Karas Ukrainoje. „Krymas tampa spąstais Putinui“: pateikė penkis galimus scenarijus

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Nuo Vladimiro Putino imperinių ambicijų simbolio iki rimtos problemos – 2014 m. okupuotas Krymas vėl tampa našta Kremliui, Rusijos karui Ukrainoje įstrigus aklavietėje, rašo „Newsweek“.

Leidinys pažymi, kad birželio 26 d. Rusijos paskirta Krymo valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį po Ukrainos smūgių, kurie sukėlė degalų trūkumą, elektros tiekimo sutrikimus ir apribojimus kasdieniam gyvenimui okupuotame pusiasalyje.

Straipsnyje teigiama, kad degalų pardavimas civiliams jau sustabdytas, o Kremliaus paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, jog kuras bus tiekiamas tik valstybės institucijoms.

Vladimiras Putinas pripažino, kad Rusijoje trūksta degalų, tačiau pažadėjo stiprinti oro gynybą, spartinti naftos infrastruktūros remontą ir didinti tiekimą į Krymą, kuriame yra vienintelė Rusijos šilto vandens karinio jūrų laivyno bazė.

„Kyjivas, kaip ir anksčiau, siekia susigrąžinti Krymą iš Rusijos – tikslo, kurį daugelis Vakarų analitikų laiko sunkiai pasiekiamu Ukrainai“, – rašoma leidinyje.

Pasak „Newsweek“, Krymas Putinui tampa spąstais: pernelyg simboliškas, kad būtų galima jo atsisakyti, pernelyg pažeidžiamas, kad juo būtų galima naudotis kaip anksčiau, ir pernelyg brangus, kad padėtį būtų lengva stabilizuoti.

Leidinys pateikia penkis galimus krizės aplink Krymą scenarijus.

1. Putinas stiprina Krymą ir leidžia už tai sumokėti Rusijai

Putinas pareiškė, kad Rusija didins degalų importą, spartins naftos objektų remontą ir didins tiekimą į Krymą sausumos bei jūrų keliais.

Tai laikoma labiausiai tikėtinu trumpalaikiu scenarijumi, nes jis atitinka Putino valdymo stilių – padengti išlaidas, centralizuoti kontrolę ir neigti, kad padėtis fronte keičia politinę realybę.

Tačiau leidinys pažymi, kad papildomos priemonės negrąžina normalaus gyvenimo. Kryme jau sustabdytas degalų pardavimas privatiems vairuotojams, o Sevastopolyje įvesti viešojo transporto, parduotuvių, kavinių ir gatvių apšvietimo veiklos apribojimai.

2. Ukraina paverčia Krymą sala, tačiau jo neužima

Straipsnyje primenama, kad birželio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, jog automagistralė R-280, jungianti Rostovą prie Dono su okupuotu Krymu, pateko į Ukrainos ugnies kontrolės zoną.

Pagal šį scenarijų, Ukrainai nereikėtų šturmuoti pusiasalio. Pakaktų ir toliau paversti Krymą nepatikimu logistikos centru bei izoliuoti jį.

Tokiu atveju Rusija galėtų ir toliau kontroliuoti Krymą, tačiau nebegalėtų juo patikimai naudotis kariniams tikslams.

3. Maskva didina spaudimą kituose regionuose, siekdama parodyti, kad Krymas neliečiamas

Anot Putino, Ukrainos smūgiai esą skirti suskaldyti Rusijos visuomenę ir priversti Maskvą derėtis Kyjivo sąlygomis.

Šiame scenarijuje Rusija į spaudimą Krymui atsako ne keisdama savo politiką pusiasalio atžvilgiu, o intensyvindama karinius veiksmus kitose Ukrainos teritorijose.

4. Krymas tampa „nuodų piliule“ bet kokiame taikos susitarime

Šis scenarijus numato diplomatinę aklavietę, kai Krymas ir toliau lieka Rusijos kontrolėje, tačiau jo statusas tarptautiniu mastu nėra pripažįstamas.

Rusija siekia, kad Krymas būtų pripažintas jos teritorija, tačiau Ukraina ir toliau laiko jį savo dalimi ir pabrėžia, kad sieks susigrąžinti pusiasalį, nepaisant Rusijos pastangų integruoti jį su žemynine teritorija, įskaitant Kerčės tiltą.

Leidinys mano, kad dabartinė Ukrainos kampanija prieš Krymą yra ne tik karinio spaudimo priemonė, bet ir politinis signalas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad Ukraina smogia objektams, kurie remia Rusijos karinę veiklą laikinai okupuotose teritorijose ir pačioje Rusijoje.

5. Krymas silpnina Putiną, bet jo nenuverčia

Putinas atmeta bet kokių nuolaidų galimybę ir tvirtina, kad Rusija galiausiai nugalės, nepaisant laikinų sunkumų. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ne kartą kartojo, kad Rusijos pozicija dėl Ukrainos nesikeičia.

Leidinys pažymi, kad Rusijos politinė sistema suteikia Kremliui priemonių slopinti nepasitenkinimą, manipuliuoti viešąja nuomone ir vilkinti sprendimus.

Todėl, „Newsweek“ vertinimu, blogėjanti padėtis Kryme savaime nesukels rūmų perversmo, visuomenės sukilimo ar staigaus Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš pusiasalio. Didesnė rizika Putinui yra laipsniškas jo pozicijų silpnėjimas iš vidaus.

Naujausia informacija apie smūgius Krymui

UNIAN anksčiau pranešė, kad aviacijos ekspertas Valerijus Romanenka mano, jog šiuo metu smūgis Kerčės tiltui nebūtų tikslingas. Pasak jo, bepiločiai orlaiviai negali gabenti pakankamo kiekio sprogmenų, o Rusijos oro gynyba, nors ir susilpnėjusi, vis dar veikia. Ekspertas pridūrė, kad Kerčės tiltui sunaikinti reikalinga tinkama kovinė galvutė, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu siekia paversti Krymą teritorija, kurioje neįmanoma vykdyti efektyvių karinių operacijų.

Taip pat buvo pranešta, kad „The Telegraph“ neatmeta galimybės, jog Ukrainos smūgiai okupuoto Krymo energetikos ir logistikos infrastruktūrai gali priversti Vladimirą Putiną imtis naujų rizikingų veiksmų. Leidinys pažymi, kad Putinas jau susiduria su informacinės kontrolės praradimo problema, todėl, žurnalistų vertinimu, Kremlius galėtų dar labiau suintensyvinti atakas prieš Kyjivą ar net svarstyti taktinių branduolinių ginklų panaudojimą.