Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos karys pagrasino Putinui kariuomenės maištu: iškėlė ultimatumą
09:28
Aleksandras Luninas – karys iš Voronežo srities, dalyvavęs invazijoje į Ukrainą ir vedantis tinklaraštį „Instagram“ bei kitose platformose, – įrašė vaizdo įrašą, skirtą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
Per keturias valandas vaizdo įrašas socialiniame tinkle „Instagram“ surinko daugiau nei 3,5 milijono peržiūrų ir per 125 tūkst. patiktukų.
Vaizdo įraše karo veteranas pareiškė, kad birželio 24 ir 25 dienomis jį aplankė pareigūnai, tarp jų – Gynybos ministerijos ir kitų saugumo tarnybų atstovai. Jo teigimu, jie paprašė jo perduoti žinią Kremliaus vadovui: „Jei jis nesuteiks man audiencijos tiesioginėje transliacijoje, pasakysiu visą tiesą apie tai, kas šiuo metu vyksta mūsų šalyje.“
A.Luninas nepaaiškino, kodėl pareigūnai būtent jį pasirinko šiai misijai.
„Šiuo metu dešimtys – šimtai, tūkstančiai – mūsų karių puvo „zindanuose“ [duobėse], į kurias juos įmetė jų pačių vadai. Tiesiog sėdi, pūva, yra kankinami ir žeminami tų, kuriuos jų pačių gretose vadina „Gestapu“. Kodėl? Už tai, kad atsisakė vykdyti idiotiškus, savižudiškus įsakymus.
Už tai, kad atsisakė atiduoti savo pinigus. O galiausiai jie išbraukiami iš sąrašų, įrašomi kaip dingę be žinios. Vladimirai Vladimirovičiau, atkreipkite į tai dėmesį, pakvieskite mane pas save.
Pasekmės bus labai rimtos. Jei artimiausiu metu neatvyksiu į Kremlių ir nepasikalbėsim tiesiogiai kartu su jumis, kariuomenė nukreips ginklus prieš Kremlių – aš tik perduodu žinią“, – dėstė kariškis.
Kitame vaizdo įraše A.Luninas tikino, kad „tai nėra blefas“ ir kad, jei jam ar jo šeimai kas nors atsitiks, „tai bus signalas pradėti veiksmus“.
Jis pabrėžė, kad yra pasirengęs tiesioginiame eteryje, tik pačiam prezidentui, atskleisti, kas tariamai jį aplankė ir perdavė žinią V.Putinui.
Kaip rašo Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Agentstvo“, įrašo autorius yra buvęs „Sudoplatovo“ vardo savanorių bataliono žvalgybos skyriaus vadas.
Kaip rodo „Agenstvo“ analizė, tai yra tikrasis jo vardas ir pavardė. Tačiau dabartinę pavardę jis gavo 2023 m., o iki tol jo pavardė buvo Pustovalovas.
️Remiantis nutekinta informacija, 2023 m. jis vyko į Melitopolį ir tarnavo Sudoplatovo vardo savanorių batalione, iš pradžių kaip šaulys, o vėliau – kaip vadas. Vėliau jis dirbo valstybinėje įmonėje „Sudoplatovo vardo techninės plėtros ir paslaugų centras“ Zaporižios srityje.
Nesuvokiama: FIFA praveria duris Rusijos rinktinėms
11:38
Pasaulio futbolą valdanti organizacija FIFA nusprendė iš dalies atverti duris žiaurų karą Ukrainoje nenustojančiai vykdyti Rusijai.
Anot naujienų agentūros DPA, rusams bus leista varžytis spalį Azerbaidžane vyksiančiame pasaulio 15-mečių vaikinų čempionate.
Turnyre, kuris pirmą kartą bus surengtas spalio 22-31 dienomis, galės dalyvauti visų FIFA priklausančių asociacijų, tarp jų ir Rusijos, komandos.
2027 metais planuojama surengti ir 15-mečių merginų čempionatą, o 2028 m. vyks ir merginų, ir vaikinų turnyrai. Juose taip pat galės varžytis ir rusai, kuriems bus leidžiama naudoti savo šalies vėliavą ir išklausyti Rusijos himną.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos pasienyje su Rusija – papildomos oro gynybos sistemos
11:30
Latvijos gynybos ministerija artimiausiu metu dislokuos papildomas oro gynybos sistemas, pareiškė gynybos ministras Raivis Melnis.
Jį penktadienį cituoja latvių transliuotojas LSM.
Prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad stiprinant gynybinius pajėgumus oro gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas.
