Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremliui – įspėjamieji signalai iš sąjungininkų
08:54
Per paskutines savaites Kremlius vienas po kito sulaukė smūgių dėl savo perspektyvos išlaikyti pasaulinę įtaką. Artimuosiuose Rytuose – neužtikrintumas dėl karinių bazių likimo, ištikimas sąjungininkas priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o vienos buvusios sovietų respublikos lyderis pradėjo demonstruoti nepaklusnumą, rašo laikraštis „The Times“.
Straipsnyje primenama, kad sekmadienį Sirija paskelbė, jog Rusijos Chmeimimo karinių oro pajėgų bazė ir karinė jūrų bazė Tartuse nebebus išimtinai kontroliuojamos Maskvos. Objektai bus pertvarkyti į bendrų pratybų centrus. Tai buvo vienintelės oficialios Rusijos karinės bazės už buvusios Sovietų Sąjungos ribų.
Rusijos kariuomenė 9 metus rėmė buvusį autoritarą Basharą al-Assadą, nužudydama tūkstančius Sirijos sukilėlių ir civilių. Tačiau Kremliaus šeimininkas įsakė savo kariams nesikišti, kai sukilėliai įsiveržė į Damaską.
Pati Sirija susitarimą dėl bazių rytinėje Viduržemio jūros dalyje pavadino „Rusijos buvimo reorganizavimu“, kuris esą atvers kelią į „naują etapą Sirijos ir Rusijos santykiuose“.
Rusijos užsienio politikos ir Artimųjų Rytų ekspertė Hanna Notte pažymėjo, kad tikimybė, jog Rusija ateityje galės naudoti Sirijos bazes savo kariniams tikslams, tampa vis mažesnė, tačiau visiškai to atmesti nereikėtų.
„Rusija labai atsargiai vertina, kiek Ahmedą al-Sharaa iš tikrųjų sugebės išlaikyti valdžią ir stabilizuoti padėtį Sirijoje. Rusija, tikriausiai, mąsto taip: „Pažiūrėsime, kokia bus Sirijos padėtis po penkerių ar dešimties metų. O mes tiesiog palauksime“, – įvertino analitikė.
Šis susitarimas numato, kad Maskva išlaikys ribotas teises papildyti savo karo lėktuvų degalų bakus Chmeimimo bazėje, tačiau, pasak Nikitos Smagino, eksperto Irano klausimais ir Rusijos politikos Artimuosiuose Rytuose, be to, Rusijai yra mažai priežasčių optimizmui.
„Naujoji Sirijos valdžia palaipsniui išstumia Rusiją iš šalies… Tam tikru momentu jie nori atsikratyti Rusijos buvimo. Tiesiog tai neįvyksta akimirksniu. Sirijos valdžia elgiasi gana pragmatiškai, ir aš net pasakyčiau, gana sumaniai, kad nepakenktų santykiams su Rusija šiuo sudėtingu pereinamuoju, vis dar nestabiliu laikotarpiu“, – sakė jis.
Antausis iš Kazachstano ir Serbijos
Pastebima, kad, nors Irano režimas, suteikęs karinę paramą Rusijos invazijai į Ukrainą, kol kas atlaikė JAV ir Izraelio bombardavimą, Kremlius vis tik nesugebėjo užkirsti kelio kitų savo pagrindinių sąjungininkų žlugimui.
Maskvai nepavyko išgelbėti B.al-Assado, ji taip pat buvo bejėgė užkirsti kelią Venesuelos lyderio Nikolaso Maduro sulaikymui – operacijai, kurią įgyvendino JAV specialiosios pajėgos.
Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė taip pat buvo laikoma V.Putino „Trojos arkliu“ Europos Sąjungoje, tačiau ji patyrė triuškinantį pralaimėjimą rinkimuose prieš ministrą pirmininką Peterį Magyarą.
Iš Rusijos nagų išslydo ir galia Pietų Kaukaze, kur Armėnija ir Azerbaidžanas dabar tolsta nuo Kremliaus įtakos sferos.
Kremlius sulaukia nerimą keliančių signalų ir iš kitų tradicinių savo sąjungininkų.
