Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai verda pykčiu: nuskandintas „Rosatom“ konteinerinis laivas
13:46 Atnaujinta 13:50
Juodojoje jūroje po jūrinių dronų atakos nuskandintas bendrovės „Fesco“ (priklausančios „Rosatom“) konteinerinis laivas „Janina“. Apie tai praneša Rusijos žiniasklaida, remdamasi „Rosatom“ vadovo Aleksejaus Lichačiovo pareiškimu.
A.Lichačiovas teigė, kad laivas nuskendo rugpjūčio 1-osios naktį Juodojoje jūroje, už 130 mylių nuo Novorosijsko, po dviejų Ukrainos jūrinių dronų atakos.
Visi 17 įgulos narių buvo išgelbėti, rašo portalas „Unian“.
„Laivui pradėjus skęsti, jo įgula organizuotai ir koordinuotai jį paliko. Visi 17 įgulos narių buvo išgelbėti, jų būklė yra gera“, – platformoje „Telegram“ nurodė bendrovė.
„Rosatom“ vadovas tvirtina, kad tai buvo „įprastas taikus laivas“, gabenęs civilinę produkciją.
„Tai buvo pats paprasčiausias taikus konteinerinis laivas, plaukęs tarptautiniuose vandenyse ir gabenęs civilinę produkciją – nuo šaldytų produktų iki statybinių ir apdailos medžiagų. Tokią ataką įmanoma traktuoti tik kaip piratavimą ir jūrų plėšikavimą“, – piktinosi jis.
Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasi bendrovės „Fesco“ svetainės duomenimis, konteinerių laivas „Fesco Janina“ įmonės laivyną papildė 2021 m. rugsėjį. Laivo ilgis – 142 metrai, plotis – 22 metrai, dedveitas – 13 007 tonos, talpa – 962 TEU (dvidešimties pėdų jūrinių konteinerių).
Konteinerių laivo įgulą įprastai sudaro 14 žmonių.
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Rusija savo didžiuosiuose laivuose pradėjo montuoti naujas radioelektroninės kovos sistemas, skirtas apsisaugoti nuo Ukrainos dronų atakų. Kompleksas, pavadinimu „Perojed-M“, buvo pastebėtas ant keturių Rusijos karinio jūrų laivyno laivų.
Tuo tarpu JAV bendrovė „ReconCraft“ gamyklose Oregone ir Pietų Karolinoje planuoja kasmet pagaminti šimtus, o vėliau ir tūkstančius jūrinių dronų „Magura“.
Dvigubai daugiau: Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių raketų
13:31 Atnaujinta 13:54
Šeštadienį paskelbta naujienų agentūros AFP atlikta Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė parodė, kad liepą Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių raketų, Kyjivui dar kartą paraginus suteikti antibalistinės gynybos priemonių.
Karui besitęsiant penktus metus, abi pusės suaktyvino tolimojo nuotolio atakas.
Rusija šeštadienį vėl atakavo Kyjivą, o šios atakos nusinešė mažiausiai devynių žmonių gyvybes, pranešė pareigūnai.
Kasdienėse Ukrainos oro pajėgų skelbiamose ataskaitose nurodoma, kad per šį mėnesį Rusija į Ukrainą paleido 376 raketas – daugiau nei dvigubai daugiau palyginti su birželiu.
Daugelis šio mėnesio atakų buvo nukreiptos prieš sostinę Kyjivą, kur užfiksuoti vieni kruviniausių smūgių nuo karo pradžios – vien liepos 2-osios naktį žuvo mažiausiai 30 žmonių.
Rusija per mėnesį į Ukrainą taip pat paleido 4 956 tolimojo nuotolio dronus – 14 proc. mažiau nei birželį.
Kyjivas gali perimti didžiąją dalį dronų, tačiau kova su raketomis vis dar priklauso nuo sąjungininkų tiekimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šalis susiduria su kritiniu oro gynybos priemonių, reikalingų apsisaugoti nuo raketų atakų, ypač nuo vis dažniau Rusijos naudojamų balistinių raketų, trūkumu.
