- „Bloomberg“: Putinas sugriežtino savo reikalavimus Ukrainai – dėl to kaltina Trumpą
- JAV generolas: Ukrainos F-16 pirmą kartą numušė Rusijos naikintuvą oro mūšyje
- Naujasis Ukrainos vadas: kaip jis gynė Mariupolį ir išgelbėjo ukrainiečius iš rusų nelaisvės
- Dar du galingi Ukrainos smūgiai „Wildberries“ logistikos centrams: liepsnos matomos iš toli
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: Putinas sugriežtino savo reikalavimus Ukrainai – dėl to kaltina Trumpą
11:58
Rusija nebeplanuoja grąžinti Ukrainai dalies okupuotų teritorijų pagal jokį susitarimą dėl karo nutraukimo ir ketina išlaikyti užimtus Sumų ir Charkivo sričių rajonus kaip „buferinę zoną“, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasis Kremliui artimais šaltiniais.
Jų teigimu, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas tebėra pasiryžęs užimti visą Donbasą ir mano, kad derybos gali būti atnaujintos tik jo ginkluotosioms pajėgoms pasiekus šį tikslą.
Gynybos ministerija užtikrino Rusijos prezidentą, kad iki metų pabaigos įgis visišką kontrolę likusioje Donecko srities dalyje, sakė vienas iš agentūros pašnekovų.
Tačiau šaltinis, artimas Rusijos gynybos ministerijai, pavadino nurodytą terminą pernelyg optimistiniu ir pareiškė, kad, daugelio kariškių nuomone, realistiškiau šią operaciją užbaigti tik 2027 metais.
Asmuo Kremliui artimoje aplinkoje pažymėjo, kad V.Putinas atsisakė ankstesnės teritorijų mainų idėjos, nusprendęs, kad neoficialūs susitarimai, neva pasiekti su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu 2025 m. rugpjūčio mėn. vykusiame viršūnių susitikime Ankoridže, nebegalioja.
Rusijos pusė anksčiau tvirtino, kad Ukraina turi atsisakyti neužgrobtų Donbaso teritorijų mainais už okupuotų Sumų ir Charkivo sričių dalių grąžinimą. Savo ruožtu Vašingtonas ne kartą paneigė, kad kada nors buvo sudaryti tokie susitarimai.
Kaip pastebi „Bloomberg“, papildomu veiksniu griebtis tokios taktikos tapo D.Trumpo sprendimas paremti įstatymo projektą, kuriuo penkiems didžiausiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams būtų nustatyti iki 100 proc. siekiantys muitai. Šaltiniai pridūrė, kad Kremliaus pozicijos sugriežtėjimui įtakos turėjo ir Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, sukėlę degalų krizę šalyje.
Derybos dėl karo nutraukimo, vykdomos tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, faktiškai sustojo dar vasario pabaigoje, kai D.Trumpo administracija sutelkė dėmesį į karą prieš Iraną.
Birželį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirame laiške V.Putinui pasiūlė asmeninį susitikimą, tačiau pastarasis atmetė šią iniciatyvą ir pareiškė, kad Rusijos kariuomenė turi toliau „dirbti“.
Ukraina pasisako už karo veiksmų nutraukimą palei esamą fronto liniją ir atmeta bet kokius reikalavimus perduoti V.Putinui likusią Donecko srities teritoriją, kurios Rusijos pajėgos nesugebėjo pilnai užimti nuo 2014 m. pradėto karo.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija sustiprino dronų ir raketų smūgius Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams, tvirtindama, kad tai jos atsakas į Ukrainos dronų smūgius šalies energetikos infrastruktūrai.
Nuožmūs mūšiai tęsiasi ir Konstiantynivkos rajone Donecko srityje – strategiškai svarbiame logistikos mazge, kurio užėmimas, tikėtina, atvertų Rusijos kariuomenei kelią į pagrindines Ukrainos gynybos linijas Kramatorske ir Slovjanske.
Remiantis JAV Karo tyrimų instituto (ISW) skaičiavimais, šiuo metu Rusija kontroliuoja maždaug 80 proc. Donecko srities. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinį žengimo į priekį tempą, neaišku, ar ji kada nors apskritai galėtų ją pilnai užimti, įvertino analitikai.
