- Mįslinga mirtis: Ukrainoje rastas negyvas brigados vadas su šautine žaizda
- Karo balansas keičiasi Ukrainos naudai, o Rusijos ekonomika žengia į išsekimo fazę
- Perspėja dėl Putino: „Saugokitės skęstančio žmogaus“
- „The Times“ apie Krymą: Putinas gali lengvai sutikti su derybomis arba pastatyti viską ant kortos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Krymo gyventojų – skundų lavina Putinui: liko be darbo, pinigų ir elektros
09:14
Daugiau nei ketverius metus Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „stengėsi“ apsaugoti rusus nuo karo, tačiau dabar Ukraina pavertė okupuotą Krymą nauju karo veiksmų teatru – kasdien šimtai dronų skrenda į pusiasalį ir atakuoja energetikos bei naftos infrastruktūros objektus.
Dėl to vietiniai gyventojai ir turistai savo kailiu patiria konflikto pasekmes, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Kryme reguliariai aidi oro pavojaus signalai, pasitaiko elektros tiekimo sutrikimų, o benzino kaina šoktelėjo iki kosminių aukštumų. Tūkstančiai bėga iš Krymo per Kerčės tiltą, o Ukrainos dronų įvesta blokada faktiškai atkirto pusiasalį nuo Rusijos tiekimo kelių.
„Ukrainos atakos apvertė gyvenimą Kryme ir sugriovė jo, kaip Putino imperinių ambicijų Ukrainoje vitrinos, įvaizdį, ypač po to, kai jis į pusiasalį investavo milžiniškas lėšas. Krymo gyventojai sako, kad nustojo veikti pagrindinės paslaugos, tokios kaip vaikų darželiai, šiukšlių išvežimas ir bankomatai“, – rašoma straipsnyje.
Vienas iš Sevastopolio gyventojų papasakojo, kad elektros energijos nėra jau keletą dienų. Paskelbus nepaprastąją padėtį, parduotuvės priverstos užsidaryti 20 val., tačiau dauguma jų apskritai nutraukė veiklą, nes be elektros geda atšaldyti ir užšaldyti produktai.
„Sevastopolyje situacija ypač sudėtinga. Dauguma parduotuvių iš viso neveikia. Neįmanoma išsiimti grynųjų pinigų. Viešasis transportas veikia labai prastai ir ribotai“, – pasakojo jis.
Krachą patiria ir Rusijos kelionių industrija. Skelbiama, kad užsakymų skaičius Kryme pirmosiomis vasaros savaitėmis sumažėjo perpus ir gali smukti dar labiau. Turistai, kuriems vis dėlto pavyksta patekti į Krymą, priversti ieškoti veikiančių degalinių arba sužinoti, kaip galima įsigyti degalų „juodojoje rinkoje“.
Turistė iš Maskvos laikraščio žurnalistams pasakojo, kad
juodojoje rinkoje“ surado pardavėją, kuris jos automobilį užpildė po 500 rublių už litrą – tai maždaug šešis kartus viršija vidutinę kainą.
Sekmadienį V.Putinas pripažino, kad Krymo energetikos infrastruktūroje yra problemų, ir pareiškė, kad vyriausybė kompensuos bet kokį trūkumą tiekimais sausuma arba jūra. Jis taip pat pavadino tai informacine kampanija, kuria siekiama pakenkti Rusijos kovinei dvasiai.
Tačiau kol kas Krymo gyventojams tenka išgyventi savarankiškai.
Viena iš Jaltos gyventojų papasakojo, kad išėjo iš darbo, kad galėtų likti namuose su vaikais, nes užsiėmimai darželyje buvo atšaukti. O dėl kuro trūkumo ji negali nuvykti į kitą darželį.
Skundai Putinui
Kaip pastebi naujienų portalas „Agentstvo“, Krymo darbdaviai vėluoja išmokėti atlyginimus, verčia darbuotojus imti atostogas savo sąskaita arba išeiti iš darbo savo noru.
Tokie žmonių komentarai pasipylė po Rusijos primesto pusiasalio vadovo Sergejaus Aksenovo įrašais. Apie pinigų trūkumą, įskaitant ir atlyginimų išmokėjimus, bei faktinį gamybos sustabdymą rašo ir kai kurie darbdaviai.
Penktadienį Kryme ir Sevastopolyje buvo paskelbtas nepaprastosios padėties režimas. Po S.Aksionovo įrašo apie nepaprastąją padėtį ir vėlesnių penktadienį bei šeštadienį jo paskyroje socialiniame tinkle „VKontakte“ paskelbtų įrašų pasirodė keletas pranešimų apie vėluojančius atlyginimus, atleidimus iš darbo ir verslo problemas
️„Vakar darbe mūsų paprašė parašyti prašymus dėl atleidimo. Kaip žmonėms išgyventi šiomis aplinkybėmis, kai verslininkai uždaro savo įmones“, – šeštadienį paskelbtame komentare dėstė Kerčės gyventoja.
