Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos didybės mitas: kodėl Vakarai tiek ilgai tuo tikėjo
17:52
Leo Heire‘as, pamaldus krikščionis iš Teksaso, neseniai papildė ilgą sąrašą užsieniečių, kuriuos per dešimtmečius skaudžiai užklumpa Rusijos realybė.
2023 metais, nusivylęs tuo, ką laikė savo tėvynės nuosmukiu, pavyzdžiui, tolerancija homoseksualams, jis su šeima persikėlė į Kremliaus vadovo Vladimiro Putino „imperiją“ – visuomenę, kuri, kaip jam atrodė, įkūnijo tvirtą krikščionišką tikėjimą ir tradicines šeimos vertybes.
„Aš patikėjau propaganda“
Rusija jam suteikė prieglobstį. Tačiau netrukus jis patyrė skaudų smūgį: rusas, kuriuo jis pasitikėjo, apgaule išviliojo iš jo 66 tūkst. JAV dolerių, o šeima liko be pastogės, savo komentare rašo „Foreign Policy“ (FP) apžvalgininkas Christianas Carylas. Dabar L.Heire‘as, kaip ir buvo galima tikėtis, pripažįsta: „Aš patikėjau propaganda.“
Jo istorija – tik naujausias pavyzdys daug senesnio ir gerokai platesnio reiškinio. Šimtmečius Rusijos valdovai naudojosi pernelyg įsiaudrinusia Vakarų gyventojų vaizduote, kai šie į rytinę imperiją projektavo savo pačių fantazijas. Ši tendencija siekia mažiausiai Voltero laikus: būtent jis sukūrė Rusijos kaip tolerantiškos civilizacijos įvaizdį ir priešpriešino jį Prancūzijos religiniam fanatizmui.
Jis garbino Jekateriną Didžiąją už Švietimo epochą atitinkančių vertybių diegimą „barbariškoms“ Eurazijos gilumos tautoms – jis netgi sveikino kai kuriuos žiauriausius jos užkariavimus, rašo leidinys.
„Jei būčiau jaunesnis, tapčiau rusu“, – kartą žavėjosi jis, nors iš tikrųjų Rusijos taip ir nepasiekė.
Tam tikru lygmeniu šį patrauklumą „lengva suprasti“, rašo FP.
Eksperto teigimu, Rusija pasižymi turtingu kultūriniu paveldu (nors užsienio gerbėjai paprastai nepastebi po juo slypinčių šovinistinių nuotaikų). Ji tuo pat metu yra ir Europos dalis, ir ryžtingai neeuropietiška šalis – šis derinys sukuria paslapties bei egzotikos pojūtį.
Kartais atrodo, kad į šį reiškinį įsijungia ir slaptas rasizmas: daugelis rusų „atrodo europietiškai“, o rusų stačiatikybė yra atpažįstamai krikščioniška, todėl Vakarų gyventojai linkę daryti apie šią šalį prielaidas, kurių niekada netaikytų kitoms autoritarinėms Azijos ar Artimųjų Rytų visuomenėms.
Kad ir kokios būtų priežastys, rusofilai linkę matyti tai, ką nori matyti, o likusius dalykus ignoruoti, rašo autorius. Sovietų Sąjungą lankę socialistai nepastebėjo akivaizdžių skurdo ir teroro ženklų ir pripažino tik utopines dekoracijas, kurias jiems buvo parodę šeimininkai. Rusijai, 1931 metais rašė George'as Bernardas Shaw, „vadovauja įspūdingų gabumų ir precedento neturinčios minties laisvės žmonės“ – praėjus vos trejiems metams po to, kai Stalinas pradėjo pirmąją parodomųjų teismo procesų bangą.
Vadovaujantys žiniasklaidos leidiniai buvo ne mažiau linkę į panašius kūlversčius. Pavyzdžiui, „New York Times“ korespondentas Walteris Duranty savo reportažuose iš Maskvos neigė prievartinės kolektyvizacijos nulemtą katastrofą ir jos sukeltą badą Ukrainoje, Kazachstane bei pietinėje Rusijos dalyje, pareikalavusį milijonų gyvybių.
