Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina priėmė neįprastą sprendimą dėl Rusijos raketų
18:50
Ukrainos oro pajėgos dėl saugumo sumetimų nustojo skelbti Rusijos per atakas paleistų raketų skaičių. Apie tai praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
Kaip pažymi žurnalistai, nors oro pajėgos pranešė, kad per naktį buvo numušti 98 iš 120 Rusijos dronų, jos nepateikė duomenų apie paleistų raketų skaičių.
„Bloomberg“ rašo, kad tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos oro pajėgos nustojo pranešinėti apie balistinių raketų perėmimą – po praėjusios savaitės atakos, kurios metu Ukrainai nepavyko perimti nė vienos iš 28 raketų.
Pasak informuoto šaltinio, oro pajėgos pakeitė ataskaitų teikimo formatą kaip saugumo priemonę, reaguodamos į Rusijos smūgius.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenys rodo, kad šalis liepos mėnesį perėmė 29 iš 195 Rusijos paleistų balistinių raketų, o dar 40 nepasiekė savo taikinių.
Raketų trūkumas – pagrindinė Ukrainos oro gynybos problema
Per liepos mėnesį Ankaroje vykusį susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo suteikti Ukrainai licenciją gaminti PAC-3 raketas. Tačiau jau po savaitės, po įtemptos diskusijos su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, jis viešai pakeitė toną ir žurnalistams pareiškė, kad jokio susitarimo dėl leidimo Ukrainai gaminti „Patriot“ sistemas iš tikrųjų nebuvo ir kad „reikia būti labai atsargiems, leidžiant bet kam jas kurti“.
Be to, rugpjūčio 5 d. paaiškėjo, kad D.Trumpas per susitikimą su V.Zelenskiu Ovaliajame kabinete atmetė jo prašymą suteikti dar kelis šimtus perėmimo raketų „Patriot“ sistemoms.
Rusijos biudžeto skylė didėja: Kremlius skęsta augančiose karo išlaidose
00:25
Rusijos biudžeto padėtis smarkiai pablogėjo, nepaisant išaugusių pajamų iš energetikos išteklių, kurioms įtakos turėjo įtampa aplink Hormuzo sąsiaurį. Kremlius ir toliau didina išlaidas karui Ukrainoje.
Remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, paremtais Rusijos Finansų ministerijos duomenimis, liepą federalinio biudžeto deficitas siekė 724 mlrd. rublių (8,8 mlrd. JAV dolerių). Birželį buvo fiksuotas biudžeto perteklius.
Dėl to bendras Rusijos biudžeto deficitas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius pasiekė 6,5 trln. rublių, arba 2,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Situacijos blogėjimą daugiausia lėmė toliau augančios valstybės išlaidos. Finansų ministerija nurodė, kad vyriausybė ir toliau atlieka išankstinius mokėjimus pagal valstybines sutartis. Tokia praktika įprastai labiau būdinga pirmiesiems biudžetinių metų mėnesiams, o vėliau turėtų mažėti.
„Bloomberg“ skaičiavimais, liepą Rusijos biudžeto išlaidos buvo 6 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Birželį jos buvo išaugusios 13 proc.
Per pirmuosius septynis metų mėnesius bendros valstybės išlaidos siekė 28,6 trln. rublių, o viešieji pirkimai išaugo 39 proc. – iki 8,4 trln. rublių. Tai sudaro daugiau nei 80 proc. visiems metams suplanuotos sumos.
Tuo pat metu Rusija ir toliau didina išlaidas karui Ukrainoje, nors šalies ekonomikos augimas smarkiai lėtėja dėl aukštų palūkanų normų, kuriomis siekiama suvaldyti infliaciją.
Kremlius taip pat intensyvina oro smūgius Ukrainos infrastruktūrai, o Kyjivas didina tolimojo nuotolio dronų atakų prieš Rusijos teritorijoje esančius pramonės ir kitus objektus mastą.
Rusijos parlamentas anksčiau patvirtino pataisas, leidžiančias vyriausybei didinti išlaidas nekeičiant mokesčių įstatymų.
