Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tokio nervų karo Rusijoje seniai nebuvo: dėl ko viskas
17:04
Rusijos gyventojų, manančių, kad tarp jų artimųjų, draugų ir kolegų vyrauja nerimastingos nuotaikos, dalis pasiekė aukščiausią lygį per beveik ketverius metus – tai rodo fondo „Obščestvennoje mnenije“ (FOM) apklausa.
Per savaitę nuo liepos 24 iki 29 dienos šis rodiklis išaugo nuo 53 iki 57 proc., tuo tarpu ramias savo aplinkos nuotaikas įvardijo tik 37 proc. apklaustųjų, palyginti su 40 proc. savaite anksčiau.
Labiau nervinosi tik paskelbus mobilizaciją
Aukštesnis nerimo lygis (70 proc.) buvo fiksuotas tik 2022 metų rudenį – paskelbus mobilizaciją.
Rodiklis nuosekliai auga nuo balandžio. Kovo pabaigoje ramios nuotaikos dar vyravo prieš nerimastingas (51 proc. prieš 40 proc.).
Atskiroje apklausoje apie svarbiausius savaitės įvykius 43 proc. rusų paminėjo karą prieš Ukrainą. Iš jų 18 proc. kalbėjo apie Rusijos teritorijų apšaudymus, daugiausia apie „bepiločius Podolske, Domodedove, Čechove“ ir „sprogimą Tiumenės naftos perdirbimo gamykloje“. 10 proc. išskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius „Wildberries“ sandėliams. Dar 8 proc. rusų tarp nerimą keliančių temų nurodė kuro trūkumą ir brangimą. Vis dėlto FOM tiesiogiai nesieja šių atsakymų su augančiu nerimu.
Vien tik blogos žinios rusams
Politologė Jekaterina Šulman pažymėjo, kad rodikliai priartėjo prie 2022 metų rudens reikšmių, nepaisant tradiciškai ramaus vasaros atostogų sezono, skelbia „The Moscow Times“.
„Einame rekordo link“, – rašė ji.
Politologas Ilja Graščenkovas augantį nerimą aiškino tuo, kad „informacinė darbotvarkė beveik ištisai susideda iš neigiamų įvykių“.
Per praėjusią savaitę Rusijos valdžia bent keturis kartus pasisakė dėl gandų apie rengiamą naują mobilizaciją. Liepos 24 dieną Gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas sakė, kad apie naują masinį priverstinį šaukimą „kalbos nėra“, nes kontraktininkų gretos ir taip papildomos.
Liepos 27 dieną panašų pareiškimą padarė to paties komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas, o dieną vėliau – jo kolega, atsargos generolas leitenantas Viktoras Soboliovas.
Mobilizacijos temą taip pat palietė Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jis tokius pranešimus pavadino „pūga“ (rus. purga), pažymėdamas, kad taip neva Rusijos „priešai“ bando destabilizuoti padėtį ir išprovokuoti neigiamų nuotaikų augimą šalyje. Kartu D.Medvedevas pripažino, kad kontraktininkų verbavimo į karą tempai mažėja.
Kanalo „Viorstka“ šaltinių duomenimis, Rusijos valdžia po rugsėjo Valstybės Dūmos rinkimų gali įvesti karo padėtį ir paskelbti mobilizaciją.
Mobilizacijos Rusijoje taip pat neatmetė Europos pareigūnai, tai argumentuodami dideliais Vladimiro Putino kariuomenės nuostoliais fronte, kurie iki liepos pasiekė 1,4 mln. žmonių (žuvusiųjų ir sužeistųjų).
Rusija smogė „Rozetka“ sandėliui Kyjivo srityje – žuvo darbuotojas, yra sužeistųjų
20:32
Rugpjūčio 1-osios rytą Rusijos kariuomenė dronu atakavo internetinės prekybos bendrovės „Rozetka“ sandėlį Brovaruose, Kyjivo srityje. Per smūgį žuvo vienas darbuotojas, dar septyni žmonės buvo sužeisti, praneša „Ukrinform“.
Apie išpuolį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė bendrovės bendraįkūrėja Iryna Čečotkina.