Ketvirtadienį susitiks Sergejus Lavrovas ir Marco Rubio
12:42 Atnaujinta 12:47
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad ketvirtadienį Maniloje susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio deryboms, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama karams Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
„Susitikimas bet kokiu atveju bus naudingas. Gerai užduoti klausimus ir gauti atsakymus“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Lavrovas, patvirtindamas, kad susitikimas įvyks ketvirtadienio rytą Filipinų sostinėje vyksiančio ASEAN užsienio reikalų ministrų susitikimo paraštėse.
Maskva pasmerkė naujus Vašingtono smūgius prieš savo pagrindinį sąjungininką Iraną.
JAV vadovaujamos derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo įstrigo, dėmesys nukrypo į Artimuosius Rytus, o Rusija laikosi griežtų reikalavimų, kad Ukraina užleistų jai savo teritorijas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat palaikė Ukrainos tolimojo nuotolio atsakomųjų smūgių prieš Rusijos energetikos objektus kampaniją, pavadindamas ją eskalacija, kuri gali lemti karo pabaigą.
Dėl smūgių visoje Rusijoje – vienoje didžiausių naftos gamintojų pasaulyje – atsirado kuro trūkumas.
JAV generolas: Ukrainos F-16 pirmą kartą numušė Rusijos naikintuvą oro mūšyje
12:39
Ukrainos naikintuvas F-16 pirmą kartą numušė Rusijos naikintuvą. Tai liepos 21 d. per JAV Senato asignavimų komiteto posėdį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine‘as.
Demokratų partijos senatorius Richardas Durbinas paklausė generolo, kokią grėsmę Ukrainai kelia galimas oro gynybos sistemų finansavimo nutraukimas trejiems metams. Atsakydamas D.Caine‘as papasakojo apie Ukrainos gynybinių pajėgumų plėtrą.
„Norėčiau pabrėžti darbą, kurį atlieka Ukrainos pramonės bazė, plečianti savo pajėgumus. Tai apima viską: nuo jų „žemė–oras“ klasės pajėgumų iki „oras–oras“ klasės“, – pažymėjo D.Caine‘as.
Jis pabrėžė, kad „neseniai pasiekėme pirmąją pergalę oro mūšyje, kai Ukrainos naikintuvas F-16 numušė Rusijos naikintuvą“.
„Todėl manau, kad per pastaruosius kelerius metus jų gebėjimas stiprinti pakopinę gynybą stipriai padidėjo“, – pridūrė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas.
Rusijos lėktuvų sunaikinimas
Plačiau skaitykite ČIA.
Rublius kriptovaliutomis pavertusiems rusams – nauji suvaržymai
12:22 Atnaujinta 12:46
Rusijoje po kelerių metų diskusijų buvo priimtas įstatymas, nustatantis kriptovaliutų apyvartos taisykles. Rusijos valdžia nori kontroliuoti kriptovaliutų operacijas – finansų ministras Antonas Siluanovas prakalbo apie norą „įvesti tvarką šiame sektoriuje“.
Bus nustatytas limitas: ne daugiau kaip 300 tūkst. rublių (3 300 eurų) per metus per vieną tarpininką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečių dronų išsigandusi Maskva ėmėsi nematytų priemonių
11:23
„Rosaviacija“ sumažino civilinių lėktuvų skrydžių aukščio ribą Maskvos oro uostų zonoje nuo 8,5 iki 4,9 tūkst. metrų, taip pat uždraudė tranzitinius skrydžius virš Rusijos sostinės oro uostų. Apie tai teigiama atitinkamame pranešime oro erdvės naudotojams (NOTAM), su kuriuo susipažino laikraštis „Kommersant“.
Pasak leidinio šaltinių aviacijos sektoriuje, apribojimus inicijavo Rusijos gynybos ministerija dėl padažnėjusių Ukrainos dronų atakų.
„Rosaviacija“ patvirtino šiuos pakeitimus ir patikslino, kad jie galios iki rugpjūčio 12 d. Tačiau „Kommersant“ pašnekovai pripažino, kad šios priemonės nebus atšauktos iki karo Ukrainoje pabaigos, o panašūs apribojimai gali būti įvesti ir kituose šalies regionuose.
Degins daugiau degalų ir gali susidurti su paukščiais
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujasis Ukrainos vadas: kaip jis gynė Mariupolį ir išgelbėjo ukrainiečius iš rusų nelaisvės
11:17
Antradienio vakarą generolas majoras Mychaila Drapatas buvo paskirtas naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu, taip prezidentui Volodymyrui Zelenskiui siekiant pertvarkyti savo karinę strategiją kare prieš Rusiją.