Žavėjosi Rusijos šventyklų grožiu
Šiandien tą pačią tradiciją tęsia MAGA judėjimo respublikonai, teigia Ch.Carylas. Kai šį pavasarį į Rusiją atvyko amerikiečių ultradešinioji veikėja Candace Owens, ji žavėjosi šalies šventyklų grožiu, pateikdama jį kaip įrodymą apie gilų šalies krikščionišką pamaldumą – nors ji lygiai taip pat galėjo pasigrožėti nuostabiomis Ukrainos katedromis, kuriai jaučia panieką, pažymi autorius.
Ji demonstratyviai tylėjo, kai rusai praėjus vos kelioms dienoms po jos vizito subombardavo Kyjivo Pečorų laurą – vieną švenčiausių ortodoksų pasaulio šventovių. Panašu, kad C.Owens nesuvokė ir to, jog V.Putino Rusija persekioja baptistus bei Jehovos liudytojus, tuo pat metu remdama agresyviai islamistinį režimą Čečėnijoje.
Rusijos apologetai retai išvyksta už didžiųjų miestų ribų ir beveik nebendrauja su paprastais žmonėmis. Priešingu atveju jie suprastų, kad rusai maistui turi skirti gerokai didesnę savo pajamų dalį nei Vakarų Europos gyventojai, kad šalyje itin aukštas skyrybų lygis ir kad ji išgyvena smurto artimoje aplinkoje epidemiją, kurią dar labiau paskatino įstatymas, dekriminalizavęs žmonų mušimą, pastebi FP.
„Fantazuotojai nepastebi akivaizdaus Rusijos silpnumo ir atsilikimo“
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: viena šalis sužlugdė ES planą dėl sankcijų Rusijai
00:08
Europos Sąjungos (ES) šalys nesugebėjo susitarti dėl naujų plataus masto sankcijų Rusijai, nes Graikija užblokavo šias priemones, siekdama apsaugoti savo kuro laivybos pramonę, rašo „Politico“.
Trečiadienio derybos, kurios baigėsi vėlyvą vakarą, buvo tik paskutinis iš daugelio bandymų pasiekti vieningą susitarimą dėl įvairių energetikos ir prekybos priemonių, skirtų sumažinti Maskvos karinį biudžetą.
Atėnai užėmė griežtą poziciją dėl siūlomo draudimo ES įmonėms gabenti rusiškas dujas vartotojams už ES ribų, teigdami, kad tai peržengia anksčiau lyderių sutartų sprendimų ribas ir kad ši praktika vis tiek tęsis – laivai tiesiog bus perregistruoti užsienyje.
Vienas ES diplomatas patvirtino, kad ketvirtadienio rytą ambasadoriai surengs papildomą derybų raundą, siekdami išsaugoti sankcijų paketą.
Svarbu paminėti, kad Airija, šiuo metu einanti ES Tarybos pirmininkės pareigas, trečiadienį pasiūlė leisti Europos SGD tanklaiviams eksportuoti rusišką suskystintas gamtines dujas į trečiąsias šalis iki 2029 m. sausio mėn.
Šis pasiūlymas riboja Rusijos eksportą ir draudžia sudaryti naujas sutartis.
Tačiau, kaip teigė trys diskusijose dalyvavę ES diplomatai, Graikijos vyriausybė iki šiol atsisako eiti į kompromisą ir siekia, kad išimtis galiotų neribotą laiką.
Graikijos laivybos bendrovė „Dynagas“ yra viena iš nedaugelio, turinčių ledlaužio klasės laivus, galinčius pasiekti Rusijos SGD terminalą Arkties vandenyne. Graikijos vyriausybė teigia, kad jei ES uždraustų Graikijos įmonėms eksportuoti rusiškas dujas, šie laivai tiesiog būtų registruojami kitose šalyse, o tai sumažintų ES kontrolę.
