- Lenkijos žvalgyba: Rusija gali panaudoti „žaliuosius žmogeliukus“ prieš Baltijos valstybes
- Rusijos kariams – naujas ultimatumas: laiko davė iki birželio galo
- Žiniasklaida: Rusija pralaužė sieną su Ukrainą – braunasi į Charkivo sritį
- Ukrainiečiai įviliojo „elitinius“ Rusijos karius į pasalą: sužlugdė svarbią operaciją
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lenkijos žvalgyba: Rusija gali panaudoti „žaliuosius žmogeliukus“ prieš Baltijos valstybes
21:48
Lenkijos Užsienio žvalgybos agentūra vertina scenarijus, pagal kuriuos Rusija galėtų surengti provokacijas prieš Baltijos valstybes pasitelkdama nepažymėtus karius – vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ taktiką, kurią Maskva pirmą kartą panaudojo užimdama Krymą 2014 metais. Apie tai perspėjo agentūros vadovas pulkininkas Pawelas Szota.
Tokį vertinimą Szota pateikė savo pirmajame interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“, paskelbtame birželio 29 dieną.
Jis teigė, kad karinė grėsmė Lenkijai yra reali ir tiesioginė, o pagrindinis jos šaltinis – Rusija, kuri, pasak jo, Lenkiją ir rytinį NATO flangą laiko kliūtimi savo imperinėms ambicijoms.
Toks scenarijus reikštų 2014 metais Kryme panaudotos slaptos operacijos modelio pakartojimą, tačiau šį kartą jis būtų nukreiptas prieš NATO valstybes, siekiant patikrinti, ar Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimai iš tiesų veikia.
Panašų perspėjimą neseniai pateikė ir Švedijos parlamento Gynybos komitetas. Jis nurodė, kad Rusija artimiausiu metu gali surengti riboto masto išpuolį prieš kurią nors NATO šalį, siekdama patikrinti sąjungininkų ryžtą ir Šiaurės Atlanto sutarties numatytų kolektyvinės gynybos įsipareigojimų patikimumą.
Szotos teigimu, Rusija sistemingai stumia vadinamąsias „raudonąsias linijas“, stebėdama NATO reakciją. Kadangi tokių provokacijų kaina Maskvai yra nedidelė, o Aljansas dažniausiai apsiriboja politiniais atsakomaisiais veiksmais, tai tik skatina tolesnę eskalaciją.
„Rusija sistemingai peržengia raudonąsias linijas, tikrindama NATO reakciją. Tokių provokacijų kaina Maskvai yra nedidelė, o Aljansas dažniausiai reaguoja tik politiškai, todėl tai skatina tolesnę eskalaciją“, – sakė jis.
Jo nuomone, Vladimiras Putinas tapo savo nesėkmės Ukrainoje įkaitu, todėl yra linkęs ne mažinti įtampą, o ją didinti.
Szota mano, kad Rusija gali tęsti karą dar kelerius metus, nes Kremlius yra pasirengęs aukoti ekonomiką ir gyventojų gerovę, kad tik užbaigtų konfliktą sąlygomis, kurias galėtų pristatyti kaip pergalę.
Vadinamieji „žalieji žmogeliukai“ – tai Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų ir nacionalinių emblemų, kurie buvo panaudoti užimant Krymą ir kovose Donbase, kad Maskva galėtų neigti tiesioginį savo dalyvavimą.
Lenkijos žvalgyba dabar vertina galimą panašaus pobūdžio slaptą operaciją prieš Baltijos valstybes kaip vieną iš scenarijų, kuriam būtina aktyviai ruoštis.
Szota taip pat susiejo šią grėsmę su didėjančia Rusijos įtaka Baltarusijoje. Jis atkreipė dėmesį į naujai įrengiamą infrastruktūrą, kuri gali būti naudojama branduolinio ginklo nešimo sistemoms, įskaitant raketų kompleksą „Orešnik“, bei vykstančias branduolines pratybas.
Jis pabrėžė, kad Lenkija neliks pasyvi ir nurodė, jog žvalgybos tarnyba turi priemonių vykdyti ir aktyvius veiksmus, įskaitant operacijas kibernetinėje erdvėje.
Pasak jo, šis spaudimo modelis jau pasiekė rytinį NATO flangą. Sąjungininkų vyriausybės perspėja, kad Rusijos hibridinių atakų daugės ir jos taps intensyvesnės, ypač NATO oro erdvėje, todėl pastaraisiais mėnesiais rengiami koordinuoti atsako planai.