Pajamos išaugo, tačiau deficitas nemažėja
Rusijos biudžetas tradiciškai persvarstomas antroje metų pusėje. Finansų ministras Antonas Siluanovas jau pareiškė, kad planuojamas 1,6 proc. BVP metinis biudžeto deficitas bus padidintas.
Tai nutiks nepaisant išaugusių naftos pajamų, kurias paskatino aukštesnės naftos kainos dėl JAV, Izraelio ir Irano konflikto.
Tuo metu bendros Rusijos biudžeto pajamos liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 28 proc. Tam įtakos turėjo didesnės pajamos iš naftos ir dujų bei ne energetikos sektorių.
Finansų ministerijos duomenimis, liepą pajamos iš naftos ir dujų sektoriaus siekė 934 mlrd. rublių.
Vien iš naftos surinkti mokesčiai pasiekė aukščiausią lygį per 15 mėnesių. Tam įtakos turėjo išaugusios naftos kainos po karo su Iranu ir sumažėjusios valstybės išmokos Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Nors pagrindinės Rusijos eksporto naftos rūšies „Urals“ kaina mažėjo periodiškai atsinaujinant JAV ir Irano deryboms dėl konflikto sprendimo, ji vis dar išlieka aukštesnė už šių metų Rusijos biudžete numatytą vidutinę kainą.
Kremlius ruošiasi mobilizuoti kelis šimtus tūkstančių rusų: Zelenskis atskleidė priešo planus
21:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija po vadinamųjų parlamento rinkimų planuoja naują rusų mobilizacijos bangą karui prieš Ukrainą, skelbia UNIAN.
Apie tai jis pranešė vakariniame kreipimesi į Ukrainos gyventojus, remdamasis Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pateikta informacija.
„Viskas patvirtinama vidiniais Rusijos dokumentais – jie ruošiasi mobilizacijai rudenį, kaip tik po parlamento rinkimų imitacijos“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos vadovo Vladimiro Putino planas esą nėra sudėtingas. Jis teigė, kad Kremlius pirmiausia sieks sudaryti įspūdį, jog rusai neva palaiko karą, o po rinkimų planuoja iki metų pabaigos papildomai greitai mobilizuoti kelis šimtus tūkstančių žmonių. Dar tiek pat, anot V. Zelenskio, gali būti mobilizuota kitais metais.
Tai būtų papildoma prie Rusijos vykdomo karių verbavimo pagal sutartis.
V.Zelenskis taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje kas mėnesį netenka mažiausiai 30 tūkst. karių, iš jų apie 60 proc. – žūsta. Pasak jo, okupacinės kariuomenės dydis Ukrainoje palaipsniui mažėjo dėl aktyvių Ukrainos gynybos pajėgų veiksmų, ypač dronų naudojimo.
„Dabar Putinas mano, kad papildoma mobilizacija ir karių iš Šiaurės Korėjos įtraukimas leis jam vilkinti šį karą ir didinti Rusijos šturmo aktyvumą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis teigė, kad Ukraina ruošiasi savo aktyviems veiksmams ir sieks maksimaliai apsunkinti Rusijos planų įgyvendinimą.
Maskva paskelbė ultimatumą Armėnijai
20:40
Armėnija iki gruodžio turėtų apsispręsti dėl referendumo, kuriame būtų sprendžiama, ar šalis renkasi Europos Sąjungą (ES), ar Eurazijos ekonominę sąjungą (EES), pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas, skelbia „The Moscow Times“,.
Pasak jo, tą patį mėnesį Aukščiausioji Eurazijos ekonomikos taryba pradės rengti „tolesnius bendrus veiksmus“ Armėnijos atžvilgiu, atsižvelgdama į jos sprendimą.
„Akivaizdu, kad jei iki to laiko raginimas surengti referendumą nebus išgirstas, lyderiai į šį faktą atsižvelgs“, – pabrėžė M.Galuzinas.