„Šį rytą į mūsų sandėlį pataikė „Shahed“ dronas. Tuo metu jame dirbo 270 žmonių. Žuvo mūsų kolega Volodymyras Melnyčenka. Septyni žmonės šiuo metu gydomi ligoninėje, vieno jų būklė sunki“, – rašė ji.
Bendrovė paskelbė suteiksianti nukentėjusiesiems ir jų šeimoms medicininę, psichologinę bei finansinę pagalbą. Taip pat pabrėžta, kad veikla tęsiama, o sugadintas sandėlis bus atstatytas.
Pasak Ukrainos prezidento patarėjo Serhijaus „Flash“ Beskrestnovo, tai jau antras kartas, kai Rusijos pajėgos smogia „Rozetka“ sandėliui.
Jo teigimu, pagrindinis taikinys greičiausiai buvo ne pats sandėlis, o šalia jo stovėję mikroautobusai.
„Didžiuosiuose sandėliuose prekių paprastai nebūna, tai žino ir priešo agentai. Dronas aptiko prie sandėlio stovėjusius mikroautobusus ir smogė jiems. Sunkvežimių ten taip pat nebuvo“, – teigė S. Beskrestnovas.
Jis pridūrė, kad ataka buvo surengta naudojant valdomą „Geran-4“ tipo droną.
S. Beskrestnovas taip pat pažymėjo, kad Rusijoje sprendimus dėl balistinių raketų ir „Shahed“ tipo dronų panaudojimo priima skirtingo lygmens vadovybė. Anot jo, balistinės raketos naudojamos strategiškai svarbiems taikiniams, o reaktyviniai dronai – žemesnio lygmens sprendimų rezultatas.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, per Rusijos dronų ataką Brovaruose rugpjūčio 1-osios rytą žuvo vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti.
Ukraina ir Rusija pasiekė pavojingiausią karo eskalacijos etapą – pasekmes pajus visi
19:36
Vis intensyvėjantis oro ir jūrų karas tarp Ukrainos ir Rusijos daro vis didesnę ekonominę žalą ne tik kariaujančioms šalims, bet ir trečiosioms valstybėms. Kaip rašo Vokietijos leidinys „ZEIT“, konfliktas pasiekė maksimalios eskalacijos fazę, kurios padarinius pajus net neutralumą siekiančios išlaikyti šalys.
Leidinio teigimu, liepos mėnesį abi pusės smarkiai suaktyvino smūgius uostams ir civiliniams laivams. Rusija atakavo kelis užsienio prekybinius laivus prie Odesos, per išpuolius žuvo užsienio jūrininkų.
Remiantis Ukrainos duomenimis, vien per liepą Rusija surengė daugiau kaip 30 atakų prieš prekybinius laivus. Dėl to prekyba per Ukrainos Juodosios jūros uostus beveik visiškai sustojo.
„Nė vienas laivas nebeplaukia Ukrainos jūrų maršrutu Juodojoje jūroje – ir tai vyksta pačiame derliaus nuėmimo sezono įkarštyje“, – rašo „ZEIT“.
Tuo pat metu Ukraina taip pat suaktyvino smūgius laivams, įplaukiantiems į Rusijos kontroliuojamus Juodosios ir Azovo jūrų uostus. Pasak saugumo eksperto Christiano Möllingo, pagrindinis šios kampanijos tikslas – susilpninti tiekimo grandines į okupuotą Krymą.
Anot jo, šie smūgiai yra Ukrainos strategijos dalis – karo pasekmes perkelti kuo giliau į Rusijos teritoriją. Ukraina ne kartą taikėsi į naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos maršrutus, tačiau vienas svarbiausių tikslų išlieka Krymo aprūpinimo linijų nutraukimas.
„Tai būtų svarbu kariniu požiūriu, nes susilpnintų atakas iš pietų. Tačiau dar svarbiau – tai būtų reikšminga politinė pergalė dėl milžiniškos Krymo simbolinės reikšmės“, – sakė ekspertas.