Sybiha: Rusija užblokavo Ukrainos jūrų koridorių – šaukiamas JT Saugumo Tarybos posėdis
23:15
Rusija atakavo civilinius krovininius laivus Juodojoje jūroje ir užblokavo laivybą Ukrainos jūrų koridoriumi. Ukraina inicijuoja skubų JT Saugumo Tarybos posėdį ir įspėja, kad tai gali sutrikdyti pasaulinį maisto tiekimą. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“.
Per pastarąsias kelias dienas Rusijos kariai apšaudė mažiausiai tris civilinius krovininius laivus. Per šias atakas žuvo arba buvo sužeista kelios dešimtys įgulų narių.
Dėl Rusijos veiksmų pačiame derliaus nuėmimo įkarštyje per Ukrainos jūrų koridorių nepraplaukė nė vienas laivas. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijaus Sybihos teigimu, kad tai yra tyčinis ekonominis ir humanitarinis teroras prieš visą pasaulį.
„Kaip Iranas atakavo energetikos kelius Hormuzo sąsiauryje, taip Rusija dabar smogia pasaulinėms maisto rinkoms Juodojoje jūroje“, – sakė jis.
Anot jo, toliau tęsiantis tokiems Rusijos veiksmams kyla grėsmė, kad maisto kainos išaugs, o milijonams šeimų Afrikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje gresia badas.
„Ukraina paprašė liepos 27 d. sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį. Raginame visas valstybes, ypač tas, kurioms tai tiesiogiai aktualu, nedelsiant pareikalauti, kad Rusija nutrauktų išpuolius prieš laivybą Juodojoje jūroje“, – teigė A.Sybiha.
Per naktį išgaravo milijardas: Rusijos verslininkus prispaudė neįtikėtina našta
23:02
Liepos 18-osios naktį Ukrainos dronai smogė dviem didžiausios Rusijos internetinės prekybos platformos „Wildberries“ logistikos centrams. Kartu su pastatais sudegė tūkstančių smulkiųjų verslininkų prekės, kurių daugelis buvo įsigytos pasinaudojant paskolomis – dabar šiems verslininkams kyla bankroto pavojus.
Leidinys „Postimees“ pasakoja, kaip Ukrainos surengtos atakos dabar atsiliepė Rusijos verslininkams ir kaip jie dabar atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje.
Ukrainos teigimu, šis išpuolis buvo atsakas į pakartotinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Ukrainiečiai atakavo du logistikos centrus – Tambovo srityje ir Maskvos srityje, Elektrostalyje.
Rusija uždraudė naktinį laivų eismą Novorosijsko uoste
22:32
Rusija įvedė laikiną draudimą laivų judėjimui Novorosijsko uoste nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto. Šis sprendimas buvo priimtas dėl Ukrainos dronų atakų, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais grūdų pramonėje.
Pasak šaltinių, nurodymas buvo žodinis. Jie pažymėjo, kad nebuvo išsiųstas joks oficialus dokumentas.
Agentūros šaltiniai taip pat pridūrė, kad dienos metu uostas dirba įprastai, o grūdų siuntoms tai įtakos neturėjo.
Agentūra priminė, kad Novorosijskas pagal krovinių apyvartą yra didžiausias Rusijos uostas. Per jį keliauja iki trečdalio Rusijos grūdų eksporto.
Iš Novorosijsko taip pat siunčiama nafta, metalai ir kiti kroviniai.
„Toksiška atmosfera": Zelenskis – apie Ukrainos smūgių poveikį Putino aplinkai
21:43
Ukrainos laimėjimai fronte bei smūgiai Rusijai smarkiai nuodija atmosferą aplink Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šią įtampą jaučia net artimiausia Kremliaus vadovo aplinka.
V.Zelenskis teigė, kad šiuo metu aplink Kremliaus vadovą vyrauja nauja, itin nemaloni atmosfera.
„Dabartinė situacija fronte bei mūsų tolimojo ir vidutinio nuotolio smūgiai aplink V.Putiną kuria naują atmosferą – labai toksišką atmosferą“, – teigė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskio teigimu, pats V.Putinas yra priežastis, dėl kurios karas prasidėjo ir nesibaigia.
„Tik Putinas atsakingas už Rusijos patiriamus nuostolius“, – pareiškė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad V.Putino aplinka tai supranta.