Uždarame posėdyje ginkluotosios pajėgos supažindino savivaldybių vadovus su esamomis ir planuojamomis šalies gynybos stiprinimo priemonėmis. Savivaldybės taip pat paragintos sukurti alternatyvius ryšio kanalus, kad per krizes nepasikliautų vien mobiliaisiais telefonais.
BNS rašė, kad gegužę Latgalos ir Vidžemės gyventojai gavo kelis įspėjimus į mobiliuosius telefonus apie galimas oro erdvės grėsmes, kurios buvo susijusios su į Latviją įskridusiais dronais. Kai kurie dronai sudužo ir sprogo, o vieną droną virš Estijos numušė NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvas.
Birželio 8-osios rytą iš Šiaulių pakilę NATO Baltijos šalių oro policijos misijoje dalyvaujantys Prancūzijos naikintuvai Rėzeknės savivaldybėje numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną.
Tai buvo pirmas kartas, kai Latvijos oro erdvėje buvo numuštas iš užsienio atskridęs dronas.
Gynybos ministras R.Melnis teigė, kad ieškoma sprendimų, kaip palei rytinę sieną įrengti papildomus radarus ir perėmimo sistemas.
„Negalime 100 proc. atmesti galimybės, kad dronas pateks į mūsų oro erdvę. Tačiau dirbsime, kad patobulintume savo oro gynybos sistemas ir užtikrintume saugų dangų“, – sakė ministras, pripažindamas, kad viešųjų pirkimų procedūros ir joms reikalingas laikas kelia iššūkių.
Vis dėlto rasti sprendimai, kurie leis artimiausiu metu dislokuoti papildomas oro gynybos sistemas.
„Mums reikia ne tik dronų ir radarų, bet ir šių sistemų integravimo bei karių mokymo. Čia turiu padėkoti mūsų sąjungininkams iš Ukrainos“, – pabrėžė R.Melnis.
Rusijos deputatai liko ant ledo: po istorinio vizito JAV – tyla
11:16
JAV kongresmenai birželio mėnesį neatvyks oficialaus vizito į Rusiją, kaip buvo planuota, laikraščiui „Izvestija“ sakė Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Nikonovas.
Pasak jo, parlamentarams buvo išsiųsti kvietimai, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta.
Kovo mėnesį Valstybės Dūmos delegacija pirmą kartą per 12 metų lankėsi Jungtinėse Valstijose. Tikėtasi, kad atsakomasis kongresmenų vizitas įvyks prieš liepos 4 d. minimas JAV nepriklausomybės 250-ąsias metines.
„Liko dvi savaitės, akivaizdu, (kad jie neatvyks – red.past.)“, – sakė V.Nikonovas.
Amerikiečiai nepasirengę atsakomajam vizitui, nes yra susitelkę į vidaus politinę darbotvarkę, ypač į lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus, svarstė kitas Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepas.
Pasak jo, be pažado apsilankyti Maskvoje, amerikiečių kongresmenai turėjo sudaryti draugystės grupę, kuri palaikytų ryšius su Rusijos parlamentu, tačiau to taip pat nepadarė.
Dūmos deputatų vizitą į JAV organizavo Floridos respublikonė Anna Paulina Luna. JAV Demokratų partijos Kongreso rinkimų komitetas apkaltino ją propaguojant Rusijos interesus.
„Jei Rusijos pakalikės vaidmuo yra jos tikrasis pašaukimas, Floridos rinkėjai mielai pasiųs ją į ankstyvą pensiją“, – anksčiau pareiškė komiteto atstovė Madison Andrus.
Buvęs respublikonų kongresmenas Adamas Kinzingeris kolegas, kurie susitiko su Rusijos įstatymų leidėjais, pavadino „išdavikais“.
Senatoriai Rogeris Wickeris ir Jeanne Shaheen parašė laišką valstybės sekretoriui Marco Rubio ir iždo sekretoriui Scottui Bessentui, kuriame teigė, kad Dūmos deputatai atvyko rinkti žvalgybinės informacijos ir buvo įleisti į visas JAV vyriausybines institucijas.
Abiejų šalių parlamentarų kontaktų aktyvumas nuėjo perniek, nes nemaža dalis vadovybės Vašingtone neigiamai sureagavo į Rusijos deputatų vizitą Jungtinėse Valstijose, „The Moscow Times“ sakė politologas Malekas Dudakovas.
„Jei jūs, kaip kongresmenas, dabar bandysite palaikyti ryšius su Rusija, tai bus panaudota prieš jus kaip rinkiminės kovos dalis. Taigi tai slidi ir pavojinga tema“, – paaiškino ekspertas.
