Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius pasodino JAV ant atsarginių suolelio: tarpininkavimas baigtas
13:40
Antradienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė apie JAV tarpininkavimo derybose dėl karo Ukrainoje pabaigą.
„JAV tarpininkavimo procesas sprendžiant Ukrainos konfliktą šiuo metu yra sustabdytas“, – nurodė D.Peskovas.
„Tačiau JAV derybininkai toliau palaiko ryšius. Ryšiai su mumis palaikomi per esamus kanalus, taip pat palaikomi ryšiai su ukrainiečiais“, - kalbėjo Kremliaus šeimininko atstovas spaudai.
Rusijos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad šiuo metu derybos dėl susitarimo Ukrainoje nevyksta, nes Kyjivas neva įrodė, kad nesugeba derėtis.
„Joks derybų procesas, kiek žinau, rimtai dabar nevyksta, trišalės derybos nevyksta“, – sakė diplomatas interviu laikraščiui „Vesti“.
„Kyjivas nepasirengęs eiti į jokius kompromisus, jiems karas yra jų motina, ypač aukščiausiajai vadovybei, pirmiausia [Volodymyrui] Zelenskiui. Ir jo baigtis jam yra politinė, o gal ir ne tik, mirtis, ne nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų rankos“, – aiškino jis.
„Rimtos mūsų sąlygos grįžti prie karinio konflikto ištakų, prie jo genezės, prie būtinybės užtikrinti tiek Ukrainos, tiek Rusijos saugumą, gerbti savo gyventojų teises savo šalies teritorijoje – visas jas Zelenskis atmeta“, – pridūrė V.Nebenzia. Pasak jo, tai negali būti pagrindas pradėti bet kokias rimtas derybas.
Zelenskis Estijoje susitinka su sąjungininkais: „Birželis ir liepa gali daug ką nulemti“
15:36
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį atvykęs į Estiją dalyvauti Ukrainos ir Šiaurės bei Baltijos valstybių aštuoneto (NB8) aukščiausiojo lygio susitikime, surengė virtinę dvišalių susitikimų su regiono lyderiais.
Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Vizitas surengtas tuo metu, kai Kyjivas intensyvina diplomatines pastangas prieš vėliau šią vasarą vyksiančius svarbiausius tarptautinius susitikimus, įskaitant Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G7) ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimus, ir kartu siekia papildomos karinės paramos bei koordinavimo su sąjungininkais dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
V.Zelenskis surengė dvišales derybas su Suomijos ministru pirmininku Petteri Orpo, Latvijos ministru pirmininku Andriu Kulbergu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, pranešė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Buvo aptarti įvairūs klausimai, įskaitant Ukrainos oro gynybos pajėgumų stiprinimą ir prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) iniciatyvos, kuri NATO sąjungininkams leidžia finansuoti JAV ginklų pirkimus Ukrainai, plėtojimą.
Ukrainos prezidentas taip pat susitiko su Estijos prezidentu Alaru Karisu ir padėkojo Estijai bei kitoms Šiaurės ir Baltijos šalims už nuolatinę paramą per visą karo laikotarpį.
Per bendrą spaudos konferenciją su A.Karisu V.Zelenskis Šiaurės ir Baltijos valstybes pavadino partneriais, kurie nuo karo pradžios „labai principingai, labai reikšmingai ir draugiškai“ rėmė Ukrainą.
V.Zelenskis taip pat pabrėžė būtinybę suderinti pozicijas prieš artėjančius aukščiausiojo lygio susitikimus.
„Šių metų birželis ir liepa gali daug ką nulemti“, – sakė jis.
Po 7 mlrd. eurų nuostolių – supurtymas šioje Rusijos verslo srityje
15:34
Rusija gali parduoti kai kurias anglių bendroves Indijai, nes šioje pramonės šakoje kilo krizė ir didėja bendrovių nuostoliai, kurie viršijo 600 mlrd. rublių (7,2 mlrd. eurų).
