Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos kariai nebegali tylėti: degalų taip trūksta, kad tiesiog palieka tankus
17:02
Anaiptol nei tvirtina Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, degalų krizė Rusijoje tik gilėja ir pradeda trukdyti Rusijos pajėgų karinėms operacijoms Ukrainoje. Kaip rašo naujienų portalas „Viorstka“, vis daugiau rusų karių praneša apie kuro stygių – tai apsunkina galimybes aprūpinti pozicijas fronte, o kartais karinę įrangą tenka palikti tiesiog ant kelio.
Dėl nuoseklios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų kampanijos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitą infrastruktūrą, šalyje stiprinamas spaudimas kuro gamybai ir paskirstymui.
Keli Rusijos kariai nepriklausomam leidiniui „Viorstka“ pasakojo, kad degalų krizė pasiekė ir juos – kariniai daliniai pradėjo gauti mažiau kuro. Anot vieno iš karių, transporto priemonėms, kurios anksčiau buvo aprūpinamos pagal operatyvinius poreikius, dabar skiriama ne daugiau kaip 20 litrų per dieną.
„Padėtis su benzinu visiškai sušikta. Visi gauna labai mažai. Benzino trūkumas yra katastrofiškas“, – skundėsi jis.
Pranešama, kad pasitaiko atvejų, kai Rusijos kariai dėl degalų stygiaus būna netgi priversti palikti karinę techniką. Neseniai Rusijos kariai, traukdamiesi iš mūšio lauko, paliko veikiantį tanką „T-72“, nes tiesiog neturėjo jam toliau važiuoti būtino kuro.
Kiti kariai taip pat patvirtino, kad tiekimas buvo sumažintas. Vienas mobilizuotas karys apskaičiavo, jog dabar kariškiams tiekiama maždaug 30 proc. mažiau degalų.
Pasak karių, apribojimai taikomi ne tik kovinėms transporto priemonėms, bet ir sunkvežimiams, naudojamiems šaudmenims, maistui ir kitoms atsargoms gabenti.
Karys, tarnaujantis Zaporižios srityje, „Viorstka“ žurnalistams pasakojo, kad anksčiau jo pozicijai vienu pristatymu būdavo skiriama 20 litrų benzino, o dabar gaunama tik apie 10–15 litrų. Jis pažymėjo, kad kariai kartais turi įveikti net 11 kilometrų, kad atsigabentų vandens, maisto ir kitų būtiniausių reikmenų.
Kareivis pripažino nesuprantantis, kaip iš jų tikimasi kovoti tokiomis sąlygomis: „Kuo toliau, tuo blogiau“.
Rusijos kariai taip pat teigė, kad benzino vis sunkiau ir brangiau įsigyti privačiai. Kai kurie atviravo, kad perka jį iš vietos gyventojų už 200–300 rublių (iki 3,35 euro) už litrą ar brangiau, ieško atsargų Rostove prie Dono arba laukia iš atostogų grįžtančių bendražygių su degalų kanistrais.
Keli kariai nusiskundė dėl Rusijos gynybos ministerijos tiekiamo kuro kokybės, apibūdindami jį kaip „kažkokios geltonos spalvos, ne tokį švarų kaip degalinėje“.
Ministerija degalus tiekia tik oficialiai registruotai karinei technikai. Kariai privalo patys mokėti už asmeninių transporto priemonių, generatorių, grandininių pjūklų ir kitos įrangos eksploataciją.
Šią problemą pripažino ir Rusijos karą remiančios tinklaraštininkės bei savanorių grupės. Karą remiančioji savanorė Anastasija Komarova taip pat liepos 19 d. pažėrė kritikos tokiai situacijai.
„Nespekuliuosime, kokią kryptį pasirinko valstybė ar kas nors kitas – negalime suprasti, kodėl vyksta „specialioji karinė operacija“, o fronte kartais trūksta tokių pagrindinių dalykų kaip benzinas“, – sakė ji.
„Neatitinka tikrovės“
Tačiau Kremliaus šeimininkas V.Putinas, kalbėdamas susitikime ekonomikos klausimais, pareiškė, Rusijos ekonomikos ir jos pagrindinių sektorių padėtis yra stabili, nepaisant bandymų destabilizuoti energetikos sektorių.
