Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos okupuotame Kryme paskelbta „nepaprastoji padėtis“
13:56 Atnaujinta 14:51
Penktadienį Rusijos aneksuoto Krymo okupacinė valdžia pusiasalyje paskelbė nepaprastąją padėtį.
Regionas jau dabar kovoja su degalų trūkumu ir elektros tiekimo sutrikimais, kuriuos sukėlė Ukrainos atakos prieš infrastruktūrą visoje Rusijos pietinėje dalyje, aprūpinančioje pusiasalį.
Vadinamasis Krymo vadovas Sergejus Aksionovas informavo apie regioninę nepaprastąją padėtį, kuri įsigaliojo birželio 26 d. 13 val.
„Priimtas sprendimas (...) pasirašyti dekretus dėl regioninio lygio nepaprastosios padėties paskelbimo Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė S.Aksionovas, praėjus dienai po to, kai jis pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus visame Kryme dėl Ukrainos atakų.
Jo teigimu, toks režimas įvestas pirmiausia siekiant išspręsti ekonomines problemas – sureguliuoti finansinius, piniginius, kreditavimo ir kitus klausimus.
Nepaprastoji padėtis leidžia „operatyviai spręsti uždavinius organizuojant stabilų funkcionavimą“ visose gyventojų gyvybės palaikymo sferose, paaiškino S.Aksionovas.
Kyjivas teigia, kad jo oro atakos yra teisingas atsakas į beveik kasdienius Rusijos smūgius, nukreiptus prieš Ukrainos civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime S.Aksionovas pripažino, kad Krymas išgyvena „sunkų laikotarpį“ ir kad „padėtis dėl degalų“ yra pati sudėtingiausia.
„Negaliu tiksliai pasakyti, kiek laiko tai užtruks, taip pat negaliu viešai atskleisti konkretaus veiksmų plano. Tačiau mes imamės veiksmų“, – sakė jis pareiškime.
Jis taip pat pripažino, kad Rusijos kariuomenė nesugeba visiškai apsaugoti pusiasalio.
„Deja (...) pasaulyje nėra oro gynybos sistemų, kurios būtų visiškai tobulos saugumo ir efektyvumo požiūriu“, – sakė Rusijos primestas pareigūnas.
Krymo tiltas uždarytas 6 valandas: eilėje – per 3000 automobilių
Birželio 26 d. rytą prie įvažiavimo į Krymo tiltą – perėją, jungiančią žemyninę Rusiją ir okupuotą Krymą, – susidarė milžiniškos automobilių spūstys, skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskii most: operativnaja informacijia“.
Nuo 10 val. Maskvos laiku Tamanės pusėje rankinio patikrinimo eilėje laukė 980 transporto priemonių, o Kerčės pusėje – 1780 transporto priemonių. Jų laukimo laikas siekė nuo 3 iki 4 valandų.
Keliai pradėjo kimštis dar naktį. Po to, kai paryčiais Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė dronų ataką prieš okupuotą Krymą, tiltas buvo uždarytas nuo vidurnakčio iki šešių ryto.
Nurodoma, kad po Ukrainos smūgių Zalivo laivų statyklos teritorijoje Kerčėje kilo gaisras, buvo užfiksuoti du gaisro židiniai.
Po kiek laiko Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) paskelbė, kad ukrainiečių dronai atakavo du Rusijos laivus prie okupuoto Krymo krantų.
Palydovai taip pat užfiksavo gaisrus buvusiame Bagerovo aerodrome, kur dislokuotos oro gynybos sistemos „Pancyr-S1“.
Ankstesnėmis dienomis ant tilto taip pat susidarė kilometrinės spūstys, o didžiąją dalį eilės sudarė transporto priemonės, išvykstančios iš okupuoto Krymo.
Pastarosiomis dienomis po Ukrainos smūgių okupuotame Kryme ir Sevastopolyje nutrūko elektros energijos tiekimas.
Nuo gegužės pabaigos Kryme kilo degalų krizė, pusiasalyje sustabdytas degalų pardavimas. Atsižvelgiant į tai, Krymas iki vasaros pabaigos sustabdė priėmimą į vaikų vasaros stovyklas.
Ketvirtadienį Rusijos kontroliuojama bendrovė „Krymenergo“ paskelbė apie „laikiną elektros energijos tiekimo sustabdymą“ Kryme.