Užsienio politikos departamentų lygmeniu dialogas dėl JAV ir Rusijos santykių normalizavimo taip pat „stringa“, pažymėjo užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
„Nesakysiu, kad dabar atsitrenkėme į sieną – tai būtų perdėta. Tačiau jau yra paslydimų, o kiekviena nauja pažanga kainuoja nemažai pastangų“, – paaiškino jis.
Rusijos ir JAV dvišalių santykių pažanga tiesiogiai priklauso nuo karo Ukrainoje, atkreipė dėmesį politikos analitikas Aleksejus Černiajevas.
Pasak jo, intensyvios derybos prasidėjo po Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Ankoridže praėjusių metų rugpjūtį, tačiau realių rezultatų nepasiekta.
Dabartinis sąstingis gali dar labiau sustiprėti po Kongreso rinkimų, jei demokratai nugalės respublikonus, o atšilimo šalių santykiuose reikėtų tikėtis tik pasibaigus karui, padarė išvadą A.Černiajevas.
NATO vadovas įspėjo Rusiją: atsakysime į bet kokį kvailą žingsnį
10:55
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljanso šalys ketina ženkliai sustiprinti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje ir liepos 7–8 d. Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime paskelbs apie dešimčių milijardų dolerių vertės gynybos susitarimus.
Savo kalboje Vašingtone NATO vadovas pareiškė, kad šis susitikimas taps galingu signalu Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, jog Aljansas yra pasirengęs atsakyti į bet kokį „kvailą žingsnį", rašo naujienų agentūra "Reuters".
Anot M.Rutte, V.Putinas „nebijo įsipareigojimų, jis bijo to, kad mes juos įvykdysime, ir būtent tai mes ir darome, Vladimirai. Mes ginsimės“.
Jis taip pat pabrėžė NATO pranašumą gynybos pramonės srityje.
„Tai signalas rusams: mes žinome, ką jūs darote, ir šioje srityje esame pranašesni“, – pabrėžė jis.
M.Rutte pranešė, kad Aljanso šalys narės viršūnių susitikime pabrėš savo įsipareigojimus dėl gynybos išlaidų.
„Viršūnių susitikimo pirmąją dieną surengsime didelę gynybos pramonės dieną. Jūs pamatysite milžinišką skaičių naujų sutarčių, ketinimų protokolų, taip pat bus pasirašyti dideli susitarimai“, – vardijo NATO vadovas.
Jo vertinimu, tokie žingsniai turi parodyti Šiaurės Atlanto aljanso ryžtą tiek savo piliečiams, tiek Rusijai. Jis taip pat pranešė, kad NATO šalys viršūnių susitikime patvirtins savo paramą Ukrainai.
„Mūsų saugumas yra tarpusavyje susijęs. Ukraina parodė, kad Rusijos agresija mūsų nesustabdys“, – rėžė M.Rutte.
Varšuva: Maskva gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją prieš NATO narę
10:48
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė neatmetantis galimybės, kad Rusija per ateinančius dvejus metus gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją, siekdama pateisinti kurios nors NATO šalies narės užpuolimą.
Tokį pareiškimą Lenkijos diplomatijos vadovas išsakė ketvirtadienį Gdanske, Šiaurės Lenkijoje, vykusios Ukrainos atstatymo konferencijos kuluaruose, televizijai „CBS News“ paklausus, kokias operacijas Rusija galėtų surengti per ateinančius dvejus metus, kad išbandytų Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.
„Turime perduoti (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui, kad žinome, ką jis planuoja, kad nesileisime apgaunami, jog tai būtų visiškai nepriimtina ir kad mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – „CBS News“ citavo R.Sikorskį.
Ministro teigimu, sėkmingas Ukrainos pasipriešinimas iki šiol atėmė iš Rusijos išteklius, kurių jai reikėtų veiksmingai invazijai į NATO rytinį flangą surengti.
„Ukraina neabejotinai laimėjo Juodojoje jūroje. Rusija tikrai neturi pranašumo ore virš Ukrainos“, – tęsė R.Sikorskis ir pridūrė, kad Rusija gali leisti raketas ir dronus, tačiau negali laisvai skraidyti virš Ukrainos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina surengė didžiausią smūgį Rusijai nuo invazijos pradžios
10:11
Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė didžiausią naktinę ataką prieš Rusiją nuo plataus masto invazijos pradžios.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, praėjusią naktį Rusijos oro gynybos sistemos „perėmė ir sunaikino“ 660 Ukrainos bepiločių orlaivių virš 12 regionų ir aneksuoto Krymo.