Tuo tarpu sunkumus degalų rinkoje jis įvertino kaip laikinus.
„Iš karto susitikimo pradžioje norėčiau pažymėti, kad šalies ekonomikos, ekonomikos šakų, ypač pagrindinių šakų, padėtis yra stabili, net nepaisant išorinių bandymų destabilizuoti padėtį degalų ir energetikos sektoriuje bei kai kuriose kitose srityse“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
„Tuo pačiu norėčiau dar kartą pabrėžti – sunkumai, su kuriais susiduriame degalų rinkoje, neabejotinai yra laikini ir negali paveikti bendros ekonominės dinamikos“, – pabrėžė V.Putinas.
Rusijos šeimininko pareiškimai apie tariamai stabilią Rusijos ekonomiką neatitinka tikrosios situacijos, trečiadienį paaiškino Ukrainos kovos su dezinformacija centro ekspertai.
Nors V.Putinas Rusijos BVP augimą 0,2 proc. per pirmuosius penkis metų mėnesius pavadino ekonomikos „stabilumo“ patvirtinimu, analitikai pažymėjo, kad toks rodiklis iš tiesų reiškia beveik nulinę dinamiką ir artėjimą prie recesijos.
„Putinas nuolat stumia savo visuomenę ant supynių: nuo problemų pripažinimo iki jų užsispyrusio ir absurdiško neigimo jau kitą dieną“, – pastebėjo Kovos su dezinformacija centras.
Anksčiau Karo tyrimų institutas (ISW) ekspertai įvertino, kad Rusijos ekonominės problemos jau seniai peržengė degalų trūkumo ribas.
Analitikai tai sieja su rekordinėmis karinėmis išlaidomis, infliacija, rezervų mažėjimu ir karo prieš Ukrainą pasekmėmis.
„Politico“: viena šalis sužlugdė ES planą dėl sankcijų Rusijai
00:08
Europos Sąjungos (ES) šalys nesugebėjo susitarti dėl naujų plataus masto sankcijų Rusijai, nes Graikija užblokavo šias priemones, siekdama apsaugoti savo kuro laivybos pramonę, rašo „Politico“.
Trečiadienio derybos, kurios baigėsi vėlyvą vakarą, buvo tik paskutinis iš daugelio bandymų pasiekti vieningą susitarimą dėl įvairių energetikos ir prekybos priemonių, skirtų sumažinti Maskvos karinį biudžetą.
Atėnai užėmė griežtą poziciją dėl siūlomo draudimo ES įmonėms gabenti rusiškas dujas vartotojams už ES ribų, teigdami, kad tai peržengia anksčiau lyderių sutartų sprendimų ribas ir kad ši praktika vis tiek tęsis – laivai tiesiog bus perregistruoti užsienyje.
Vienas ES diplomatas patvirtino, kad ketvirtadienio rytą ambasadoriai surengs papildomą derybų raundą, siekdami išsaugoti sankcijų paketą.
Svarbu paminėti, kad Airija, šiuo metu einanti ES Tarybos pirmininkės pareigas, trečiadienį pasiūlė leisti Europos SGD tanklaiviams eksportuoti rusišką suskystintas gamtines dujas į trečiąsias šalis iki 2029 m. sausio mėn.
Šis pasiūlymas riboja Rusijos eksportą ir draudžia sudaryti naujas sutartis.
Tačiau, kaip teigė trys diskusijose dalyvavę ES diplomatai, Graikijos vyriausybė iki šiol atsisako eiti į kompromisą ir siekia, kad išimtis galiotų neribotą laiką.
Graikijos laivybos bendrovė „Dynagas“ yra viena iš nedaugelio, turinčių ledlaužio klasės laivus, galinčius pasiekti Rusijos SGD terminalą Arkties vandenyne. Graikijos vyriausybė teigia, kad jei ES uždraustų Graikijos įmonėms eksportuoti rusiškas dujas, šie laivai tiesiog būtų registruojami kitose šalyse, o tai sumažintų ES kontrolę.