„Siunčia signalus mums, siunčia signalus mūsų partneriams. Rusijos visuomenė vis labiau pradeda tai jausti“, – sakė V.Zelenskis.
Jis paragino ieškoti sprendimų, kurie atneštų taiką šiame kare.
„Ukraina tam pasirengusi jau seniai. Dabar darome viską, kad šio karo pabaiga būtų ori“, – apibendrino V.Zelenskis.
Kiek anksčiau V.Zelenskis su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu aptarė derybų su Rusija atnaujinimą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos: kovinis lazeris bus parengtas per artimiausius 2-3 mėnesius
21:23
Per artimiausius 2-3 mėnesius Ukraina gali gauti lazerinių ginklų, skirtų kovai su oro taikiniais. Kaip pranešė leidinio "UNIAN" korespondentas, apie tai per brifingą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Andrijus Lebedenka.
Pasak jo, prie tokių sistemų dirba Ukrainos ginkluotųjų pajėgų komandos ir privačios Ukrainos bendrovės.
„Jau šiandien ji geba numušti FPV dronus, jau šiandien veikia prieš „Shahed“. Ir tai yra artimiausių 2–3 mėnesių planas — turėsime tas pačias priemones, kurios leis mums naikinti oro puolimo priemones dar geriau nei kulkosvaidžiai“, — sakė A.Lebedenka.
Generolas pažymėjo, kad tai tikrai perspektyvi kryptis.
Kaip anksčiau rašė "UNIAN", Ukraina jau kurį laiką kuria savo lazerinių ginklų sistemą, skirtą kovai su Rusijos dronais. Sistema, pavadinta „Tryzub“, egzistuoja kaip prototipas ir yra bandoma poligonuose.
Dar 2024 m. gruodį tuometinis Bepiločių sistemų pajėgų vadas teigė, kad Ukraina turi savo kovinį lazerį ir jis „tikrai veikia“.
Pastaraisiais metais apie sėkmingus kovinių lazerių bandymus ne kartą paskelbė kelios šalys. Taip pat buvo pranešta apie epizodinį kinų lazerių naudojimą, kurį vykdė rusai, bei lazerinės oro gynybos dislokavimą Izraelyje.
Tačiau praktinis kovinių lazerių efektyvumas išlieka diskutuotinas. Pažymėtina, kad anksčiau Amerikos centro „RAND Corporation“ analitikai kritikavo šią technologiją kaip nepakankamai išvystytą ir labiau tinkamą demonstravimui poligonuose nei realiam koviniam panaudojimui.
Zelenskis planuoja vykti į JAV
21:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto galimybę liepą vykti diplomatinio vizito į Jungtines Valstijas, praneša „Suspilne“
Pasak transliuotojo, Ukrainos prezidento biuras planuoja V.Zelenskio vizitą į JAV, kurio metu numatytas dalyvavimas JAV senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse bei dvišalis susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tęsiant taikos derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Kaip pažymima, V.Zelenskis gavo kvietimą į atsisveikinimo su JAV senatoriumi L.Grahamu ceremoniją.
Galutinis vizito planas šiuo metu dar nėra parengtas.
Šaltinių teigimu, tuo atveju, jei Ukrainos prezidentas negalėtų dalyvauti suplanuotuose renginiuose, šiuo metu diskutuojama, kas turėtų vadovauti Ukrainos delegacijai Jungtinėse Valstijose.
Zelenskis po pokalbio su Trumpo pasiuntiniais: „Ukraina jai jau seniai pasirengusi“
21:07
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė kalbėjęsis su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Šiuo pokalbiu siekiama atgaivinti diplomatines pastangas užbaigti karą su Rusija.
JAV vadovaujamos derybos dėl konflikto sureguliavimo įstrigo, Vašingtonui nukreipus dėmesį į Artimuosius Rytus, o Rusijai laikantis griežto reikalavimo Ukrainai perleisti teritorijas.
