Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dronai smogė angarams Kryme su Rusijos naikintuvais Su-30
11:31
Ukrainos saugumo pajėgų (SBU) dronai smogė angarams su rusiškais naikintuvais Sakų kariniame aerodrome okupuotame Kryme. Šią informaciją tarnyba paskelbė platformoje „Telegram“.
„Vykdydama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskop nustatytas užduotis 40 dienų trukmės operacijos prieš Rusijos Federaciją metu, SBU sėkmingai smogė Sakų kariniam aerodromui laikinai okupuotame Kryme. Operacijos tikslas buvo aerodromo infrastruktūra, ypač angarai su naikintuvais“, – nurodė SBU.
Šiuo metu patvirtinta, kad dronai penkis kartus pataikė angarams, kuriuose laikoma rusų aviacijos technika.
Preliminariais duomenimis, smūgio metu dviejuose angaruose buvo naikintuvai „Su-30“ ir „Su-30SM“. Po atakos angare, kuriame buvo „Su-30SM“, užfiksuotas gaisras, o tai, tikėtina, rodo, kad taikinys buvo sėkmingai sunaikintas.
Apytikslė kiekvieno tokio orlaivio vertė svyruoja nuo 30 iki 50 mln. JAV dolerių, priklausomai nuo komplektacijos.
Stebėsenos grupė „Krymij veter“ pranešė, kad šalia Sakų karinio aerodromo Novofedorivkoje įsiplieskė didžiulis gaisras. Šiluminiai signalai buvo fiksuojami į vakarus nuo šios vietos. Manyta, kad dega pakrantėje esančios nendrės po to, kai ten nukrito numušto drono arba Rusijos oro gynybos raketos nuolaužos.
Taip pat pažymima, kad po vidurnakčio aerodromo rajone buvo girdimi šūviai ir sprogimai.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgos atakavo Rusijos keltą „Panagia“, kuris buvo naudojamas karinei technikai ir ginkluotei perkelti iš Krasnodaro krašto į okupuotą Krymą.
Birželio 25 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis patvirtino „40 dienų operaciją, skirtą daryti spaudimą agresorei valstybei, siekiant paskatinti ją užbaigti karą“.
Kyjive girdimi sprogimai, veikia oro gynyba
23:52
Kyjive girdimi sprogimai, veikia oro gynyba. Sostinės gyventojai raginami likti slėptuvėse iki pavojaus pabaigos.
„Kyjiviečiai, šiuo metu prieigose prie sostinės oro gynybos padaliniai šaudo į priešo taikinius. Išlieka tikimybė, kad nepilotuojami orlaiviai judės toliau sostinės kryptimi. Taip pat šiomis dienomis išlieka kombinuotos atakos tikimybė“, – pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
„Fiksuojame nuolaužų kritimą Desnos ir Ševčenkos rajonuose. Tiksliname informaciją apie nukentėjusiuosius“, – pridūrė pareigūnas.
„Atlantic Council“: smūgiai Krymui kelia grėsmę didžiausiai Putino karinei pergalei
22:57
Prastėjanti situacija Kryme sukelia rimtų praktinių problemų rusų okupantams Ukrainoje. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad tai kelia tiesioginę grėsmę kruopščiai sukurtai Kremliaus mitologijai, vaizduojančiai Vladimirą Putiną kaip Rusijos imperijos atkūrėją. Šias ir kitas karines bei politines Krymo blokados pasekmes Rusijai straipsnyje, skirtame „Atlantic Council“, aprašė „UkraineAlert“ tarnybos redaktorius Peteris Dickinsonas.
Jis priminė, kad nuo 2022 metų okupuotas Krymo pusiasalis tarnauja kaip pagrindinis perkrovimo punktas ir tiekimo maršrutas šimtams tūkstančių Rusijos karių, dislokuotų Ukrainos pietuose. O inovatyvi Ukrainos dronų naudojimo taktika gali paversti pusiasalį netinkamu naudoti kaip plataus masto karinių operacijų bazę. „Tai pakirs Rusijos vykdomą Ukrainos pietų okupaciją, taip pat sumažins Maskvos galimybes bombarduoti Ukrainos miestus“, – mano jis.