43-ejų metų amžiaus Mychaila Drapatas pakeitė 60-metį generolą Oleksandrą Syrskį, kurį V.Zelenskis atleido po kelias dienas trukusių masinių gatvės protestų.
Dar antradienio vakarą generolas majoras pakomentavo naująjį savo paskyrimą.
„Dėkoju Ukrainos prezidentui už pasitikėjimą, gynybos ministrui už paramą, o Ginkluotosioms pajėgoms – už naują tarnybos etapą“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
M.Drapatas pareiškė, kad tarnyba Ukrainai jam visada buvo garbė. O karo dėl nepriklausomybės metu „tai reiškia absoliučią atsakomybę“.
„Esu dėkingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui už nuoseklų darbą stiprinant Ukrainos kariuomenę. Aš joje užaugau“, – rašė M.Drapatas.
Be to, naujasis vadas pažadėjo naujose pareigose dirbti „atsakingai, susikaupęs ir su pagarba žmonėms, kurie šiandien gina mūsų valstybę“.
Kas tas Drapatas?
M.Drapatas yra Jungtinių pajėgų vadas, atsakingas už Ukrainos gynybą šiaurės rytų kryptimi. Kolegos jį apibūdina kaip naujos kartos generolą, kuris kilo karjeros laiptais, nuožmiai kovojant prieš Rusijos kariuomenę.
Per 26 tarnybos ginkluotosiose pajėgose metus jis pakilo nuo tankų leitenanto iki generolo majoro, vieno iš efektyviausių Ukrainos kovinių vadų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kitas etapas Ukrainos gynyboje: analitikas įvardijo, ko tikėtis iš naujojo kariuomenės vado
11:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadą generolą majorą Mychailą Drapatą naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu. Šiame poste jis pakeitė Oleksandrą Syrskį. Leidiniui „Postimees“ saugumo ekspertas Raineris Saksas pakomentavo, ko galima tikėtis iš tokio posūkio Ukrainos karinėje vadovybėje.
M.Drapatas laikomas vienu jauniausių Ukrainos generolų. Nuo pat 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos jis dalyvavo kovose Donbase, vadovavo daliniams svarbiausiuose fronto ruožuose, o prasidėjus plataus masto invazijai 2022 m. atliko svarbų vaidmenį, perėmęs vadovavimą operacijoms.
Per daugiau nei ketverius metus M.Drapatas dirigavo sudėtingoms operacijoms Ukrainos pietuose ir rytuose. Vėliau jis buvo paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotoju, o 2024 m. tapo Sausumos pajėgų vadu.
Vėliau Ukrainos gynybos pajėgose buvo suformuota nauja Jungtinių pajėgų grupuotė, kuriai vadovauti buvo paskirtas būtent M.Drapatas.
Saugumo analitikas R.Saksas įvardijo, kokie iššūkiai laukia naujojo Ukrainos kariuomenės vado ir kokių sprendimų galima iš jo tikėtis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujajam Ukrainos pajėgų vadui – Kremliaus „siurprizas“
09:31
Rusijoje paskelbtas naujojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Mychailos Drapato paieškos orderis. Kaip rašo propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, tai matyti Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje.
„Mychaila Vasiljevičius Drapatas. Ieškomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį“, – rašoma kortelėje. Tačiau nenurodyta, pagal kokį straipsnį jam pareikšti kaltinimai.
Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas dar 2023 m. jam nedalyvaujant pareiškė kaltinimus M.Drapatui ir kitiems Ukrainos karininkams.
Tuomet institucija tvirtino, kad 2017 m. ir 2019 m. jiems vadovaujant buvo įvykdyta daugiau nei 70 apšaudymų vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose.
Anot Tyrimų komiteto versijos, per šiuos išpuolius žuvo ir buvo sužeisti 154 žmonės, taip pat buvo apgadinta šimtai civilinės infrastruktūros objektų.
Propagandinės naujienų agentūros TASS šaltiniai paantrino, kad esą Rusijos teisėsaugos institucijos žino M.Drapato gyvenamosios vietos adresą, mobiliojo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.