Ypač greitos raketos skrieja aukšta lanko trajektorija, o po to rėžiasi į taikinį.
Jas sunku sustabdyti, o oro pavojaus sirenos apie jas dažnai įspėja likus vos kelioms minutėms iki smūgio arba išvis nespėja įspėti.
Analitikai teigia, kad Rusija suintensyvino jų naudojimą: nuo maždaug 200–300 per visus 2024 metus iki 126 vien per 2026-ųjų liepą.
Remiantis AFP oficialių duomenų suvestine, Ukraina numušė mažiau nei trečdalį jų.
V. Zelenskis liepos pabaigoje lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kad paragintų patiekti JAV gamybos raketų perėmėjus „Patriot“. Tai yra viena iš nedaugelio priemonių, leidžiančių patikimai numušti Rusijos balistines raketas.
D. Trumpas iš pradžių teigė leisiantis Ukrainai gaminti „Patriot“ perėmėjus, tačiau vėliau jis išreiškė dvejones dėl šio plano ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas turi būti „labai atsargus“ priimdamas šį sprendimą.
NATO svarsto branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje, Suomijoje arba Lenkijoje
12:22
NATO diskutuoja apie galimybę Europoje dislokuoti papildomų JAV branduolinių ginklų, praneša „Süddeutsche Zeitung“.
Pažymima, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, NATO svarsto galimybę dislokuoti JAV branduolinius ginklus Europos teritorijoje. Tarp potencialių šalių minimos Lenkija, Suomija ir Lietuva.
Leidinys pažymėjo, kad Lenkija planuoja prisijungti prie branduolinio dalijimosi („Nuclear Sharing“) programos, Suomija panaikino istorinį draudimą įvežti ir tranzitu gabenti branduolinius ginklus, o Lietuvos Seimas svarsto įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintas draudimas dislokuoti branduolinius ginklus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po netikėto pranešimo rusai strimgalviais pakeitė taktiką
12:13
Po pranešimų apie nuo lapkričio 1 d. įvedamą vizų režimą, Rusijos piliečiai pradėjo skubiai išparduoti savo nekilnojamąjį turtą Juodkalnijoje.
Liepos pabaigoje skelbimų apie nekilnojamojo turto pardavimą Juodkalnijoje, kuriuos pateikė privatūs savininkai iš Rusijos, padaugėjo 10–15 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rašo laikraštis „Kommersant“, remdamasis „Prian“ skaičiavimais.
Rusams reikės vizų
Apie tokių pasiūlymų augimą taip pat kalba „Kalinka“ tarptautinės krypties vadovė Svetlana Tomson ir „Intermark Global“ vadovaujančioji partnerė Irina Moševa. Viena iš priežasčių, S.Tomson teigimu, yra planuojamas vizų režimas rusams.
Liepos 27 dieną Juodkalnijos vyriausybė oficialiai paskelbė, kad nuo lapkričio 1-osios įveda vizas Rusijos piliečiams. Šiuo metu Rusijos piliečiai vis dar gali atvykti į šalį be vizos ir joje būti iki 30 dienų.
Valdžia šį sprendimą aiškino būtinybe suderinti nacionalinį vizų režimą su ES reikalavimais. Be vizos ir toliau galės atvykti rusai, turintys galiojančias vizas arba teisę gyventi ES ir Šengeno erdvės šalyse, taip pat JAV, Kanadoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
NT platformos „Tranio“ duomenimis, 2025 metais nekilnojamojo turto Juodkalnijoje turėjo apie 4,5 tūkst. Rusijos piliečių — tai antra pagal dydį užsienio savininkų grupė po serbų.
I.Moševa pažymi, kad rusai neretai perka būstą šalyje siekdami gauti leidimą gyventi, kuris suteikiamas įsigijus nekilnojamojo turto už ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų ir turi būti kasmet pratęsiamas. „Tranio“ vertinimu, įvedus vizas naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu Rusijos piliečiams taps sudėtingiau.