Vienu iš tokių atvejų Rusijos elektroninės kovos priemonės tyčia nukreipė Ukrainos bepiločius orlaivius per sieną į Baltijos valstybių teritoriją.
Trumpas apsiskaičiavo: JAV politika privertė Ukrainą tapti pasauline gynybos lydere
00:02
Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose iš pradžių sukėlė entuziazmą tarp Rusijos radikalų, kurie tikėjosi, kad visiškas Amerikos paramos nutraukimas leis Maskvai galutinai sunaikinti Ukrainos valstybingumą.
Naujoji Baltųjų rūmų administracija iš tiesų sustabdė finansinę ir karinę pagalbą Kyjivui, kartu darydama jam stiprų politinį spaudimą. Tačiau, kaip pažymi leidinio „The American Prospect“ analitikas Ryanas Cooperis, vietoje neišvengiamos kapituliacijos pasaulis išvydo visai kitokį reiškinį – Ukraina perėmė iniciatyvą.
Europos partnerių mobilizacija, radikalios kariuomenės reformos ir precedento neturintis vietinės gynybos pramonės augimas leido Kyjivui ne tik išlikti, bet ir pradėti sistemingai suduoti strateginius smūgius Rusijai.
Vienu svarbiausių Ukrainos sėkmės veiksnių tapo apribojimų naudoti ginkluotę atsisakymas. Pagrindinis Ukrainos tolimojo nuotolio raketų ir bepiločių pranašumas yra ne tik jų palyginti nedidelė kaina, bet ir visiškas politinių apribojimų nebuvimas dėl jų panaudojimo geografijos.
Ukrainos pajėgos smogė trims tiltams Donbase
23:10
Birželio 28 d. ir naktį į birželio 29-ąją Ukrainos gynybos pajėgos surengė virtinę smūgių svarbiems Rusijos okupacinių pajėgų kariniams objektams.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.
Ukrainos pajėgos smogė automobilių tiltui prie Novoazovsko Donecko srityje, taip pat dviem geležinkelio tiltams Luhansko srityje.
„Priešas šiuos objektus naudoja karių, ginkluotės, šaudmenų ir kitų atsargų permetimui“, – pažymėjo Generalinis štabas.
Smūgių rezultatai dar tikslinami.
Be to, Gynybos pajėgos smogė okupantų logistikos objektams Novosvitlivkos rajone Luhansko srityje.
Taip pat buvo atakuoti trys priešo bepiločių orlaivių valdymo punktai prie Huliaipolės Zaporižios srityje, Tiotkino Kursko srityje ir Bachmuto Donecko srityje. Dar vienas smūgis suduotas priešo elektroninės kovos padalinio vadavietei prie Velykos Novosilkos.
Be to, po papildomos analizės patvirtinta, kad birželio 26 d. buvo sunaikinti du Rusijos karinio ryšio objektai prie Miniajevo kaimo Maskvos srityje. Generalinio štabo duomenimis, vienas pastatas buvo visiškai sunaikintas, o kitas smarkiai apgadintas ir iš dalies sugriuvo.
„Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau sistemingai vykdys veiksmus, kuriais siekiama sutrikdyti Rusijos agresoriaus vadovavimo ir valdymo sistemas, karinę logistiką bei aprūpinimą“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.
Primename, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos gynybos pajėgos nuosekliai taikosi į Rusijos kariuomenės logistikos infrastruktūrą.
Anksčiau Ukrainos pajėgos smogė strategiškai svarbiam geležinkelio tiltui laikinai okupuotame Kryme, kuriuo Rusijos kariuomenė gabeno karius, karinę techniką ir šaudmenis.
Be to, birželio 25 d. Ukrainos kariuomenė smogė trims tiltams okupuotose Zaporižios ir Luhansko sričių teritorijose.
Prie Danijos krantų – Rusijos karo laivai ir superjachta, kuri, tikėtina, priklauso Putinui
21:53
Pirmadienį pro Daniją praplaukė trijų Rusijos laivų konvojus. Tarp jų, pasak pranešimų, ir laivas „Graceful“, kuris laikomas asmenine Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino superjachta. Laivas pirmą kartą nuo 2022 m. įjungė atsakiklį, rašo danų žiniasklaida.
Danijos naujienų portalas DR surinko ir palygino laivų lokacijos duomenis ir nuotraukas. Svetainės „Marinetraffic“ duomenimis, superjachta plaukia Stambulo link.
Pasak danų pareigūnų, sekmadienį laivų konvojus užfiksuotas prie Vokietijos Fehmarno salos.