„Ką tik kalbėjausi su prezidento D.Trumpo pasiuntiniais S.Witkoffu ir J.Kushneriu. Tai buvo geras, svarbus pokalbis apie tai, kaip atgaivinti diplomatiją ir priartinti taiką“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
„Taikos reikia – taikos su orumu, ir Ukraina jai jau seniai pasirengusi. Mūsų komandos palaiko glaudžius ryšius, be kita ko, siekdamos tęsti viską, ką aptarėme“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad ketvirtadienį Maniloje regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose susitiks su savo kolega iš JAV Marco Rubio aptarti karų Ukrainoje ir Irane.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas, atrodo, pristabdė varginantį Maskvos puolimą rytuose ir gerokai išplėtė dronų smūgius Rusijos teritorijoje, penktaisiais karo metais trikdydamas ten įprastą gyvenimą.
Tuo pat metu Maskva suintensyvino mirtinus raketų smūgius Kyjivui, paleisdama dešimtis sunkiai perimamų sviedinių, Ukrainai kovojant su išsekusiomis oro gynybos atsargomis.
Rusija ne kartą ragino Ukrainą pasitraukti iš rytinio Donbaso regiono dalių, kurias ji vis dar kontroliuoja, kaip išankstinę sąlygą bet kokiam taikos susitarimui. Kyjivas šį reikalavimą atmetė.
Karas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kremlius keičia giesmelę: nurodo, ką rusams pasakoti apie patiriamą gėdą
21:05
Rusijos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą iš pradžių buvo planuojamas kaip „Kyjivo užėmimas per maždaug tris dienas“, o pats karas net nebuvo vadinamas karu, o „specialiąja karine operacija“. Daugiau nei ketverius metus Rusijos propaganda gyrėsi, kad Rusijos kariuomenė „nuolat žengia į priekį ir visą laiką laimi“, tačiau dabar, kai Ukrainos kariuomenė reguliariai vykdo didelio masto smūgius Rusijos teritorijoje, Rusijos propagandininkams tenka keisti savo naratyvus.
Rusijos lyderio Vladimiro Putino administracija parengė naujas gaires valstybės kontroliuojamiems propagandos kanalams ir režimui lojalioms žiniasklaidos priemonėms apie tai, kaip teisingai pranešti apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir Rusijos elektroninės prekybos platformos milžinės „Wildberries“ sandėliams.
Naujosiose gairėse teigiama, kad propagandinės žiniasklaidos priemonės turi įtikinti gyventojus, kad „susivienijimas aplink prezidentą yra svarbiausias valstybės stabilumo veiksnys“.
Kaip Ukrainos kariai ir civiliai vertina naująjį kariuomenės vadą?
20:44
Ukrainos kariai ir civiliai trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė palankiai vertinantys Mychailo Drapatos paskyrimą naujuoju kariuomenės vadu penktaisiais Rusijos invazijos metais.
Visgi jie išreiškė viltį, kad į pareigas sugrįš buvęs populiarus gynybos ministras.
Netikėtas reformatoriaus ministro Mychaila Fiodorovo atleidimas praėjusią savaitę išvedė į gatves kelis tūkstančius žmonių, kurie reikalavo jį grąžinti į postą, o kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį – pašalinti.
Susidūręs su didžiausiais su karu susijusiais protestais nuo 2022-ųjų Rusijos invazijos pradžios, prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atleido O. Syrskį ir jo vietoje paskyrė M. Drapatą.
Iziume, mieste, esančiame už 30 kilometrų nuo Rusijos pozicijų, 22-ejų karys, prisistatęs kariniu slapyvardžiu Chrestas, sakė, kad O. Syrskio pasitraukimas yra „geras dalykas“, tačiau jis vis tiek norėtų, kad M.Fiodorovas sugrįžtų į vyriausybę.
Pasak Chresto, M.Fiodorovas lobizavo plačiai įvesti terminuotas sutartis – tai pagrindinis karių reikalavimas, mat daugelis jų kovoja be nustatyto termino, nors karas tęsiasi jau penktus metus.
„Jis įveda sutartis, kad mobilizuoti kariai bent jau žinotų, kiek laiko jiems teks tarnauti“, – sakė karys agentūrai AFP.