Serbija, viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri neįvedė sankcijų prieš Maskvą po jos pradėto plataus masto karo į Ukrainą, praėjusią savaitę priėmė Ukrainos prezidentą V.Zelenskį. Tai buvo pirmas jo vizitas šioje šalyje nuo invazijos pradžios.
Vienas iš Ukrainos pareigūnų pavadino derybas tarp V.Zelenskio ir prezidento Aleksandro Vučičiaus „antausiu“ V.Putinui ir pastangų, kuriomis siekiama „atplėšti serbus“ nuo Kremliaus, dalimi.
„The Times“ atkreipė dėmesį, kad V.Zelenskio kelionė į Belgradą surengta po to, kai Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas tiesiai šviesiai pareiškė Kremliaus šeimininkui, kad Rusijai jau laikas nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.
„Gaila, kad žūsta jauni žmonės“, – derybų metu Omske rėžė Kazachstano vadovas.
Atvirkštinis efektas
Savo ruožtu V.Putinas kreipėsi į Šiaurės Korėją pagalbos dėl karo Ukrainoje ir, tikėtina, dabar dar labiau kliausis Pchenjanu.
„Priimtas sprendimas Rusijos teritorijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos gyventojų. Jie studijuoja šį karą“, – savaitgalį socialiniuose tinkluose pranešė V.Zelenskis.
Nors ekspertė H.Notte spėjo, kad Rusijos įtakos susilpnėjimas gali būti palankiai sutiktas Vakarų šalių, tai, jos vertinimu, gali tik suteikti V.Putinui ryžto siekiant Rusijos tikslų Ukrainoje.
„Jei visą jėgą sutelkėte į šį karą, jam pavaldžiomis padarėte kitas užsienio politikos sritis ir net susitaikėte su įtakos praradimu kitose pasaulio dalyse – ir visa tai dėl Ukrainos užkariavimo, – tuomet jums tikrai teks iš to išeiti nugalėtoju. Kuo didesnis spaudimas Rusijai kitose pasaulio dalyse, tuo labiau tai paskatins tolesnį Rusijos pozicijos dėl Ukrainos sugriežtinimą ir, galbūt, net pasirengimą konflikto eskalavimui“, – kalbėjo ekspertė.
Maskvoje – dronų antskrydis: uždaryti oro uostai
10:21
Maskvą praėjusią naktį atakavo dronai, Rusijos pareigūnai teigia, kad buvo sunaikinta mažiausiai 13 dronų ir kad Maskvos oro uostuose buvo laikinai apriboti skrydžiai.
Apie tai rašo portalas „Ukrajinska pravda“.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas iš pradžių teigė, kad Rusijos oro gynyba numušė septynis Maskvos link skridusius dronus. Vėliau jis sakė, kad buvo sunaikinti dar šeši dronai. Vietose, kur nukrito dronų nuolaužos, dirbo pagalbos tarnybos.
Po atakos Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ apribojo Maskvos oro uostų veiklą.
Dėl Rusijos oro erdvės naudojimo apribojimų Domodedovo ir Žukovskio oro uostams priimti ir išleisti skrydžius leista tik gavus atitinkamų institucijų patvirtinimą.
Vėliau „Rosaviacija“ pranešė, kad apribojimai panaikinti.
Britų ambasadorius pasišaipė iš Rusijos: net sraigės juda greičiau
09:55
Rusijos pajėgos patiria milžiniškų nuostolių Rytų Ukrainoje, o tikrasis jų žengimo į priekį tempas pasirodė esąs lėtesnis net už greitį, kuriuo juda sraigė, interviu naujienų portalui „RBK-Ukraina“ pareiškė Jungtinės Karalystės ambasadorius Ukrainoje seras Neilas Cromptonas.
Pasak diplomato, Ukrainos rytuose, ypač Donecko srityje, tęsiasi išsekimo karas, kurio metu Ukrainos gynėjai rusams pridaro drakoniškų nuostolių.
Kaip rodo štabų vadų duomenys, su kuriais susipažino ambasadorius, Rusijos kariuomenės nuostolių dinamika atrodo maždaug taip:
– Balandis ir gegužė: apie 35 tūkst. sužeistųjų ir žuvusių per mėnesį;
– Liepa: 42,7 tūkst. sužeistųjų arba žuvusiųjų.
