- Analitikai: Ukrainos „blickrygas“ prieš naftos įmones gali priversti Putiną kapituliuoti po kelių mėnesių
- Švedijos karinės žvalgybos vadovas: Rusijos grėsmė išliks ir po Putino
- „The Independent“: Putinas pažeidžiamas kaip niekada anksčiau, atėjo metas lemiamam smūgiui
- Kremliaus koridoriuose – įtampa: staigus Trumpo pokytis varo siaubą Maskvai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Syrskis: Putinas įsakė Rusijos vadams parengti planus Kyjivo užėmimui
09:08
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nurodė savo kariuomenei įvertinti naujų puolamųjų operacijų galimybes, įskaitant galimus smūgius Kyjivui, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis ir pažymėjo, kad ataka iš Briansko srities į Černihivo sritį tebėra labiausiai tikėtinas scenarijus.
Antradienį duotame interviu TSN kanalui generolas paaiškino, kad V.Putinas jau anksčiau nurodė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui apskaičiuoti keletą naujo puolimo scenarijų, įskaitant galimas operacijas, pradėtas iš Baltarusijos teritorijos, kurių tikslas – užimti sostinę ir jos apylinkes.
Atsižvelgdamos į augančius saugumo pavojus, Ukrainos valdžios institucijos paskelbė, kad nuo liepos 1 d. 12 pasienio gyvenviečių Černihivo srityje bus privalomai evakuojamos, be to, nurodyta pratęsti evakuacijos įsakymus dar 7 gyvenvietėms, kurios buvo evakuotos dar žiemą.
„Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, nemanau, kad Baltarusijos vadovybė drįs suteikti agresoriui savo teritoriją, jog ji būtų panaudota kaip atsparos taškas puolamajai operacijai vykdyti. Tuo pačiu metu mes atsižvelgiame į tokį variantą“, – pažymėjo O.Syrskis.
Pasak generolo, dabartiniai duomenys rodo didelę tikimybę, kad operacijos bus pradėtos iš Rusijos Briansko srities tiesiai į Černihivo sritį.
Pagrindinis tokio manevro tikslas – išplėsti aktyvią fronto liniją ir užimti papildomą teritoriją, taip priverčiant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nukreipti gynybinius dalinius iš kitur esančių kritinių zonų.
Kalbėdamas apie logistinius iššūkius, susijusius su nauju puolimu iš šiaurės per Baltarusiją, ginkluotųjų pajėgų vadas pabrėžė, kad dėl plačių pelkių vietovė kelia ypatingų sunkumų sunkiosios karinės technikos judėjimui.
Be to, Černobylio kryptimi geografija palanki Ukrainos gynybai, nes upės krantas Ukrainos pusėje yra aukštesnis nei Baltarusijos pusėje. Taip pat buvo imtasi gynybinių priemonių – išardyti beveik visi tiltai, kuriais galėtų važiuoti karinė technika.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos ginkluotosios pajėgos aktyviai stiprino šiaurinės sienos gynybą. Gegužę buvo pranešta apie naujų įtvirtinimų ir užtvarų statybą Polesėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad poreikis papildomai sustiprinti gynybos linijas Černihivo ir Kyjivo kryptimis atsirado dėl to, kad V.Putinas sustiprino spaudimą autoritariniam Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai, siekdamas jį įtraukti „giliau į karą“.
V.Zelenskis taip pat neatmetė galimybės, kad Rusijos kariai bandys įsiveržti iš Briansko srities pusės, siekdami pakartoti 2022 m. nepavykusį bandymą užimti Ukrainos sostinę.
Birželio mėnesį O.Syrskis paskelbė apie naujų bepiločių sistemų padalinių formavimą šiaurės krypties apsaugai.
Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenka pažymėjo, kad Rusijos įsiveržimas čia taptų įmanomas tik tuo atveju, jei prie sienos būtų sutelkta 70 tūkstančių karių. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neleis pasikartoti 2022 m. pradžios scenarijui, kai Baltarusijos teritorija buvo panaudota puolimui prieš Kyjivą.