„Jis taip pat stengiasi užtikrinti, kad kariai gautų poilsio“, – teigė Chrestas.
Pranešimai apie smurtą
Kitas Iziume esantis karys, pravarde „Ananasas“, taip pat teigė AFP esąs patenkintas O.Syrskio pasitraukimu, kuris buvo žinomas dėl karinių laimėjimų, tačiau taip pat pagarsėjo abejingumu nuostoliams.
30-metis teigė, kad O.Syrskis, karjeros karininkas, 2022 metais vadovavęs lemiamai Kyjivo gynybai, „karo pradžioje į mėsmalę metė daugybę žmonių“.
„Manau, kad jis lengvai atsipirko tiesiog būdamas atleistas“, – sakė Ananasas agentūrai AFP.
Karys taip pat tvirtino, kad O.Syrskis buvo susietas su skandalu dėl pranešimų apie smurtą prieš naujokus „Skelia“ šturmo dalinyje.
O.Syrskis, taip pat prižiūrėjęs sėkmingą 2022 metų Ukrainos kontrpuolimą Charkivo srityje, pavadino pažeidimus gėdingais ir nurodė, kad atsakingiems asmenims buvo pritaikytos priemonės.
Ananasas teigė, kad jei M.Fiodorovas nesugrįš, nepasitenkinimas greičiausiai tęsis.
Jis gyrė pareigūną, žinomą dėl pastangų tobulinti Ukrainos dronų technologijas, už tai, kad šis stengėsi užtikrinti, jog „žūtų mažiau karių, o jų vietoje kovotų dronai“.
„Tokie žmonės neturėtų būti šalinami. Jie daro teisingus dalykus“, – apie M.Fiodorovą kalbėjo jis.
Gerbiamas „kovinis karininkas“
Svitlana, 48-erių oro desanto šturmo dalinio slaugytoja, M.Drapatos – gerbiamo „kovinio karininko“ – atėjimą taip pat vertino „teigiamai“.
Ji buvo dėkinga civiliams už protestus, kuriais siekta nušalinti O.Syrskį.
„Manau, kad tik pilietinė visuomenė gali daryti įtaką šiems procesams. Kol mes čia giname teises, žmonės išėjo ir apgynė savąsias“, – sakė ji.
Ji taip pat vertino buvusio ministro M.Fiodorovo vykdytą „skaitmenizaciją“, apibūdindama jį kaip „gerą vadybininką“, tačiau įspėjo neidealizuoti šio jauno pareigūno.
Jo kadencijos metu „atlyginimai pradėjo šiek tiek mažėti, o tai veikia mūsų šeimas“, pažymėjo ji.
Ji dar neturėjo nuomonės apie Jevheną Chmarą, M.Fiodorovo įpėdinį, atėjusį iš saugumo tarnybų.
69-erių Olehui iš Kyjivo O.Syrskio atleidimo nepakako.
„Žmonės susirinko paremti M.Fiodorovo (...) tikslas dar nepasiektas“, – sakė jis.
Olehas mano, kad V.Zelenskis bandė „nukreipti dėmesį“ atleisdamas M.Fiodorovą ir mano, kad pokyčiai įmanomi tik pakeitus vyriausybės „viršūnę“.
Taisija Obod, 21-erių politikos mokslų studentė, taip pat vylėsi, kad M.Fiodorovas liks vyriausybėje ir kad jo reformų bei iniciatyvų pagreitis bus išlaikytas.
-
Kadyrovas tausoja saviškius: į frontą masiškai siunčiami paprasti gyventojai
-
„Forbes“: po karo Rusijos laukia vienas iš dviejų scenarijų – abu niūrūs
-
„Financial Times“: ES neturi silpninti sankcijų Rusijai – tai gali turėti skaudžių pasekmių
-
Atleistas Ukrainos gynybos ministras: kariuomenės vadovybės pasikeitimas atneša naują viltį
-
Pareigūnai: per Ukrainos smūgius Rusijos prekybos milžinei sužeisti aštuoni žmonės