Indijos valstybinės įmonės „Steel Authority of India“ (SAIL) ir „National Mineral Development Corporation“ (NMDC) domisi Rusijos turto įsigijimu, „Reuters“ sakė informuoti šaltiniai. Jų teigimu, gegužės mėnesį Indija išsiuntė delegaciją į Rusiją aptarti šio klausimo su vyriausybės ir anglies pramonės atstovais.
Tuo pat metu SAIL galimybę pirkti Rusijos turtą nagrinėja specialiai sukurta vidaus komisija.
Šių metų pradžioje Indijos vyriausybė pripažino, kad kokso anglis yra pagrindinė ir strateginė naudingoji iškasena dėl jos priklausomybės nuo importuojamų išteklių. Šiuo metu daugiau nei pusę šalies iškastinio kuro poreikių patenkina Australija, o likusią dalį importuoja tokios šalys kaip Rusija ir Jungtinės Valstijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įspraudė į kampą: Rusijos kariai traukiasi iš svarbaus Ukrainos regiono
14:33
Rusijos karinė vadovybė išveda pajėgas iš Kinburno nerijos Mykolajivo srityje dėl Ukrainos vykdomos vidutinio nuotolio smūgių kampanijos prieš Rusijos tiekimo linijas okupuotoje Ukrainos teritorijoje, dėl kurios darosi vis sunkiau išlaikyti gynybą šiame regione, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Kryme veikianti Ukrainos partizanų grupė „Ateš“ pirmadienį pranešė, kad vienas iš jos agentų, priklausantis Rusijos Dnipro pajėgų grupės štabui, pranešė, jog Rusijos 337-ojo desantinio pulko (104-osios VDV divizijos) daliniai palieka savo pozicijas Kinburno nerijoje šiaurinėje ir vakarinėje dalyse dėl „visiškai sutrikusio“ aprūpinimo.
Agentas nurodė, kad šaudmenų, degalų ir maisto tiekimas sustabdytas, kad pusiasalyje esančios Rusijos pajėgos nesugeba atremti Ukrainos dronų smūgių ir kad Rusijos nuostoliai pastoviai auga.
Pasak šaltinio, Rusijos karinė vadovybė pradėjo perkelinėti nenurodytą skaičių karių iš 337-ojo VDV pulko į nenurodytą „Zaporožios sektoriaus“ dalį (galbūt turint omenyje Orichivo ar Huliaipolės kryptis), tačiau likusios pajėgos Kinburno nerijoje dėl aprūpinimo trūkumo yra „praktiškai išsekintos“ ir nebegali ginti nerijos.
Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Vladyslavas Vološynas birželio 8 d. pareiškė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti „Ateš“ pranešimo, tačiau nurodė, kad Ukrainos pajėgos vykdo operacijas, siekdamos užsitikrinti ugnies kontrolę virš Rusijos sausumos linijų okupuotoje Chersono srityje, todėl Rusijos pasitraukimas iš Kinburno nerijos yra įmanomas.
Kaip pastebi analitikai, panašu, kad Ukrainos plečiama vidutinio nuotolio smūgių kampanija prieš Rusijos karinius objektus okupuotame pietiniame ir rytiniame Ukrainos regione duoda rezultatų mūšio lauke, kurie artimiausioje ateityje greičiausiai toliau stiprės.
Rusijos pajėgos anksčiau naudojo savo ribotas pozicijas Kinburno nerijoje, kad atliktų artilerijos smūgius prieš Ochkivą, Mykolajivo srityje.
Zelenskis užsiminė apie atakas prieš Maskvą ir Sankt Peterburgą: „Tai – pergalė“
13:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laikraščio „The Guardian“ žurnalistams paaiškino, kodėl svarbu, kad ukrainiečių bepiločiai orlaiviai ir toliau skraidytų virš didžiausių Rusijos miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo.
