Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po netikėto pranešimo rusai strimgalviais pakeitė taktiką
12:13
Po pranešimų apie nuo lapkričio 1 d. įvedamą vizų režimą, Rusijos piliečiai pradėjo skubiai išparduoti savo nekilnojamąjį turtą Juodkalnijoje.
Liepos pabaigoje skelbimų apie nekilnojamojo turto pardavimą Juodkalnijoje, kuriuos pateikė privatūs savininkai iš Rusijos, padaugėjo 10–15 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rašo laikraštis „Kommersant“, remdamasis „Prian“ skaičiavimais.
Rusams reikės vizų
Apie tokių pasiūlymų augimą taip pat kalba „Kalinka“ tarptautinės krypties vadovė Svetlana Tomson ir „Intermark Global“ vadovaujančioji partnerė Irina Moševa. Viena iš priežasčių, S.Tomson teigimu, yra planuojamas vizų režimas rusams.
Liepos 27 dieną Juodkalnijos vyriausybė oficialiai paskelbė, kad nuo lapkričio 1-osios įveda vizas Rusijos piliečiams. Šiuo metu Rusijos piliečiai vis dar gali atvykti į šalį be vizos ir joje būti iki 30 dienų.
Valdžia šį sprendimą aiškino būtinybe suderinti nacionalinį vizų režimą su ES reikalavimais. Be vizos ir toliau galės atvykti rusai, turintys galiojančias vizas arba teisę gyventi ES ir Šengeno erdvės šalyse, taip pat JAV, Kanadoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
NT platformos „Tranio“ duomenimis, 2025 metais nekilnojamojo turto Juodkalnijoje turėjo apie 4,5 tūkst. Rusijos piliečių — tai antra pagal dydį užsienio savininkų grupė po serbų.
I.Moševa pažymi, kad rusai neretai perka būstą šalyje siekdami gauti leidimą gyventi, kuris suteikiamas įsigijus nekilnojamojo turto už ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų ir turi būti kasmet pratęsiamas. „Tranio“ vertinimu, įvedus vizas naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu Rusijos piliečiams taps sudėtingiau.
S.Tomson pardavimų augimą sieja ne tik su vizų ribojimais. Jos teigimu, dalis savininkų galėjo nuspręsti fiksuoti pelną po 2022–2023 metais kilusio užsienio nekilnojamojo turto rinkos bumo, kai kai kurie investuotojai pirko po du ar tris objektus.
Savininkų sprendimams taip pat daro įtaką leidimo gyventi pratęsimo perspektyvos, sunkumai vykdant tarptautinius atsiskaitymus ir išaugusios nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos.
Pirkėjų rasti bus sunku
Tačiau greitai rasti pirkėjų iš Rusijos šiems objektams nebus paprasta. „Tranio“ duomenimis, rusų susidomėjimas Juodkalnija sausį–liepą sumažėjo 16 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir 77 proc., palyginti su 2022 metais, rašo „The Moscow Times“.
Analitikai neatmeta galimybės, kad kai kurie savininkai bus pasirengę parduoti būstą su nuolaida, tačiau masinio kainų kritimo nesitiki.
Bendrovė „Kalinka“ pažymi, kad masinis pasitraukimas iš probleminių aktyvų paprastai būdingas rinkoms, kuriose didelę dalį sudaro būsto paskolomis finansuojami sandoriai, o Juodkalnijoje dauguma objektų buvo įsigyti nuosavomis lėšomis. Todėl, analitikų vertinimu, nuolaidos greičiausiai neviršys 10–12 proc.
Tokio nervų karo Rusijoje seniai nebuvo: dėl ko viskas
17:04
Rusijos gyventojų, manančių, kad tarp jų artimųjų, draugų ir kolegų vyrauja nerimastingos nuotaikos, dalis pasiekė aukščiausią lygį per beveik ketverius metus – tai rodo fondo „Obščestvennoje mnenije“ (FOM) apklausa.