S.Tomson pardavimų augimą sieja ne tik su vizų ribojimais. Jos teigimu, dalis savininkų galėjo nuspręsti fiksuoti pelną po 2022–2023 metais kilusio užsienio nekilnojamojo turto rinkos bumo, kai kai kurie investuotojai pirko po du ar tris objektus.
Savininkų sprendimams taip pat daro įtaką leidimo gyventi pratęsimo perspektyvos, sunkumai vykdant tarptautinius atsiskaitymus ir išaugusios nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos.
Pirkėjų rasti bus sunku
Tačiau greitai rasti pirkėjų iš Rusijos šiems objektams nebus paprasta. „Tranio“ duomenimis, rusų susidomėjimas Juodkalnija sausį–liepą sumažėjo 16 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir 77 proc., palyginti su 2022 metais, rašo „The Moscow Times“.
Analitikai neatmeta galimybės, kad kai kurie savininkai bus pasirengę parduoti būstą su nuolaida, tačiau masinio kainų kritimo nesitiki.
Bendrovė „Kalinka“ pažymi, kad masinis pasitraukimas iš probleminių aktyvų paprastai būdingas rinkoms, kuriose didelę dalį sudaro būsto paskolomis finansuojami sandoriai, o Juodkalnijoje dauguma objektų buvo įsigyti nuosavomis lėšomis. Todėl, analitikų vertinimu, nuolaidos greičiausiai neviršys 10–12 proc.
Paaiškėjo: viena raketa smogė 150 m, kita – 10 m atstumu nuo Lietuvos ambasados
11:47
Žurnalistams perduotame vaizdo komentare Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė, kad Rusijai atakuojant Kyjivą viršgarsinėmis ir balistinėmis raketomis, viena iš jų smogė 150 metrų, kita – dešimties metrų atstumu nuo Lietuvos ambasados.
„Žmonės nenukentėjo, tai yra svarbiausia. Tačiau turtui žalos yra pridaryta. Išjudėjo langų rėmai, skilo stiklai, pažeistas stogas, saulės kolektoriai. Visa tai mes atstatysime“, – sakė K.Budrys.
„Kalbėjausi su ambasados kolektyvu. Visi nusiteikę ramiai, ryžtingai, tęsia veiklą, yra atsparūs. Kaip aš norėčiau, kad mes visi Lietuvoje tokie būtume“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Jis nurodė, kad Rusijos ambasados atstovui bus išreikštas protestas, nors tai „nesustabdys šios beprotybės ir agresijos prieš Ukrainą“.
„Kas tai gali sustabdyti? Tęstinė parama Ukrainai, didinant Ukrainos atsparumą ir didinant spaudimą Rusijai per sankcijas, kad ši galų gale sėstų prie derybų stalo. O tada pergalė ateis“, – kalbėjo K.Budrys.
Sureagavo ir Ukrainos ministras
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, socialiniame tinkle „X“ reaguodamas į ambasados apgadinimą, išreiškė solidarumą su Lietuva.
„Reiškiame solidarumą su Lietuva, mano kolega Kęstučiu Budriu, ambasadore Inga Stanyte-Toločkiene ir visais mūsų draugais Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Esame pasirengę suteikti bet kokią reikiamą pagalbą“, – nurodė ministras.
„Rusijos teroras nieko negaili ir nepaiso jokių tarptautinių normų, įskaitant Vienos konvenciją. Jį sustabdyti galima tik jėga ir pakankamais oro gynybos pajėgumais“, – pabrėžė A.Sybiha.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite, kokį kraterį šalia Lietuvos ambasados išmušė Rusijos raketa
10:50 Atnaujinta 10:57
Per praėjusios nakties Rusijos atakas prieš Kyjivą buvo apgadinta ir Lietuvos ambasada. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Prie ambasados tvoros išmuštas didžiulis krateris, įskilo atstovybės langai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos agresiją pajuto ir Lietuvos ambasada Kyjive: „Raketos kirto vos už kelių metrų“
10:10 Atnaujinta 10:43
Per praėjusios nakties Rusijos atakas prieš Kyjivą buvo apgadinta ir Lietuvos ambasada. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Raketos kirto vos už kelių metrų nuo ambasados pastato. Laimei, darbuotojai nenukentėjo. Šiandien Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvies Rusijos atstovą Vilniuje.