Ukrainos vykdomos Krymo blokados psichologinė reikšmė
Autorius primena, kaip V.Putinas, suprasdamas emocinį rusų prisirišimą prie Krymo, pasinaudojo šiais jausmais per pusiasalio aneksiją 2014 metais. Per vėlesnius 12 metų būtent Krymas tapo centriniu V.Putino režimo imperinės propagandos elementu ir Rusijos grįžimo prie didžiosios valstybės statuso sinonimu. Todėl dabartinė nepaprastoji padėtis Kryme tapo „didžiule asmenine gėda Putinui“.
„Susikūręs herojaus-lyderio, grąžinusio pusiasalį į jo „gimtąjį uostą“, įvaizdį, jis dabar nepajėgia užkirsti kelio Ukrainos aviacijos smūgiams ar užtikrinti elementarių buities sąlygų. Tai rimtas smūgis jo prestižui. Jei krizė išsiplės, tai gali destabilizuoti situaciją pačioje Rusijoje“, – rašo autorius.
Jis svarsto apie tai, kaip V.Putinas reaguos į besivystančią katastrofą, ar jis imsis žingsnių eskalacijai, ar toliau grasins Europai. Tačiau jis taip pat priminė, kad per pastaruosius ketverius metus, susidurdamas su žeminančiomis nesėkmėmis, V.Putinas daug dažniau yra linkęs į tylų atsitraukimą. Pavyzdžiui, būtent taip buvo po Rusijos pasitraukimo iš Chersono arba Ukrainos atakų prieš Juodosios jūros laivyno laivus, kurios lėmė Rusijos laivyno pasitraukimą iš Krymo.
Tuo pat metu toks reikšmingas įvykis, kurio nebuvo įmanoma įsivaizduoti iki pilno masto invazijos, buvo praktiškai visiškai ignoruojamas Kremliaus kontroliuojamos Rusijos žiniasklaidos:„Kremliaus vykdoma Rusijos pralaimėjimo Juodosios jūros mūšyje cenzūra yra geriausias rodiklis, kaip Putinas reaguos, jei jo Krymo kontrolė toliau silpnės.“
Jo nuomone, užuot griebęsis branduolinio ginklo, Putinas gali sumenkinti pusiasalio reikšmę visuomenės akyse, kartu stengdamasis visiškai pakeisti temą. „Krymas ilgą laiką buvo laikomas didžiausia Putino pergale, tačiau dabar jis rizikuoja tapti jo katastrofiškos imperinės savivalės simboliu“, – padarė išvadą analitikas.
„The Hill“: Ukraina pradėjo laimėti, o Putinas nežino, ką su tuo daryti
22:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė sudėtingoje padėtyje dėl stiprėjančių Ukrainos bepiločių orlaivių atakų Rusijos teritorijoje, ypač sostinės regione. Kaip rašo leidinys „The Hill“, tokį situacijos vertinimą pateikė buvęs JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta.
Buvęs pareigūnas, be kita ko, atkreipė dėmesį į Ukrainos smūgį palydovinio ryšio centrui Dubnoje, Pamaskvėje, kurį Rusijos valdžia naudoja žvalgybos duomenų rinkimui ir karinių operacijų prieš Ukrainą koordinavimui. Tai buvo jau antras Kyjivo smūgis šiam objektui per pastarąjį laikotarpį.
„Dabar akivaizdu, kad Putinas šioje situacijoje yra įvarytas į kampą ir nelabai supranta, ką daryti“, – sako L.Panetta.
Jo nuomone, Rusijos lyderiui vertėtų sutikti su ugnies nutraukimu. Tačiau, žinodamas V.Putino įpročius, L.Panetta yra įsitikinęs, kad šis ir toliau priešinsis tokiems žingsniams, dėl ko Rusija toliau mokės didelę kainą.
Buvęs Pentagono vadovas taip pat pabrėžė, kad svarbiausia JAV pagalba yra tolesnis ginkluotės tiekimas Ukrainai. Pasak jo, tai leis Kyjivui kelti dar didesnę grėsmę Rusijos kariuomenei, taps aiškiu signalu Kremliui ir galiausiai priartins Rusijos pralaimėjimą kare.