Beveik kiekvieną naktį Krymą atakuoja bepiločiai lėktuvai, įvairiuose pusiasalio miestuose girdimi sprogimai. Ukrainos kariai praneša, kad nukentėjo Rusijos kariniai objektai, elektros pastotės, naftos terminalai ir panašūs taikiniai. Gynybos pajėgos taip pat atakuoja tiltus ir keltus, jungiančius Krymą su okupuotomis pietų Ukrainos teritorijomis.
Rusijos „vanagai“ ragina Putiną: laikas panaudoti branduolinį ginklą
18:23
Rusijos „vanagai“ piktinasi Ukrainos smūgiais Rusijai ir tuo, kad JAV taip ir neištesėjo savo pažado priversti Ukrainą kapituliuoti. Jie ragina Kremlių galutinai atsisakyti diplomatijos ir griebtis konflikto eskalacijos. Apie tai, analizuodama Rusijos informacinę erdvę, rašo agentūra „Reuters“.
Pažymima, kad raginimai eskaluoti karą Rusijoje nėra naujiena. Ultranacionalistai jau seniai reikalauja visiškos mobilizacijos, vyriausybinio kvartalo Kyjive sunaikinimo, prezidento Volodymyro Zelenskio nužudymo ir smūgių Europos gamykloms, dirbančioms Ukrainos gynybai. Kai kurios karštos galvos ragina netgi pradėti branduolinį karą.
Tačiau Rusiją žeminantys masiniai Ukrainos smūgiai Maskvai ir Sankt Peterburgui šių radikalų balsus padarė dar garsesnius.
„Kas dar turi nutikti, kad pradėtume kovoti iš tikrųjų? Karas reiškia pergalę bet kokia kaina. Ukrainiečiai kariauja, todėl jie kovoja viskuo, ką turi“, – neseniai sakė Rusijos oligarchas Konstantinas Malofejevas, žinomas dėl savo nacionalistinių pažiūrų.
Savo laiku būtent jis finansavo Igorio Girkino-Strelkovo grupės įsiveržimą į Donbasą 2014 metų pavasarį.
„Kodėl mes nenaudojame branduolinio ginklo, kurį mūsų protėviai sukūrė ir sukaupė visa tautos galia būtent šiam tikslui?“ – retoriškai klausė jis.
„Reuters“ taip pat cituoja mažiau įtakingų Rusijos nacionalistų, ypač vadinamųjų „Z tinklaraštininkų“, pareiškimus. Jie ragina Kremlių naikinti didžiuosius Ukrainos miestus, paverčiant juos netinkamais gyventi. Kiti teigia, kad atėjo laikas galutinai atsisakyti taikos derybų, tarpininkaujant JAV, ir siekti visiško Ukrainos valstybės sunaikinimo.
Kremliui artimi šaltiniai teigia, kad Vladimiras Putinas toleruoja šią retoriką, tačiau kol kas yra linkęs laikytis savo įpročio ignoruoti ultranacionalistus. Tokios radikalios pozicijos gali apsunkinti sprendimų priėmimą, o Maskva vis dar nori palikti atviras duris galimam diplomatiniam sureguliavimui.
Kaip rašo „Reuters“, šiuo metu V.Putinas atrodo užtikrintas dabartine lėto, bet nepaliaujamo stūmimosi pirmyn Ukrainoje strategija. Pavyzdžiui, šią savaitę jis gyrėsi, kad Rusija yra arti Kostiantynivkos užėmimo. Kovos dėl šio miesto tęsiasi jau apie metus.
„Kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“: Lenkija ir Latvija įspėjo dėl Putino desperacijos
16:41
Dvi šalys, esančios NATO rytiniame flange, įspėjo, kad Rusija rengia galimą provokaciją prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją, siekdama išbandyti Šiaurės Atlanto karinio aljanso vienybę, rašo leidinys „The Guardian“, remdamasis šaltiniais.
Pašnekovai išreiškė baimę, kad gali kilti pavojus, nes Kremlius toliau patiria Ukrainos atakų spaudimą prieš taikinius netoli Maskvos ir Sankt Peterburgo.
Pirmadienį Latvijos žvalgyba pareiškė, kad mato požymių, jog „Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją.“ Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, tai būtų toli gražu ne plataus masto puolimo veiksmai.