„Manau, birželį šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis. Kai išsiskleidžia lapai, kariams judėti šiek tiek saugiau. Tačiau tai yra nepaprastas rodiklis. Jei „Google“ paieškos sistemoje ieškosiu informacijos apie sovietų nuostolius karo Afganistane metu, ten nurodyta, kad žuvo 15 tūkst. žmonių“, – atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės pasiuntinys.
Nepaisant Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareiškimų apie tariamai greitą Rusijos armijos veržimąsi į priekį, tikroji situacija mūšio lauke yra priešinga, pabrėžė N.Cromptonas.
„Mūsų buvęs Generalinio štabo viršininkas kartą pasakė, kad sraigė iš tikrųjų juda greičiau nei Rusijos ginkluotosios pajėgos. Ir to kaina yra milžiniška“, – kalbėjo jis.
Britų diplomatas pažymėjo, kad tikrasis didelio masto pokytis fronte yra susijęs su didėjančiu Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio smūgių efektyvumu.
„Pavyzdžiui, vidutinio nuotolio smūgiai Kryme. Prezidentas Putinas buvo priverstas paskelbti nepaprastąją padėtį. Rusijos poilsiautojai nevažiuoja į Krymą. Žmonės priversti išvykti. Tai daro realią žalą kariniams tiekimo maršrutams“, – vardijo ambasadorius.
Jo nuomone, Krymas svarbus tiek Ukrainai, tiek Rusijai dėl įvairių priežasčių. Tačiau rusams tai – „karo karūnos perlas“.
„Todėl manau, kad Maskvai tai yra politiškai sudėtinga situacija. Ir, kaip matome iš naujienų, visa tai nėra paslaptis“, – apibendrino diplomatas.
Tai tiksinčios bombos: Rusija sugalvojo keršto planą Ukrainai
09:07
Prie daugumos iš jų įėjimų riogso smėlio maišai. Kitose matyti nuolaužų paliktos žymės ir gaisro pėdsakai. Iš kai kurių liko tik apdegusių griuvėsių krūvos. Degalinės visoje Ukrainoje byloja tą patį – tai naujas ir mirtinas Rusijos karo frontas.
Per paskutinius mėnesius Rusijos pajėgos užpuolė beveik 250 degalinių visoje Ukrainoje. Tai, kaip sako pareigūnai, analitikai ir degalinių operatoriai, yra sisteminga ir žudikiška atsako į Ukrainos smūgius naftos perdirbimo gamykloms kampanija.
Degalinės, buvusios numylėta ir keistoka ukrainiečių gyvenimo dalimi, tapo nerimo ir baimės šaltiniu.
Ukraina tvirtina, kad jos tolimojo nuotolio smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas tikslas – nutraukti pajamų srautą, maitinantį Rusijos karo mašiną, ir daryti spaudimą Kremliui, kad šis nutrauktų karo veiksmus.
Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia, kad savo smūgiais prieš degalines Ukrainoje siekia sutrikdyti Kyjivo ginkluotųjų pajėgų transporto logistiką.
Tačiau, kaip atkreipia dėmesį ukrainiečiai, skirtingai nuo atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros objektus, degalinėse, į kurias skrenda rusų dronai, kasdien lankosi daugybė civilių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusio bendrovė per įvairias šalis, įskaitant Lietuvą, Rusijai tiekė įrangą raketų varikliams
08:34
Vienoje įsikūrusi įmonė, pažeisdama ES sankcijas per įvairias šalis, įskaitant Lietuvą, tiekė Rusijai ES raketų ir naikintuvų varikliams gaminti skirtą įrangą.
Apie išardytą schemą pirmadienį pranešė Austrijos vidaus reikalų ministerija.
Pranešime teigiama, jog bendrovė klastojo sertifikatus, kad tiektų sankcionuotą įrangą, įskaitant specialius metalo apdirbimo įrankius ir CNC stakles, kurios gali būti naudojamos dalims ir įrankiams gaminti.
Nurodoma, kad gegužę buvo sulaikytas 28 metų įmonės vadovas baltarusis.