️„Žmones atleidžia, mažina etatus, vaikų darželiai, budinčios grupės – nežinoma, kur. Reikia mokėti už nuomą, už hipoteką, už paskolą, juk kažkaip dar reikia gyventi. O darbo nėra. Pajamos sumažėjo. Sumažėjo dvigubai“, – skundėsi vartotoja iš Simferopolio.
️„Prašau pasakykite, kaip elgtis su mokesčiais. Vyras užsiiminėjo pervežimais, dabar mašina stovi, pajamų NĖRA“, – rašė kita Simferopolio gyventoja.
️
️„Agentstvo“ žurnalistai, atlikę analizę, įsitikino, kad už visų šių komentarų yra realūs žmonės, gyvenantys Kryme.
Apie masinius atleidimus iš darbo Kryme pranešė ne tik „VKontakte“ vartotojai. Šią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo kreipimasis, kurį degalinių tinklo „TES“ darbuotojai adresavo V.Putinui. Vaizdo įraše teigiama, kad „grėsmė kyla dviejų su puse tūkstančių darbuotojų darbo vietoms“.
„Tai tūkstančiai šeimų“, – nurodoma kreipimesi.
️Dar vieną kreipimąsi „Instagram“ paskelbė Krymo gyventoja. Ji papasakojo, kad „dėl benzino trūkumo sustabdė veiklą labai daug pramonės šakų, o visur vyksta darbuotojų atleidimai“.
„Ką daryti tiems žmonėms, kurie gyveno nuo algos iki algos, kurie neturi finansinės „pagalvės“, ką jiems daryti? Kokios yra paramos priemonės? Ir kokios nuotaikos apskritai vyrauja, prie ko tai gali privedti?“ – priekaištavo vaizdo įrašo autorė.
Pekine susitiko Xi Jinpingas ir Aliaksandras Lukašenka
08:08
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka, pirmadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida.
Xi Jinpingas priėmė A.Lukašenką puošniuose valstybiniuose svečių namuose, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, iškart nepateikęs daugiau detalių.
Nuo 1994 metų valdžioje esantis A.Lukašenka leido Maskvai 2022 metais pradėti invaziją į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją, tačiau neigė planus tiesiogiai įsitraukti į karą.
Baltarusija, besiribojanti su rytiniu NATO flangu, dislokavo naujausią Rusijos branduolinį ginklą galinčią nešti raketą „Orešnik“.
Tuo tarpu Kinija viso konflikto metu pristato save kaip neutralią šalį, nors Kyjivo sąjungininkai jau seniai kaltina Pekiną slapta padedant Maskvai.
Paskutinį kartą A.Lukašenka Kinijoje lankėsi 2025 metų rugsėjį, kai dalyvavo didingame kariniame parade Pekine ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Tiandzine.
Po dronų atakos okupuotame Kryme, Chersono srityje ir Donecke nutrūko elektros tiekimas
07:37
Pirmadienio naktį okupuotose Chersono srities, Krymo ir Donecko teritorijose po bepiločių atakos įvyko didelio masto elektros tiekimo sutrikimai. Apie tai pranešė „Telegram" kanalai „Krymo vėjas" ir „Exilenova+".
Sevastopolyje ir Kerčėje buvo pranešta apie daugybę sprogimų.
Pasak vietinių gyventojų, pusiasalyje tikriausiai buvo apgadinta elektros pastotė Bachčisarajaus rajone – ten po sprogimo dingo elektra.
Apie vidurnaktį okupuotame Donecke užgeso šviesa.
Ryte Rusijos paskirtas okupuotos Chersono srities dalies gubernatorius Vladimiras Saldo patvirtino, kad regione buvo dingusi elektra.
„Visi Chersono srities rajonai visiškai arba iš dalies liko be elektros“, – sakė jis.
Putinas pripažino kuro trūkumą po Ukrainos smūgių
06:40
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu, kurį sekmadienį paskelbė Kremlius, pripažino, kad šalis susiduria su „tam tikru kuro trūkumu“.
Tai įvyko po pakartotinių Ukrainos smūgių ketverius metus trunkančiame kare. Kyjivas šias atakas vadina teisingu atpildu už beveik kasdienius Rusijos apšaudymus, nukreiptus į Ukrainos civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą nuo 2022 metų plataus masto invazijos pradžios.
„Kalbant apie smūgius kritinei infrastruktūrai apskritai ir energetikos infrastruktūrai ypač, žinoma, šios atakos prieš mūsų infrastruktūros objektus sukuria problemų, tai akivaizdu“, – sakė V.Putinas.
„Šiuo metu stebime tam tikrą trūkumą, tačiau jis nėra kritinis“, – teigė jis.
Pagrindinė užduotis dabar, pasak jo, yra didinti Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus ir užtikrinti kuro tiekimą, ypač į Krymą. Interviu metu V.Putinas taip pat teigė besitikintis, kad JAV derybininkų grupė atvyks į Maskvą aptarti karo Ukrainoje užbaigimo, kai Vašingtonas nebebus toks užsiėmęs Iranu ir konfliktu Artimuosiuose Rytuose.