Pasak prezidento, tolimojo nuotolių smūgių, kurių metu bepiločiai orlaiviai zvimbia virš gyvenamųjų namų Maskvos srityje ir Sankt Peterburge, tikslas – priversti šių miestų gyventojus pajusti, kas yra karas.
„Pergalė šiame kare yra tada, kai Rusijos visuomenė pripažįsta, kad karas yra baisus, jog karas yra tragedija ne kam nors kitam, o jiems patiems. Ir aš manau, kad tai ir yra tas momentas“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Tame pačiam interviu Ukrainos prezidentas taip pat pripažino, kad gegužės mėnesį Kyjive slapta apsilankė Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, kuriam V.Zelenskis išrėžė, jog niekada neatsisakys Donbaso, kaip to nori Maskva.
„Manau, kad aplink Putiną yra skirtingų žmonių. Pusė jų nori tęsti šį karą. Pusė jų nori jį sustabdyti. O aš manau, kad verslo žmonės, jie supranta, kad Rusijoje yra baisi ekonominė padėtis. Ji yra labai arti žlugimo“, – dėstė Ukrainos lyderis.
Praeitą savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė keletą smūgių prieš Sankt Peterburgą, kuris ruošėsi kasmetiniam tarptautiniam ekonomikos forumui.
Prezidentas V.Zelenskis patvirtino, kad vienas iš taikinių buvo Sankt Peterburgo naftos terminalas.
Po kelių dienų Ukrainos gynėjai surengė antrąją masinę smūgių seriją prieš Sankt Peterburgą. Tuo metu pranešta, kad buvo smogta Baltijos laivyno bazei.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai atkreipė dėmesį, kad šie išpuoliai dar kartą parodė, jog Rusija nesugeba patikimai apginti savo didžiųjų miestų nuo Ukrainos smūgių, ir šie incidentai pakenkė Rusijos stabilumo naratyvui.
Sprogimas „Roskosmos“ gamykloje Sankt Peterburge: 4 žmonės negyvi
13:04
Birželio 8 d. Sankt Peterburgo pramoninėje zonoje netoli Suomijos geležinkelio stoties įvyko sprogimas ir vėliau kilo gaisras. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija patikslino, kad gaisras kilo adresu Mineralnaja g. 32. Remiantis viešais duomenimis, šiuo adresu yra gamyklos „Arsenal“, priklausančios „Roskosmos“, gamybinis pastatas.
Portalo „Fontanka“ duomenimis, per sprogimą žuvo keturi žmonės. Du buvo rasti sudegusioje patalpoje, dar du – po griuvėsiais. Taip pat du žmonės buvo hospitalizuoti su įvairaus sunkumo sužalojimais. Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė apie dvi aukas.
Portalas rašė, kad degė angaras, kuriame buvo laikomi cheminiai reagentai. Gaisras, apėmęs 400 m² plotą, buvo gesinamas devynias valandas, dalyvaujant specialiam traukiniui. Sprogimo banga sugriovė mūrinę tvorą, kuri atitvėrė geležinkelio bėgius nuo įmonės teritorijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijoje nutraukta numušto drono nuolaužų paieška
12:28
Latvijos Rėzeknės savivaldybėje antradienį nutraukta diena anksčiau numušto drono nuolaužų paieška, nurodė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS).
Nurodoma, kad dronas buvo numuštas palyginti dideliame aukštyje, todėl jo nuolaužos gali būti išsibarsčiusios didelėje teritorijoje.
NBS šiuo metu neturi informacijos apie numušto drono kilmę ir tipą.
Policija drono nuolaužų paieškoje taip pat nebedalyvauja, o jos inicijuotą baudžiamąjį procesą antradienį turi perimti Valstybės saugumo tarnyba.
Kaip rašė BNS, pirmadienio rytą į Latvijos oro erdvę įskridusį užsienio droną netoli rytiniame Latgalos regione esančios Rogovkos Rėzeknės savivaldybėje numušė iš Šiaulių pakilę NATO Baltijos šalių oro policijos misijoje dalyvaujantys Prancūzijos naikintuvai.