Sybiha: Rusija užblokavo Ukrainos jūrų koridorių – šaukiamas JT Saugumo Tarybos posėdis
23:15
Rusija atakavo civilinius krovininius laivus Juodojoje jūroje ir užblokavo laivybą Ukrainos jūrų koridoriumi. Ukraina inicijuoja skubų JT Saugumo Tarybos posėdį ir įspėja, kad tai gali sutrikdyti pasaulinį maisto tiekimą. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“.
Per pastarąsias kelias dienas Rusijos kariai apšaudė mažiausiai tris civilinius krovininius laivus. Per šias atakas žuvo arba buvo sužeista kelios dešimtys įgulų narių.
Dėl Rusijos veiksmų pačiame derliaus nuėmimo įkarštyje per Ukrainos jūrų koridorių nepraplaukė nė vienas laivas. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijaus Sybihos teigimu, kad tai yra tyčinis ekonominis ir humanitarinis teroras prieš visą pasaulį.
„Kaip Iranas atakavo energetikos kelius Hormuzo sąsiauryje, taip Rusija dabar smogia pasaulinėms maisto rinkoms Juodojoje jūroje“, – sakė jis.
Anot jo, toliau tęsiantis tokiems Rusijos veiksmams kyla grėsmė, kad maisto kainos išaugs, o milijonams šeimų Afrikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje gresia badas.
„Ukraina paprašė liepos 27 d. sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį. Raginame visas valstybes, ypač tas, kurioms tai tiesiogiai aktualu, nedelsiant pareikalauti, kad Rusija nutrauktų išpuolius prieš laivybą Juodojoje jūroje“, – teigė A.Sybiha.
Per naktį išgaravo milijardas: Rusijos verslininkus prispaudė neįtikėtina našta
23:02
Liepos 18-osios naktį Ukrainos dronai smogė dviem didžiausios Rusijos internetinės prekybos platformos „Wildberries“ logistikos centrams. Kartu su pastatais sudegė tūkstančių smulkiųjų verslininkų prekės, kurių daugelis buvo įsigytos pasinaudojant paskolomis – dabar šiems verslininkams kyla bankroto pavojus.
Leidinys „Postimees“ pasakoja, kaip Ukrainos surengtos atakos dabar atsiliepė Rusijos verslininkams ir kaip jie dabar atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje.
Ukrainos teigimu, šis išpuolis buvo atsakas į pakartotinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Ukrainiečiai atakavo du logistikos centrus – Tambovo srityje ir Maskvos srityje, Elektrostalyje.
Rusija uždraudė naktinį laivų eismą Novorosijsko uoste
22:32
Rusija įvedė laikiną draudimą laivų judėjimui Novorosijsko uoste nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto. Šis sprendimas buvo priimtas dėl Ukrainos dronų atakų, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais grūdų pramonėje.
Pasak šaltinių, nurodymas buvo žodinis. Jie pažymėjo, kad nebuvo išsiųstas joks oficialus dokumentas.
Agentūros šaltiniai taip pat pridūrė, kad dienos metu uostas dirba įprastai, o grūdų siuntoms tai įtakos neturėjo.
Agentūra priminė, kad Novorosijskas pagal krovinių apyvartą yra didžiausias Rusijos uostas. Per jį keliauja iki trečdalio Rusijos grūdų eksporto.
Iš Novorosijsko taip pat siunčiama nafta, metalai ir kiti kroviniai.
„Toksiška atmosfera": Zelenskis – apie Ukrainos smūgių poveikį Putino aplinkai
21:43
Ukrainos laimėjimai fronte bei smūgiai Rusijai smarkiai nuodija atmosferą aplink Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šią įtampą jaučia net artimiausia Kremliaus vadovo aplinka.
V.Zelenskis teigė, kad šiuo metu aplink Kremliaus vadovą vyrauja nauja, itin nemaloni atmosfera.
„Dabartinė situacija fronte bei mūsų tolimojo ir vidutinio nuotolio smūgiai aplink V.Putiną kuria naują atmosferą – labai toksišką atmosferą“, – teigė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskio teigimu, pats V.Putinas yra priežastis, dėl kurios karas prasidėjo ir nesibaigia.