Rusijos teroro kampanija prieš Ukrainą tęsiasi be ribų. Nėra jokių ženklų, rodančių tikrą norą ją sustabdyti, siekti taikos ar leistis į derybas. Kremliaus tikslas išlieka tas pats: griovimas, mirtis ir bauginimas.
Atsakas yra aiškus: didinti spaudimą Rusijai griežtinant sankcijas ir stiprinti paramą Ukrainai“, – socialiniame tinkle „X“ kalbėjo Lietuvos ministras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vienas įtakingiausių Trumpo žmonių: „Mes buvome tie, kurie atėjo vėliau“
09:45
JAV Pentagono politikos planavimo vadovas Elbridge’as Colby yra vienas įtakingiausių Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala panagrinėjo jo interviu dienraščiui „The New York Times“ (NYT) bei atkreipė dėmesį į svarbiausias išssakyta smintis.
„Teko šiek tiek su juo bendrauti ir sekti (kadaise) akademinę veiklą, tad įdomu matyti subtilų jo paties idėjų – ir įsipareigojimo ginti administracijos politiką – sintezę. Ne visada paprastą", - prisimena L.Kojala.
E.Colby savo principus interviu NYT apžvalgininkui Rossui Douthatui iliustruoja epizodu iš sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinių minėjimo. Pasak jo, Belgijos gynybos atašė pradėjus „moralizuoti“ apie JAV izoliacionizmą, E.Colby priminė europiečių istorinę atsakomybę už savo saugumą.
„Jei jų ekonomikos augtų taip, kad į juos būtų galima žiūrėti rimtai“
„Pasakiau: mes norime tos Britanijos ir tos Kanados, kurios Pirmajame pasauliniame kare kariavo ketverius, o Antrajame – šešerius metus. Mes buvome tie, kurie atėjo vėliau“, – prisimena E.Colby.
„Europiečiai būtų daug geresnėje pozicijoje mus moralizuoti, jei išleistų tiek, kiek mes, jei būtų pasirengę kurti realius karinius pajėgumus ir jei jų ekonomikos augtų taip, kad į juos būtų galima žiūrėti rimtai.“
Visgi šį sykį pokalbio su NYT apžvalgininku tonas nebuvo vien aštrus, pastebi L.Kojala.
Ką sako apie Ukrainą?
Apie Ukrainą E.Colby kalba palankiau nei kai kuriuose ankstesniuose viešuose pasisakymuose.
„Ukrainiečiai jau ketverius metus atkakliai ir pagarbos vertai ginasi“, – sako jis, pabrėždamas prisitaikymą prie technologinių pokyčių, ypač dronų karo.
Jis taip pat pripažįsta, kad Ukrainos padėtis „kai kuriais aspektais pagerėjo“, nors karas iš esmės tebėra sekinantis.
Vladimirui Putinui E.Colby siūlytų: „Dabar geras metas šį konfliktą užbaigti. Prezidentas Trumpas nuoširdžiai nori taikos.“
Kartu jis pabrėžia, kad administracija nėra proputiniška: „Jeigu nori sudaryti taiką su didele galia, turi suvokti, kaip ji mąsto, ir pripažinti, kad ji turi daug galios.“
Paklaustas apie pranešimus, kad pats siekė stabdyti ginklų Ukrainai tiekimą, E.Colby tai kategoriškai neigia: „Tai buvo melaginga istorija.“ Jis pabrėžia neturintis tokių įgaliojimų ir pats patvirtinęs ne vieną perdavimą Ukrainai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Uždaryta siena tarp Latvijos ir Baltarusijos: kas vyksta
09:05
Dėl techninių priežasčių buvo uždaryta Latvijos ir Baltarusijos siena, socialiniame tinkle „X“ penktadienio vakarą pranešė vidaus reikalų ministras Janis Dombrava.