Per savaitę nuo liepos 24 iki 29 dienos šis rodiklis išaugo nuo 53 iki 57 proc., tuo tarpu ramias savo aplinkos nuotaikas įvardijo tik 37 proc. apklaustųjų, palyginti su 40 proc. savaite anksčiau.
Labiau nervinosi tik paskelbus mobilizaciją
Aukštesnis nerimo lygis (70 proc.) buvo fiksuotas tik 2022 metų rudenį – paskelbus mobilizaciją.
Rodiklis nuosekliai auga nuo balandžio. Kovo pabaigoje ramios nuotaikos dar vyravo prieš nerimastingas (51 proc. prieš 40 proc.).
Atskiroje apklausoje apie svarbiausius savaitės įvykius 43 proc. rusų paminėjo karą prieš Ukrainą. Iš jų 18 proc. kalbėjo apie Rusijos teritorijų apšaudymus, daugiausia apie „bepiločius Podolske, Domodedove, Čechove“ ir „sprogimą Tiumenės naftos perdirbimo gamykloje“. 10 proc. išskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius „Wildberries“ sandėliams. Dar 8 proc. rusų tarp nerimą keliančių temų nurodė kuro trūkumą ir brangimą. Vis dėlto FOM tiesiogiai nesieja šių atsakymų su augančiu nerimu.
Vien tik blogos žinios rusams
Politologė Jekaterina Šulman pažymėjo, kad rodikliai priartėjo prie 2022 metų rudens reikšmių, nepaisant tradiciškai ramaus vasaros atostogų sezono, skelbia „The Moscow Times“.
„Einame rekordo link“, – rašė ji.
Politologas Ilja Graščenkovas augantį nerimą aiškino tuo, kad „informacinė darbotvarkė beveik ištisai susideda iš neigiamų įvykių“.
Per praėjusią savaitę Rusijos valdžia bent keturis kartus pasisakė dėl gandų apie rengiamą naują mobilizaciją. Liepos 24 dieną Gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas sakė, kad apie naują masinį priverstinį šaukimą „kalbos nėra“, nes kontraktininkų gretos ir taip papildomos.
Liepos 27 dieną panašų pareiškimą padarė to paties komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas, o dieną vėliau – jo kolega, atsargos generolas leitenantas Viktoras Soboliovas.
Mobilizacijos temą taip pat palietė Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jis tokius pranešimus pavadino „pūga“ (rus. purga), pažymėdamas, kad taip neva Rusijos „priešai“ bando destabilizuoti padėtį ir išprovokuoti neigiamų nuotaikų augimą šalyje. Kartu D.Medvedevas pripažino, kad kontraktininkų verbavimo į karą tempai mažėja.
Kanalo „Viorstka“ šaltinių duomenimis, Rusijos valdžia po rugsėjo Valstybės Dūmos rinkimų gali įvesti karo padėtį ir paskelbti mobilizaciją.
Mobilizacijos Rusijoje taip pat neatmetė Europos pareigūnai, tai argumentuodami dideliais Vladimiro Putino kariuomenės nuostoliais fronte, kurie iki liepos pasiekė 1,4 mln. žmonių (žuvusiųjų ir sužeistųjų).
Lietuva pareiškė protestą Rusijai: reikalaus kompensacijos
15:29
Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos atstovui pareikštas griežtas protestas dėl šeštadienio naktį Maskvos vykdytos didelio masto atakos prieš Ukrainos sostinę, per kurią nukentėjo civiliniai objektai, tarp jų – Lietuvos ambasada.
„Rusijos atstovui įteiktoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto notoje griežtai pasmerktas šią naktį Rusijos įvykdytas išpuolis, taip pat Lietuvos ambasados Kyjive pastato apgadinimas bei sukelta grėsmė Lietuvos diplomatinės atstovybės personalo narių saugumui“, – teigiama URM pranešime.
Pasak Lietuvos, tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia 1961 metų Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.
