Karas Ukrainoje. „Forbes“: okupantams siaubą kelia nauja ukrainiečių aviacinė bomba

Socialinių tinklų nuotr./Naujoji ukrainiečių aviacinė bomba, gebanti prasiskverbti į blindažus ir kitas slėptuves

Ukrainos kariai pradėjo naudoti naujo tipo šaudmenis, skirtus sunkiasvoriams bepiločiams orlaiviams, kurie jau spėjo sukelti rimtą susirūpinimą tarp Rusijos karinių tinklaraštininkų. Kaip rašo „Forbes“, šis šaudmuo yra skirtas naikinti taikinius po žeme ir geba pramušti apsauginius įtvirtinimus, kurie iki šiol buvo laikomi santykinai saugiais nuo dronų atakų.

Straipsnio autoriaus teigimu, pastaraisiais mėnesiais Rusijos armija aktyviai prisitaikė prie Ukrainos bepiločių keliamo pavojaus. Kariai statė pastoges, slėpėsi blindaužuose, o kelius bei svarbius objektus dengė tinklais, metaliniais narvais ir apsauginėmis konstrukcijomis. Tačiau naujasis šaudmuo, panašu, geba įveikti didžiąją dalį tokių apsaugos priemonių.

Ukrainiečių kūrinys, nors iš pažiūros atrodo gana paprastai, demonstruoja stulbinantį efektyvumą. Bomba turi tvirtą smailų priekinį elementą, skirtą smigti į gruntą, pailgintą konstrukciją smūgio jėgai sutelkti ir uždelsto veikimo sprogdiklį, kuris suveikia jau prasiskverbus į slėptuvės vidų.

Autorius atkreipia dėmesį, kad bombos antgalis labai panašus į pramoninius tvoros stulpų tvirtinimus, tačiau tikriausiai buvo iš esmės patobulintas rankiniu būdu. Jo vertinimu, maždaug 11 kg sveriantis šaudmuo, numestas iš kelių dešimčių ar šimtų metrų aukščio, gali pramušti apie 30 centimetrų tankaus grunto arba daugiau nei metrą minkštos žemės.

Kaip pažymi „Forbes“, įprastos lauko slėptuvės dažnai turi rąstų perdangas, užpiltas žemės sluoksniu, saugančiu nuo skeveldrų ir sprogimo bangos. Naujasis šaudmuo dėl savo uždelsto veikimo sprogdiklio geba perskrosti šį žemės sluoksnį ir detonuoti jau po paviršiumi.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šis ginklas sulaukė tokio susidomėjimo, yra jo potencialus gebėjimas įveikti populiarias apsaugos nuo dronų priemones, pritaikytas apsisaugoti nuo FPV dronų ir įprastų lengvųjų užtaisų mėtymo. Naujosios skvarbiosios bombos šias apsaugas gali paversti tiesiog neefektyviomis.

Be to, šiuolaikiniai sunkiasvoriai bepiločiai naudoja tikslaus nutaikymo sistemas, leidžiančias numesti šaudmenis net į judančius taikinius. Tai gali stipriai apsunkinti objektų apsaugą įprastais tinklais ar metaliniais ekranais.

„Tai kelia ypatingą rusų susirūpinimą, nes Ukraina turi lemiamą pranašumą sunkiųjų bombonešių (dronų) srityje. Dėl tam tikrų priežasčių Rusijai dar nepavyko išvystyti masinės nuosavų sunkiųjų dronų-bombonešių gamybos, todėl ji neturi atsako į Ukrainos technologijas. Kiekvienam rusų blindažui ir keliui dabar gresia pavojus dėl šio pigaus bunkerių naikintojo“, – reziumuoja publikacijos autorius.

AFP/ „Scanpix“/Europos Sąjungos vėliavos

Europos Sąjunga birželio 15 dieną surengs tarpvyriausybines konferencijas su Ukraina ir Moldova, kuriose Bendrija ir šalys kandidatės oficialiai atvers pirmąjį derybinį skyrių.

Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras, informuoja „Evropeiska Pravda“.

„Birželio 15 dieną, Kiprui pirmininkaujant ES Tarybai, surengsime pirmąsias stojimo konferencijas su Ukraina ir Moldova, kad pradėtume darbą prie 1-ojo skyriaus – „Fundamentalieji klausimai“, – rašoma pranešime.

Pirmininkaujantis Kipras pabrėžė besididžiuojantis tuo, kad prisidėjo prie šio istorinio momento įgyvendinimo.

„Siekdami šio rezultato, kaip pirmininkaujanti šalis dirbome itin intensyviai. Tai gairėms svarbus įvykis ir pripažinimas už dviejų šalių kandidačių, pasirinkusių Europą bei jos vertybes, siekius, atsparumą ir sunkų darbą“, – pažymima pranešime.

„Žengdami šį svarbų žingsnį kartu, dar kartą patvirtiname, kad Europos Sąjunga yra stipriausia tuomet, kai išlieka vieninga, principinga ir atvira tiems, kurie yra ištikimi jos vertybėms“, – pareiškė Kipras.

Verta pažymėti, kad penktadienį po pietų Ukrainos vyriausybė patvirtino ir Briuseliui perdavė sprendimą dėl nacionalinio mažumų apsaugos plano pakeitimo. Jo redakcija buvo suderinta su ES šalimis narėmis.

Kaip skelbta anksčiau, vyriausybė laiko realistišku planą iki liepos mėnesio atverti visus šešis derybinius skyrius.

Tikimasi, kad atvėrus pirmąjį skyrių, prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 18–19 dienomis atvyks į Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

Kadras iš vaizdo įrašo/Vladimiras Putinas

Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą savo trukme jau pranoko Pirmąjį pasaulinį karą. Tai tapo vienu akivaizdžiausių įrodymų, kad Vladimiro Putino planai visiškai žlugo. Tačiau skaudžiausias smūgis jam yra tai, kad jis faktiškai užgrūdino Ukrainos tautos dvasią – tos pačios tautos, kurios egzistavimą pats įnirtingai neigia. Apie tai savo autoriniame straipsnyje britų leidiniui „The Telegraph“ rašo apžvalgininkas Charlesas Moore'as.

Autorius pabrėžia, kad karas tęsiasi jau 1569 dienas. Nors Rusija šiuo metu kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant okupuotą Krymą, Maskvai nepavyko pasiekti žaibiškos pergalės, kuria Kremlius neabejojo invazijos pradžioje.

Straipsnyje pateiktais duomenimis, Rusija jau neteko nuo 350 iki 500 tūkstančių žuvusių karių, o sužeistųjų ir visam laikui iš rikiuotės iškritusių skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Tuo metu jokių apčiuopiamų strateginių laimėjimų Rusijos kariuomenė taip ir nepasiekė.

Ch.Moore'as primena, kad 2022 metų vasarį V.Putinas puolimą prieš Ukrainą vadino „specialiąja karine operacija“, nes iš esmės nepripažino Ukrainos valstybingumo ir tikėjosi greito šalies valdžios žlugimo. Tačiau jau po kelių savaičių Rusijos pajėgos buvo priverstos gėdingai atsitraukti nuo Kyjivo.

Apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad invazija davė visiškai priešingą rezultatą, nei tikėjosi Kremlius. Vietoj to, kad sunaikintų ukrainiečių identitetą, karas tik dar labiau sutelkė nacionalinę vienybę. Autoriaus žodžiais, „Putinas netyčia užgrūdino tautos, kurią siekė nušluoti nuo žemės paviršiaus, dvasią“.

Tekste taip pat pažymima, kad Rusijos agresija iš esmės pakeitė ir Europos saugumo architektūrą. Šalys, kurias Kremlius laikė potencialia savo įtakos zona, priešingai – suintensyvino bendradarbiavimą su Vakarais. Kaip pavyzdys pateikiama Suomija, tapusi visateise NATO nare.