Dronas į Latvijos oro erdvę įskrido dėl Rusijos vykdomų elektroninio karo veiksmų, patvirtino latvių kariuomenė.
Tai pirmas kartas, kai Latvijos oro erdvėje buvo numuštas iš užsienio atskridęs dronas.
Pažeistas Rusijos „okupacijos stuburas“: čia trūksta ne tik benzino, bet ir cukraus bei miltų
12:10
Okupuotame Kryme vis dažniau trūksta maisto. Iš parduotuvių lentynų dingsta cukrus, grūdai, miltai, druska ir makaronai. Apie tai skelbia „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos kovos su dezinformacija centru.
Vietiniai gyventojai praneša apie tuštėjančias parduotuvių lentynas. Kai kurie prekybos tinklai jau įvedė apribojimus, pagal kuriuos vienam asmeniui leidžiama įsigyti tik tam tikrą prekių kiekį – tai tik sustiprina paniką tarp gyventojų.
Krizės priežastys
Problemą lemia keli veiksniai. Pirma, išaugusi paklausa dėl didelio migrantų ir karinio personalo, kurį atkelia Rusija, skaičiaus. Antra, kyla rimtų logistinių sunkumų:
- Krymo tiltas nebegali atlikti pagrindinės transporto arterijos vaidmens
- jūrų keliams nuolat gresia pavojus
- sausumos jungtys per okupuotas teritorijas nuolat patenka į Ukrainos bepiločių orlaivių veikimo zoną.
Okupacinė valdžia tyli
Nepaisant akivaizdžių problemų, okupacinė administracija vengia viešų pasiaiškinimų ir toliau apsimeta, jog viskas stabilu.
Rusija jau pripažino, kad dėl Ukrainos bepiločių smūgių šalies pietuose ir okupuotame Kryme kyla „laikinų sunkumų“ dėl degalų tiekimo, ir įsteigė atskirą pramonės štabą šiai situacijai spręsti.
Okupuotame Kryme dėl nuolatinių smūgių naftos saugykloms įvesti griežti apribojimai ir benzino talonai. Birželio 7 d. Ukrainos pajėgos smogė dviem didžiausiems pusiasalio naftos sandėliams ir FSB objektui.
Kuro krizė Kryme ir kaimyniniuose regionuose
Ukrainos bepiločių smūgių kampanija Rusijos okupuotose teritorijose vis labiau trikdo Rusijos karių logistiką ir didina degalų trūkumą Kryme bei kaimyniniuose regionuose.
Vienas iš pagrindinių taikinių buvo transporto keliai, jungiantys Rusiją su okupuotais Ukrainos pietų rajonais ir Krymu per Mariupolį, skelbia BBC. Prancūzijos centro „Atum Mundi“ analitikas Clementas Molinas greitkelį Rostovas prie Dono-Mariupolis-Krymas pavadino „Rusijos okupacijos pietuose stuburu“.
Jis apskaičiavo, kad nuo gegužės pradžios Ukrainos bepiločiai atakavo apie 300 sunkvežimių, įskaitant daugiau kaip 30 degalų cisternų. Birželio mėn. smūgių intensyvumas padidėjo.
Okupuoto Krymo gyventojai ir turistai jau jaučia pasekmes. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai su ilgomis eilėmis degalinėse. Vietiniai gyventojai praneša, kad kartais degalų tenka laukti iki 10 valandų. Daugumoje degalinių galioja apribojimai – vienam asmeniui galima įsipilti ne daugiau kaip 20 litrų degalų, o kai kur benzino ar dyzelino apskritai nėra.
Rusų turistai, atvykę į regioną prieš prasidedant krizei, dabar stengiasi rasti degalų, kad galėtų išvykti. Problema tokia opi, kad vietos valdžios institucijoms teko atidaryti specialią karštąją liniją, kad jiems padėtų. Taip pat pranešama, kad dėl trūkumo smarkiai išaugo benzino ir dyzelino kainos.