Bendrovė, kurios pavadinimo ministerija nenurodė, slėpė savo siuntas per priedangos įmonių tinklą Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Honkonge, Baltarusijoje, Kirgizijoje, Pietų Korėjoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Zelenskis: Rusija rengiasi dislokuoti daugiau Šiaurės Korėjos karių ir raketų
08:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija rengiasi savo teritorijoje dislokuoti daugiau Šiaurės Korėjos karių ir gavo daugiau balistinių raketų iš Pchenjano.
V.Zelenskis ne kartą įspėjo dėl plečiamų karinių Maskvos ir Pchenjano ryšių, dažnai prašydamas daugiau Vakarų oro gynybos sistemų.
„Tai pirmas kartas, kai jie negali kariauti be papildymo iš Šiaurės Korėjos“, – savo vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis, kalbėdamas apie Rusijos pajėgas.
„Dabar jie rengiasi savo teritorijoje dislokuoti papildomą korėjiečių kontingentą. Jie gavo, tik įsivaizduokite, papildomų balistinių raketų iš Šiaurės Korėjos“, – pridūrė jis.
Ukrainos lyderis nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų ar terminų.
Tačiau jis paragino Japoniją ir Pietų Korėją suteikti pagalbą oro erdvės gynybai, sakydamas, kad jos reikia siekiant pažaboti Pchenjano pajėgas, kurios stiprėja dėl patirties, įgyjamos padedant Maskvai.
Savaitgalį V.Zelenskis pareiškė, kad priimtas sprendimas Rusijos teritorijoje dislokuoti nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Jis nepaaiškino, iš kur gavo šiuos skaičius.
Šiaurės Korėja tapo viena artimiausių Rusijos karinių partnerių po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas 2024 metais pasirašė savitarpio gynybos paktą.
Maskva panaudojo Šiaurės Korėjos karius vėliau tais pačiais metais surengtame kontrpuolime, kurio metu Ukrainos pajėgos buvo išstumtos iš pasienyje esančios Rusijos Kursko srities.
Voroneže po atakos užsiliepsnojo „Wildberries“ sandėlis
07:08
Rusijoje antradienio naktį buvo atakuotas „Wildberries“ logistikos kompleksas Voroneže. Jame kilo didžiulis gaisras, o sprendžiant iš socialiniuose tinkluose paskelbtų vaizdo įrašų ir vietos gyventojų komentarų, sandėlis galėjo būti visiškai sunaikintas.
Voronežo ir aplinkinės srities gyventojai pranešė girdėję sprogimus. Vėliau bendrovė „Wildberries“ patvirtino, kad jos objektas buvo atakuotas, o darbuotojai evakuoti.
„Bendrovės logistikos objektai Voronežo srityje buvo evakuoti laikantis saugumo reikalavimų“, – pranešė „Wildberries“ spaudos tarnyba.
„Telegram“ kanalo „Astra“ duomenimis, dega „Wildberries“ logistikos komplekso teritorija Aleksandrovkos kaime netoli Voronežo.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad sandėlį visiškai apėmė liepsnos. Vietos gyventojai rašo, kad objektas, panašu, sunaikintas.
„Trumpai tariant, per WB daugiau galite nieko neužsakinėti – Voroneže WB nebėra“, – viename vaizdo įraše sako vietos gyventojas.
„Wildberries“ logistikos kompleksas Aleksandrovkos kaime visu pajėgumu pradėjo veikti 2025 metų lapkritį.
Jo plotas siekia 152,9 tūkst. kvadratinių metrų, o sandėliavimo pajėgumai – daugiau kaip 90 mln. prekių vienetų.
Į komplekso statybas buvo investuota apie 11 mlrd. rublių.
„Wildberries“ sandėliai Rusijoje atakuojami nuolat
Pastaruoju metu „Wildberries“ sandėliai įvairiuose Rusijos regionuose ne kartą tapo Ukrainos dronų atakų taikiniais.
Rugpjūčio 7 dieną buvo pranešta, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai pasiekė Uralą ir smogė „Wildberries“ logistikos kompleksui Jekaterinburge.
Pažymėtina, kad šis objektas nuo Ukrainos sienos nutolęs maždaug 2 tūkst. kilometrų.
Rugpjūčio 5 dieną smūgis teko ir „Wildberries“ sandėliui Aleksine, Tulos srityje.