Jis paragino norinčiuosius grįžti į Latviją naudotis alternatyviais maršrutais.
Neįmanoma vykdyti pasienio kontrolės
Valstybės sienos apsaugos tarnybos viešųjų ryšių specialistė Kristinė Petersonė patvirtino naujienų agentūrai LETA, kad šiuo metu Paterniekų pasienio kontrolės punkte prie Baltarusijos ir Latvijos sienos kyla techninių problemų.
Dėl šių problemų, susijusių su informacinių sistemų veikimo sutrikimais, šiuo metu neįmanoma vykdyti pasienio kontrolės.
K. Petersonė taip pat pažymėjo, kad problemos priežastys ir pašalinimo laikas nežinomi, tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateiks atnaujintą informaciją apie galimybes kirsti sieną.
Ketvirtadienį J. Dombrava ragino Latvijos gyventojus atsisakyti bet kokių planų keliauti į Baltarusiją ar grįžti iš jos.
„Baltarusijos vykdomo hibridinio migracijos karo sąlygomis saugus keliavimas tarp šalių gali tapti sudėtingas“, – pažymėjo ministras.
Jis taip pat užsiminė, kad Estija „yra Latvijos draugė“, ir pranešė, kad po praėjusią savaitę įvykusio susitikimo su Estijos vidaus reikalų ministru Igoriu Taro gavo patvirtinimą, jog Estija siunčia papildomus pasienio apsaugos pareigūnus Latvijos išorės sienai sustiprinti.
Sustiprinto stebėjimo režimas iki metų pabaigos
Anksčiau skelbta, kad vyriausybė pratęsė sustiprinto stebėjimo režimą palei Latvijos sieną su Baltarusija iki metų pabaigos. Sustiprintas sienos apsaugos režimas galioja Ludzoje ir Ludzos savivaldybės seniūnijose, Kraslavoje ir Kraslavos savivaldybės seniūnijose, Aukštdaugavos savivaldybėje, Daugpilyje ir Rėzeknės savivaldybės Kaunatoje.
2025 metais 12 046 asmenims buvo užkirstas kelias neteisėtai kirsti Baltarusijos ir Latvijos sieną, o 31 asmuo buvo įleistas dėl humanitarinių priežasčių. 2024 metais pasienio apsaugos pareigūnai neleido į Latviją atvykti 5 388 migrantams, o 26 asmenims leido kirsti sieną dėl humanitarinių priežasčių.
Latvijos pareigūnai Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymus stumti migrantus per Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas laiko hibridinio karo metodais, nukreiptais prieš šias šalis.
Rusija surengė dar vieną masinę ataką Kyjive: griuvo namai, po griuvėsiais įkalinti gyventojai
08:16
Po naktinės Rusijos balistinių raketų atakos rugpjūčio 1-ąją virš Kyjivo pakibo tiršti dūmai, o sostinę sudrebino virtinė sprogimų. Smūgių metu apgadinti gyvenamieji namai, skelbia „Kyiv Independent“.
Pirminiais duomenimis, žuvo mažiausiai devyni žmonės, dar 28 buvo sužeisti, tarp jų – keturi vaikai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad 17 sužeistųjų paguldyti į ligonines.
Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba skelbia, kad gelbėtojai išgelbėjo iš viso 105 žmones.
Gaisrai ir sugriovimai užfiksuoti mažiausiai penkiuose Kyjivo rajonuose – nukentėjo gyvenamieji namai ir pramoniniai objektai.
Didžiausių nuostolių patyrė Darnyckio rajonas. Čia žuvo septyni žmonės, dar 14 buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai.
Tai jau antras didelio masto Rusijos smūgis Ukrainai per pastarąsias 48 valandas.