Protesto notoje taip pat pabrėžiama, kad, atlikusi išsamų vertinimą, Lietuva reikalaus Rusijos kompensuoti šio apšaudymo metu patirtą žalą ir „pasilieka sau teisę imtis kitų atsakomųjų priemonių prieš Rusijos Federaciją“.
Sudužo daugiau kaip 100 mln. dolerių kainuojantis JAV naikintuvas F-35B
14:43 Atnaujinta 14:58
Penktadienį netoli karinės bazės San Diege sudužo JAV naikintuvas F-35, tačiau pilotas prieš smūgį spėjo katapultuotis, pranešė pareigūnai.
Plačiau skaitykite ir vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
„Dėkoju už taiklumą!“: Zelenskis dalijasi atakų prieš laivą ir naftos gamyklą vaizdais
14:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį patvirtino, kad ukrainiečių jūriniai dronai smogė Rusijos konteineriniam laivui „Janina“ ir pasidalijo atakų prieš Rusiją vaizdais. Tiesa, panašu, kad nufilmuotuose kadruose gali būti kitas laivas.
„Dėkoju už taiklumą!“ – Ukrainos vadovas dėkojo šalies kariams.
„Esu dėkingas Ukrainos kariams, kurie grąžina karą į Rusiją ir atsako į jos smūgius prieš gyvybę. Mūsų tikslai – nuosekliai nustatyti objektai, užtikrinantys karo vykdymą.
Šią naktį buvo panaudoti vidutinio nuotolio smūgiai – pasiekti taikiniai Juodosios ir Azovo jūrų akvatorijose. Taip pat pataikyta į sankcionuotą Rusijos konteinerių laivą „Janina“, kuris plaukė su Rusijos vėliava ir kurio talpa siekė daugiau nei 100 tūkstančių tonų. Mūsų gynybos pajėgų taiklumo dėka jis nuskendo“, – kalbėjo V.Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.
Pasak Ukrainos prezidento, tą pačią naktį saugumo tarnybos SBU padaliniai smogė trijų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų infrastruktūrai Baškirijoje.
„Atstumas iki objektų – beveik 1600 kilometrų. Tai gamyklos, per metus perdirbančios milijonus tonų naftos. Dėkoju už taiklumą! Tęsiame savo teisingą spaudimą. Tolimojo nuotolio sankcijų planas vykdomas žingsnis po žingsnio“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos dronai nuskandino Rusijos konteinerinį laivą
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai verda pykčiu: nuskandintas „Rosatom“ konteinerinis laivas
13:46 Atnaujinta 13:50
Juodojoje jūroje po jūrinių dronų atakos nuskandintas bendrovės „Fesco“ (priklausančios „Rosatom“) konteinerinis laivas „Janina“. Apie tai praneša Rusijos žiniasklaida, remdamasi „Rosatom“ vadovo Aleksejaus Lichačiovo pareiškimu.
A.Lichačiovas teigė, kad laivas nuskendo rugpjūčio 1-osios naktį Juodojoje jūroje, už 130 mylių nuo Novorosijsko, po dviejų Ukrainos jūrinių dronų atakos.
Visi 17 įgulos narių buvo išgelbėti, rašo portalas „Unian“.
„Laivui pradėjus skęsti, jo įgula organizuotai ir koordinuotai jį paliko. Visi 17 įgulos narių buvo išgelbėti, jų būklė yra gera“, – platformoje „Telegram“ nurodė bendrovė.
„Rosatom“ vadovas tvirtina, kad tai buvo „įprastas taikus laivas“, gabenęs civilinę produkciją.
„Tai buvo pats paprasčiausias taikus konteinerinis laivas, plaukęs tarptautiniuose vandenyse ir gabenęs civilinę produkciją – nuo šaldytų produktų iki statybinių ir apdailos medžiagų. Tokią ataką įmanoma traktuoti tik kaip piratavimą ir jūrų plėšikavimą“, – piktinosi jis.
Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasi bendrovės „Fesco“ svetainės duomenimis, konteinerių laivas „Fesco Janina“ įmonės laivyną papildė 2021 m. rugsėjį. Laivo ilgis – 142 metrai, plotis – 22 metrai, dedveitas – 13 007 tonos, talpa – 962 TEU (dvidešimties pėdų jūrinių konteinerių).
Konteinerių laivo įgulą įprastai sudaro 14 žmonių.
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Rusija savo didžiuosiuose laivuose pradėjo montuoti naujas radioelektroninės kovos sistemas, skirtas apsisaugoti nuo Ukrainos dronų atakų. Kompleksas, pavadinimu „Perojed-M“, buvo pastebėtas ant keturių Rusijos karinio jūrų laivyno laivų.
Tuo tarpu JAV bendrovė „ReconCraft“ gamyklose Oregone ir Pietų Karolinoje planuoja kasmet pagaminti šimtus, o vėliau ir tūkstančius jūrinių dronų „Magura“.
Dvigubai daugiau: Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių raketų
13:31 Atnaujinta 13:54
Šeštadienį paskelbta naujienų agentūros AFP atlikta Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė parodė, kad liepą Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių raketų, Kyjivui dar kartą paraginus suteikti antibalistinės gynybos priemonių.
Karui besitęsiant penktus metus, abi pusės suaktyvino tolimojo nuotolio atakas.
Rusija šeštadienį vėl atakavo Kyjivą, o šios atakos nusinešė mažiausiai devynių žmonių gyvybes, pranešė pareigūnai.
Kasdienėse Ukrainos oro pajėgų skelbiamose ataskaitose nurodoma, kad per šį mėnesį Rusija į Ukrainą paleido 376 raketas – daugiau nei dvigubai daugiau palyginti su birželiu.
Daugelis šio mėnesio atakų buvo nukreiptos prieš sostinę Kyjivą, kur užfiksuoti vieni kruviniausių smūgių nuo karo pradžios – vien liepos 2-osios naktį žuvo mažiausiai 30 žmonių.
Rusija per mėnesį į Ukrainą taip pat paleido 4 956 tolimojo nuotolio dronus – 14 proc. mažiau nei birželį.
Kyjivas gali perimti didžiąją dalį dronų, tačiau kova su raketomis vis dar priklauso nuo sąjungininkų tiekimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šalis susiduria su kritiniu oro gynybos priemonių, reikalingų apsisaugoti nuo raketų atakų, ypač nuo vis dažniau Rusijos naudojamų balistinių raketų, trūkumu.
Ypač greitos raketos skrieja aukšta lanko trajektorija, o po to rėžiasi į taikinį.
Jas sunku sustabdyti, o oro pavojaus sirenos apie jas dažnai įspėja likus vos kelioms minutėms iki smūgio arba išvis nespėja įspėti.
Analitikai teigia, kad Rusija suintensyvino jų naudojimą: nuo maždaug 200–300 per visus 2024 metus iki 126 vien per 2026-ųjų liepą.
Remiantis AFP oficialių duomenų suvestine, Ukraina numušė mažiau nei trečdalį jų.
V. Zelenskis liepos pabaigoje lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kad paragintų patiekti JAV gamybos raketų perėmėjus „Patriot“. Tai yra viena iš nedaugelio priemonių, leidžiančių patikimai numušti Rusijos balistines raketas.
D. Trumpas iš pradžių teigė leisiantis Ukrainai gaminti „Patriot“ perėmėjus, tačiau vėliau jis išreiškė dvejones dėl šio plano ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas turi būti „labai atsargus“ priimdamas šį sprendimą.
NATO svarsto branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje, Suomijoje arba Lenkijoje
12:22
NATO diskutuoja apie galimybę Europoje dislokuoti papildomų JAV branduolinių ginklų, praneša „Süddeutsche Zeitung“.