Ryte, DR teigimu, prieš vidurnaktį laivai buvo pastebėti plaukiantys per Didžiojo Belto sąsiaurį, o ryte – palei Anholto salą. Jachtos pasirodymą Danijos teritoriniuose vandenyse užfiksavo laivybos stebėjimo projektai. Žurnalistai tai patvirtino nuotraukomis, kurias nuo kranto padarė keli žmonės.
Ukrainos energetikos tinklas „veikia ties savo galimybių riba“
21:03
Ukrainos energetikos tinklas pirmadienį neatlaikė aukštos temperatūros: pirmadienį po Rusijos smūgių kai kurie vartotojai aštuoniuose Ukrainos regionuose liko be elektros, dėl karščio bangos išaugus vartojimui, mat žmonės įsijungė oro kondicionierius, pranešė tinklo operatorius „Ukrenergo“.
Vakarinėje Rivnės srityje pareigūnai įvedė avarinius elektros tiekimo nutraukimus, kad sumažintų spaudimą tinklui, kai temperatūra 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku viršijo 36 laipsnius Celsijaus, rodo valstybinio Hidrometeorologijos centro duomenys.
Centrinis Chmelnyckio regionas taip pat paskelbė apie laikinus tiekimo nutraukimus, o dar penki regionai – nuo Ivano Frankivsko vakaruose iki Zaporižios prie fronto linijos pietuose – įspėjo namų ūkius ir įmones pasiruošti elektros tiekimo sutrikimams antradienį.
Valstybinė meteorologijos tarnyba pranešė, kad šalyje laukia „intensyvus karštis“, prognozuojama 35–38 laipsnių Celsijaus temperatūra, nors tai dar toli iki nacionalinio rekordo – 42 laipsnių Celsijaus, užfiksuoto 2010 metų rugpjūtį.
„Karštis taip pat yra rimtas išbandymas įrangai, kuri karo sąlygomis veikia jau daugiau nei ketverius metus ir atlaikė daugybę atakų“, – savaitgalį sakė energetikos bendrovės „Yasno“ generalinis direktorius Serhijus Kovalenka.
S. Kovalenka teigė, kad vasara yra piko metas remontuoti energetikos tinklą, kurį per žiemą niokojo pasikartojančios Rusijos atakos, o tai reiškia, kad tinklas jau dabar „veikia ties savo galimybių riba“.
Savaitgalį karštis svilino Čekiją, Vokietiją ir Lenkiją, šiose šalyse užfiksuoti nauji temperatūros rekordai – atitinkamai 41,9, 41,7 ir 40,5 laipsnio Celsijaus.
Berlyno policija sekmadienį antrą dieną iš eilės naudojo vandens patrankas, kad padėtų sostinės gyventojams atsivėsinti – šį kartą olimpiniame stadione, kur koncertavo dainininkas Bruno Marsas (Brunas Marsas).
Prancūzijoje temperatūrai nukritus, šalies meteorologijos tarnyba sekmadienio vakarą pranešė, kad jau numato kitos karščio bangos galimybę liepą.
„Foreign Policy“: be JAV „skėčio“ Europa tampa priklausoma nuo Ukrainos
20:36
Daugelyje geopolitinių scenarijų, kuriuos šiuo metu nagrinėja Vakarų kariniai planuotojai, Ukraina iš paramos gavėjos virsta strateginiu bastionu ir pagrindiniu Europos Sąjungos saugumo ramsčiu, rašo „Foreign Policy“.
„Council on Foreign Relations“ ekspertų centro analitikai Liana Fix ir Paulas B. Staresas pažymi, kad kuo silpnesnės tampa Vašingtono transatlantinės saugumo garantijos, tuo labiau Briuselis priklauso nuo Ukrainos karinių pajėgumų. Tai verčia Europos politinį elitą pereiti prie naujo atsakomybės pasidalijimo etapo, kuriame pagrindiniu klausimu tampa tai, kokią kainą Europa turės sumokėti už savo saugumą, remdamasi Ukrainos kariniu potencialu.
Nors prieš lemiamą NATO viršūnių susitikimą Ankaroje Europos lyderių nerimas kiek sumažėjo dėl laikino krizės Hormuzo sąsiauryje sureguliavimo, sisteminiai nesutarimai tarp Jungtinių Valstijų ir žemyninės Europos pasiekė kritinį lygį. Izoliacionistine laikoma Donaldo Trumpo administracijos politika – nuo agresyvių muitų karų ir pareiškimų dėl Grenlandijos suvereniteto iki demonstratyvaus amerikiečių karių išvedimo iš Vokietijos – paliko gilias pasekmes.