Prieš tai didžiausia ataka pagal paleistų bepiločių orlaivių skaičių buvo įvykdyta gegužės 17 d. naktį – tuomet Rusijos kariuomenė pranešė apie 556 numuštus bepiločius orlaivius.
Šis rekordas buvo beveik pakartotas birželio 18-osios naktį – Rusija pranešė apie 555 sunaikintus dronus. Taip pat birželio 18 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 24 valandas į Rusijos paleido rekordinį 992 dronų skaičių.
Praėjusią naktį vienu iš ukrainiečių taikinių tapo Tulos sritis, virš kurios, pasak gubernatoriaus Dmitrijaus Miliajevo, buvo numušti 157 dronai. Regiono vadovas pranešė, kad buvo apgadinta pramonės įmonė Novomoskovske ir privatus namas Ščekinsko rajone. Viena moteris buvo sužeista.
„Telegram“ kanalas „Astra“ nustatė, kad dronai pataikė į gamyklą „Azot“, kuri yra didžiausia šalyje amoniako ir azoto trąšų gamintoja ir, pasak „Reuters“, tiekė žaliavas sprogmenims.
Taip pat Novomoskovske užsidegė šiluminė elektrinė, aprūpinanti šiluma ir karštu vandeniu 60 proc. miesto gyvenamojo sektoriaus, kuriame gyvena daugiau kaip 115 tūkst. gyventojų.
Maskva tapo dar vienu Ukrainos atakos taikiniu. Pasak Rusijos sostinės mero Sergejaus Sobianino, per naktį buvo numušti mažiausiai 47 dronai, kurie artėjo prie miesto.
S.Sobianinas nepateikė jokių kitų detalių, pridūręs tik tiek, kad avarinės tarnybos dirba nukritusių nuolaužų vietose. Informacijos apie nukentėjusiuosius nėra. Šiomis aplinkybėmis Maskvos Domodedovo, Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostai įvedė skrydžių priėmimo ir išsiuntimo apribojimus.
Ukraina atakuoja Rusijos teritoriją vis didesniu skaičiumi bepiločių orlaivių, dėl to perkraunamos Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos, pažymėjo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Leidinio skaičiavimais, Rusijos gynybos ministerija pranešė gegužę perėmusi 8 849 dronus, palyginti su 3 676 sausį ir 2 504 pernai gegužę. Dėl to didėja Ukrainos smūgių sėkmės rodiklis.
Karinės žvalgybos bendrovės „Janes“ duomenimis, apie 35 proc. patvirtintų sėkmingų Ukrainos smūgių į Rusijos užnugarį šiais metais buvo suduoti birželio mėn.
Dieną prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad patvirtino Ukrainos saugumo tarnybos 40 dienų trukmės operaciją prieš Rusiją, „kad būtų pasiekta karo pabaiga“. Ką tai reiškia, jis nepatikslino.
Rusijos turistai bijo iškišti nosį iš namų: „Paplūdimys atrodo kaip per pandemiją“
09:11
Per pastarąją savaitę kelionių agentūrose smarkiai sumažėjo atostogų užsakymų skaičius, leidiniui „The Moscow Times“ sakė Rusijos kelionių organizatorių ir agentūrų darbuotojai. Nuosmukis pastebėtas tiek kelionėms šalies viduje, tiek į užsienį.
„Pastarosiomis dienomis nieko neparduodu, tik skaičiuoju kelionių kainas pagal užklausas. Visi mąsto“, – pasakojo vienas iš kelionių agentų.
„Visi sako: geriau atidėsime ir pažiūrėsime“ – pridūrė jo kolega.
Turizmo sektorius sakė, kad prie sumažėjusios vartotojų paklausos prisidėjo masinių Ukrainos dronų atakų pasekmės, o nerimą dar labiau padidino vieno iš didžiausių išvykstamojo turizmo operatorių „Fun&Sun“ informacinių sistemų gedimas.
„Tarsi mums nebūtų pakakę vieno dalyko. Sezonas, galima sakyti, prarastas“, – apgailestavo dar vienas kelionių agentas.
Adlerio paplūdimiuose tiek mažai žmonių, kaip dabar, buvo tik per pandemiją, bet tada viskas buvo uždaryta, o dabar viskas veikia ir viešbučiai mažina kainas, skundėsi Sočio gyventoja.
„Pas mus tarsi pagal tvarkaraštį kasdien skelbiama apie neapibrėžtą pavojų, uždaromas oro uostas. Vieniems pavyksta laiku išskristi, kitiems nepasiseka. Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės čia nevažiuoja“, – svarstė moteris.