Problemą pripažino ir Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas. Jo teigimu, šiuo metu neįmanoma visiškai patenkinti degalų poreikio, o dėl trūkumo į maršrutus neišvažiuoja šimtai autobusų.
Grėsmė alternatyviems Rusijos tiekimo keliams
Padėtį apsunkina tai, kad kyla grėsmė ir alternatyviems tiekimo keliams. Po Ukrainos atakų prieš keltus jūrų transportas tapo rizikingas, o eismas Kerčės tiltu ne kartą buvo apribotas dėl naujų išpuolių grėsmės.
Kai kurie Rusijos šaltiniai teigia, kad Ukrainos atakos prieš logistikos maršrutus jau paveikė Rusijos kariuomenės kovinį pajėgumą. Pavyzdžiui, birželio 7 d. Ukrainos pajėgos taip pat apgadino svarbų tiltą netoli Čonharo šiaurinėje Krymo dalyje, kuris buvo naudojamas karinei technikai ir civilinėms transporto priemonėms pervežti.
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos sandėliams dar labiau didina spaudimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad gegužės mėn. buvo atakuota beveik 40 proc. pirminių Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Pasak Harvardo universiteto eksperto Craigo Kennedy, Ukraina pamažu pereina nuo atakų prieš dideles naftos perdirbimo gamyklas prie smūgių vietiniams degalų tiekimo tinklams, o tai daro apčiuopiamesnį poveikį ir Rusijos kariuomenei, ir okupuotų teritorijų gyventojams. Dronų atakos paveikė ir kitas okupuotos Ukrainos dalis, konkrečiai Luhansko ir Chersono regionus.
Prie Maskvos į orą išlėkė automobilis: aiškėja detalės apie per sprogimą žuvusį vyrą
11:26
Antradienį anksti ryte prie Maskvos esančiame kariškiams skirtame Balašichos mikrorajone sprogo automobilis, skelbia vietinis „Telegram“ kanalas „Balašicha rulit“ ir „Shot“.
Galingas sprogimas nugriaudėjo tuo metu, kai vairuotojas įsėdo į automobilį „BMW X3“ ir pradėjo išvažinėti iš stovėjimo aikštelės, tai matyti iš vaizdo įrašo, kuriuo pasidalijo stebėsenos kanalas „Exilenova+“.
Po sprogimo automobilis rėžėsi į kitą transporto priemonę ir užsidegė. Aplinkui buvę žmonės ėmė gesinti gaisrą ir ištraukė vairuotoją iš degančio automobilio, tačiau jo išgelbėti nepavyko. Kas tiksliai sėdėjo prie vairo, kol kas nežinoma.
Preliminariais duomenimis, per automobilio sprogimą žuvusiam vyrui buvo 62 metai, skelbia kanalas „Novosti Balašichi“. Šiuo metu policija ieško su sprogimu susijusių asmenų.
Rusijos propagandinės žiniaskaidos versijoje teigiama, kad 1964 m. gimęs vyras „BMW X3“ automobilį įsigijo maždaug prieš 1 metus ir 8 mėnesius. Būtent jame buvo pritvirtintas sprogstamasis įrenginys, kurio galingumas trotilio ekvivalentu buvo 300–400 gramų. Manoma, kad prietaisas buvo paslėptas po vairuotojo sėdyne.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų namai prie slaptų karinių bazių Švedijoje: valdžia griebėsi veiksmų
10:51
Švedijos vyriausybė ieško teisinių mechanizmų, kurie leistų valstybės iždui priverstinai perimti Rusijos piliečiams priklausančią privačią nuosavybę, esančią netoli karinių objektų.
Pirmadienį paskelbtame pranešime spaudai vyriausybė pranešė, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas – pasiūlyti ekspropriacijos įstatymo pataisas, pagal kurias „turto savininkas gali būti priverstas perduoti savo turimą turtą“.