Leidinys pažymi, kad po pirmųjų Ukrainos sėkmių Rusija atsakė masinėmis atakomis prieš Ukrainos uostus. Pastaruoju metu vis dažniau puolama ne tik uostų infrastruktūra, bet ir patys prekybiniai laivai. Maskva tvirtina, kad jie esą naudojami Ukrainos kariuomenės aprūpinimui, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Juodosios jūros prekybos ekspertas, ekonomistas Andrejus Sizovas dabartinę situaciją vadina didžiausia krize nuo plataus masto karo pradžios.
„Juodoji jūra grūdams yra tokia pat svarbi, kaip Persijos įlanka – naftai“, – pabrėžė jis.
Pasak eksperto, jei faktinė jūrų blokada išliks, pasaulinės grūdų kainos toliau kils, o labiausiai nukentės maisto importu priklausomos valstybės, ypač vadinamosiose Pasaulio Pietų šalyse.
Kad konfliktas jau paliečia ir trečiųjų valstybių interesus, parodė Ukrainos smūgiai Novorosijsko uostui. Čia baigiasi Kaspijos naftotiekis, kuriuo eksportuojama Kazachstano nafta. Oficialiai šis vamzdynas nėra susijęs su Rusijos nafta – jį eksploatuoja tarptautinis konsorciumas, kuriame dalyvauja ir stambios JAV naftos bendrovės.
Po išpuolio prieš keturis naftos tanklaivius eksportas iš Novorosijsko praėjusios savaitės viduryje buvo laikinai sustabdytas.
A.Sizovas mano, kad šio naftotiekio veikla galėjo būti aptarta ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Vašingtone metu.
„Tik diplomatinis spaudimas gali sustabdyti dabartinę eskalaciją“, – įsitikinęs ekonomistas.
Jo teigimu, Ukraina yra labiau suinteresuota jūrinio konflikto deeskalacija, nes žemės ūkio produkcijos eksporto per Juodąją jūrą sustabdymas jai kelia didesnę grėsmę nei Rusijai – naftos eksporto ribojimas.
„ZEIT“ taip pat primena, kad Turkija, kontroliuojanti Juodosios jūros sąsiaurius ir palaikanti ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, neseniai paragino mažinti įtampą ir pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti naujoms deryboms.
Vis dėlto, anot leidinio, kol kas lieka neaišku, ar Ankarai pavyks įtikinti abi puses bent iš dalies apriboti smūgius.
„The Guardian“: viena priežastis galėjo pakeisti Trumpo požiūrį į Zelenskį
18:35
Nepaisant viešo konflikto tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio 2025 m. pradžioje, pastaruoju metu abiejų lyderių santykiai akivaizdžiai sušilo. Britų leidinys „The Guardian“ rašo, kad viena svarbiausių tokio pokyčio priežasčių galėjo būti nesėkmingas JAV ir Izraelio karinis konfliktas su Iranu.
Leidinys primena, kad po aštraus ginčo Baltuosiuose rūmuose 2025 m. vasarį, kai D.Trumpas faktiškai nutraukė susitikimą su V.Zelenskiu, dabar abu lyderiai reguliariai susitinka ir kalbasi. Naujausias jų susitikimas šią savaitę įvyko Vašingtone, kur Ukrainos prezidentas atvyko į respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuves.
Prieš tai D.Trumpas ir V.Zelenskis buvo susitikę NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Ten JAV prezidentas, kuris prieš pusantrų metų Ukrainos lyderį buvo pavadinęs „diktatoriumi“, pareiškė esantis pasirengęs suteikti licencijas Ukrainai gaminti savo priešraketines „Patriot“ sistemas, nors vėliau dėl šios idėjos išreiškė abejonių.
Vienu netikėčiausių epizodų leidinys įvardija V.Zelenskio susitikimą Kyjive su JAV kraštutinių dešiniųjų aktyviste Laura Loomer. Anksčiau ji buvo kaltinama skleidusi Rusijos propagandos naratyvus, tačiau po vizito Ukrainoje pareiškė supratusi buvusi klaidinama Rusijos propaganda. Pasak jos, apie savo naują požiūrį ji telefonu kalbėjosi ir su D.Trumpu.
Daugiau skaitykite ČIA.
