolamuosius dronus ir neseniai pristatytą Ukrainoje pagamintą puolamąjį droną „Behemoth“. Tai buvo pirmasis žinomas naujosios bepilotės sistemos panaudojimas kovos veiksmuose prieš pagrindinį Rusijos logistikos maršrutą.
Čonharo tiltas yra R-280 greitkelio, pagrindinio transporto koridoriaus, vedančio iš Rusijos Rostovo prie Dono per okupuotas Donecko srities teritorijas į Krymą, dalis. Šiuo maršrutu Rusijos pajėgos gabeno personalą, įrangą ir atsargas į pusiasalį ir pietines fronto linijas.
Gegužės pabaigoje Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad greitkelio ruožai tarp okupuotų Berdiansko, Melitopolio ir Džankojaus miestų yra „Ukrainos karinės žvalgybos operatyvininkų ugnies kontrolėje“, ir paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti degančios degalų autocisternos, sunkvežimiai ir platforminiai sunkvežimiai, kuriems smogė Ukrainos dronai.
Dėl šių smūgių Kryme jau susidarė degalų trūkumas. Pačiame pusiasalyje dronai smogė geležinkelio infrastruktūrai, sutrikdydami eismą.
Pasak „Telegram“ kanalo „Krym.Realii“, aneksuotas Krymas ir Sevastopolis antradienio naktį taip pat tapo dronų atakų taikiniu, o keliuose Krymo pusiasalio regionuose ir Kačos kariniame aerodrome buvo pranešta apie galingus sprogimus. Sevastopolyje per naktį tris kartus nuskambėjo oro pavojaus sirena.
Ukrainos kariuomenė dar nekomentavo pranešimų apie smūgius Čonharo tiltui ar Krymui.
Prie Maskvos į orą išlėkė automobilis: aiškėja detalės apie per sprogimą žuvusį vyrą
11:26
Antradienį anksti ryte prie Maskvos esančiame kariškiams skirtame Balašichos mikrorajone sprogo automobilis, skelbia vietinis „Telegram“ kanalas „Balašicha rulit“ ir „Shot“.
Galingas sprogimas nugriaudėjo tuo metu, kai vairuotojas įsėdo į automobilį „BMW X3“ ir pradėjo išvažinėti iš stovėjimo aikštelės, tai matyti iš vaizdo įrašo, kuriuo pasidalijo stebėsenos kanalas „Exilenova+“.
Po sprogimo automobilis rėžėsi į kitą transporto priemonę ir užsidegė. Aplinkui buvę žmonės ėmė gesinti gaisrą ir ištraukė vairuotoją iš degančio automobilio, tačiau jo išgelbėti nepavyko. Kas tiksliai sėdėjo prie vairo, kol kas nežinoma.
Preliminariais duomenimis, per automobilio sprogimą žuvusiam vyrui buvo 62 metai, skelbia kanalas „Novosti Balašichi“. Šiuo metu policija ieško su sprogimu susijusių asmenų.
Rusijos propagandinės žiniaskaidos versijoje teigiama, kad 1964 m. gimęs vyras „BMW X3“ automobilį įsigijo maždaug prieš 1 metus ir 8 mėnesius. Būtent jame buvo pritvirtintas sprogstamasis įrenginys, kurio galingumas trotilio ekvivalentu buvo 300–400 gramų. Manoma, kad prietaisas buvo paslėptas po vairuotojo sėdyne.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų namai prie slaptų karinių bazių Švedijoje: valdžia griebėsi veiksmų
10:51
Švedijos vyriausybė ieško teisinių mechanizmų, kurie leistų valstybės iždui priverstinai perimti Rusijos piliečiams priklausančią privačią nuosavybę, esančią netoli karinių objektų.
Pirmadienį paskelbtame pranešime spaudai vyriausybė pranešė, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas – pasiūlyti ekspropriacijos įstatymo pataisas, pagal kurias „turto savininkas gali būti priverstas perduoti savo turimą turtą“.
„Tikslas – užtikrinti, kad Švedijos vyriausybė galėtų imtis veiksmų, kai kyla pavojus, kad nuosavybė gali būti naudojama nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiu būdu“, – rašoma pareiškime.
„Blogėjanti saugumo padėtis kelia naujus reikalavimus Švedijos gebėjimui apsisaugoti nuo grėsmių, – tęsiama pareiškime. – Rizika, kad nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas sabotažui, žvalgybai ar kitai grėsmę saugumui keliančiai veiklai, turi būti veiksmingai valdoma.“
Pareiškime teigiama, kad tyrimas, kuriam pirmininkauja Apeliacinio teismo vyresnysis teisėjas, savo išvadas turi pateikti ne vėliau kaip iki 2027 m. kovo pabaigos, skelbia „TVP World“.