Jis pridūrė, kad tarybai taip pat bus pateikta ataskaita apie galimas Armėnijos pasitraukimo iš EES pasekmes.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas anksčiau teigė, kad referendumas nebus rengiamas, kol šalis negaus kandidatės į ES statuso. Jo teigimu, anksčiau rengti balsavimą nėra prasmės, nes piliečiams tektų rinktis tarp EES ir alternatyvos, kurios kol kas nėra.
M.Galuzinas pareiškė, kad klausimas Armėnijos gyventojams turėtų būti keliamas jau dabar: „Ar esate pasirengę atsisakyti narystės EES dėl galimybės – ne visiškai aiškios – ateityje įstoti į ES?“
Tuo pačiu metu Rusija pareikalavo, kad Armėnija atnaujintų finansinius įsipareigojimus Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). M.Galuzinas teigė, kad pagal organizacijos statutą atsisakymas dalyvauti jos veikloje ir nepasirašymas dėl biudžeto sprendimų neatleidžia Armėnijos nuo narystės mokesčio mokėjimo.
Viceministras perspėjo, kad Kolektyvinio saugumo taryba, kurią sudaro organizacijos valstybių narių vadovai, lapkričio 11 dieną Maskvoje vyksiančiame posėdyje gali apriboti Armėnijos teises organizacijoje.
N.Pašinianas apie Armėnijos dalyvavimo KSSO įšaldymą paskelbė 2024 metų vasarį, o tų pačių metų gegužę šalis atsisakė finansuoti organizacijos veiklą, nes, jos teigimu, KSSO nepadėjo Armėnijai per ginkluotą konfliktą su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
2026 metų birželį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad KSSO šalys svarstys galimybę taikyti Armėnijai organizacijos statute numatytas priemones dėl dvejų metų įsiskolinimo. Armėnijai gresia teisės balsuoti ir galimybės siūlyti savo piliečius į kvotines pareigas organizacijoje praradimas.
Jerevano ir Maskvos santykiai pastaraisiais mėnesiais dar labiau paaštrėjo dėl Armėnijos suartėjimo su ES. Balandį, kai N.Pašinianas kalbėdamas su Vladimiru Putinu pabrėžė demokratijos svarbą ir interneto blokavimų nebuvimą Armėnijoje, Rusija pradėjo taikyti apribojimus armėniškų produktų tiekimui.
Gegužę N.Pašinianas atsisakė vykti į Maskvą į Pergalės dienos paradą ir pareiškė, kad Armėnija nepalaiko Rusijos pozicijos dėl karo Ukrainoje.
Reaguodamas į tai, V.Putinas paragino Armėniją referendumu apsispręsti dėl šalies užsienio politikos krypties. Jis taip pat perspėjo nepamiršti Ukrainos likimo ir pareiškė, kad karas prieš Ukrainą prasidėjo būtent po jos bandymo įstoti į ES.
Putino susitikimas su vaikais – prie uždarytos degalinės
18:35
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per vizitą Novosibirske sustabdė kortežą ir išėjo pas vaikus, susibūrusius ant šaligatvio. Netoliese nuo vietos, kur sustojo jo automobilis, yra degalinė, priklausanti tinklui „Teboil“, kurioje buvo išjungta kainų švieslentė. Neveikiančios degalinės tapo vienu iš šios vasaros Rusijos simbolių – daug jų užsidarė dėl benzino krizės, pastebi portalas „Agentstvo“.
Be to, vietiniai žiniasklaidos kanalai skelbė, kad V.Putino kortežo maršrute buvo išjungtos benzino kainų švieslentės.
Kadrus, kuriuose V.Putinas išeina pas vaikus, paskelbė propagandinis žurnalistas Pavelas Zarubinas. Vaizdo įraše matyti, kaip Kremliaus vadovas prieina prie minios ir apkabina berniuką.
Vaizdo įraše taip pat matyti bent du kariai kamufliažinėmis uniformomis, stovintys prie V.Putino automobilio, kol jis bendrauja su vaikais. Tokie pat kariai lydėjo jį ir birželį, kai jis išėjo pas žmones gatvėje Kazanėje.