Aukšto rango politinis šaltinis iš kitos NATO valstybės-narės praėjusią savaitę padarė panašų pareiškimą. Jis teigė, kad „gauname žvalgybos informacijos“, jog Vladimiras Putinas „kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Kremliaus šeimininkas, susidurdamas su sunkumais dėl savo pradėtos invazijos į Ukrainą, gali būti pasiryžęs išbandyti JAV paramą kai kurioms mažiausioms NATO valstybėms narėms – Estijai, Latvijai ir Lietuvai – taip desperatiškai bandydamas „išmesti kauliukus“.
Ketvirtadienio vakarą savo susirūpinimą atvirai išreiškė ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Mes taip pat be išimties pritariame nuomonei, kad situacija yra labai nestabili ir artimiausiomis savaitėmis bei mėnesiais galima tikėtis įvairių eskalavimo formų, – kalbėjo premjeras po Ukrainos atstatymo konferencijos susitikimo Gdanske. – Mes, kaip šalių grupė, kurioms kyla tiesioginis šis pavojus, norėsime pasiruošti.“
Latvijos žvalgyba nurodė, kad Rusija nėra pajėgi atverti antrojo fronto, tačiau svarsto „hibridinius išpuolius“, pavyzdžiui, raketų, dronų ar kitus veiksmus, skirtus signalui perduoti: „Nustokite remti Ukrainą, kitaip turėsite savų problemų“.
Nors šie įspėjimai atrodo susiję, juos pagrindžiančių detalių buvo nedaug, skirtingai nuo išsamių įspėjimų, kuriuos Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir britų žvalgyba MI6 paskelbė dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tačiau tiek Lenkijos, tiek Latvijos pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Rusijos proveržis Ukrainoje yra įstrigęs, o tai kelia klausimų, ar Kremlius imsis alternatyvių strategijų, kad išeitų iš aklavietės arba pakeistų situacijos dinamiką savo naudai, rašo „The Guardian“.
Keiras Gilesas, Rusijos ekspertas iš „Chatham House“ analitinio centro, mano, kad Maskva ieškos būdų, kaip sutrikdyti dabartinę tendenciją, pasitelkdama horizontalią eskalaciją (konflikto išplėtimą į kitas šalis – red.past.) arba imdamasi veiksmų kitur.
„Neturėtume tikėtis, kad Rusija pasyviai pralaimės“, – pareiškė jis.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios buvo surengta mažiausiai keletas Rusijos diversijų ir provokacijų bangų, įskaitant bombų įdėjimą į „DHL“ siuntinius Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Vokietijoje 2024 m. vasarą.
Praėjusį rugsėjį 19 Rusijos muliažinių dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę, dėl ko NATO buvo priversta skubiai pakelti naikintuvus, siekdama juos numušti, o trijų rytinių provincijų gyventojams buvo liepta pasislėpti.
Ukraina palaipsniui išplėtojo savo giluminių smūgių pajėgumus, galinčius pasiekti taikinius, esančius net 2000 km atstumu Rusijos teritorijos gilumoje. Praėjusią savaitę beveik 200 dronų smogė kelioms vietoms Maskvoje, o Kapotnios naftos perdirbimo gamykla buvo išvesta iš rikiuotės.
Vienas Vakarų karinis šaltinis teigė, kad kyla susirūpinimas, jog Rusija gali smogti atgal, jei V.Putinas pajustų spaudimą, karui persikėlus į Maskvos ir Sankt Peterburgo dangų: „Negaliu meluoti, tai yra pavojingas laikotarpis“.
Mirė Sergejus Ivanovas: vienas seniausių Putino bendražygių
15:43
Sergejus Ivanovas, vienas įtakingiausių Rusijos pareigūnų ir seniausių Vladimiro Putino bičiulių, mirė sulaukęs 73 metų.
Apie jo mirtį pranešė VTB Vieningosios lygos, kurioje jis buvo garbės prezidentas, taip pat krepšinio klubo CSKA direktorių tarybos pirmininkas, spaudos tarnybos.
S.Ivanovas gimė 1953 m. sausio 31 d. Leningrade. Baigė Leningrado universiteto Vertimo fakultetą ir prie jo veikiantį karinį fakultetą.
Jis laikomas vienu įtakingiausių pastarųjų dešimtmečių Rusijos pareigūnų. Įvairiais laikotarpiais jis ėjo ministro pirmininko pavaduotojo ir pirmojo vicepremjero, gynybos ministro, Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus ir prezidento administracijos vadovo pareigas.