„Putinas nelaimės jokiu būdu. Prezidentui [Trumpui] būtų išmintinga pasirinkti tą pusę, kuri laimės šį karą, ir tai yra Ukraina“, – pridūrė buvęs pareigūnas.
Bendri Rusijos ir Ukrainos nuostoliai viršijo 2 milijonus žmonių
22:12
Remiantis nauju tyrimu, per ketverius Rusijos karo prieš Ukrainą metus žuvo arba buvo sužeista daugiau nei du milijonai Rusijos ir Ukrainos karių. Apie tai rašo „The New York Times“, remdamasis Strateginių ir tarptautinių studijų centro (Center for Strategic and International Studies) tyrimu.
Tyrime teigiama, kad Rusija patyrė didesnių nuostolių: nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo arba buvo sužeista 1,4 milijono karių. Iš šio skaičiaus 450 000 žuvo, o tai keturis kartus viršija JAV nuostolius visuose karuose kartu sudėjus nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Teigiama, kad Ukrainos kariai patyrė nuo 525 000 iki 625 000 nuostolių, įskaitant nuo 125 000 iki 150 000 žuvusiųjų.
Svarbu suprasti, jog įvertinti viso karo nuostolius buvo sudėtinga, nes manoma, kad Maskva reguliariai mažina žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, o Ukraina neatskleidžia savo oficialių duomenų. Tyrime buvo naudojami duomenys apie nuostolius iš JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybių vertinimų, taip pat iš kitų šaltinių.
Kaip rašo analitikai, šie skaičiai niūriai atspindi lėtą Rusijos pažangą Ukrainoje: kai kuriose vietose Rusijos kariai judėjo į priekį mažesniu nei 50 metrų per dieną greičiu. Vasarį Ukraina pirmą kartą nuo 2023 metų pasiekė didesnę pažangą nei prarado teritorijų, pereidama į puolimą pietuose.
Tyrime teigiama: „2026 metų pavasarį Rusijos teritorinė kontrolė Ukrainoje sumažėjo. Rusijos kariai prarado daugiau teritorijos nei užgrobė tiek balandį, tiek gegužę, o grynasis praradimas sudarė maždaug 400 kvadratinių kilometrų, ir tai yra pirmieji mėnesiniai grynieji praradimai nuo 2024 metų rugpjūčio – dar vienas Rusijos karinių sunkumų ženklas.“
Pažymima, kad rusai mūšio lauke skaičiumi lenkia ukrainiečius beveik tris kartus, o Rusija turi daugiau gyventojų, iš kurių gali papildyti gretas. Todėl, nors tyrimas rodo mažesnius nuostolius tarp Ukrainos karių, Ukraina praranda didesnę dalį savo negausios armijos.
Karinių analitikų vertinimais, priešakinėse linijose daugiau nei 400 000 rusų kaunasi su maždaug 250 000 ukrainiečių.
Rusija išlaikė savo karių skaičių, nepaisant didelių nuostolių, surengdama pirmąją mobilizaciją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat priviliodama į tarnybą nuteistuosius ir skolininkus.
Tyrime teigiama, kad 2026 metais mėnesiniai Rusijos nuostoliai, siekiantys 30 000–34 000 žmonių, tikriausiai viršys verbavimo tempus, kurie sudaro apie 27 000 naujokų per mėnesį.
Zelenskis: šią naktį kyla naujo masinio Rusijos apšaudymo grėsmė
21:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie Rusijos rengiamą masinę raketų ir dronų ataką artimiausią naktį. Tai Ukrainos lyderis pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu Dubline.
Kaip priminė V.Zelenskis, Rusija kasdien smogia Ukrainai, o kartą ar du per savaitę rusų okupantai griebiasi masinių smūgių, paleisdami šimtus dronų ir dešimtis įvairių tipų raketų.
„Šiandien yra informacija, labai nemaloni, apie rengiamą dar vieną tokį Rusijos masinį smūgį. Yra žvalgybos duomenys“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad iškart po šios spaudos konferencijos jis kartu su komanda labai greitai grįš į Ukrainą.