Prakalbo naujasis Ukrainos pajėgų vadas
09:24
Generolas majoras Mychaila Drapatas pakomentavo savo paskyrimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu, apie kurį vėlai antradienį paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Dėkoju Ukrainos prezidentui už pasitikėjimą, gynybos ministrui už paramą, o Ginkluotosioms pajėgoms – už naują tarnybos etapą“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Generolas majoras pareiškė, kad tarnyba Ukrainai jam visada buvo garbė. O karo dėl nepriklausomybės metu „tai reiškia absoliučią atsakomybę“.
„Esu dėkingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui už nuoseklų darbą stiprinant Ukrainos kariuomenę. Aš joje užaugau“, – rašė M.Drapatas.
Be to, naujasis vadas pažadėjo naujose pareigose dirbti „atsakingai, susikaupęs ir su pagarba žmonėms, kurie šiandien gina mūsų valstybę“.
Antradienį Ukrainos prezidentas savo vakariniame kreipimesi pranešė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas O.Syrskis palieka pareigas, o naujuoju vadu paskiriamas Ukrainos Jungtinių pajėgų vadas M.Drapatas.
Krymo gyventojai prabilo apie žiaurią tikrovę: „Tarsi tai būtų „Bado žaidynės“
09:20
Britų laikraščio „The Guardian“ žurnalistai pasikalbėjo su Rusijos okupuoto Krymo gyventojais, kurie išreiškė nepasitenkinimą Maskva, nes dar pavasarį Ukrainos pradėta pusiasalio blokados kampanija, daro jų kasdienį gyvenimą beveik nepakeliamu.
Kaip pasakojo Marina, turinti nedidelius svečių namus Jevpatorijoje, Kryme, pavasarį ir vasarą, kai Ukrainos dronai ir raketos pradėjo reguliariai atakuoti Krymą, Rusijos turistai ėmė vienas po kito atšaukinėti savo viešnages.
Pasak jos, tai buvo pirmasis ženklas. Antrasis – benzino stygius, kuris apsunkino verslininkų galimybes apsirūpinti maisto produktais ir kitais būtiniausiais daiktais. O dabar, įsibėgėjant vasaros karščiams, didžiąją dienos dalį okupuotame Kryme gyventojai praleidžia be elektros ir tenkančio vandens.
„12 metų mums aiškino, kad Krymas yra 100 proc. apsaugotas“, – kalbėjo moteris, turėdama omenyje pažadus, kuriuos dalijo Rusijos pareigūnai nuo tada, kai atėmė Krymą iš Ukrainos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po atleidimo – pirmoji Syrskio reakcija: „Perduodu kariuomenę puolimo būsenoje“
09:07
Antradienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atleistas ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad savo įpėdiniui perduoda armiją, kuri ne tik gina pozicijas, bet ir yra puolimo būsenoje.
Liepos 22 d. rytą paskelbtame pareiškime generolas pažymėjo, kad matė karą nuo pat jo pirmosios dienos 2014 m., gyveno fronto sąlygomis ir žino kiekvieno atkovoto Ukrainos žemės kilometro vertę.
„2022 m. vasario–kovo mėnesiais man teko garbė vadovauti Kyjivo gynybai, ir mūsų bendromis pastangomis sostinė išsilaikė. Tą patį pavasarį buvo pašalinta grėsmė, kad Charkivas bus visiškai apsuptas“, – platformoje „Telegram“ rašė O.Syrskis.
Vėliau, kaip jis priminė, kad „vyko puolimas Charkivo srityje, kai per kelias savaites išlaisvinome Balakliją, Izijumą ir Kupjanską“. Vėliau, jo teigimu, Donecko srityje buvo sunaikintas kovai geriausiai parengtas Rusijos kariuomenės dalinys, priklausantis privačiai karinei bendrovei „Wagner“.
„Aš perėmiau armijos vadovavimą 2024 m. vasario mėn. labai sudėtingu metu. Tęsėsi Avdijivkos gynyba. Mūsų daliniai buvo pusiau apsupti. Vienas iš pirmųjų mano įsakymų šiose pareigose buvo organizuotai atsitraukti iš miesto. Tai buvo sunkus sprendimas. Bet aš jį priėmiau, nes man buvo svarbus vienas pagrindinis prioritetas: žmonių gyvybių išsaugojimas“, – pabrėžė buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas.
Toliau, kaip dėstoma jo pareiškime, „buvo metai, kurie pakeitė šio karo eigą“.