1975 m. buvo užverbuotas į Valstybės saugumo komitetą (KGB), o po metų baigė KGB aukštuosius kursus Minske (dabar – Nacionalinio saugumo akademija).
Taip pat septintajame dešimtmetyje buvo išsiųstas į Londoną studijuoti anglų kalbos Ealingo koledžo laisvųjų menų mokykloje Londone.
1976-1977 m. buvo KGB Leningrado ir Leningrado srities valdybos 1-ojo skyriaus darbuotojas, dirbo tame pačiame skyriuje kaip ir Vladimiras Putinas. Iki 1985 m. dirbo rezidencijose Suomijoje, vėliau Kenijoje (kur, pasak jo paties, buvo perkeltas dėl Olego Gordijevskio poveikio Europoje).
Nuo 1991 m. iki 1998 m. tęsė darbą Rusijos užsienio žvalgybos tarnyboje. Vyras taip pat ėjo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus pavaduotojo, Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas.
Nuo 2001 m. iki 2007 m. buvo Rusijos gynybos ministras. 2007-2008 m. jis buvo Rusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas, o 2011-2016 m. vadovavo Rusijos prezidento administracijai.
Paskutinės jo pareigos – Rusijos prezidento specialusis atstovas aplinkosaugos veiklos, ekologijos ir transporto klausimais (2016-2026 m.). Jis taip pat liko Rusijos saugumo tarybos nariu.
2007 m. S.Ivanovas buvo laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų kandidatų į Vladimiro Putino įpėdinius, tačiau vidinę kovą dėl valdžios pralaimėjo Dmitrijui Medvedevui.
Rusija ir Ukraina apsikeitė po 160 karo belaisvių
15:19
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė po 160 paimtų į nelaisvę karių.
Tai naujausias apsikeitimas karo belaisviais daugiau kaip ketverius metus trunkančiame kare.
Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose pranešė, kad „grąžinta 160 Rusijos kariškių“, o mainais „perduota 160 Ukrainos karo belaisvių“.
„Toliau grąžiname ukrainiečius iš Rusijos nelaisvės. Šiandien iš nelaisvės paleista 160 karių. Visi jie nelaisvėje buvo laikomi nuo 2022 m.“, – platformoje „Telegram“ džiaugėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, tarp paleistų asmenų yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Valstybinės specialiosios transporto tarnybos, Nacionalinės gvardijos ir pasieniečių nariai. Prezidentas nurodė, kad jie gynė Ukrainą Mariupolyje ir prie „Azovstal“ gamyklos, Donecko, Luhansko, Charkivo, Zaporižios, Kyjivo, Černihivo ir Sumų srityse.
„Esu dėkingas visai mūsų komandai, kuri kasdien dirba, kad sugrąžintų mūsų žmones. Ypač dėkoju visiems mūsų padaliniams, kurie yra fronto linijoje ir papildo mainų fondą Ukrainai bei savo drąsa leidžia mums susigrąžinti žmones. Prisimename visus, kurie yra nelaisvėje. Tikriname kiekvieną pavardę. Turime grąžinti visus – ir kariškius, ir civilius“, – rašė V.Zelenskis
Lavrovą įžeidė pareiškimas iš Baltųjų rūmų: „Skamba nelabai rafinuotai“
15:15
JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio teiginiai, kad per Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Aliaskoje nebuvo pasiekta jokių susitarimų, reikalauja paaiškinimo, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja propagandinė naujienų agentūra TASS.
Pasak S.Lavrovo, Ankoridže, kur JAV ir Rusijos prezidentai susitiko akis į akį pirmą kartą nuo karo pradžios, JAV pateikė savo pasiūlymus dėl konflikto sprendimo, o V.Putinas su jais „sutiko“.
„Putinas, žiūrėdamas į (Steve'ą) Witkoffą, kuris taip pat ten buvo, pradėjo vardyti amerikiečių pasiūlymus punktas po punkto. Po kiekvieno punkto jis, dalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir valstybės sekretoriui Marco Rubio, klausė Witkoffo, ar jis teisingai įvardijo idėjas, kurias jis atvežė į Maskvą Ankoridžo išvakarėse. Į kiekvieną jo klausimą Witkoffas atsakė teigiamai“, – pasakojo S.Lavrovas.