„Tik Putinas atsakingas už Rusijos patiriamus nuostolius“, – pareiškė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad V.Putino aplinka tai supranta.
„Siunčia signalus mums, siunčia signalus mūsų partneriams. Rusijos visuomenė vis labiau pradeda tai jausti“, – sakė V.Zelenskis.
Jis paragino ieškoti sprendimų, kurie atneštų taiką šiame kare.
„Ukraina tam pasirengusi jau seniai. Dabar darome viską, kad šio karo pabaiga būtų ori“, – apibendrino V.Zelenskis.
Kiek anksčiau V.Zelenskis su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu aptarė derybų su Rusija atnaujinimą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos: kovinis lazeris bus parengtas per artimiausius 2-3 mėnesius
21:23
Per artimiausius 2-3 mėnesius Ukraina gali gauti lazerinių ginklų, skirtų kovai su oro taikiniais. Kaip pranešė leidinio "UNIAN" korespondentas, apie tai per brifingą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Andrijus Lebedenka.
Pasak jo, prie tokių sistemų dirba Ukrainos ginkluotųjų pajėgų komandos ir privačios Ukrainos bendrovės.
„Jau šiandien ji geba numušti FPV dronus, jau šiandien veikia prieš „Shahed“. Ir tai yra artimiausių 2–3 mėnesių planas — turėsime tas pačias priemones, kurios leis mums naikinti oro puolimo priemones dar geriau nei kulkosvaidžiai“, — sakė A.Lebedenka.
Generolas pažymėjo, kad tai tikrai perspektyvi kryptis.
Kaip anksčiau rašė "UNIAN", Ukraina jau kurį laiką kuria savo lazerinių ginklų sistemą, skirtą kovai su Rusijos dronais. Sistema, pavadinta „Tryzub“, egzistuoja kaip prototipas ir yra bandoma poligonuose.
Dar 2024 m. gruodį tuometinis Bepiločių sistemų pajėgų vadas teigė, kad Ukraina turi savo kovinį lazerį ir jis „tikrai veikia“.
Pastaraisiais metais apie sėkmingus kovinių lazerių bandymus ne kartą paskelbė kelios šalys. Taip pat buvo pranešta apie epizodinį kinų lazerių naudojimą, kurį vykdė rusai, bei lazerinės oro gynybos dislokavimą Izraelyje.
Tačiau praktinis kovinių lazerių efektyvumas išlieka diskutuotinas. Pažymėtina, kad anksčiau Amerikos centro „RAND Corporation“ analitikai kritikavo šią technologiją kaip nepakankamai išvystytą ir labiau tinkamą demonstravimui poligonuose nei realiam koviniam panaudojimui.
Zelenskis planuoja vykti į JAV
21:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto galimybę liepą vykti diplomatinio vizito į Jungtines Valstijas, praneša „Suspilne“
Pasak transliuotojo, Ukrainos prezidento biuras planuoja V.Zelenskio vizitą į JAV, kurio metu numatytas dalyvavimas JAV senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse bei dvišalis susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tęsiant taikos derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Kaip pažymima, V.Zelenskis gavo kvietimą į atsisveikinimo su JAV senatoriumi L.Grahamu ceremoniją.
Galutinis vizito planas šiuo metu dar nėra parengtas.
Šaltinių teigimu, tuo atveju, jei Ukrainos prezidentas negalėtų dalyvauti suplanuotuose renginiuose, šiuo metu diskutuojama, kas turėtų vadovauti Ukrainos delegacijai Jungtinėse Valstijose.
Zelenskis po pokalbio su Trumpo pasiuntiniais: „Ukraina jai jau seniai pasirengusi“
21:07
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė kalbėjęsis su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Šiuo pokalbiu siekiama atgaivinti diplomatines pastangas užbaigti karą su Rusija.
JAV vadovaujamos derybos dėl konflikto sureguliavimo įstrigo, Vašingtonui nukreipus dėmesį į Artimuosius Rytus, o Rusijai laikantis griežto reikalavimo Ukrainai perleisti teritorijas.