Pažymima, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, NATO svarsto galimybę dislokuoti JAV branduolinius ginklus Europos teritorijoje. Tarp potencialių šalių minimos Lenkija, Suomija ir Lietuva.
Leidinys pažymėjo, kad Lenkija planuoja prisijungti prie branduolinio dalijimosi („Nuclear Sharing“) programos, Suomija panaikino istorinį draudimą įvežti ir tranzitu gabenti branduolinius ginklus, o Lietuvos Seimas svarsto įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintas draudimas dislokuoti branduolinius ginklus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo: viena raketa smogė 150 m, kita – 10 m atstumu nuo Lietuvos ambasados
11:47
Žurnalistams perduotame vaizdo komentare Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė, kad Rusijai atakuojant Kyjivą viršgarsinėmis ir balistinėmis raketomis, viena iš jų smogė 150 metrų, kita – dešimties metrų atstumu nuo Lietuvos ambasados.
„Žmonės nenukentėjo, tai yra svarbiausia. Tačiau turtui žalos yra pridaryta. Išjudėjo langų rėmai, skilo stiklai, pažeistas stogas, saulės kolektoriai. Visa tai mes atstatysime“, – sakė K.Budrys.
„Kalbėjausi su ambasados kolektyvu. Visi nusiteikę ramiai, ryžtingai, tęsia veiklą, yra atsparūs. Kaip aš norėčiau, kad mes visi Lietuvoje tokie būtume“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Jis nurodė, kad Rusijos ambasados atstovui bus išreikštas protestas, nors tai „nesustabdys šios beprotybės ir agresijos prieš Ukrainą“.
„Kas tai gali sustabdyti? Tęstinė parama Ukrainai, didinant Ukrainos atsparumą ir didinant spaudimą Rusijai per sankcijas, kad ši galų gale sėstų prie derybų stalo. O tada pergalė ateis“, – kalbėjo K.Budrys.
Sureagavo ir Ukrainos ministras
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, socialiniame tinkle „X“ reaguodamas į ambasados apgadinimą, išreiškė solidarumą su Lietuva.
„Reiškiame solidarumą su Lietuva, mano kolega Kęstučiu Budriu, ambasadore Inga Stanyte-Toločkiene ir visais mūsų draugais Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Esame pasirengę suteikti bet kokią reikiamą pagalbą“, – nurodė ministras.
„Rusijos teroras nieko negaili ir nepaiso jokių tarptautinių normų, įskaitant Vienos konvenciją. Jį sustabdyti galima tik jėga ir pakankamais oro gynybos pajėgumais“, – pabrėžė A.Sybiha.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite, kokį kraterį šalia Lietuvos ambasados išmušė Rusijos raketa
10:50 Atnaujinta 10:57
Per praėjusios nakties Rusijos atakas prieš Kyjivą buvo apgadinta ir Lietuvos ambasada. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Prie ambasados tvoros išmuštas didžiulis krateris, įskilo atstovybės langai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos agresiją pajuto ir Lietuvos ambasada Kyjive: „Raketos kirto vos už kelių metrų“
10:10 Atnaujinta 10:43
Per praėjusios nakties Rusijos atakas prieš Kyjivą buvo apgadinta ir Lietuvos ambasada. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Raketos kirto vos už kelių metrų nuo ambasados pastato. Laimei, darbuotojai nenukentėjo. Šiandien Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvies Rusijos atstovą Vilniuje.
Rusijos teroro kampanija prieš Ukrainą tęsiasi be ribų. Nėra jokių ženklų, rodančių tikrą norą ją sustabdyti, siekti taikos ar leistis į derybas. Kremliaus tikslas išlieka tas pats: griovimas, mirtis ir bauginimas.
Atsakas yra aiškus: didinti spaudimą Rusijai griežtinant sankcijas ir stiprinti paramą Ukrainai“, – socialiniame tinkle „X“ kalbėjo Lietuvos ministras.
Plačiau skaitykite ČIA.