P.Zarubinas patikslino, kad kadrai buvo nufilmuoti pakeliui į oro uostą.
„Agentstvo“ atlikta analizė rodo, kad vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Novosibirsko Pervomajskaja gatvėje. Vaizdo įraše matyti netoliese esanti „Teboil“ degalinė su tuščia kainų švieslente.
„Yandex“ žemėlapių, „2GIS“ ir „Google“ žemėlapių duomenys rodo, kad ši degalinė „laikinai neveikia“. Nežinoma, kada tiksliai ji buvo uždaryta. „Yandex“ žemėlapiuose paskutinis atsiliepimas apie ją buvo paliktas rugpjūčio 4 d. „2GIS“ duomenimis, ji vėl atidarys duris spalį.
Kodėl uždarė degalinę
Plačiau skaitykite ČIA.
„Geriame savo šlapimą“: Ukrainos gynėjai grasina, kad dėl tragiškų sąlygų paliks pozicijas
17:49
121-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados kariai įrašė vaizdo kreipimąsi, skirtą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui Mychailai Drapatui, kuriame skundėsi, kad dėl vandens ir maisto trūkumo yra priversti gerti savo pačių šlapimą, rašo naujienų portalas „RBK-Ukraina“. Brigados vadovybė pateikė savo įvykių versiją.
Viešai į M.Drapatą kreipėsi 121-osios brigados 3-iojo bataliono ugnies paramos būrio vadas leitenantas Oleksandras Syščukas.
Ukrainos gynėjo teigimu, jis ir jo bendražygiai šiuo metu yra paskirti į 121-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados 2-ąjį bepiločių sistemų batalioną ir vykdo užduotis Zaporižios kryptimi.
Leitenantas patikino, kad jau kreipėsi į įvairias institucijas, siekdamas gauti pagalbos, tačiau rezultatų kol kas nesulaukė. Todėl, jo teigimu, šiuo metu „vienintelė viltis“ yra M.Drapatas.
O.Syščukas pasakojo, kad kartu su bendražygiais atvyko pakeisti karių, kurie pozicijose praleido 8 mėnesius be rotacijos. Jo brigados kariai tikėjosi, kad rotacija truks vieną mėnesį, kaip jiems buvo pažadėjusi vadovybė. Tačiau šiuo metu jie pozicijose yra jau beveik keturis mėnesius be pertraukų.
Leitenantas tęsė pasakojimą, sakydamas, kad vadovybė jį taip pat užtikrino, jog tame fronto linijos ruože, kur jie gina pozicijas, yra parengtos pagrindinės ir atsarginės pozicijos. Tačiau, pasak jo, tai pasirodė esąs melas.
„Mums sakė, kad aprūpinimas ir logistika ten sutvarkyti ir kad viską jie visiems numeta iš dronų. Tai taip pat nėra tiesa. Dabar mes esame pasislėpę ten, kur radome prieglobstį, nes visos pozicijos sunaikintos. Maisto ir geriamojo vandens negauname nuo trijų iki septynių parų“, – dėstė O.Syščukas.
Pasak jo, kariai, norėdami išgyventi, priversti gerti savo šlapimą.
Kaip sakė O.Syščukas, jų artimiesiems ir 3-iojo bataliono vadovybei neva buvo pranešta, kad kariai aprūpinti viskuo, ko jiems reikia. Tačiau, anot jo, jų grupė gauna mažiau maisto ir vandens nei kiti daliniai.
„Aš priėmiau sprendimą, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms aš ir mano kariai paliksime pozicijas nelaukdami pamainos, nes neturime nei jėgų, nei galimybių likti pozicijose. Mes neatsisakome tarnauti, bet kitos išeities neturime. Prašome suteikti koridorių saugiam išėjimui iš čia ir transportą evakuacijai“, – į M.Drapatą kreipėsi O.Syščukas.
Kaip sureagavo brigados vadovybė
Atsakydama į paviešintą vaizdo įrašą brigados vadovybė užtikrino, kad daro viską, kas įmanoma, kad kariai būtų tinkamai aprūpinti.