Ukraina apšaudė Rusijos Penzos miestą: taikėsi į raketų ir orlaivių pramonę
09:29
Trečiadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai masiškai atakavo Rusijos Penzos miestą. Po to valstybinės guolių gamyklos rajone kilo gaisras ir dūmų debesis.
Teigiama, kad mieste buvo paskelbta raketų grėsmė, o vėliau nuskambėjo oro pavojaus sirenos.
Penzos gyventojai pranešė apie sprogimų seriją. Vietos valdžia teigia, kad mieste veikė prieš dronus skirta priešlėktuvinė gynybos sistema.
Remiantis Ukrainos stebėjimo kanalo „Exilenova+“ informacija, po atakos netoli guolių gamyklos buvo pastebėtas tiršti juodi dūmai.
Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Sternenka patvirtino, kad buvo užpultas Penzos valstybinis guolių gamybos fabrikas.
„Telegram“ kanalas „Supernova“, savo ruožtu, pridūrė, kad dūmai pasirodė ir virš Penzos elektroninių ir mechaninių prietaisų mokslinių tyrimų instituto rajono. Taip pat pranešama, kad buvo užpultas akcinė bendrovė „NDIFI“ (Fizinių matavimų mokslinių tyrimų institutas).
Ši įmonė gamina slėgio ir poslinkio jutiklius bei matavimo sistemas, skirtas aviacijos ir raketų technikai. Jos produkcija naudojama „Su-34“ ir „Su-57“ lėktuvų varikliuose bei valdymo sistemose, taip pat pasitelkiama sparnuotųjų raketų „Ch-101“, „Ch-59M2/Ch-59M2A“ ir strateginės paskirties raketų kompleksų gamyboje.
Penza įsikūrusi maždaug 550 km į šiaurės rytus nuo Ukrainos sienos su Rusija.
Anksčiau naktį Rusijos okupuotame Donecko mieste nugriaudėjo sprogimai, po kurių kilo gaisras, skelbia „Exilenova Plus“.
Kol kas neaišku, koks taikinys galėjo būti pažeistas mieste.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad jos pajėgoms pavyko „nukauti“ 121 ukrainiečių bepilotį orlaivį. Nurodoma, kad jie esą buvo sunaikinti virš Belgorado, Briansko, Volgogrado, Kalugos, Kursko, Smolensko, Rostovo, Riazanės, Tambovo, Tverės, Tulos sričių, Maskvos regione, Krasnodaro krašte, okupuotame Kryme ir virš Azovo jūros vandenų.
Estų analitikas prakalbo apie Rusijos grėsmę Baltijos šalims: „Tai vyksta jau 35 metus“
09:18
Maskvos provokacijos ir diversinės operacijos prieš Estiją, Latviją ir Lietuvą trunka jau 35 metus, pareiškė Estijos nacionalinės gynybos akademijos saugumo analitikas Erkkis Koortas, vertindamas laikraščio „The Guardian“ paskelbtą informaciją, kad Rusija Baltijos šalyse ir Lenkijoje gali surengti provokacijas.
Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą. Šie įspėjimai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali nusitaikyti į Estiją, Latviją ar Lietuvą, kad įvertintų, ar JAV ir jų sąjungininkės aktyviai įsikištų jas ginti, rašo laikraštis.
„Matome ženklų, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos šalis arba Lenkiją, tačiau tai būtų toli gražu ne visapusiškas užpuolimas“, – „The Guardian“ cituoja Latvijos žvalgybos tarnybą.
Šis įspėjimas sutampa su pastaraisiais regiono lyderių, sparčiai keičiančių savo saugumo poziciją, pareiškimais. Gdanske vykusios konferencijos, skirtos Ukrainos atstatymui, kuluaruose Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad grėsmių aplinka sparčiai keičiasi.
Komentare leidiniui „Postimees“ Estijos saugumo analitikas Erkkis Koortas įvertino Kremliaus galimybes surengti atakas Baltijos šalyse ir išskyrė, kodėl Rusija gali imtis provokacijų.