„Ką tik kalbėjausi su prezidento D.Trumpo pasiuntiniais S.Witkoffu ir J.Kushneriu. Tai buvo geras, svarbus pokalbis apie tai, kaip atgaivinti diplomatiją ir priartinti taiką“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
„Taikos reikia – taikos su orumu, ir Ukraina jai jau seniai pasirengusi. Mūsų komandos palaiko glaudžius ryšius, be kita ko, siekdamos tęsti viską, ką aptarėme“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad ketvirtadienį Maniloje regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose susitiks su savo kolega iš JAV Marco Rubio aptarti karų Ukrainoje ir Irane.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas, atrodo, pristabdė varginantį Maskvos puolimą rytuose ir gerokai išplėtė dronų smūgius Rusijos teritorijoje, penktaisiais karo metais trikdydamas ten įprastą gyvenimą.
Tuo pat metu Maskva suintensyvino mirtinus raketų smūgius Kyjivui, paleisdama dešimtis sunkiai perimamų sviedinių, Ukrainai kovojant su išsekusiomis oro gynybos atsargomis.
Rusija ne kartą ragino Ukrainą pasitraukti iš rytinio Donbaso regiono dalių, kurias ji vis dar kontroliuoja, kaip išankstinę sąlygą bet kokiam taikos susitarimui. Kyjivas šį reikalavimą atmetė.
Karas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kremlius keičia giesmelę: nurodo, ką rusams pasakoti apie patiriamą gėdą
21:05
Rusijos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą iš pradžių buvo planuojamas kaip „Kyjivo užėmimas per maždaug tris dienas“, o pats karas net nebuvo vadinamas karu, o „specialiąja karine operacija“. Daugiau nei ketverius metus Rusijos propaganda gyrėsi, kad Rusijos kariuomenė „nuolat žengia į priekį ir visą laiką laimi“, tačiau dabar, kai Ukrainos kariuomenė reguliariai vykdo didelio masto smūgius Rusijos teritorijoje, Rusijos propagandininkams tenka keisti savo naratyvus.
Rusijos lyderio Vladimiro Putino administracija parengė naujas gaires valstybės kontroliuojamiems propagandos kanalams ir režimui lojalioms žiniasklaidos priemonėms apie tai, kaip teisingai pranešti apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir Rusijos elektroninės prekybos platformos milžinės „Wildberries“ sandėliams.
Naujosiose gairėse teigiama, kad propagandinės žiniasklaidos priemonės turi įtikinti gyventojus, kad „susivienijimas aplink prezidentą yra svarbiausias valstybės stabilumo veiksnys“.
Kaip Ukrainos kariai ir civiliai vertina naująjį kariuomenės vadą?
20:44
Ukrainos kariai ir civiliai trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė palankiai vertinantys Mychailo Drapatos paskyrimą naujuoju kariuomenės vadu penktaisiais Rusijos invazijos metais.
Visgi jie išreiškė viltį, kad į pareigas sugrįš buvęs populiarus gynybos ministras.
Netikėtas reformatoriaus ministro Mychaila Fiodorovo atleidimas praėjusią savaitę išvedė į gatves kelis tūkstančius žmonių, kurie reikalavo jį grąžinti į postą, o kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį – pašalinti.
Susidūręs su didžiausiais su karu susijusiais protestais nuo 2022-ųjų Rusijos invazijos pradžios, prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atleido O. Syrskį ir jo vietoje paskyrė M. Drapatą.
Iziume, mieste, esančiame už 30 kilometrų nuo Rusijos pozicijų, 22-ejų karys, prisistatęs kariniu slapyvardžiu Chrestas, sakė, kad O. Syrskio pasitraukimas yra „geras dalykas“, tačiau jis vis tiek norėtų, kad M.Fiodorovas sugrįžtų į vyriausybę.
Pasak Chresto, M.Fiodorovas lobizavo plačiai įvesti terminuotas sutartis – tai pagrindinis karių reikalavimas, mat daugelis jų kovoja be nustatyto termino, nors karas tęsiasi jau penktus metus.