Askirai autorius analizuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų evoliuciją. Jo teigimu, Ukraina tapo viena pasaulinių lyderių bepiločių orlaivių ir karinių technologijų srityje. Didelė dalis dronų yra pagaminama pačioje šalyje, o unikali ukrainiečių patirtis jau kelia didžiulį susidomėjimą užsienyje.

Ch.Moore’o vertinimu, Ukrainos kariuomenė demonstruoja itin aukštą lankstumo ir gebėjimo diegti inovacijas lygį. Tuo metu Rusijoje „Putinas tiesiog žudo klaidų padariusius žmones“, todėl rusiškoje sistemoje mažai kas drįsta rizikuoti ir siūlyti naujus sprendimus.

Lygindamas Pirmąjį pasaulinį karą su karu Ukrainoje, apžvalgininkas įžvelgia to paties proceso pasikartojimą. 1918 metais Vakarų sąjungininkai laimėjo todėl, kad išmoko kariauti „visų rūšių karą“ ir įgijo technologinį pranašumą prieš priešininką. Jo nuomone, 2026 metais vyksta šiuolaikinis tų įvykių ekvivalentas.

„Ukraina apjungia savo sausumos ir jūros flangus, kad sugriautų Rusijos strateginę ekonominę bazę bei jos tiekimo linijas. Dronai naikina Rusijos „karo veiksmų priemones“, tokias kaip degalų papildymo mašinos ir šaudmenys, toli už fronto linijos. Rusijos Juodosios jūros laivynas yra įspaustas į kampą, o fronto linija – neutralizuota“, – rašo apžvalgininkas.

Ch.Moore’as pažymi, kad V.Putinas bando sugriauti Europos saugumo sistemą, sukurtą prieš daugiau nei 80 metų, tačiau, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, pagrindine Europos „gelbėtoja“ dabar tampa būtent Ukraina.

Kadrai iš vaizdo įrašo/Audra Kyjive

Ukrainos sostinę Kyjivą ir Kyjivo sritį užklupo smarki audra. Dėl nuožmaus lietaus sostinėje užlieti keliai, o kai kur automobiliai iki pusės panirę po vandeniu, rašo naujienų portalas „RBC-Ukraina“, remdamasis vietos „Telegram“ kanalais ir Ukrainos hidrometeorologijos centru.

Penktadienį Ukrainos sostinėje praūžė galinga audra: jos metu krito kruša, griaudėjo ir žaibavo.

Nurodoma, kad per trumpą laiką iškritusio didžiulio kritulių kiekio sostinės gatvės tiesiog virto upėmis. Centriniuose rajonuose užfiksuota atvejų, kai vanduo užliejo automobilius.

Paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip žmonės brenda per vandenį, kurio lygis kai kuriose vietose siekia iki kelių. Automobiliai taip pat sunkiai juda per užtvindytas vietoves.

Plačiau skaitykite ČIA.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Kyjivas vis dažnesniais dronų smūgiais Rusijos teritorijoje siekia suskaldyti rusus, „sėti sumaištį“ ir pakenkti ekonomikai, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Jų tikslas – sukelti skilimą Rusijos visuomenėje, sėti sumaištį ir padaryti ekonominę žalą“, – sakė V. Putinas Rusijos kariams per susitikimą Kremliuje.

„Bet jiems tai nepavyks“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas paragino okupuotų teritorijų gyventojus išvykti į saugias vietas, pabrėždamas, kad Rusijos kariuomenė šiose teritorijose dislokuoja karinius objektus, kuriuos puola Ukrainos gynybos pajėgos.

Pasak jo, Rusijos kariai okupuotose teritorijose ir toliau dislokuoja karinius objektus, įrangą ir steigia logistikos centrus, keldami pavojų civiliams gyventojams.