„The Guardian“ straipsnis skamba kaip saugi Vakarų Europos pozicija – „yra tam tikra sumaištis, bet ji vyksta Rytų sparne“, pastebėjo ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ar tiesa, kad Hagos teismas pripažino Krymą Rusijos dalimi?
08:48
Socialiniuose tinkluose ir Rusijos žiniasklaidoje plinta teiginiai, esą Hagoje veikiantis tarptautinis arbitražo teismas oficialiai pripažino Krymą Rusijos dalimi. Tokia žinia pasirodė po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė savo vertinimą dėl sprendimo byloje tarp Ukrainos ir Rusijos dėl teisių Juodojoje ir Azovo jūrose. Tačiau tai – manipuliatyvi teismo sprendimo interpretacija. Arbitražas nesprendė Krymo suvereniteto klausimo ir jokiu sprendimu nepripažino pusiasalio Rusijos teritorija – jis nagrinėjo tik ginčą pagal JT Jūrų teisės konvenciją dėl pakrančių valstybių teisių.
Birželio 15 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą spaudai pavadinimu „Apie Rusijos pergalę tarptautiniame arbitraže dėl pakrantės valstybės teisių Juodojoje jūroje, Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje“.
Pranešime teigiama, kad tarptautinio arbitražo sprendimas esą patvirtino Rusijos poziciją dėl Krymo. „Žlugo Kyjivo pastangos užginčyti Rusijos Federacijos suverenitetą Krymo pusiasalyje ir prie jo esančiose jūrų teritorijose“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
Ieškinio istorija
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pasirašė sutartį dėl 16 švediškų naikintuvų „Gripen“ įsigijimo
07:45
Ukraina antradienį pasirašė sutartį su Švedija dėl 16 naikintuvų „Gripen E“ įsigijimo, pranešė orlaivių gamintoja „Saab“, sandorį įvertinusi 24,6 mlrd. kronų (2,2 mlrd. eurų).
„Kartu su Švedija toliau stipriname Ukrainos kovinę aviaciją“, – atskirame pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Saab“ pranešė, kad naikintuvus Švedijos gynybos įrangos administracijai (FMV) planuoja pristatyti 2029–2030 metais.
„Krymas tampa spąstais Putinui“: pateikė penkis galimus scenarijus
07:02
Nuo Vladimiro Putino imperinių ambicijų simbolio iki rimtos problemos – 2014 m. okupuotas Krymas vėl tampa našta Kremliui, Rusijos karui Ukrainoje įstrigus aklavietėje, rašo „Newsweek“.
Leidinys pažymi, kad birželio 26 d. Rusijos paskirta Krymo valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį po Ukrainos smūgių, kurie sukėlė degalų trūkumą, elektros tiekimo sutrikimus ir apribojimus kasdieniam gyvenimui okupuotame pusiasalyje.
Straipsnyje teigiama, kad degalų pardavimas civiliams jau sustabdytas, o Kremliaus paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, jog kuras bus tiekiamas tik valstybės institucijoms.
Kremliaus šeimininkas pripažino, kad Rusijoje trūksta degalų, tačiau pažadėjo stiprinti oro gynybą, spartinti naftos infrastruktūros remontą ir didinti tiekimą į Krymą, kuriame yra vienintelė Rusijos šilto vandens karinio jūrų laivyno bazė.
„Kyjivas, kaip ir anksčiau, siekia susigrąžinti Krymą iš Rusijos – tikslo, kurį daugelis Vakarų analitikų laiko sunkiai pasiekiamu Ukrainai“, – rašoma leidinyje.
Pasak „Newsweek“, Krymas V.Putinui tampa spąstais: pernelyg simboliškas, kad būtų galima jo atsisakyti, pernelyg pažeidžiamas, kad juo būtų galima naudotis kaip anksčiau, ir pernelyg brangus, kad padėtį būtų lengva stabilizuoti.
Leidinys pateikia penkis galimus krizės aplink Krymą scenarijus.
1. Putinas stiprina Krymą ir leidžia už tai sumokėti Rusijai
V.Putinas pareiškė, kad Rusija didins degalų importą, spartins naftos objektų remontą ir didins tiekimą į Krymą sausumos bei jūrų keliais.