Plačiau skaitykite ČIA.
40 dienų karui užbaigti: Zelenskis patvirtino naują operaciją
08:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino 40 dienų trukmės Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) operaciją, kurios tikslas – daryti spaudimą Rusijai ir paskatinti ją nutraukti karą. Apie tai prezidentas pranešė savo „Telegram“ paskyroje.
„Generolas majoras Jevhenas Chmara (laikinai einantis SBU vadovo pareigas) pristatė mūsų planą dėl tolimojo ir vidutinio nuotolio poveikio priemonių bei SBU, ypač Specialiųjų operacijų centro „Alfa“, veiklos rezultatų fronte. Patvirtinau 40 dienų trukmės Tarnybos operaciją, skirtą daryti poveikį valstybei agresorei, siekiant paskatinti karo pabaigą“, – teigė prezidentas.
V.Zelenskis pabrėžė, kad jau kelis mėnesius SBU demonstruoja geriausius rezultatus ginant Ukrainos pozicijas fronte, pasitelkdama įvairių tipų bepiločius orlaivius.
„Specialiųjų operacijų centras „Alfa“ yra lyderis pagal okupacinių pajėgų personalui ir karinei technikai padarytus nuostolius“, – pridūrė jis.
Naujausios SBU operacijos
15min primena, kad trečiadienį SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ kovotojai sėkmingai smogė Rusijos oro gynybos sistemoms Kerčės sąsiaurio rajone, taip pat Sakų ir Gvardeiskės karinių aerodromų infrastruktūrai okupuotame Kryme.
Netoli Kerčės taip pat buvo sunaikintos dvi S-400 priešlėktuvinės raketų sistemos ir dvi Pancir-S1 sistemos.
Tai jau ketvirtoji „Pancyr-S1“ sistema, kurią šiame rajone sunaikino SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ padalinys.
Rusija teigia naktį numušusi 660 Ukrainos dronų
08:17
Rusijos oro gynyba naktį numušė 660 Ukrainos dronų, penktadienį pranešė šalies Gynybos ministerija. Tai vienas didžiausių rodiklių nuo plataus masto invazijos pradžios.
Dronai buvo numušti daugiau nei dešimtyje regionų, įskaitant Rusijos sostinę, aneksuotą Krymo pusiasalį, Juodąją ir Azovo jūras, pranešė ministerija Rusijos valstybės valdomoje platformoje „Max“.
Ketvirtadienį Rusijos paskirtas vietos gubernatorius pranešė, kad dėl Ukrainos atakų Rusijos aneksuotame Kryme bus įvesti elektros energijos tiekimo ribojimai.
Rusijos pajėgos taip pat numušė bent 47 Ukrainos dronus, skriejusius Maskvos link, penktadienį pranešė miesto meras Sergejus Sobianinas.
Iš Donbaso bėga tūkstančiai: Putinas šluoja nuo žemės miestus, kurių geidžia labiausiai
07:28
79 metų Nadia Trofimčiuk visą gyvenimą praleido Slovjansko mieste, Ukrainos rytuose. Ji niekada negalvojo išvykti, net kai už 30 km nuo jo prasidėjo karas. Tačiau vieną rytą, visai neseniai, ji sėdėjo improvizuotame evakuacijos centre prie nedidelio sulankstomo staliuko, ant kurio buvo pastatytas vanduo ir arbata, bet nieko nelietė. Ji buvo susitelkusi į išvykimą.
„Turėjome smūgį, – prabilo moteris, kilstelėjusi antakius už violetinių ir auksinių katės akių formos akinių. – Labai, labai, labai, labai didelį smūgį.“
Buvo balandis. Rusija viduryje miesto numetė 1360 kg svorio bombą, sunaikindama beveik ištisą kvartalą. Tai buvo niūrus signalas Slovjanskui ir likusiai Donecko srities daliai – Kremliaus geidžiamiausiam prizui.
Ukrainos pajėgos ne vienerius metus drakoniškomis pastangomis stiprino ir gynė šią strateginę teritoriją, o dabar ji patiria puolimą, kuris, kaip baiminasi gyventojai, yra pabaigos pradžia.
Bloga nuojauta dėl Donecko kelia šiurpą Ukrainai, nors ji šiuo metu kaip tik pasiekė proveržį, vykdydama savo vidutinio nuotolio smūgių kampaniją, o Rusijos pajėgos didžiojoje fronto dalyje tiesiog įstrigo.