„Į sunkiai pasiekiamas pozicijas maistas, vaistai ir kiti būtini daiktai pristatomi dronais pagal nustatytą grafiką. Per mėnesį padaliniui buvo pristatyti 27 paketai, kurių kiekvienas svėrė apie devynis kilogramus“, – nurodoma pranešime.
Nepaisant to, vadovybės atstovai pripažino, kad situacija šiame ruože išlieka itin sudėtinga dėl nepalankių oro sąlygų, Rusijos karių puldinėjimo ir priešo elektroninės kovos priemonių darbo. Esą būtent tai trukdo pristatyti krovinius laiku ir nesugadintus.
„Vaizdo kreipimesi pateikta informacija neatspindi visų aplinkybių. Tuo pačiu pranešame, kad brigados vadovybė daro viską, kas įmanoma, kad artimiausiu metu būtų atlikta rotacija – vos tik tai bus galima padaryti saugiai, nekeliant pavojaus karių gyvybei ir sveikatai. Šiuo metu svarbu nekelti gynėjams papildomo pavojaus perkėlimo metu“, – nurodė 121-osios brigados vadovybė.
Atsižvelgdama į paskutinius įvykius, ji taip pat paprašė nedaryti skubotų išvadų ir neplatinti informacijos, neįvertinus viso konteksto.
Linas Linkevičius prisiminė filmą Rusijoje „Liliputo sugrįžimas“
17:16
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare analizuoja Rusijos vadovo Vladimiro Putino vizitus į regionus bei prisimena, kaip prezidentu būnant Dmitrijui Medvedevui, saugumo agentai nukabinėjo filmo „Liliputo sugrįžimas“ plakatus.
jinami žolynai, o įdomiausia – staiga sumažėjusios kuro kainos. Po vizito jos, suprantama, sugrįžta į buvusias aukštumas. Tai kam viso to reikia?
Vis prisimenu savo gero pažįstamo Dmitrijaus Rogozino pasakojimą apie tuometinio prezidento D.Medvedevo vizitą Toljatyje. Apsauga atvyko. Kaip paprastai, iš anksto, viską kruopščiai patikrino ir nutarė nukabinti reklaminį plakatą nuo kino teatro. Filmas vadinosi „Liliputo sugrįžimas“. Budrūs buvo tie saugumo agentai, o vietiniams buvo nemažai juoko.
Ukrainos „tolimojo poveikio sankcijos“ – dronai – pasiekia vis tolimesnius Rusijos regionus. Vakar buvo smogta Tobolskui. O juk tai yra 2,5 tūkstančio kilometrų nuo Ukrainos!
Pastaruoju metu V.Putinas keliauja labai atsargiai, vengia europinės dalies. Tačiau ir Sibiras jau nėra saugi zona.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijoje kuriamas didžiausias Europoje „Apache“ sraigtasparnių aptarnavimo centras
16:48
Lenkija ir JAV bendrovė „Boeing“ pasirašė susitarimą dėl didžiausio Europoje „Apache“ karinių sraigtasparnių techninio aptarnavimo centro įkūrimo, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Šis centras aptarnaus planuojamą 96 puolamųjų sraigtasparnių parką ir, kaip tikimasi, padvigubins darbo vietų skaičių karinės aviacijos gamykloje. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sako, kad ši investicija, dėl kurios Lenkija turės didžiausią „Apache“ parką pasaulyje už JAV ribų, dvigubai padidins darbo vietų skaičių valstybinėje įmonėje „Karinės aviacijos gamykla Nr. 1“, sukuriant kvalifikuotas darbo vietas, susijusias su pažangia karine technologija.
„Šiuolaikiniai ginklai, lenkų technologijos. Štai kaip kuriamas saugumas“, – po sutarčių pasirašymo socialiniame tinkle „X“ parašė D.Tuskas.
Centras, kuris bus pastatytas Lodzėje, galės aptarnauti mažiausiai 96 „Apache“ sraigtasparnius. To pakaks visam planuojamam Lenkijos parkui. Varšuva užsakė šiuos sraigtasparnius 2024 metais pagal sutartį, kurios vertė siekia apie 10,8 mlrd. JAV dolerių. Tai didžiausias vienkartinis karinis pirkimas užsienyje Lenkijos istorijoje.
JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose'as teigė, kad Lenkija turės didžiausią „Apache“ parką pasaulyje už JAV ribų. Pasak jo, naujasis centras suteiks Lenkijai galimybę dešimtmečiais prižiūrėti ir remontuoti savo „Apache“ parką šalies viduje, tuo pat metu Lodzėje sukuriant aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Šiuo metu Lenkijos kariuomenė naudoja aštuonis senesnius AH-64D „Apache“ sraigtasparnius, išsinuomotus iš JAV kariuomenės mokymams.
Dūsta ir sunkiai užsiveda: kas nutiko kiniškiems automobiliams Rusijoje
16:46
Kiniški automobiliai genda visoje Rusijoje, nes dėl šalyje įsivyravusio kuro trūkumo vairuotojai priversti pilti žemesnės kokybės benziną.
Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Mash“, per pastarąjį mėnesį techninės priežiūros centrai užfiksavo iki šešis kartus daugiau Kinijos gamintojų automobilių savininkų, besikreipusių dėl remonto – savaitinis skambučių skaičius išaugo nuo 1-2 iki 6-10.
Tikėtinas kaltininkas – vadinamąjį „Euro-2“ standartą atitinkantis benzinas, kurį Rusijos valdžia leido gaminti, importuoti ir parduoti iki 2027 m. liepos 1 d.
Kodėl „Euro-2“ benzinas buvo uždraustas?
Šiame kure gali būti iki 500 miligramų sieros vienam kilogramui – tai potencialiai 50 kartų daugiau nei leidžiama pagal „Euro-5“ standartą – be to, jam netaikomi jokie apribojimai kai kuriems teršalams, pavyzdžiui, benzenui.
Rusija uždraudė „Euro-2“ kurą 2013 metais, tačiau vėliau jį vėl įteisino, nes naftos perdirbimo gamyklos, nukentėjusios nuo Ukrainos dronų smūgių į naftos infrastruktūrą, nebegali patenkinti paklausos.
Dėl šių sutrikimų vidutinė benzino kaina nuo metų pradžios pakilo daugiau nei 17 procentų, skelbia „TVP World“.
Žemesnis standartas leidžia naftos perdirbimo gamykloms gaminti kurą naudojant mažiau intensyvų perdirbimo procesą – taip kas mėnesį galima papildomai tiekti rinkai šimtus tūkstančių tonų benzino.
Kaip kenkia automobiliui
Plačiau skaitykite ČIA.
Kas tiems rusų kariams: sučiuptus ukrainiečius išnaudodavo seksualiai
15:27
Ukrainos pareigūnai ir buvę karo belaisviai ukrainiečiai pirmadienį apkaltino Rusiją sistemingu belaisvių ir civilių sulaikytųjų kankinimu. Daugiau nei pusė karo belaisvių pranešė apie seksualinę prievartą, įskaitant prievartavimą, grupinį prievartavimą, smūgius į lytinius organus bei žeminantį seksualinio pobūdžio elgesį.
Rusija atmetė kaltinimus, pareikštus neformaliame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje. Rusijos nuolatinės atstovybės prie JT pavaduotoja Marija Zabolockaja tai pavadino „dezinformacijos kampanija“ ir tvirtino, kad Rusijos karo belaisviai Ukrainoje esą patiria „kankinimus, žeminimą bei moralinę ir fizinę prievartą“.
Juanas Alberto Leyva Garcia, vis dar aktyviai tarnaujantis Ukrainos kariuomenėje, sakė, kad per 1 183 dienas nelaisvėje rusų kareiviai jį kankino visais įmanomais būdais, skelbia „TVP World“.