„Kartu sustabdėme priešo puolimą Charkivo srityje. Užkirtome kelią jo puolimui Sumų srityje. Ir surengėme Kursko operaciją – pirmą kartą šio karo istorijoje perkėlėme karo veiksmus į priešo teritoriją“.
Generolas pabrėžė, kad niekada nebuvo tikslo okupuoti svetimą žemę. Tikslas buvo – sugriauti Rusijos pajėgų parengtą puolimą prieš Sumus ir Charkivą, atitraukti kovai labiausiai parengtas jo pajėgas ir papildyti belaisvių mainų fondą, kad būtų galima susigrąžinti ukrainiečius iš nelaisvės. Jo teigimu, visa tai buvo įvykdyta.
„Mes keitėme kariuomenę ne tik mūšio lauke, bet ir iš pagrindų. Mes pirmieji pasaulyje sukūrėme atskirą kariuomenės rūšį – bepiločių sistemų pajėgas. Išauginome jas nuo atskirų padalinių iki sistemos, kuri šiandien leidžia priešui pajusti, kad jis neturi saugaus užnugario.
Mes sukūrėme naują priešlėktuvinę gynybą: įsteigėme atskirą priešlėktuvinės gynybos dronų sistemų vadavietę, suformavome nuolatinius dronų-perėmėjų įgulų padalinius, sukūrėme pakopinę dangaus apsaugos sistemą virš užnugario. Tai, kas dar visai neseniai buvo entuziastų eksperimentas, šiandien kiekvieną naktį numuša tai, kas buvo laikoma nenumušama“, – rašė buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas.
Jis taip pat priminė apie Juodosios jūros uosto Novorosijske uždarymą, sistemingą priešo „šešėlinio laivyno“ naikinimą, kariuomenės perėjimą prie korpusinės struktūros, kovinių karininkų atsiradimą štabuose. Jo teigimu, įsigaliojo taisyklė, kad „kelias į vadovaujančias pareigas veda per frontą“.
„Išlaisvindami Ukrainos teritorijas, sėkmingai įvykdėme Dobropilios operaciją ir puolamąją operaciją Aleksandrivsko kryptimi. Toliau sulaikome priešo puolimą pagrindinėse kryptyse ir vykdome puolamąsias operacijas atskiruose fronto ruožuose“, – teigė vyriausiasis vadas.
Užsiminęs apie dalį operacijų, kurios buvo įgyvendintos per šiuos metus, O.Syrskis pažymėjo, kad net ir šiandien neturi teisės apie jas kalbėti.
„Apie jas papasakos istorija. Pasakysiu tik tiek: priešas jas įsimintų“, – pabrėžė jis.
Ką palieka įpėdiniui
Generolas taip pat apibūdino dabartinę padėtį mūšio lauke ir kokį jį palieka savo įpėdiniui.
„Šiais metais mano vadovaujamos pajėgos išlaisvino 700 kvadratinių kilometrų mūsų žemės. Armija, kuri prieš dvejus metus vedė sunkią gynybą, šiandien puola. Savo įpėdiniui perduodu armiją, kuri ne tik gina pozicijas, bet ir yra puolimo būsenoje – su iniciatyva, struktūra ir žmonėmis, kurie žino, kaip nugalėti priešą. Ir nuoširdžiai tikiuosi, kad šis puolimas bus tęsiamas. Tam viskas yra“, – dėstė O.Syrskis.
Jis pasinaudojo proga padėkoti „kiekvienam kareiviui, seržantui ir karininkui“, su kuriais praleido šiuos metus, taip pat žuvusiųjų šeimoms.
„Aš tai sakiau anksčiau ir pakartosiu šiandien: mano darbas – karas. Pareigos keičiasi, o šis principas – ne. Kad ir kokį statusą turėčiau, tarnausiu Ukrainai iki pergalės“, – užtikrino O.Syrskis.
-
Kadyrovas tausoja saviškius: į frontą masiškai siunčiami paprasti gyventojai
-
„Forbes“: po karo Rusijos laukia vienas iš dviejų scenarijų – abu niūrūs
-
„Financial Times“: ES neturi silpninti sankcijų Rusijai – tai gali turėti skaudžių pasekmių
-
Atleistas Ukrainos gynybos ministras: kariuomenės vadovybės pasikeitimas atneša naują viltį
-
Pareigūnai: per Ukrainos smūgius Rusijos prekybos milžinei sužeisti aštuoni žmonės