Sprogimai drebino miestą visą naktį
Ataka prasidėjo apie 1.33 val. vietos laiku. Kaip praneša „Kyiv Independent“ žurnalistai, Kyjive nuaidėjo virtinė itin garsių sprogimų. Tuo metu Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad sostinės link skrenda kelios balistinės raketos.
Mažiau nei po pusvalandžio pasigirdo dar viena sprogimų banga, o nauji smūgiai fiksuoti apie 2.16 ir 3.20 val.
V.Klyčko paragino gyventojus nedelsiant slėptis, perspėdamas, kad miestą atakuoja Rusijos balistinės raketos.
Žmonės liko įkalinti griūvančiuose namuose
Vietos valdžios duomenimis, raketos pataikė tiek į gyvenamuosius, tiek į negyvenamuosius pastatus – daugiabučius, sandėlius, automobilių plovyklą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
Kai kuriuose daugiabučiuose gyventojai liko įkalinti po smūgių.
Pasak V.Klyčko, Solomjansko rajone raketos nuolaužos pataikė į penkių aukštų namą. Kieme kilo gaisras, o gyventojų evakuacija tapo itin sudėtinga.
„Žmonės yra įkalinti“, – platformoje „Telegram“ rašė meras.
Vėliau Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad pastatas iš dalies sugriuvo ir užsiliepsnojo.
Panaši situacija susiklostė ir Ševčenkos rajone – čia taip pat iš dalies sugriuvo pastatas, po kuriuo liko žmonių. Į įvykio vietas išsiųstos gelbėjimo tarnybos.
Šiame rajone sudegė komercinės paskirties pastatas ir keli greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Gaisras jau užgesintas. Be to, kilo dar vienas gaisras kino studijos teritorijoje, tačiau jį taip pat pavyko suvaldyti. Rajone sužeistas vienas žmogus.
Pasak V.Klyčko, gaisrai kilo Holosijivo, Darnyckio, Ševčenkos ir Solomjansko rajonuose. Smūgių metu nukentėjo daugybė gyvenamųjų namų.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, Darnyckio rajone apgadintas administracinis ir komercinis pastatai, užsidegė automobiliai, nukentėjo gyvenamieji namai. Ugniagesiams pavyko užgesinti kilusius gaisrus.
Per dvi dienas – dar viena masinė ataka
Kyjivo srityje per naktinę ataką buvo sužeisti dar du žmonės.
Liepos 30-osios naktį Rusija raketomis ir dronais smogė keliems Ukrainos miestams, įskaitant Lvivą. Tuomet žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, daugiau kaip 50 buvo sužeisti.
Tos atakos metu oro pavojus buvo paskelbtas ir rytų Lenkijoje, kai viena Rusijos raketa nukrito į lauką Liublino vaivadijoje.
Vos po dviejų dienų balistinės raketos vėl nusitaikė į Kyjivą.
2026 m. pavasarį ir vasarą Rusija ne kartą rengė balistinių raketų atakas prieš Ukrainos sostinę. Pasak Ukrainos pareigūnų, Maskvos taktika – perkrauti išsekusią Ukrainos oro gynybą ir padaryti kuo daugiau žalos gyvenamiesiems rajonams bei kultūros objektams.
Balistinės raketos laikomos vienu pavojingiausių ginklų, nes numušti dideliu greičiu skriejančias Rusijos „Cirkon“ ir „Iskander“ raketas gali tik nedaugelis oro gynybos sistemų. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad vienintelė veiksminga apsauga yra JAV gaminamos „Patriot“ sistemos, tačiau jų raketų atsargos beveik išseko.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo pareiškęs, kad Ukraina galėtų gauti licenciją pati gaminti „Patriot“ raketas, tačiau likus kelioms valandoms iki naujausios Rusijos atakos šių planų atsisakė.
„Mes tam nesame pritarę. Apie tai kalbamės, bet tokias technologijas perduoti yra labai sudėtinga“, – per ministrų kabineto posėdį sakė D.Trumpas.