Slapta bazė
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltojo erelio ordino taryba tarė žodį – dabar Nawrockis spręs, ar atimti ordiną iš Zelenskio
10:19
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, gavęs prezidento patariamosios institucijos nuomonę, „tinkamu laiku“ nuspręs, ar atimti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, pirmadienį pranešė jo atstovas spaudai, kurį cituoja „TVP World“.
Diskusiją taryboje sukėlė V.Zelenskio sprendimas praėjusį mėnesį pasirašyti dekretą dėl Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padalinio pavadinimo „UPA didvyrių“ vardu – tai nuoroda į Ukrainos sukilėlių armiją, nacionalistines pajėgas, Antrojo pasaulinio karo metais vykdžiusias lenkų žudynes.
Šis žingsnis atvėrė naują nesutarimų liniją tarp Varšuvos ir Kyjivo, nepaisant to, kad Lenkija buvo viena iš stipriausių Ukrainos rėmėjų nuo tada, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją.
Klausė, ar iš Zelenskio turėtų būti atimtas apdovanojimas
Istoriko išsilavinimą turintis nacionalistas K.Nawrockis paprašė tarybos apsvarstyti, ar iš V.Zelenskio turėtų būti atimtas apdovanojimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prie Maskvos nugriaudėjo mįslingas sprogimas: į orą išlėkė automobilis
10:10
Antradienį anksti ryte prie Maskvos esančiame kariškiams skirtame Balašichos mikrorajone sprogo automobilis, skelbia vietinis „Telegram“ kanalas „Balašicha rulit“ ir „Shot“.
Galingas sprogimas nugriaudėjo tuo metu, kai vairuotojas įsėdo į automobilį „BMW X3“ ir pradėjo išvažinėti iš stovėjimo aikštelės, tai matyti iš vaizdo įrašo, kuriuo pasidalijo stebėsenos kanalas „Exilenova+“.
Nurodoma, kad vairuotojas buvo ištrauktas gyvas iš degančio automobilio, tačiau jo išgelbėti nepavyko. Kas tiksliai sėdėjo prie vairo, kol kas nežinoma.
Rusijos tyrimų komitetas patvirtino, kad Balašichoje sprogo automobilis: „Automobilio vairuotojas patyrė daugybinius sužalojimus, dėl kurių mirė įvykio vietoje“.
Dėl įvykio pradėta baudžiamoji byla. Kariškių apgyvendintą mikrorajoną sudaro 24 daugiabučiai namai, kurie pastatyti daugiausia kariškiams ir jų šeimoms.
2025 m. balandžio mėn. Balašichoje buvo nužudytas Rusijos generalinio štabo pagrindinio operatyvinio departamento vadovo pavaduotojas Jaroslavas Moskalis. Kai jis išėjo iš namų, šalia jo sprogo pastatytas automobilis. Generolas leitenantas žuvo vietoje. Įtariamuoju tapo 42-ejų metų Ihnatas Kuzinas, kurį Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pavadino „Ukrainos specialiųjų tarnybų agentu“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Mums reikia tavo pinigų“: Zelenskis prakalbo apie Abramovičiaus turtus
09:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito metu Jungtinėje Karalystėje kalbėjosi su laikraščio „The Guardian“ žurnalistais ir atskleidė, kad jis spaudė ministrą pirmininką Keirą Starmerį dėl lėšų, gautų iš verslininko Romano Abramovičiaus už futbolo klubą „Chelsea FC“.
2,4 mlrd. svarų sterlingų vyriausybė skyrė humanitariams tikslams Ukrainoje. V.Zelenskis pasiūlė, kad „Chelsea“ pardavimo pajamos galėtų padėti Ukrainai finansuoti antibalistines raketas, skirtas numušti Rusijos ginkluotei, kuri pastoviai talžo Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Valdžios atstovai ruošiasi galimai teismo bylai, nes Rusijos milijardierius nesugebėjo pervesti lėšų iki nustatyto termino, o dėl to, kaip jos galiausiai bus panaudotos, kyla ginčas.