„Taigi, kai mano kolega Marco Rubio sako, kad dėl Aliaskos buvo tik pasiūlymai, bet ne susitarimas, man kyla klausimas, ką mes turime omenyje kalbėdami apie susitarimą. Jei viena pusė, šiuo atveju JAV, pateikė savo pasiūlymus dėl susitarimo, o kita pusė su šiais pasiūlymais sutiko, kažkaip nelabai rafinuota sakyti, kad susitarimo nebuvo“, – dėstė Rusijos diplomatijos vadovas.
Taip S.Lavrovas sureagavo į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ketvirtadienį padarytą pareiškimą, kad per D.Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimą Ankoridže nebuvo sudarytas joks susitarimas su Rusija.
„Aliaskoje buvo pateiktas pasiūlymas. Tačiau tai niekada nebuvo susitarimas“, – pabrėžė M.Rubio.
Trečiadienį naujienų agentūra „Reuters“ atkreipė dėmesį į viešus trijų aukšto rango Rusijos pareigūnų pareiškimus, kurie kiekvienas kaltino Jungtines Valstijas pažeidus „susitarimus“, neva pasiektus 2025 m. rugpjūtį Aliaskoje.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat skundėsi, kad susitarimas Aliaskoje, po kurio Kremlius ne kartą tvirtino, kad egzistuoja tam tikra „Ankoridžo dvasia“, buvo panaudotas siekiant „laimėti laiko Kyjivo režimui perginkluoti“, o gegužės pradžioje jis aiškino, kad „Ankoridžo dvasia“ pradėjo „garuoti“.
Agentūra priminė, kad po praėjusių metų aukščiausiojo lygio susitikimo Aliaskoje Maskva dažnai prabildavo apie vadinamąją „Ankoridžo dvasią“ – šia fraze Rusija trumpai apibūdino mintį, kad D.Trumpas neva palaikė pagrindinį Kremliaus reikalavimą atiduoti visą Donbasą, įskaitant neokupuotas teritorijas, mainais į fronto linijos įšaldymą likusiose teritorijose.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos niekada nepatvirtino jokių susitarimų po aukščiausiojo lygio susitikimo ir apie juos nebuvo viešai paskelbta.
Pagrindinė Baltųjų rūmų vadovo ir V.Putino pokalbio tema buvo karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą – tuo tarpu nė viena pusė nepranešė apie jokius konkrečius susitarimus po susitikimo.
Tačiau netrukus Rusijos diplomatai ir propagandininkai ėmė tvirtinti, kad „šalys pasiekė tam tikrą abipusį susitarimą dėl karo užbaigimo parametrų“, ir savo kalbose ėmė nuolat minėti frazę „Ankoridžo dvasia“.
Savo ruožtu Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, išanalizavę daugybę naujų Rusijos pareigūnų pareiškimų, pažymėjo, kad Kremlius manipuliuoja Aliaskos aukščiausiojo lygio susitikimu, siekdamas priversti D.Trumpą nusileisti Rusijos reikalavimams dėl Ukrainos.
Taip pat sausį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad neturi oficialios informacijos apie „susitarimus“ Ankoridže, tačiau gali daryti prielaidą, kad jie buvo aptarti. Pasak jo, susitikime Aliaskoje buvo kalbama apie Donbasą, laikinai okupuotas teritorijas ir įšaldytą Rusijos turtą.
ES siūlo nebeteikti pabėgėlio apsaugos šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams
12:55
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasiūlė nebeteikti pabėgėlio apsaugos šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams, norintiems apsigyventi Bendrijos šalyse, tačiau kitiems iš šios šalies atvykusiems asmenims teisę pasilikti siūloma pratęsti dar metams.
Briuselis nurodė, kad šis pakeitimas atliekamas gavus Kyjivo prašymą. Ukrainos kariuomenė susiduria su personalo trūkumu, Rusijos invazijai tęsiantis jau penktus metus.
„Laikinoji apsauga paprastai neturi būti suteikiama naujai atvykstantiems asmenims, kuriems ukrainiečių pareigūnai nėra leidę išvykti iš Ukrainos dėl jų karinės prievolės“, – nurodė Europos Komisija (EK), pasiūliusi dar metams, iki 2028-ųjų kovo 4-osios, pratęsti priėmimą visiems kitiems nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.