"Per ilgai priešas Melitopolį, Berdianską, Enerhodarą ir Heničeską laikė savo giliu užnugariu. Per ilgai jis naudojo okupuotas Zaporižios ir Chersono sričių dalis kaip logistikos centrus savo kariuomenei aprūpinti. Per ilgai įtikinėjo žmones, kad okupacija yra amžina. Šiandien padėtis keičiasi", - pabrėžė I.Fiodorovas.

Jis paaiškino, kad Ukrainos gynybos pajėgos dabar reguliariai smūgiuoja Rusijos karinei infrastruktūrai, įskaitant amunicijos sandėlius, valdymo ir kontrolės punktus ir logistikos kelius.

I.Fiodorovas atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariuomenė savo objektus ir įrangą stato netoli civilių gyventojų, „faktiškai slėpdamasi už civilių gyventojų“.

"Kuo dažniau okupantai naudoja laikinai okupuotas teritorijas kariniams tikslams, tuo daugiau pavojų kyla civiliams gyventojams. Todėl raginu visus, kurie turi galimybę, neatidėlioti sprendimo išvykti", - pridūrė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas.

Kovo 15 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis pažymėjo, kad rusai šiuo metu Zaporižios kryptį laiko pagrindine ir joje telkia daug pajėgų bei technikos.

„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusija gali gana greitai imtis karinių žingsnių prieš NATO šalis, jei Kremlius nuspręs, kad laikas tam palankus, penktadienį įspėjo Švedijos parlamento gynybos komitetas.

„Ginkluotos atakos prieš Švediją ar mūsų sąjungininkus galimybės negalima atmesti“, – pažymėjo komitetas ataskaitoje, kurioje pabrėžė vis labiau neaiškią Europos saugumo padėtį.

„Rusijos kariniai žingsniai, pavyzdžiui, siekiant išbandyti NATO vienybę ir 5 straipsnio patikimumą, galėtų įvykti gana artimoje ateityje, jei Kremlius nuspręstų, kad politinė situacija tam yra palanki“, – teigiama komiteto ataskaitoje.

5-asis straipsnis yra NATO kolektyvinio saugumo nuostata, kurioje teigiama, kad puolimas prieš vieną narę yra puolimas prieš visas Aljanso šalis.

Ataskaitoje priduriama, kad Rusija galėtų imtis veiksmų net ir neturėdama karinės galios, kuri tradiciškai laikoma būtina atakai.

„Galime pažymėti, kad padėtis saugumo politikos srityje tebėra rimta ir jai būdingas didelis neapibrėžtumas. Yra rizikos, kad padėtis gali staigiai pablogėti, o tai turėtų rimtų pasekmių Švedijos ir Europos saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė komitetui vadovaujantis Jorgenas Berglundas.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Michaelis Claessonas gegužę taip pat įspėjo, kad Rusija galėtų išbandyti NATO ryžtą.

„Jie žino, kad visas Vakarų pasaulis ginkluojasi. Todėl klausiu savęs: kodėl jie turėtų laukti, kad pasinaudotų pastebėtomis silpnybėmis?“, – sakė jis viešajam transliuotojui SVT.

Į Gynybos komitetą įtraukti visų į parlamentą išrinktų Švedijos partijų atstovai. Jo darbas formuoja šalies ilgalaikio gynybos planavimo pagrindą.

Komiteto ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinės Valstijos yra „labai svarbios Švedijos ir Europos saugumui bei gerovei“, tačiau pabrėžiama, kad „Europos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis keičiasi“, nes prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu JAV „užsienio ir saugumo politika buvo smarkiai pertvarkyta“.

Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Švedija atsisakė du šimtmečius taikytos karinio neprisijungimo politikos ir 2024 metais įstojo į NATO.

Švedijos išlaidos gynybai iki 2030 metų turėtų pasiekti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 2,8 proc. šiais metais.