„Jis įveda sutartis, kad mobilizuoti kariai bent jau žinotų, kiek laiko jiems teks tarnauti“, – sakė karys agentūrai AFP.
„Jis taip pat stengiasi užtikrinti, kad kariai gautų poilsio“, – teigė Chrestas.
Pranešimai apie smurtą
Kitas Iziume esantis karys, pravarde „Ananasas“, taip pat teigė AFP esąs patenkintas O.Syrskio pasitraukimu, kuris buvo žinomas dėl karinių laimėjimų, tačiau taip pat pagarsėjo abejingumu nuostoliams.
30-metis teigė, kad O.Syrskis, karjeros karininkas, 2022 metais vadovavęs lemiamai Kyjivo gynybai, „karo pradžioje į mėsmalę metė daugybę žmonių“.
„Manau, kad jis lengvai atsipirko tiesiog būdamas atleistas“, – sakė Ananasas agentūrai AFP.
Karys taip pat tvirtino, kad O.Syrskis buvo susietas su skandalu dėl pranešimų apie smurtą prieš naujokus „Skelia“ šturmo dalinyje.
O.Syrskis, taip pat prižiūrėjęs sėkmingą 2022 metų Ukrainos kontrpuolimą Charkivo srityje, pavadino pažeidimus gėdingais ir nurodė, kad atsakingiems asmenims buvo pritaikytos priemonės.
Ananasas teigė, kad jei M.Fiodorovas nesugrįš, nepasitenkinimas greičiausiai tęsis.
Jis gyrė pareigūną, žinomą dėl pastangų tobulinti Ukrainos dronų technologijas, už tai, kad šis stengėsi užtikrinti, jog „žūtų mažiau karių, o jų vietoje kovotų dronai“.
„Tokie žmonės neturėtų būti šalinami. Jie daro teisingus dalykus“, – apie M.Fiodorovą kalbėjo jis.
Gerbiamas „kovinis karininkas“
Svitlana, 48-erių oro desanto šturmo dalinio slaugytoja, M.Drapatos – gerbiamo „kovinio karininko“ – atėjimą taip pat vertino „teigiamai“.
Ji buvo dėkinga civiliams už protestus, kuriais siekta nušalinti O.Syrskį.
„Manau, kad tik pilietinė visuomenė gali daryti įtaką šiems procesams. Kol mes čia giname teises, žmonės išėjo ir apgynė savąsias“, – sakė ji.
Ji taip pat vertino buvusio ministro M.Fiodorovo vykdytą „skaitmenizaciją“, apibūdindama jį kaip „gerą vadybininką“, tačiau įspėjo neidealizuoti šio jauno pareigūno.
Jo kadencijos metu „atlyginimai pradėjo šiek tiek mažėti, o tai veikia mūsų šeimas“, pažymėjo ji.
Ji dar neturėjo nuomonės apie Jevheną Chmarą, M.Fiodorovo įpėdinį, atėjusį iš saugumo tarnybų.
69-erių Olehui iš Kyjivo O.Syrskio atleidimo nepakako.
„Žmonės susirinko paremti M.Fiodorovo (...) tikslas dar nepasiektas“, – sakė jis.
Olehas mano, kad V.Zelenskis bandė „nukreipti dėmesį“ atleisdamas M.Fiodorovą ir mano, kad pokyčiai įmanomi tik pakeitus vyriausybės „viršūnę“.
Taisija Obod, 21-erių politikos mokslų studentė, taip pat vylėsi, kad M.Fiodorovas liks vyriausybėje ir kad jo reformų bei iniciatyvų pagreitis bus išlaikytas.
-
Kadyrovas tausoja saviškius: į frontą masiškai siunčiami paprasti gyventojai
-
„Forbes“: po karo Rusijos laukia vienas iš dviejų scenarijų – abu niūrūs
-
„Financial Times“: ES neturi silpninti sankcijų Rusijai – tai gali turėti skaudžių pasekmių
-
Atleistas Ukrainos gynybos ministras: kariuomenės vadovybės pasikeitimas atneša naują viltį
-
Pareigūnai: per Ukrainos smūgius Rusijos prekybos milžinei sužeisti aštuoni žmonės