Apie krizės mastą byloja ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio perspėjimas, kad būsimas NATO susitikimas bus „svarbiausias istorijoje“, nes Aljanso struktūrai būtina skubi ir esminė pertvarka bei ankstesnių klaidų ištaisymas. Bandymus laikiną įtampos sumažėjimą pristatyti kaip „tvarią partnerystę“ Europos sostinių realistai vertina skeptiškai.
„Šrėdingerio aljansas“: kodėl Briuselis slapta rengia planą B
Dabartinei Europos diplomatų ir karinių planuotojų kartai NATO tapo savotišku „Šrėdingerio katės“ paradoksu – Aljansas vienu metu atrodo ir gyvas, ir miręs.
Lenkijoje sulaikyta 11 asmenų, įtariamų Rusijos sąmokslu kurstyti neramumus tarp vietos ukrainiečių
18:31
Lenkijos pareigūnai sulaikė 11 užsienio piliečių, įtariamų veikimu Rusijos naudai siekiant išprovokuoti ukrainiečių pabėgėlių protestus. Pareigūnų teigimu, tai yra naujausia su Kremliumi susijusi operacija, nukreipta prieš Lenkiją.
Apie tai pirmadienį rašo „TVP World“.
Lenkijos specialiąsias tarnybas koordinuojantis ministras Tomaszas Siemoniakas pirmadienį pranešė, kad šią grupę sudaro devyni Ukrainos ir du Baltarusijos piliečiai. Jis pridūrė, kad visi jie bus nedelsiant deportuoti.
Nyderlandų vyriausybė: Rusija gali užpulti NATO praėjus metams po karo Ukrainoje pabaigos
18:26
Praėjus vos metams po karo Ukrainoje pabaigos, Rusija gali pradėti „riboto masto“ karinę kampaniją prieš kurią nors NATO šalį, pirmadienį įspėjo Nyderlandų gynybos ministerija.
Savo metiniame gynybos politikos strategijos dokumente ministerija teigė, kad Europa atsidūrė „pilkojoje zonoje“ tarp karo ir taikos, ir pažadėjo stiprinti Nyderlandų investicijas į gynybą, ypač į nepilotuojamus ginklus, pavyzdžiui, dronus.
„Nyderlandų žvalgybos tarnybos vertina, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Europa“, – rašoma ministerijos ataskaitoje.
Žiniasklaida: Rusija pralaužė sieną su Ukrainą – braunasi į Charkivo sritį
17:02
Rusijos pajėgos skverbiasi per sieną su Ukraina Charkivo srityje ir juda link Kozačo Lopanės kaimo, skelbia naujienų portalas „Ukrajinska pravda“, remdamasi gynybos pajėgų komentarais.
Pažymima, kad įsibrovėliai jau mažiausiai savaitę fiksuojami Kozača Lopanės kaime, kuris yra už 2 km nuo sienos su Rusija.
„Priešas bando pulti Kozača Lopanės kryptimi, atlikęs taktinį įsiveržimą į Ukrainos valstybės sienos ruožą ties Hranivo kaimu. Gynybos pajėgos fiksuoja realius bandymus kirsti sieną ir infiltruoti Rusijos dalinius Kozačos Lopano kryptimi“, – nurodė Jungtinės pajėgų grupės spaudos tarnyba.
Jų teigimu, kovos tęsiasi tarp Hranivo ir Kozačo Lopanės kaimų. Kartu gynybos pajėgos pažymi, kad rusų kariškiams pavyko patekti tiesiai į Kozača Lopanės vietovę. Tačiau kol kas sudėtinga nustatyti, kiek savo karių Rusija pasiuntė.
„Mūsų žmonės aktyviai siunčia ten pirmojo asmens dronus (FPV). Viskas prasidėjo nuo Veterynarkos (kaimas pasienyje su Rusija, į šiaurę nuo Kozačo Lopanės – „Ukrajinska pravda“) praradimo, o ankstesnis brigadininkas už tai prieš porą mėnesių buvo atleistas iš pareigų“, – pažymėjo kariai.
Nurodoma, kad rusai slenka užiminėdami ūkius ir slėpdamiesi už civilių gyventojų, persirengdami jų drabužiais, kad patektų į arčiausiai valstybės sienos esančias gatves. Šiuo metu Kozača Lopanės kaime gyvena daugiau kaip 100 civilių gyventojų.
„Ukrajinska pravda“, remdamasi stebėsenos grupe „DeepState“, taip pat pažymi, kad Veterynės ir Hranivo kaimai yra penktasis ir šeštasis Rusijos infiltracijos taškai Charkivo srityje.