Tai laikoma labiausiai tikėtinu trumpalaikiu scenarijumi, nes jis atitinka V.Putino valdymo stilių – padengti išlaidas, centralizuoti kontrolę ir neigti, kad padėtis fronte keičia politinę tikrovę.
Tačiau leidinys pažymi, kad papildomos priemonės nesugrąžina normalaus gyvenimo. Kryme jau sustabdytas degalų pardavimas privatiems vairuotojams, o Sevastopolyje įvesti viešojo transporto, parduotuvių, kavinių ir gatvių apšvietimo veiklos apribojimai.
2. Ukraina paverčia Krymą sala, tačiau jo neužima
Straipsnyje primenama, kad birželio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, jog automagistralė R-280, jungianti Rostovą prie Dono su okupuotu Krymu, pateko į Ukrainos ugnies kontrolės zoną.
Pagal šį scenarijų, Ukrainai nereikėtų šturmuoti pusiasalio. Pakaktų ir toliau laikyti Krymą nepatikimu logistikos centru bei izoliuoti jį.
Tokiu atveju Rusija galėtų ir toliau kontroliuoti Krymą, tačiau nebegalėtų juo patikimai naudotis kariniams tikslams.
3. Maskva didina spaudimą kituose regionuose, siekdama parodyti, kad Krymas neliečiamas
Anot V.Putino, Ukrainos smūgiai esą skirti suskaldyti Rusijos visuomenę ir priversti Maskvą derėtis Kyjivo sąlygomis.
Šiame scenarijuje Rusija į spaudimą Krymui atsako ne keisdama savo politiką pusiasalio atžvilgiu, o intensyvindama karinius veiksmus kitose Ukrainos teritorijose.
4. Krymas tampa „nuodų piliule“ bet kokiame taikos susitarime
Šis scenarijus numato diplomatinę aklavietę, kai Krymas ir toliau lieka Rusijos kontrolėje, tačiau jo statusas tarptautiniu mastu nėra pripažįstamas.
Rusija siekia, kad Krymas būtų pripažintas jos teritorija, tačiau Ukraina ir toliau laiko jį savo dalimi ir pabrėžia, kad sieks susigrąžinti pusiasalį, nepaisant Rusijos pastangų integruoti jį su žemynine teritorija, įskaitant Kerčės tiltą.
Leidinys mano, kad dabartinė Ukrainos kampanija prieš Krymą yra ne tik karinio spaudimo priemonė, bet ir politinis signalas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad Ukraina smogia objektams, kurie remia Rusijos karinę veiklą laikinai okupuotose teritorijose ir pačioje Rusijoje.
5. Krymas susilpnina Putiną, bet jo nenuverčia
V.Putinas atmeta bet kokių nuolaidų galimybę ir tvirtina, kad Rusija galiausiai nugalės, nepaisant laikinų sunkumų. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ne kartą kartojo, kad Rusijos pozicija dėl Ukrainos nesikeičia.
Leidinys pažymi, kad Rusijos politinė sistema suteikia Kremliui priemonių slopinti nepasitenkinimą, manipuliuoti viešąja nuomone ir vilkinti sprendimus.
Todėl, „Newsweek“ vertinimu, blogėjanti padėtis Kryme savaime nesukels rūmų perversmo, visuomenės sukilimo ar staigaus Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš pusiasalio. Didesnė rizika Putinui yra laipsniškas jo pozicijų silpnėjimas iš vidaus.
Ar kris Krymo tiltas?
Aviacijos ekspertas Valerijus Romanenka anksčiau naujienų portalui „Unian“ sakė manantis, kad šiuo metu smūgis Kerčės tiltui nebūtų tikslingas. Pasak jo, bepiločiai orlaiviai negali gabenti pakankamo kiekio sprogmenų, o Rusijos oro gynyba, nors ir susilpnėjusi, vis dar veikia. Ekspertas pridūrė, kad Kerčės tiltui sunaikinti reikalinga tinkama kovinė galvutė, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu siekia paversti Krymą teritorija, kurioje neįmanoma vykdyti efektyvių karinių operacijų.