Lietuva pareiškė protestą Rusijai: reikalaus kompensacijos
15:29
Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos atstovui pareikštas griežtas protestas dėl šeštadienio naktį Maskvos vykdytos didelio masto atakos prieš Ukrainos sostinę, per kurią nukentėjo civiliniai objektai, tarp jų – Lietuvos ambasada.
„Rusijos atstovui įteiktoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto notoje griežtai pasmerktas šią naktį Rusijos įvykdytas išpuolis, taip pat Lietuvos ambasados Kyjive pastato apgadinimas bei sukelta grėsmė Lietuvos diplomatinės atstovybės personalo narių saugumui“, – teigiama URM pranešime.
Pasak Lietuvos, tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia 1961 metų Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.
Protesto notoje taip pat pabrėžiama, kad, atlikusi išsamų vertinimą, Lietuva reikalaus Rusijos kompensuoti šio apšaudymo metu patirtą žalą ir „pasilieka sau teisę imtis kitų atsakomųjų priemonių prieš Rusijos Federaciją“.
Sudužo daugiau kaip 100 mln. dolerių kainuojantis JAV naikintuvas F-35B
14:43 Atnaujinta 14:58
Penktadienį netoli karinės bazės San Diege sudužo JAV naikintuvas F-35, tačiau pilotas prieš smūgį spėjo katapultuotis, pranešė pareigūnai.
Plačiau skaitykite ir vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
„Dėkoju už taiklumą!“: Zelenskis dalijasi atakų prieš laivą ir naftos gamyklą vaizdais
14:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį patvirtino, kad ukrainiečių jūriniai dronai smogė Rusijos konteineriniam laivui „Janina“ ir pasidalijo atakų prieš Rusiją vaizdais. Tiesa, panašu, kad nufilmuotuose kadruose gali būti kitas laivas.
„Dėkoju už taiklumą!“ – Ukrainos vadovas dėkojo šalies kariams.
„Esu dėkingas Ukrainos kariams, kurie grąžina karą į Rusiją ir atsako į jos smūgius prieš gyvybę. Mūsų tikslai – nuosekliai nustatyti objektai, užtikrinantys karo vykdymą.
Šią naktį buvo panaudoti vidutinio nuotolio smūgiai – pasiekti taikiniai Juodosios ir Azovo jūrų akvatorijose. Taip pat pataikyta į sankcionuotą Rusijos konteinerių laivą „Janina“, kuris plaukė su Rusijos vėliava ir kurio talpa siekė daugiau nei 100 tūkstančių tonų. Mūsų gynybos pajėgų taiklumo dėka jis nuskendo“, – kalbėjo V.Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.
Pasak Ukrainos prezidento, tą pačią naktį saugumo tarnybos SBU padaliniai smogė trijų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų infrastruktūrai Baškirijoje.
„Atstumas iki objektų – beveik 1600 kilometrų. Tai gamyklos, per metus perdirbančios milijonus tonų naftos. Dėkoju už taiklumą! Tęsiame savo teisingą spaudimą. Tolimojo nuotolio sankcijų planas vykdomas žingsnis po žingsnio“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos dronai nuskandino Rusijos konteinerinį laivą
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai verda pykčiu: nuskandintas „Rosatom“ konteinerinis laivas
13:46 Atnaujinta 13:50
Juodojoje jūroje po jūrinių dronų atakos nuskandintas bendrovės „Fesco“ (priklausančios „Rosatom“) konteinerinis laivas „Janina“. Apie tai praneša Rusijos žiniasklaida, remdamasi „Rosatom“ vadovo Aleksejaus Lichačiovo pareiškimu.
A.Lichačiovas teigė, kad laivas nuskendo rugpjūčio 1-osios naktį Juodojoje jūroje, už 130 mylių nuo Novorosijsko, po dviejų Ukrainos jūrinių dronų atakos.
Visi 17 įgulos narių buvo išgelbėti, rašo portalas „Unian“.
„Laivui pradėjus skęsti, jo įgula organizuotai ir koordinuotai jį paliko. Visi 17 įgulos narių buvo išgelbėti, jų būklė yra gera“, – platformoje „Telegram“ nurodė bendrovė.
„Rosatom“ vadovas tvirtina, kad tai buvo „įprastas taikus laivas“, gabenęs civilinę produkciją.