Šis logistikos centras užtikrino prekių tiekimą Tulos, Kalugos, Oriolo, Briansko, Kursko, Lipecko, Riazanės ir kitiems centrinės Rusijos regionams, taip pat iš dalies mažino Maskvos regiono logistikos centrams tenkantį krūvį.
Ukrainos Zaporižioje per Rusijos ataką žuvo 5 žmonės
06:53
Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižioje per Rusijos ataką žuvo penki žmonės, o dar 20 buvo sužeista, antradienį pranešė regiono pareigūnai.
Tuo metu Kyjive griaudėjo sprogimai per, kaip teigė pareigūnai, balistinių raketų smūgį.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija vis dažniau naudoja tolimojo nuotolio raketas prieš Ukrainos miestus, Kyjivui įspėjant, kad Maskva stiprina savo daugiau nei ketverius metus trunkančio karo pastangas pasitelkdama tolesnę Šiaurės Korėjos paramą.
„Penki žmonės žuvo, dar 20 sužeista: deja, po priešo atakos Zaporižioje aukų skaičius toliau auga“, – platformoje „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pareigūnams įspėjus apie artėjančias raketas, naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive netrukus po vidurnakčio išgirdo virtinę garsių sprogimų.
Meras Vitalijus Klyčko socialiniuose tinkluose pranešė, kad sostinė „patiria balistinių raketų ataką“.
Jis teigė, kad į Ševčenkos rajoną buvo išsiųstos pagalbos tarnybos, o miesto pareigūnai pranešė apie bent vieną sužeistą asmenį.
Prieš pat pasigirstant sprogimams pradėjo kaukti oro pavojaus sirenos.
Kiek anksčiau I.Fedorovas pranešė, kad Zaporižioje Rusijos pajėgos smogė pramonės objektams ir infrastruktūrai.
„Rusai atakavo pramonės objektus ir infrastruktūrą, – „Telegram“ teigė jis. – Nukentėjo garažų kooperatyvas ir gyvenamieji pastatai.“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad Rusija rengiasi dislokuoti daugiau Šiaurės Korėjos karių ir gavo naujų balistinių raketų iš Pchenjano.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino balistinių raketų smūgius, kuriuos atremti gali tik tam tikros oro gynybos sistemos, įskaitant JAV „Patriot“.
Nuo vasario, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną, PAC-3 perimančiųjų raketų trūkumas dar labiau padidėjo.
Tuo pat metu Ukraina suintensyvino smūgius toli nuo sienos esantiems Rusijos miestams.
„Financial Times“: tai – Ukrainos šansas priversti Putiną sėsti už derybų stalo
06:46
Po ketverių su puse metų plataus masto karo Rusijos karas prieš Ukrainą vis labiau persikelia į orą. Dronams užpildžius fronto liniją, didesni sausumos pajėgų manevrai tapo itin sudėtingi, rašo „Financial Times“ (FT).
Leidinys pažymi, kad sausumoje karas tebėra kruvinas, tačiau fronto linija iš esmės juda nedaug. Tuo metu abi pusės vis intensyviau naudoja raketas ir bepiločius orlaivius, mėgindamos išsekinti priešininką.
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu FT sakė, kad karo baigtį gali nulemti būtent „mūšis danguje“.
Todėl, anot leidinio, Ukrainos sąjungininkėms būtina kuo greičiau stiprinti šalies apsaugą nuo vienos didžiausių grėsmių – balistinių raketų.
„Vienas ryškiausių šių metų pokyčių – Ukrainos smūgių vidutiniu ir dideliu nuotoliu efektyvumas“, – rašo FT.
Ukrainos pajėgos vis stipriau atakuoja Rusijos karinius objektus okupuotame Kryme ir logistikos maršrutus, jungiančius pusiasalį su Rusijos teritorija. Dėl tokių smūgių Maskvai tampa vis sunkiau aprūpinti ir ginti Krymą.
Kyjivas taip pat vis dažniau pasitelkia tikslesnius tolimojo nuotolio dronus bei raketas smūgiams Rusijos gynybos pramonės objektams, naftos perdirbimo gamykloms ir sandėliams.