„Tikslas – užtikrinti, kad Švedijos vyriausybė galėtų imtis veiksmų, kai kyla pavojus, kad nuosavybė gali būti naudojama nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiu būdu“, – rašoma pareiškime.
„Blogėjanti saugumo padėtis kelia naujus reikalavimus Švedijos gebėjimui apsisaugoti nuo grėsmių, – tęsiama pareiškime. – Rizika, kad nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas sabotažui, žvalgybai ar kitai grėsmę saugumui keliančiai veiklai, turi būti veiksmingai valdoma.“
Pareiškime teigiama, kad tyrimas, kuriam pirmininkauja Apeliacinio teismo vyresnysis teisėjas, savo išvadas turi pateikti ne vėliau kaip iki 2027 m. kovo pabaigos, skelbia „TVP World“.
Slapta bazė
Plačiau skaitykite ČIA.
Dar kartą smogė tiltui į Krymą: puolė bent 20 dronų
10:44
Praėjusią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos dronais atakavo Čonharo tiltą, jungiantį okupuotą Chersono srities dalį su aneksuotu Krymu. Tai antras smūgis šiam tiltui per tris dienas.
Tiltas, kuris naudojamas šaudmenims ir degalams gabenti, buvo apgadintas, pranešė Rusijos paskirtas srities gubernatorius Vladimiras Saldo.
Nurodoma, kad eismas per tiltą buvo sustabdytas, taip pat uždarytas Džankojaus automobilių kontrolės punktas.
„Vietoje dirba atitinkamos tarnybos. Prašau vairuotojų naudotis alternatyviais maršrutais per Armianską ir Perekopą“, – rašė V.Saldo.
Pasak jo, prie tilto buvo numušta daugiau nei 20 Ukrainos dronų.
„Priešas sutelkia smūgius į šį objektą, siekdamas sutrikdyti eismą“, – kalbėjo vadinamasis gubernatorius.
Apie pirmąjį smūgį šiam tiltui pranešta pirmadienį. Smūgis buvo įvykdytas birželio 7 d. Po apšaudymo pranešta apie kelio dangos pažeidimus. Publikuotose nuotraukose matyti, kad viduryje tilto dronai išmušė skyles.
Pasak naujienų portalo UNITED24, ukrainiečiai panaudojo FP-2 puolamuosius dronus ir neseniai pristatytą Ukrainoje pagamintą puolamąjį droną „Behemoth“. Tai buvo pirmasis žinomas naujosios bepilotės sistemos panaudojimas kovos veiksmuose prieš pagrindinį Rusijos logistikos maršrutą.
Čonharo tiltas yra R-280 greitkelio, pagrindinio transporto koridoriaus, vedančio iš Rusijos Rostovo prie Dono per okupuotas Donecko srities teritorijas į Krymą, dalis. Šiuo maršrutu Rusijos pajėgos gabeno personalą, įrangą ir atsargas į pusiasalį ir pietines fronto linijas.
Gegužės pabaigoje Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad greitkelio ruožai tarp okupuotų Berdiansko, Melitopolio ir Džankojaus miestų yra „Ukrainos karinės žvalgybos operatyvininkų ugnies kontrolėje“, ir paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti degančios degalų autocisternos, sunkvežimiai ir platforminiai sunkvežimiai, kuriems smogė Ukrainos dronai.
Dėl šių smūgių Kryme jau susidarė degalų trūkumas. Pačiame pusiasalyje dronai smogė geležinkelio infrastruktūrai, sutrikdydami eismą.
Pasak „Telegram“ kanalo „Krym.Realii“, aneksuotas Krymas ir Sevastopolis antradienio naktį taip pat tapo dronų atakų taikiniu, o keliuose Krymo pusiasalio regionuose ir Kačos kariniame aerodrome buvo pranešta apie galingus sprogimus. Sevastopolyje per naktį tris kartus nuskambėjo oro pavojaus sirena.
Ukrainos kariuomenė dar nekomentavo pranešimų apie smūgius Čonharo tiltui ar Krymui.