„Tai buvo pats paprasčiausias taikus konteinerinis laivas, plaukęs tarptautiniuose vandenyse ir gabenęs civilinę produkciją – nuo šaldytų produktų iki statybinių ir apdailos medžiagų. Tokią ataką įmanoma traktuoti tik kaip piratavimą ir jūrų plėšikavimą“, – piktinosi jis.
Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasi bendrovės „Fesco“ svetainės duomenimis, konteinerių laivas „Fesco Janina“ įmonės laivyną papildė 2021 m. rugsėjį. Laivo ilgis – 142 metrai, plotis – 22 metrai, dedveitas – 13 007 tonos, talpa – 962 TEU (dvidešimties pėdų jūrinių konteinerių).
Konteinerių laivo įgulą įprastai sudaro 14 žmonių.
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Rusija savo didžiuosiuose laivuose pradėjo montuoti naujas radioelektroninės kovos sistemas, skirtas apsisaugoti nuo Ukrainos dronų atakų. Kompleksas, pavadinimu „Perojed-M“, buvo pastebėtas ant keturių Rusijos karinio jūrų laivyno laivų.
Tuo tarpu JAV bendrovė „ReconCraft“ gamyklose Oregone ir Pietų Karolinoje planuoja kasmet pagaminti šimtus, o vėliau ir tūkstančius jūrinių dronų „Magura“.
Dvigubai daugiau: Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių raketų
13:31 Atnaujinta 13:54
Šeštadienį paskelbta naujienų agentūros AFP atlikta Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė parodė, kad liepą Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių raketų, Kyjivui dar kartą paraginus suteikti antibalistinės gynybos priemonių.
Karui besitęsiant penktus metus, abi pusės suaktyvino tolimojo nuotolio atakas.
Rusija šeštadienį vėl atakavo Kyjivą, o šios atakos nusinešė mažiausiai devynių žmonių gyvybes, pranešė pareigūnai.
Kasdienėse Ukrainos oro pajėgų skelbiamose ataskaitose nurodoma, kad per šį mėnesį Rusija į Ukrainą paleido 376 raketas – daugiau nei dvigubai daugiau palyginti su birželiu.
Daugelis šio mėnesio atakų buvo nukreiptos prieš sostinę Kyjivą, kur užfiksuoti vieni kruviniausių smūgių nuo karo pradžios – vien liepos 2-osios naktį žuvo mažiausiai 30 žmonių.
Rusija per mėnesį į Ukrainą taip pat paleido 4 956 tolimojo nuotolio dronus – 14 proc. mažiau nei birželį.
Kyjivas gali perimti didžiąją dalį dronų, tačiau kova su raketomis vis dar priklauso nuo sąjungininkų tiekimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šalis susiduria su kritiniu oro gynybos priemonių, reikalingų apsisaugoti nuo raketų atakų, ypač nuo vis dažniau Rusijos naudojamų balistinių raketų, trūkumu.
Ypač greitos raketos skrieja aukšta lanko trajektorija, o po to rėžiasi į taikinį.
Jas sunku sustabdyti, o oro pavojaus sirenos apie jas dažnai įspėja likus vos kelioms minutėms iki smūgio arba išvis nespėja įspėti.
Analitikai teigia, kad Rusija suintensyvino jų naudojimą: nuo maždaug 200–300 per visus 2024 metus iki 126 vien per 2026-ųjų liepą.
Remiantis AFP oficialių duomenų suvestine, Ukraina numušė mažiau nei trečdalį jų.
V. Zelenskis liepos pabaigoje lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kad paragintų patiekti JAV gamybos raketų perėmėjus „Patriot“. Tai yra viena iš nedaugelio priemonių, leidžiančių patikimai numušti Rusijos balistines raketas.
D. Trumpas iš pradžių teigė leisiantis Ukrainai gaminti „Patriot“ perėmėjus, tačiau vėliau jis išreiškė dvejones dėl šio plano ir penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas turi būti „labai atsargus“ priimdamas šį sprendimą.
NATO svarsto branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje, Suomijoje arba Lenkijoje
12:22
NATO diskutuoja apie galimybę Europoje dislokuoti papildomų JAV branduolinių ginklų, praneša „Süddeutsche Zeitung“.