Rusijos kariams – naujas ultimatumas: laiko davė iki birželio galo
15:40
Zaporižios srities Huliaipolės rajone tęsiasi įnirtingi mūšiai, nes Rusijos pajėgos siekia užimti miestą iki birželio pabaigos, naujienų portalui „Unian“ sakė Gynybos pajėgų korpuso „Pietūs“ atstovas spaudai pulkininkas Vladyslavas Vološynas.
Jo teigimu, Huliaipolės pakraščiuose yra ukrainiečių pozicijos, o tuo tarpu rusai stengiasi nutraukti šių Ukrainos karinių dalinių logistiką, užkirsti kelią rotacijai, prireikus evakuacijai ir panašiems veiksmams.
„Mums gali tekti persigrupuoti, kad ten esantys kariškiai neatsidurtų apsuptyje“, – užsiminė V.Vološynas.
Be kita ko, rusai bando nuotoliniu būdu užminuoti visus kelius, vedančius į tam tikras pozicijas Huliaipolės apylinkėse.
„Padėtis Huliaipolio sektoriuje yra gana sudėtinga, nes priešas tęsia savo veiksmus. Nors praėjusią savaitę jo puolamųjų operacijų aktyvumas sumažėjo apie 15 proc., šiame sektoriuje vis dar fiksuojame 25-30 kovinių veiksmų. Priešas ir toliau aktyviausiai spaudžia dvi sritis. Visų pirma į šiaurę nuo Huliaipolės – Dobropilią. Per pastarąją parą čia užregistruota daugiau kaip 10 priešiškų atakų“, – komentavo dalinio atstovas spaudai.
Be to, pridūrė kariškis, Rusijos kariai toliau aktyviai bando užimti Vozdvyživką ir žengti Verchnios Tersos upės link.
Kitas fronto ruožas yra į pietvakarius nuo Huliaipolės, kur yra Zaliznynės, Huliaipilskės ir Charivnės gyvenvietės.
„Čia priešas veržiasi Novoselivkos link. Kasdien čia fiksuojame apie dešimtį kovinių susirėmimų. Pastaruoju metu priešas labai aktyvus, nes jam pavesta iki mėnesio pabaigos užimti Huliaipolę, taip pat per kitą mėnesį užimti Pokrovską ir pasiekti sienas palei Haičiurą. Taip pat sudaryti sąlygas tolesniems puolamiesiems veiksmams Vilniansko ir Pavlohrado kryptimi“, – dėstė pulkininkas.
Anksčiau pranešta, kad Rusija į Huliaipolės sektorių dislokuoja naujus dalinius puolimui pradėti. Nurodoma, kad savo pajėgumą rusai didina nuolat.
Ukrainos kariai pirmą kartą numušė naujausią Rusijos droną
15:30
Ukrainos gynybos pajėgoms pirmą kartą pavyko sunaikinti naująjį Rusijos droną „Sokol-I“, kuris buvo sukurtas kovai su Ukrainos žvalgybiniais ir atakos dronais.
Droną sunaikino 57-osios atskiriosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Kostios Gordienkos vardu, pilotai, panaudodami perimamąjį droną „Generol Čerešnia AIR“.
Pažymima, kad sėkmingas dronų „Sokol-I“ perėmimas patvirtina Ukrainos dronų-perėmėjų veiksmingumą tiek prieš atakos ir žvalgybinius bepiločius orlaivius, tiek prieš naujus specializuotus Rusijos dronus.
Dronai-perėmėjai „Generol Čeresnia AIR“ jau įrodė savo veiksmingumą kovojant su masinės gamybos rusiškais „Molnija“ tipo dronais. Remiantis situacijos stebėjimo sistemos „DELTA“ duomenimis, jie numuša 44 proc. visų „Molnija“ dronų.
Kas žinoma apie droną „Sokol-I“
„Sokol-I“ yra vienas iš naujausių Rusijos kūrinių dronų segmente. Jis buvo pristatytas tik maždaug prieš mėnesį kaip specializuota kovos su Ukrainos bepiločiais orlaiviais priemonė, tačiau jau dabar Ukrainos kariuomenė pademonstravo gebėjimą veiksmingai kovoti su nauja grėsme.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, dronas gali išvystyti iki 150 km/val. greitį, veikia iki 5000 metrų aukštyje, o jo korpusas pagamintas iš putplasčio, kad būtų sumažintos gamybos sąnaudos. Jis gali naudoti nuotoliniu būdu susprogdinama kovinę galvutę arba atlikti kinetinį perėmimą, kad užpultų taikinius.