Kaip pranešama, šis pakeitimas būtų taikomas tik naujiems pareiškėjams ir nepaveiktų šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų, kuriems ES laikinoji apsauga jau yra suteikta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Operacija prasidėjo: Ukrainos dronai atakavo du Rusijos laivus Kryme
12:23
Penktadienio naktį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiosios pajėgos „Alfa“ pataikė į du Rusijos karinės paramos laivus, buvusius okupuotos Kerčės laivų statyklos teritorijoje Kryme, nurodoma tarnybos pranešime.
Bepiločiai orlaiviai atakavo „Volga“ ir „Viatka“ laivams, taip pat 96 proc. pajėgumu veikusiam krovininiam ir keleiviniam keltui „Petropavlovsk“. Dėl smūgių kilo didelio masto gaisras.
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, „Volga“ ir „Viatka“ buvo pastatyti Rusijos gynybos ministerijos užsakymu. Jų paskirtis buvo dislokuoti hidroakustinę stebėjimo sistemą „Harmony“, skirtą povandeninei karinei žvalgybai.
Pažymima, kad šie laivai taip pat gali dėti bekontaktes minas, skirtas laivams, povandeniniams vamzdynams, kabeliams ir kitai svarbiai infrastruktūrai sunaikinti. Pranešime teigiama, kad kiekvieno iš šių laivų kaina siekia šimtus milijonų dolerių.
Smūgiai suduoti vykdant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio birželio 25 d. patvirtintos 40 dienų trukmės Rusijos poveikio operacijos užduotis.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį Kryme aidėjo sprogimai. Buvo pranešimų apie plataus masto bepiločių orlaivių ataką Kerčėje ir gaisrus Zalivo laivų statyklos ir aerodromų teritorijose.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos oro gynyba per naktį „sunaikino“ 660 Ukrainos bepiločių orlaivių. Žiniasklaidos pranešimais, tai didžiausia naktinė ataka per karą.
Nesuvokiama: FIFA praveria duris Rusijos rinktinėms
11:38
Pasaulio futbolą valdanti organizacija FIFA nusprendė iš dalies atverti duris žiaurų karą Ukrainoje nenustojančiai vykdyti Rusijai.
Anot naujienų agentūros DPA, rusams bus leista varžytis spalį Azerbaidžane vyksiančiame pasaulio 15-mečių vaikinų čempionate.
Turnyre, kuris pirmą kartą bus surengtas spalio 22-31 dienomis, galės dalyvauti visų FIFA priklausančių asociacijų, tarp jų ir Rusijos, komandos.
2027 metais planuojama surengti ir 15-mečių merginų čempionatą, o 2028 m. vyks ir merginų, ir vaikinų turnyrai. Juose taip pat galės varžytis ir rusai, kuriems bus leidžiama naudoti savo šalies vėliavą ir išklausyti Rusijos himną.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos pasienyje su Rusija – papildomos oro gynybos sistemos
11:30
Latvijos gynybos ministerija artimiausiu metu dislokuos papildomas oro gynybos sistemas, pareiškė gynybos ministras Raivis Melnis.
Jį penktadienį cituoja latvių transliuotojas LSM.
Prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad stiprinant gynybinius pajėgumus oro gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas.
Uždarame posėdyje ginkluotosios pajėgos supažindino savivaldybių vadovus su esamomis ir planuojamomis šalies gynybos stiprinimo priemonėmis. Savivaldybės taip pat paragintos sukurti alternatyvius ryšio kanalus, kad per krizes nepasikliautų vien mobiliaisiais telefonais.
BNS rašė, kad gegužę Latgalos ir Vidžemės gyventojai gavo kelis įspėjimus į mobiliuosius telefonus apie galimas oro erdvės grėsmes, kurios buvo susijusios su į Latviją įskridusiais dronais. Kai kurie dronai sudužo ir sprogo, o vieną droną virš Estijos numušė NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvas.
Birželio 8-osios rytą iš Šiaulių pakilę NATO Baltijos šalių oro policijos misijoje dalyvaujantys Prancūzijos naikintuvai Rėzeknės savivaldybėje numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną.
Tai buvo pirmas kartas, kai Latvijos oro erdvėje buvo numuštas iš užsienio atskridęs dronas.
Gynybos ministras R.Melnis teigė, kad ieškoma sprendimų, kaip palei rytinę sieną įrengti papildomus radarus ir perėmimo sistemas.