„Ministras pirmininkas man sakė, kad stengiasi iš visų jėgų, ir žinau, kad mūsų diplomatinės komandos apie tai kalba, ir, žinoma, tai sudėtingas momentas. Mums reikia daugiau saugumo, ir mes bandome per PURL programą įsigyti antibalistinių raketų iš Jungtinių Valstijų“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Jos yra labai brangios, ir, žinoma, šie pinigai gali padėti, be to, tai yra teisinga. Taigi Rusija pradėjo šį karą. Kodėl gi nepasinaudoti Rusijos pinigais?“, – klausė jis.
V.Zelenskis pajuokavo, kad R.Abramovičius neatsivežė pinigų, kai jie susitiko Kyjive praėjusį mėnesį.
„Jis neatsivežė šių pinigų. Aš pasakiau: „Mums reikia tavo pinigų“, – juokėsi prezidentas.
Šalies vadovas pridūrė, kad paprašė K.Starmerio ir sąjungininkų daugiau pagalbos uždarant dangų nuo Rusijos atakų ir lėšų, jog Ukrainos kariai galėtų dirbti pagal profesines sutartis, o ne kartais būtų šaukiami į tarnybą prieš jų valią.
Putinas rėžė „ne“ Zelenskiui, dabar teks stoti į akistatą su įsiutusia Europa
08:54 Atnaujinta 09:50
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas atmetė Ukrainos pasiūlymą surengti lyderių susitikimą, kuriame būtų aptarti galimi karo užbaigimo būdai, per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT.
„Ukraina pasiūlė konkretų būdą – dviejų lyderių susitikimą neutralioje teritorijoje. Iš Putino išgirdome atsakymą: „Ne“. Vėl ir vėl: „Ne“, – kalbėjo Andrijus Melnykas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirame laiške V.Putinui paragino nutraukti karą ir išreiškė pasirengimą tiesioginėms deryboms. Atsakydamas Kremliaus šeimininkas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume kalbėjo apie tariamą Rusijos kariuomenės ir ekonomikos sėkmę.
„Ironiška, kad Putinas tai darė juodų dūmų, kylančių virš svarbiausių karinių objektų netoli Sankt Peterburgo, kuriems vos prieš kelias valandas smogė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, fone. Simbolikos buvo sunku nepastebėti“, – pažymėjo A.Melnykas.
Tuo tarpu, pasak jo, Rusijos pareigūnų pareiškimai rodo, kad ekonominė padėtis Rusijoje blogėja. Jis priminė, kad ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas pripažino, jog šalyje susiklostė „sudėtinga padėtis“, finansų ministras Antonas Siluanovas įspėjo apie galimą biudžeto deficito didėjimą, o Valstybės Dūmos deputatas Renatas Suleimanovas išsakė mintį, kad Rusijos ekonomika gali neatlaikyti užsitęsusio karo.
„Per pastaruosius ketverius metus Rusija išsilaikė per „mirties ekonomiką“ – modelį, kuris rėmėsi karu, militarizacija ir pačia mirtimi kaip pagrindiniais ekonominės veiklos varikliais“, – paaiškino diplomatas.
Tuo pat metu, pasak jo, vien vien vienkartinėms išmokoms už karinės tarnybos sutartis Rusija kasmet išleidžia apie 10 mlrd. dolerių, o kompensacijos už kario mirtį gali siekti apie 200 tūkst. dolerių. Jis pridūrė, kad, nepaisant Kremliaus bandymų demonstruoti optimizmą, Rusijos ekonominė padėtis artėja prie kritinio taško.
„Gegužės mėnesį mūšio lauke Ukraina išlaisvino 100 kvadratinių kilometrų didesnę teritoriją, nei Rusijos kariai sugebėjo užimti. Ir tai vyksta jau antrą mėnesį iš eilės“, – pridūrė Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT.
Europa perima vadžias
Europos lyderiai pasirengę imtis vadovaujančio vaidmens derybose dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą nutraukimo, pareiškė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo oficialus atstovas Stefanas Cornelius.
„Mano nuomone, nauja yra tai, kad šis procesas dabar įgauna šviežią pagreitį Europoje“, – sakė jis po Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimo Londone.
Kaip jį cituoja leidinys „Politico“, tai, kad Europa perima ir tęsia derybų procesą, kurį iki šiol daugiausia vedė Jungtinės Valstijos, yra dar vienas naujas įvykis.
Tačiau kanclerio atstovas taip pat pridūrė, kad viskas vyksta glaudžiai koordinuojant su JAV. Europos iniciatyva prisiimti vadovaujamąjį vaidmenį taikos derybose atsirado tuo metu, kai Vašingtonas ėmė skirti vis daugiau dėmesio JAV ir Izraelio karo prieš Iraną nutraukimui, rašoma straipsnyje.