Kokie kankinimo būdai
„Taip... mane kankino, – po JT posėdžio žurnalistams sakė jis. – Viskas, ką tik galite įsivaizduoti – kas gali pakenkti žmogui, pažeminti jį, bet kuris tai darytų nenorom. Viskas, kas ateina į galvą: ne tik žodinis, fizinis smurtas, kasdieniai mušimai, elektros smūgiai, pervargimas nuo pernelyg intensyvių pratimų spaudžiant stipriam šalčiui, esant minusinei temperatūrai... seksualinė prievarta. Viskas, ką galima panaudoti prieš žmogų, siekiant jį palaužti psichologiškai. Visa tai buvo taikoma man ir daugumai mano draugų.“
Vyras sakė, kad jam pasisekė išgyventi, tačiau du jo draugai buvo užmušti kalėjimuose Donecko regione. Karo belaisviai buvo laikomi „perpildytose kareivinėse be tinkamų sąlygų“, kuriose „beveik visi karo belaisviai sirgo dizenterija“, o daugelis badavo, – taip jis kalbėjo JT posėdyje.
Ukrainietis, kurio tėvas yra kubietis, sakė, kad sargybiniai jį ypač persekiojo dėl jo lotyniško vardo – kaltino jį esant „samdiniu ir amerikiečių šnipu“.
Sučiupo, kai bandė aplankyti sergantį tėvą
Krymo totorių aktyvistė Lenijė Umerova, 2024 metais išlaisvinta per karo belaisvių mainus, sakė, kad buvo sulaikyta, kai bandė aplankyti sunkiai sergantį tėvą Kryme.
Ji papasakojo, kad buvo pervežama per „septynias sulaikymo vietas“ – tai, ką ji pavadino „represijų karusele“ – ir apkaltino Rusiją Ukrainos piliečių kankinimu.
Ukrainos vyriausybės Karo belaisvių koordinacinio štabo atstovas Olehas Hušinas sakė, kad ukrainiečiai karo belaisviai buvo „žudomi ir kankinami“ sulaikymo vietose.
Jis teigė, kad Kyjivas nustatė „daugiau nei 300 sulaikymo vietų“ Rusijoje ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, ir kad nors per mainus buvo sugrąžinta daugiau nei 9 000 ukrainiečių, „tūkstančiai“ vis dar yra Rusijos nelaisvėje.
Ukrainos reikalų laikinasis patikėtinis Volodymyras Pavličenka paragino stiprinti tarptautinį spaudimą ir užtikrinti atsakomybę už tai, kaip Rusija elgiasi su karo belaisviais.
Plačiai paplitęs ir sistemingas kankinimas
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pavaduotoja Claudia Fuentes Julio sakė, kad JT stebėsena rodo, jog „plačiai paplitęs ir sistemingas Ukrainos karo belaisvių ir civilių sulaikytųjų kankinimas bei netinkamas elgesys su jais iš Rusijos valdžios institucijų pusės tęsiasi“ – įskaitant seksualinę prievartą.
Nuo 2022 m. vasario mėnesio JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo 129 Ukrainos karo belaisvių egzekucijas pačioje nelaisvės pradžioje ir 48 mirtis nelaisvėje dėl kankinimų, medicinos pagalbos nesuteikimo arba kitų nežmoniškų kalinimo sąlygų, – teigė ji.
Ji sakė, kad daugiau nei 95 proc. apklaustų Ukrainos karo belaisvių pranešė patyrę kankinimus arba netinkamą elgesį.
Griebdavosi seksualinės prievartos
Pasak jos, daugiau nei pusė taip pat pranešė apie seksualinę prievartą, įskaitant „prievartavimą, grupinį prievartavimą, nuogo mušimą, smūgius į lytinius organus, elektros iškrovas į lytinius organus ir spenelių sritį bei žeminantį seksualinio pobūdžio elgesį“.
Ji sakė, kad JT gavo „nuoseklius parodymus apie smarkius mušimus tokiais daiktais kaip lazdos, sunkūs diržai ir mediena, elektros smūgius, užpuolimus šunimis, inscenizuotas egzekucijas ir kitas kankinimų formas“.
Claudia Fuentes Julio sakė, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras taip pat fiksavo Rusijos ir trečiųjų šalių piliečių karo belaisvių, laikomų Ukrainoje, kankinimą ir netinkamą elgesį su jais, tačiau jų mastai iš esmės kitokie.