„Negalime 100 proc. atmesti galimybės, kad dronas pateks į mūsų oro erdvę. Tačiau dirbsime, kad patobulintume savo oro gynybos sistemas ir užtikrintume saugų dangų“, – sakė ministras, pripažindamas, kad viešųjų pirkimų procedūros ir joms reikalingas laikas kelia iššūkių.
Vis dėlto rasti sprendimai, kurie leis artimiausiu metu dislokuoti papildomas oro gynybos sistemas.
„Mums reikia ne tik dronų ir radarų, bet ir šių sistemų integravimo bei karių mokymo. Čia turiu padėkoti mūsų sąjungininkams iš Ukrainos“, – pabrėžė R.Melnis.
Rusijos deputatai liko ant ledo: po istorinio vizito JAV – tyla
11:16
JAV kongresmenai birželio mėnesį neatvyks oficialaus vizito į Rusiją, kaip buvo planuota, laikraščiui „Izvestija“ sakė Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Nikonovas.
Pasak jo, parlamentarams buvo išsiųsti kvietimai, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta.
Kovo mėnesį Valstybės Dūmos delegacija pirmą kartą per 12 metų lankėsi Jungtinėse Valstijose. Tikėtasi, kad atsakomasis kongresmenų vizitas įvyks prieš liepos 4 d. minimas JAV nepriklausomybės 250-ąsias metines.
„Liko dvi savaitės, akivaizdu, (kad jie neatvyks – red.past.)“, – sakė V.Nikonovas.
Amerikiečiai nepasirengę atsakomajam vizitui, nes yra susitelkę į vidaus politinę darbotvarkę, ypač į lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus, svarstė kitas Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepas.
Pasak jo, be pažado apsilankyti Maskvoje, amerikiečių kongresmenai turėjo sudaryti draugystės grupę, kuri palaikytų ryšius su Rusijos parlamentu, tačiau to taip pat nepadarė.
Dūmos deputatų vizitą į JAV organizavo Floridos respublikonė Anna Paulina Luna. JAV Demokratų partijos Kongreso rinkimų komitetas apkaltino ją propaguojant Rusijos interesus.
„Jei Rusijos pakalikės vaidmuo yra jos tikrasis pašaukimas, Floridos rinkėjai mielai pasiųs ją į ankstyvą pensiją“, – anksčiau pareiškė komiteto atstovė Madison Andrus.
Buvęs respublikonų kongresmenas Adamas Kinzingeris kolegas, kurie susitiko su Rusijos įstatymų leidėjais, pavadino „išdavikais“.
Senatoriai Rogeris Wickeris ir Jeanne Shaheen parašė laišką valstybės sekretoriui Marco Rubio ir iždo sekretoriui Scottui Bessentui, kuriame teigė, kad Dūmos deputatai atvyko rinkti žvalgybinės informacijos ir buvo įleisti į visas JAV vyriausybines institucijas.
Abiejų šalių parlamentarų kontaktų aktyvumas nuėjo perniek, nes nemaža dalis vadovybės Vašingtone neigiamai sureagavo į Rusijos deputatų vizitą Jungtinėse Valstijose, „The Moscow Times“ sakė politologas Malekas Dudakovas.
„Jei jūs, kaip kongresmenas, dabar bandysite palaikyti ryšius su Rusija, tai bus panaudota prieš jus kaip rinkiminės kovos dalis. Taigi tai slidi ir pavojinga tema“, – paaiškino ekspertas.
Užsienio politikos departamentų lygmeniu dialogas dėl JAV ir Rusijos santykių normalizavimo taip pat „stringa“, pažymėjo užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
„Nesakysiu, kad dabar atsitrenkėme į sieną – tai būtų perdėta. Tačiau jau yra paslydimų, o kiekviena nauja pažanga kainuoja nemažai pastangų“, – paaiškino jis.
Rusijos ir JAV dvišalių santykių pažanga tiesiogiai priklauso nuo karo Ukrainoje, atkreipė dėmesį politikos analitikas Aleksejus Černiajevas.
Pasak jo, intensyvios derybos prasidėjo po Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Ankoridže praėjusių metų rugpjūtį, tačiau realių rezultatų nepasiekta.
Dabartinis sąstingis gali dar labiau sustiprėti po Kongreso rinkimų, jei demokratai nugalės respublikonus, o atšilimo šalių santykiuose reikėtų tikėtis tik pasibaigus karui, padarė išvadą A.Černiajevas.