FT vertinimu, tokios atakos ne tik silpnina Rusijos karo mašiną, bet ir leidžia paprastiems šalies gyventojams pajusti Vladimiro Putino pradėto karo kainą.
„Būtent dabar Ukraina, padedama Vakarų sąjungininkių, turėtų maksimaliai išnaudoti savo pranašumą ir priversti Putiną sėsti prie derybų stalo“, – teigiama publikacijoje.
Ukrainos silpnoji vieta – balistinės raketos
Vis dėlto pastarosios savaitės parodė, kad ir pati Ukraina išlieka itin pažeidžiama Rusijos balistinių raketų atakoms.
FT nuomone, viena priežasčių – nepakankama Vakarų parama stiprinant Ukrainos oro gynybą.
Leidinys pažymi, kad 2024 ir 2025 metais Rusija smarkiai padidino balistinių raketų gamybą. Tam Maskva naudojosi Vakarų sankcijų spragomis ir toliau įsigydavo reikalingų komponentų.
Karo analitikų ir Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija šiuo metu gali pagaminti apie 70 balistinių raketų per mėnesį.
Vien praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos į taikinius Ukrainoje paleido 198 raketas.
FT primena, kad patikimiausia Kyjivo apsauga nuo balistinių raketų šiuo metu išlieka amerikietiškos „Patriot“ sistemos.
Tačiau jų raketų perėmėjų atsargos senka.
„Maskva praktiškai netrukdoma smūgiuoja Ukrainos gynybos pramonės objektams, transporto mazgams, energetikos ir vandens tiekimo infrastruktūrai“, – rašo FT.
Situaciją dar labiau apsunkino karas su Iranu, dėl kurio gerokai sumažėjo JAV ir jų sąjungininkių Persijos įlankos regione turimos raketų perėmėjų atsargos.
JAV jau ėmėsi priemonių gamybai didinti, tačiau reikšmingų rezultatų gali tekti laukti ne vienus metus.
Didesnio indėlio tikimasi iš Europos
Todėl, FT teigimu, itin svarbus tampa Europos šalių vaidmuo.
„Dar svarbiau, kad dideles atsargas turinčios Europos partnerės, tokios kaip Ispanija ir Graikija, didesnę jų dalį perduotų Ukrainai“, – teigiama publikacijoje.
Leidinys taip pat ragina JAV įgyvendinti planą, pagal kurį Ukrainai būtų suteikta licencija pačiai gaminti „Patriot“ raketų perėmėjus.
Toks susitarimas ilgainiui padėtų didinti ir pasaulinius šių raketų gamybos pajėgumus.
Vis dėlto tai nėra greitas sprendimas. Technologijų perdavimas ir sertifikuotos tiekimo grandinės sukūrimas gali užtrukti kelerius metus.
Tačiau, anot FT, vien susitarimas dėl būsimos gamybos galėtų paskatinti sąjungininkes drąsiau dalytis dabar turimomis atsargomis, nes jos žinotų, kad vėliau šios bus papildytos.
Prancūzija ir Italija, leidinio vertinimu, taip pat turėtų spartinti SAMP/T NG sistemų – europietiškos alternatyvos „Patriot“ – tiekimą ir plėsti joms skirtų raketų perėmėjų gamybą.
FT pažymi, kad jeigu Europa būtų anksčiau daugiau investavusi į oro gynybos gamybos pajėgumus, šiandien tiek Ukraina, tiek pats žemynas būtų mažiau priklausomi nuo JAV technologijų.
Ilgalaikėje perspektyvoje, leidinio teigimu, Ukraina ir jos partnerės turėtų aktyviau bendradarbiauti su gynybos technologijų startuoliais ir masiškai gaminti pigesnius raketų bei dronų perėmėjus.
Tačiau vien gynybos, anot FT, nepakanka.
Ukrainos sąjungininkės taip pat turėtų suteikti Kyjivui finansinių išteklių ir žvalgybinės informacijos, kuri padėtų smogti balistinių raketų gamybos objektams bei jų paleidimo vietoms Rusijoje.
„Rusijos raketų gamybos mastai ir raketų perėmėjų trūkumas reiškia, kad Ukrainos pajėgos turi smogti ne tik „strėlei“, bet ir „lankininkui“, – reziumuoja FT.