Rusijos aneksuoto Krymo institucijos penktadienį paskelbė „nepaprastąją padėtį“ dėl kuro trūkumo ir elektros energijos tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė Ukrainos atakos prieš logistikos grandines ir naftos objektus. Rusija šią teritoriją iš Ukrainos aneksavo 2014 metais – šio žingsnio nepripažįsta didžioji dauguma pasaulio valstybių.
Keliomis valandomis anksčiau, sakydamas kalbą partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime, V.Putinas pažadėjo užtikrinti saugumą ir įveikti iššūkius, Ukrainai suintensyvinus atsakomuosius smūgius Rusijos teritorijoje.
„Mes reaguojame“
„Taip, mes matome problemas, mes jas žinome ir į jas reaguojame, tačiau mes neabejotinai užtikrinsime tiek šalies, tiek mūsų piliečių saugumą, taip pat Rusijos sienų neliečiamybę“, – partijos nariams sakė V.Putinas.
„Mes neabejotinai įveiksime visus šiandien mums kylančius iššūkius, įskaitant teroristinius išpuolius mūsų teritorijoje ir infrastruktūros objektuose“, – pridūrė jis.
V.Putino kalba nuskambėjo praėjus kelioms valandomis po to, kai Ukrainos dronas smogė Rusijos pietiniam Krasnodaro regionui, pražudydamas vieną žmogų ir sukeldamas gaisrą naftos perdirbimo gamykloje, pranešė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šį smūgį dalimi „operacijų, kurios silpnina Rusijos gebėjimą tęsti šį karą“.
„Slaviansko naftos perdirbimo gamykla Krasnodaro regione buvo atakuota – maždaug už 300 kilometrų nuo fronto linijos. Taip pat pasiekėme naftos perdirbimo gamyklą Jaroslavlio regione, maždaug už 700 kilometrų nuo mūsų sienos“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
Praėjusią savaitę dar viena Ukrainos ataka sukėlė didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje į pietryčius nuo Maskvos, o sostinės priemiesčius uždengė tirštų juodų dūmų debesys.
„Pasirengę“ deryboms
Kalbėdamas apie galimybę derėtis dėl karo su Ukraina užbaigimo, V.Putinas sakė: „Tikimės, kad pasibaigus visiems įvykiams, praėjus aktyviajai fazei Irano klausimu, sulauksime tų JAV administracijos atstovų, su kuriais jau ne kartą esame susitikę Maskvoje.“
Ši jo interviu rusų žurnalistui Pavelui Zarubinui dalis nebuvo paskelbta Kremliaus, tačiau ją citavo Rusijos naujienų agentūros. P.Zarubinas taip pat paskelbė tai platformoje „Telegram“.
„Esame pasirengę tęsti derybas ir aptarti visas detales“, – pridūrė jis. V.Putinas atsakė į klausimą apie Rusijos ir JAV santykių būklę po Didžioje septyneto (G7) viršūnių susitikimo Prancūzijoje, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija turėtų „sudaryti susitarimą su Ukraina“.
Trečiadienį D.Trumpas teigė, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sėkmingai kovoja kare prieš Rusiją, nors anksčiau buvo sakęs, kad jam trūksta „kortų“ pergalei pasiekti. Analitikų teigimu, Ukraina vis geriau laikosi mūšio lauke, tačiau jos miestai vis dar yra mirtinų Rusijos atakų taikiniai konflikte, kuris dabar trunka ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas.
Putinas pripažino: „Ankoridže iš tiesų nebuvo pasiekta jokių susitarimų“
06:22
Niekas nieko nepasirašė, tačiau mes aptarėme tam tikras galimybes, kaip išspręsti konfliktą Ukrainoje, interviu rusų propagandistui Pavelui Zarubinui sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Ankoridže iš tiesų nebuvo pasiekta jokių susitarimų. Tas vadinamasis Ankoridžo dvasios fenomenas nebuvo įtvirtintas jokiuose oficialiuose dokumentuose. Niekas nepadėjo jokių parašų. Tačiau mes aptarėme tam tikras galimybes, kaip užbaigti konfliktą Ukrainoje“, – sakė Kremliaus vadovas.
Jis pridūrė, kad aptarti kompromisai buvo tik tie pasiūlymai, kuriuos amerikiečių pusė pateikė Rusijai.
Pasak jo, JAV pusė paprašė Rusijos pusės eiti į tam tikrus kompromisus, o Maskva esą sutiko su kai kuriais iš šių pasiūlymų.
V.Putinas taip pat teigė netikintis, jog Europos politikams pavyko įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl „Ukrainoje vykstančių įvykių".
„Abejoju, ar tai įmanoma. Turiu omenyje, kad Jungtinių Valstijų prezidentas yra brandus politikas. Daugiau nei brandus ir patyręs politikas – jis valdžioje antrą kartą, jis žino, ką daro", – sakė jis.
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad per D.Trumpo ir V.Putino susitikimą Aliaskoje, įvykusį praėjusių metų rugpjūčio 15 dieną, nebuvo pasiekta jokių susitarimų dėl Ukrainos.
Pasak M.Rubio, Aliaskoje buvo pateiktas tam tikras pasiūlymas, tačiau apie jokius galutinius susitarimus kalbos nebuvo.