Bendrame pareiškime F.Merzas, Prancūzijoje ir Jungtinės Karalystės lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu skatino „tiesioginį dialogą tarp Ukrainos ir Rusijos, aktyviai dalyvaujant JAV ir Europai“ ir iškėlė penkias sąlygas taikai pasiekti, įskaitant nedelsiamą ir visišką ugnies nutraukimą.
Europos lyderiai tęs diskusijas dėl savo požiūrio į galimas taikos derybas G-7 susitikime Eviane ir kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, paaiškino S.Cornelius.
„Mums reikia kuo platesnio visų Europos partnerių palaikymo, kad tikrai judėtume link taikos“, – pažymėjo jis.
Tačiau lieka neaišku, ar Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs sėsti prie derybų stalo su Europos lyderiais, kurie buvo pašalinti iš tiesioginių derybų, nepaisant to, kad ilgą laiką siekė įgyti reikšmingesnį vaidmenį formuojant galimą konflikto sprendimą.
Europos šalys, ypač Vokietija, tapo didžiausiomis Kyjivo karinėmis rėmėjomis ir, tikėtina, derybose su Maskva užims griežtesnę poziciją nei jų amerikiečių kolegos.
Nors anksčiau V.Putinas į Europos derybininko su Kremliumi poziciją siūlė Rusijai lojalų buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį, šis pasiūlymas buvo greitai atmestas Europos sostinėse. Jis buvo suprastas kaip apgalvotas V.Putino bandymas suskaldyti žemyną ir pavaizduoti save kaip sąžiningą derybų partnerį, žinant, kad pasiūlymas vargu ar bus priimtas.
S.Cornelius nurodė, kad „gali prireikti savaičių ar net mėnesių“, kol V.Putinas bus priverstas sėsti prie derybų stalo, ir kad „tik stipri Ukraina ir spaudimas Rusijai privers Putiną pasitraukti“.
Jis pabrėžė, kad Europa turi būti pasirengusi, kai tas laikas ateis.
„Mums taip pat reikia suformuoti pasirengimą dialogui ir suderinti sąlygas, kuriomis tokios derybos apskritai gali vykti, – konstatavo kanclerio atstovas. – Visa tai yra pasirengimo dalis. Mes esame perorientavimo fazėje“.
Ekspertai sutinka, kad derybos dėl Ukrainos Jungtinėje Karalystėje pasiuntė svarbų signalą V.Putinui ir Donaldui Trumpui. Nors iš esmės šis susitikimas neatnešė jokių naujų susitarimų, tačiau šio susitikimo žinia buvo aiški ir nedviprasmiška.
V.Putinas, tikėtina, praleido paskutinę galimybę išeiti iš karo nenugalėtas.
„Rusijai viskas bus tik blogiau. Nuostoliai mūšio lauke toliau didės. Pralaimėjimai taps vis labiau žeminantys“, – rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
JAV atstovas JT: Rusijos invazija į Ukrainą buvo strateginė nesėkmė
08:06
Pasak JAV atstovo Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje Dano Negrea, Rusijos sprendimas pradėti invaziją į Ukrainą buvo strateginė nesėkmė. Apie tai rašo naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Rusijos invazija į Ukrainą buvo strateginė nesėkmė. Jos naftos perdirbimo gamyklos dega...
Maskva negali pasiekti savo tikslų mūšio lauke. Eskalacija to nepakeis ir tik padidins katastrofos riziką. Šis karas turi baigtis nedelsiant. Viskas“, – sakė jis.
JAV atstovas paragino JT valstybes nares „nedelsiant nutraukti Rusijos karo pastangų rėmimą, nes šis karas neturi karinio sprendimo“.
„Kalbame apie Iraną, kuris tiekė dronus Rusijai naudoti Ukrainoje, taip pat Kubą, kuri tęsia karą, leisdama tūkstančiams samdinių kovoti Rusijos pusėje“, - teigė jis.
D.Negrea sakė, kad „šis karas gali baigtis tik derybomis“.
„Jungtinės Valstijos yra pasirengusios, kaip ir anksčiau, ir mes ne kartą tai sakėme abiem pusėms, prisidėti prie ilgalaikės karo pabaigos.“
Pirmadienį JT Saugumo Taryba susirinko Ukrainos prašymu į neeilinį posėdį dėl naujausios masinės Rusijos atakos.
Zelenskis kalbėjosi su JAV pasiuntiniais: ką aptarė?
07:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė turėjęs „pozityvų“ pokalbį su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu bei pagyrė jų pasirengimą artimiausiomis savaitėmis dirbti siekiant užbaigti karą Ukrainoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
„Labai pozityvus pokalbis“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Anot agentūros, V.Zelenskis vyko atgal į Kyjivą po derybų Londone su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais dėl tolesnių žingsnių sprendžiant karą.
Europos lyderiai pritarė siūlymui surengti V.Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, kad būtų bandoma susitarti dėl paliaubų, ir teigė, kad Europa prisidės prie šio proceso.
JAV tarpininkaujamos derybos, kurias prižiūri S.Witkoffas ir J.Kushneris, buvo įstrigusios, nes Vašingtonas sutelkė dėmesį į konfliktą Irane.
Vėliau V.Zelenskis pridūrė, kad kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir su juo aptarė pokalbį su JAV pasiuntiniais bei tolesnių žingsnių koordinavimą.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo suprantantis, kad didžioji pasaulio dėmesio dalis šiuo metu nukreipta į Iraną, „tačiau bendras taikos Europoje tikslas išlieka darbotvarkėje“.
Jis paaiškino, kad su JAV pasiuntiniais aptarė derybų perspektyvas artėjančiame G7 viršūnių susitikime ir išreiškė dėkingumą Jungtinėms Valstijoms, įskaitant už „teigiamą Ukrainos pozicijos vertinimą“.
JAV ir Ukrainos pareigūnai toliau kalba apie galimą S.Witkoffo ir J.Kushnerio vizitą į Kyjivą, kuris galėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis, patvirtino šaltinis. Tai būtų pirmasis oficialus šių dviejų pasiuntinių vizitas į Ukrainą, nors jie anksčiau jau buvo lankęsi Maskvoje deryboms su Rusija.
Į Taliną su žmona valstybiniam vizitui atvyko Volodymyras Zelenskis
07:04
Ankstų antradienio rytą į Taliną su vizitu atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lydimas žmonos Olenos Zelenskos.
Vizito metu V.Zelenskis Kadriorge susitiks su Estijos prezidentu Alaru Karisu. Valstybių vadovai aptars Estijos ir Ukrainos bendradarbiavimą.
Po susitikimo A.Karisas ir V.Zelenskis surengs spaudos konferenciją, kurią bus galima stebėti tiesiogiai internetu.
Ukrainos valstybės vadovas taip pat turėtų susitikti su ministru pirmininku Kristenu Michalu ir dalyvauti Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) viršūnių susitikime.
Šio vizito metu V.Zelenskį lydi jo žmona O.Zelenska, kuri susitiks su Estijos valstybės vadovo sutuoktine Sirje Karis. Pirmosios ponios susitiks su įvairiais švietimo ir mokslo sektorių atstovais bei lankysis Estijos tarptautinio vystymosi centre (ESTDEV).
Jungtinėje Karalystėje (JK) sekmadienį V.Zelenskis susitiko su Vokietijos, Prancūzijos ir JK lyderiais, kad aptartų situaciją fronto linijoje ir apžvelgtų karo eigą.
Charkivo srityje per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės
06:32
Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės ir dar 10 buvo sužeista, antradienio rytą pranešė regiono gubernatorius.
„Priešas smogė Čuhuivo miestui“, – „Telegram“ parašė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas ir pridūrė, kad žuvo keturi žmonės, įskaitant 22 metų moterį.
„Dėl smūgių kilo gaisrai ir buvo apgadinta mažiausiai 18 transporto priemonių, gyvenamuosiuose daugiaaukščiuose pastatuose išdužo langai ir apgadinti fasadai“, – sakė O.Synjehubovas.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad jo mieste buvo sužeista 10 žmonių.
Pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo kasdienės Rusijos atakos, nusinešančios civilių gyvybes, o Ukraina atsakė savais dronų smūgiais giliau į Rusijos teritoriją, teigdama, kad jie daugiausia nukreipti prieš karinius ir energetikos objektus.
Balandį paskelbtais Jungtinių Tautų (JT) vertinimais, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją, Ukrainos teritorijose žuvo mažiausiai 15 tūkst. 850 civilių.
JT duomenimis, Rusijos kontroliuojamose vietovėse žuvo daugiau nei 2 tūkst. 800 civilių, ir priduriama, kad Ukrainos ir Rusijos okupuotose zonose buvo sužeista daugiau nei 44 tūkst. 800 žmonių.