Pažymima, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, NATO svarsto galimybę dislokuoti JAV branduolinius ginklus Europos teritorijoje. Tarp potencialių šalių minimos Lenkija, Suomija ir Lietuva.
Leidinys pažymėjo, kad Lenkija planuoja prisijungti prie branduolinio dalijimosi („Nuclear Sharing“) programos, Suomija panaikino istorinį draudimą įvežti ir tranzitu gabenti branduolinius ginklus, o Lietuvos Seimas svarsto įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintas draudimas dislokuoti branduolinius ginklus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po netikėto pranešimo rusai strimgalviais pakeitė taktiką
12:13
Po pranešimų apie nuo lapkričio 1 d. įvedamą vizų režimą, Rusijos piliečiai pradėjo skubiai išparduoti savo nekilnojamąjį turtą Juodkalnijoje.
Liepos pabaigoje skelbimų apie nekilnojamojo turto pardavimą Juodkalnijoje, kuriuos pateikė privatūs savininkai iš Rusijos, padaugėjo 10–15 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rašo laikraštis „Kommersant“, remdamasis „Prian“ skaičiavimais.
Rusams reikės vizų
Apie tokių pasiūlymų augimą taip pat kalba „Kalinka“ tarptautinės krypties vadovė Svetlana Tomson ir „Intermark Global“ vadovaujančioji partnerė Irina Moševa. Viena iš priežasčių, S.Tomson teigimu, yra planuojamas vizų režimas rusams.
Liepos 27 dieną Juodkalnijos vyriausybė oficialiai paskelbė, kad nuo lapkričio 1-osios įveda vizas Rusijos piliečiams. Šiuo metu Rusijos piliečiai vis dar gali atvykti į šalį be vizos ir joje būti iki 30 dienų.
Valdžia šį sprendimą aiškino būtinybe suderinti nacionalinį vizų režimą su ES reikalavimais. Be vizos ir toliau galės atvykti rusai, turintys galiojančias vizas arba teisę gyventi ES ir Šengeno erdvės šalyse, taip pat JAV, Kanadoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
NT platformos „Tranio“ duomenimis, 2025 metais nekilnojamojo turto Juodkalnijoje turėjo apie 4,5 tūkst. Rusijos piliečių — tai antra pagal dydį užsienio savininkų grupė po serbų.
I.Moševa pažymi, kad rusai neretai perka būstą šalyje siekdami gauti leidimą gyventi, kuris suteikiamas įsigijus nekilnojamojo turto už ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų ir turi būti kasmet pratęsiamas. „Tranio“ vertinimu, įvedus vizas naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu Rusijos piliečiams taps sudėtingiau.
S.Tomson pardavimų augimą sieja ne tik su vizų ribojimais. Jos teigimu, dalis savininkų galėjo nuspręsti fiksuoti pelną po 2022–2023 metais kilusio užsienio nekilnojamojo turto rinkos bumo, kai kai kurie investuotojai pirko po du ar tris objektus.
Savininkų sprendimams taip pat daro įtaką leidimo gyventi pratęsimo perspektyvos, sunkumai vykdant tarptautinius atsiskaitymus ir išaugusios nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos.
Pirkėjų rasti bus sunku
Tačiau greitai rasti pirkėjų iš Rusijos šiems objektams nebus paprasta. „Tranio“ duomenimis, rusų susidomėjimas Juodkalnija sausį–liepą sumažėjo 16 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir 77 proc., palyginti su 2022 metais, rašo „The Moscow Times“.
Analitikai neatmeta galimybės, kad kai kurie savininkai bus pasirengę parduoti būstą su nuolaida, tačiau masinio kainų kritimo nesitiki.
Bendrovė „Kalinka“ pažymi, kad masinis pasitraukimas iš probleminių aktyvų paprastai būdingas rinkoms, kuriose didelę dalį sudaro būsto paskolomis finansuojami sandoriai, o Juodkalnijoje dauguma objektų buvo įsigyti nuosavomis lėšomis. Todėl, analitikų vertinimu, nuolaidos greičiausiai neviršys 10–12 proc.