„Šiandien labai prašau mūsų žmonių būti ypač atsargių, saugoti save, savo vaikus. Būtinai saugoti savo šeimas. Naudotis slėptuvėmis ir kreipti dėmesį į oro pavojaus signalus Ukrainoje. Tai labai svarbu“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pasak jo, karo iniciatorius Vladimiras Putinas jau kurį laiką rengė šį masinį smūgį Ukrainai.
„Jis ne pirmas. Šią naktį yra būtent tokia grėsmė. Rusijos vadovas kategoriškai atsisako baigti karą. Ir nors mes jau visais įmanomais oficialiais ir neoficialiais kanalais, per jam artimus žmones, perdavinėjome jam, kad karą galima ir reikia baigti, ir kad mes, Ukrainoje, esame pasiruošę susitikimui, turiningoms deryboms. Jis sau mato tik tolesnę agresiją prieš Ukrainą ir prieš mūsų kaimynus, prieš visą Europą“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip pažymėjo V.Zelenskis, karo pabaiga – tai Ukrainos prioritetas.
„Ir nors Rusija kol kas tame nemato savo prioriteto, mes tikrai galėsime juos priversti“, – pabrėžė Zelenskis.
Kyjivas skelbia patvirtinęs mechanizmą, leisiantį sąjungininkams įsigyti ukrainietiškų ginklų
21:40
Ukraina, penktaisiais karo su Rusija metais siekianti surinkti daugiau lėšų, trečiadienį patvirtino valstybinį savo ginklų eksporto mechanizmą, tačiau pabrėžė, kad jos pačios gynybos poreikiai išliks prioritetu.
Kyjivas šiemet pasiūlė kovoje su Rusija įgytą karinę patirtį Europos ir Artimųjų Rytų šalims, kurios domisi Ukrainos dronų ir priešdroninėmis technologijomis.
„Vyriausybė patvirtino pirmąjį skaidrų mechanizmą, skirtą Ukrainos ginklų eksportui“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas ir pridūrė, kad šalys „galės įsigyti Ukrainos ginklų ir technologijų bei tiesiogiai bendradarbiauti su Ukrainos gamintojais“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį sakė, kad Kyjivas rengia gynybos susitarimus su maždaug 20 šalių.
Ukraina nuo karo pradžios kliaujasi savo Vakarų sąjungininkais, kurie jai tiekia įvairius ginklus.
Tačiau šalis taip pat yra sukūrusi savo technologijų, ypač dronų ir priešdroninių sistemų srityse.
Pasak M.Fedorovo, tikslas yra „pritraukti tarptautines investicijas neprarandant tiekimo Kyjivo kariuomenei prioriteto“.
„Eksportas įmanomas tik tuo atveju, jei garantuojamas aprūpinimas Ukrainos kariuomenei. Jei valstybei reikalingi tam tikri ginklai, leidimas gali būti nesuteiktas“, – sakė jis.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik puspenktų metų.
Ukraina šiemet išsiuntė savo dronų ekspertus į įvairias Artimųjų Rytų šalis, tačiau karo su Rusija metu buvo apribojusi savo ginklų eksportą.
Vokietijos prokurorai pareiškė kaltinimus įtariamajam sabotažu prieš dujotiekius „Nord Stream“
21:39
Vokietijos prokurorai trečiadienį pranešė pareiškę kaltinimus įtariamajam dėl 2022 metų sabotažo prieš Rusiją su Europa jungiančius dujotiekius „Nord Stream“.
Federaliniai prokurorai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad vyrui buvo pareikšti kaltinimai dėl sprogimo, o Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad jis yra Ukrainos pilietis, kuris, kaip kalbama, vadovavo operaciją įvykdžiusiai komandai.
Prokurorai teigė, kad tai yra tas pats įtariamasis, kuris 2025 metų vasarą buvo suimtas Italijoje ir lapkritį išduotas Vokietijai. Šis asmuo tuo metu buvo įvardytas kaip Serhijus Kuzniecovas.
Jam atstovaujanti advokatų kontora agentūrai AFP patvirtino, kad jų klientui pareikšti kaltinimai dėl „išpuolių prieš civilinę energetikos infrastruktūrą, sprogmenų detonavimo ir pastatytų statinių griovimo“.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, jog tyrėjai mano, kad S.Kuzniecovas buvo vadovaujantis asmuo jachtoje, kuri buvo panaudota operacijai įvykdyti.
Pranešama, kad šiuo metu jis laikomas sulaikytas Hamburge, kur lauks teismo.
Prieš jį surinkti įrodymai vadinami nenuginčijamais, nes jis esą pats pripažino kaltę per pokalbius telefonu su giminaičiais ir pažįstamais, kai buvo laikomas sulaikytas Italijoje.
Kai S.Kuzniecovas buvo sulaikytas, vokiečių prokurorai sakė, kad vyras pasinaudojo suklastotais tapatybės dokumentais ir išsinuomojo jachtą, kuri išplaukė iš Vokietijos Rostoko miesto, kad įvykdytų išpuolius.
Transliuotojas ARD pranešė, kad tyrėjai jachtoje aptiko karinių sprogmenų pėdsakų ir kad šioje byloje buvo nustatyti iš viso septyni įtariamieji, bet vienas iš jų vėliau žuvo kovodamas su Rusija.
Lenkijos teismas pernai atmetė Vokietijos prašymą išduoti kitą ukrainietį įtariamąjį „Nord Stream“ byloje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad jo vyriausybė nieko nežinojo apie jokius planus susprogdinti dujotiekius.
Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo šeši žmonės, dar kelios dešimtys sužeisti
19:36
Ukrainoje per Rusijos smūgius trečiadienį žuvo šeši žmonės, o dar apie 50 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Charkive septynios aviacinės bombos smogė trims rajonams ir per šiuos smūgius žuvo 15-metis paauglys, o 32 žmonės buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė antrojo pagal dydį Ukrainos miesto meras Ihoris Terechovas.
Pietinėje Odesos srityje per balistinės raketos smūgį, kuris sukėlė gaisrą, žuvo du žmonės, o 15 buvo sužeisti, nurodė srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Pietinėje Chersono srityje dronas smogė mikroautobusui ir per šį smūgį žuvo 18-metė moteris ir dar vienas žmogus, sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas ir pridūrė, kad devyni žmonės buvo sužeisti.
Per kitą dronų ataką Chersono srityje, nukreiptą prieš administracinį pastatą, žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti, sakė jis.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, abiejose fronto linijos pusėse kasdien suduodami smūgiai, dėl kurių vis daugėja civilių aukų.
Naujienų agentūros AFP atlikta Ukrainos karinių oro pajėgų duomenų analize parodė, kad į Ukrainą paleistų tolimojo nuotolio dronų ir Rusijos raketų skaičius birželį, palyginti su geguže, smarkiai sumažėjo.
Diplomatinės pastangos siekiant taikos, kurioms tarpininkauja Jungtinės Valstijos, yra sustojusios nuo vasario pabaigos, kai Izraelio ir JAV suduoti pirmieji smūgiai Iranui išprovokavo karą Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainos kare bręsta lūžis: „DeepState“ papasakojo, kaip keičiasi situacija fronte
18:58
Ukrainos kare bręsta lūžis, o tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo Ukrainos vadovybės veiksmų. Tai pažymi Ukrainos karo stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai.
„Jei gegužę žengėme du žingsnius pirmyn, tai birželį – jau vieną pirmyn, o vieną atgal“, – rašoma pranešime.
Pranešama, kad birželį rusai okupavo 84 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos. Kartu „DeepState“ priduria, kad Gynybos pajėgų sėkmės kol kas praktiškai neįmanoma įvertinti.
„Ir jei atsižvelgsime į tai, kiek teritorijos mūsų kariai išlaisvino per praėjusį mėnesį, tai priešui antrą kartą iš eilės gausis neigiamas skaičius. Nors skirtumas ir nedidelis“, – pažymi analitikai.
Pasak jų, liepą tikimasi gerų naujienų apie sėkmę vienoje iš fronto krypčių.
„DeepState“ duomenimis, šturmo operacijų skaičius vėl išaugo – 4,4 proc. Pažymima, kad labai dažnai tik vienas rusas eina į šturmą, ir lieka atviras klausimas, kas motyvuoja juos vykdyti tokią savižudybę.
„Antroje birželio pusėje priešas pasiekė sėkmės Kostiantynivkos, Ukrainos valstybės sienos ir Huliaipolės rajone, kas leido šiek tiek pagerinti situaciją, palyginti su geguže“, – rašo analitikai.
Netikėtas incidentas Baltijos jūroje: Rusijos karo laivas privertė atsitraukti – „Nesikiškite“
17:34
Organizacija „Greenpeace“ pranešė, kad antradienį Rusijos karinio jūrų laivyno korvetė pertraukė „Greenpeace“ stebėjimo misiją Baltijos jūroje ir įsakė aktyvistams nesiartinti prie naftos tanklaivio „Kira K“, kuriam taikomos sankcijos. Šiuo metu jis per Europos vandenis gabena Rusijos naftos žaliavą.
Incidentas įvyko Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje per bendrą stebėjimo misiją, kurioje dalyvavo „Greenpeace“ aktyvistai, Vokietijos Bundestago ir Europos Parlamento nariai bei žurnalistai.
Pasak „Greenpeace Nordic“ tyrimų vadovo Mike'o Marahrenso, Rusijos „Steregučijj" klasės korvetė „Soobrazitelny“ priartėjo dideliu greičiu po to, kai Vokietijos pakrančių apsaugos laivas „Bayreuth“ atplaukė prie stebėjimo grupės, fiksuojančios tanklaivio kelionę per Fehmarnbelto sąsiaurį.
„Greenpeace“ vadas paaiškino, kad Rusijos korvetė radijo ryšiu kreipėsi į stebėjimo komandą, įspėdama: „Čia kalba Rusijos karo laivas Nr. 531, laikykitės atokiau nuo „Kira K“, – kalbėjo jis.
M.Marahrensas taip pat pažymėjo, kad šis susidūrimas iliustruoja karinio įsitraukimo lygį, susijusį su vadinamuoju Rusijos „šešėliniu laivynu“.
„Šiandien turėjau progą savo akimis pamatyti, kiek įtampos „šešėlinė laivyba“ sukelia Baltijos jūroje. … Korvetė ne nuo pat pradžių lydėjo tanklaivį „Kira K“, bet dideliu greičiu atplaukė jam į pagalbą iš rytų. Mes žinojome, kad Rusijos kariniai laivai šioje teritorijoje veikia būtent šiais tikslais“, – aiškino jis.
„Greenpeace“ teigimu, Panamos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Kira K“, keliaudamas per Europos vandenis, gabeno Rusijos naftos žaliavą, pakrautą Ust Lugos uoste prie Baltijos jūros.
Aplinkosaugos organizacija šį laivą priskiria Rusijos „šešėlinio laivyno“ daliai, naudojamai naftos eksportui nepaisant Vakarų sankcijų.
„Starboard Maritime Intelligence“ jūrų sekimo duomenys rodo, kad „Kira K“ birželio 28 d. išplaukė iš Rusijos Baltijos jūros naftos uosto Primorsko ir iki šio straipsnio paskelbimo buvo pasiekęs Danijos sąsiaurius.
Šiam tanklaiviui jau taikomos Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Ukrainos sankcijos.
„Greenpeace“ teigimu, Vokietijos pakrančių apsauga užtikrino navigacijos saugumą stebėjimo operacijos metu. Gavę Rusijos įspėjimą per pakrančių apsaugą, aktyvistai užbaigė tiek tanklaivio, tiek jį lydėjusio Rusijos karo laivo dokumentavimą.
Dieną prieš tai pranešta apie Estijos valdžios institucijų užfiksuotą, ko gero, pirmąjį žinomą atvejį, kai Rusijos civilinis tanklaivis, plaukdamas per Suomijos įlanką, turėjo sumontuotą sunkųjį kulkosvaidį.