Ji teigė, kad apie pusė apklaustų Rusijos ir trečiųjų šalių piliečių belaisvių pranešė apie prievartą pradiniuose nelaisvės etapuose.
Į Rusiją lekia Ukrainos dronai ir raketos: kiek iš jų pramuša rusų oro gynybą
14:43
Nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos suaktyvino tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusijos ir Maskvos užimtas teritorijas, kad paprasti rusai pajustų karo pasekmes, kaip pastebi naujienų agentūra „Associated Press“, nėra aišku, ar šios pastangos iš tiesų gali būti sėkmingos.
Pasak analitikų, kol kas mažiau nei 10 proc. Ukrainos raketų ir dronų tesugeba prasiskverbti pro Rusijos gynybos sistemos tinklą.
Jackas Watlingas, Londono jungtinių paslaugų tarnybų (RUSI) analitinio centro vyresnysis mokslo darbuotojas, įvertino, kad Ukrainos smūgiai skirti paneigti idėjai, jog Rusija gali „tiesiog leisti karui tęstis“.
„Logiška, kad peržengus tam tikrą ribą tai veikia, bet ar jie sugebės pasiekti tą ribą – įdomus klausimas“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad tai priklauso ne tik nuo Ukrainos, ypač svarbi ir finansinė parama iš Europos sąjungininkių.
Nors daugumos Ukrainos smūgių nuotolis yra mažesnis nei 200 kilometrų, šiais metais smarkiai išaugo tolimojo nuotoliio smūgių skaičius.
Kaip pastebi organizacija „Armed Conflict Location & Event Data" (ACLED), liepos mėnesį tokių smūgių buvo tris kartus daugiau nei sausio mėnesį.
Į ką šaudo Ukraina
Agentūra „Associated Press“ išskyrė, kad Ukrainos smūgiai buvo sutelkti į keturias pagrindines kategorijas:
Pirma, Kyjivas sustiprino smūgius prieš naftos infrastruktūrą, siekdamas užkirsti galimybes Kremliui pasipelnyti iš kuro eksporto bei užtikrinti dyzelinio trūkumą eiliniams rusams.
Antra, Ukrainos pajėgos nuožmiai smūgiavo gynybos pramonės centrams, siekdamos pakenkti ilgalaikiam Rusijos pajėgumui gaminti ginklus, ypač naudodamas savo pačios raketas „Flamingo“.
Be tom liepos ir rugpjūčio mėnesiais Ukraina atakavo mažmeninės prekybos bendrovės „Wildberries“ logistikos centrus, siekdama pakenkti eiliniams rusams. Kyjivas pareiškė, kad ši įmonė padeda tiekti produkciją Rusijos kariuomenei. Maskva tai neigia.
Tuo pačiu Ukraina smūgiuoja oro gynybos sistemas ir radarams, taip bandydama atverti kelią savo ginkluotei, tai ypač aktualu Rusijos kontroliuojamoje Krymo teritorijoje.
5–9 proc. raketų
„Gegužę ir birželį Ukraina paskelbė, kad smogė keliems palydovinės, žvalgybinės ar radijo techninės žvalgybos objektams Rusijoje, tačiau AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos nerodė rimtų pažeidimų“, - rašoma straipsnyje.
Savo ruožtu Ukraina padvigubino gamybą, tačiau, kaip ir anksčiau, negalėdama pasigaminti tiek raketų, kiek jai reikia.
Ir nors Ukraina pradėjo spręsti savo raketų, tokių kaip „Flamingo“, navigacijos problemas, šie ginklai vis dar nėra tokie tikslūs – arba tokie nepastebimi – kaip jų vakarietiški analogai.
Tai dažnai reiškia, kad norint įveikti Rusijos priešlėktuvinę gynybą ir užtikrinti raketų prasiskverbimą, reikėtų paleisti šimtus dronų, įvertino žurnalistai.
„Tai brangus ir daug darbo reikalaujantis karo vedimo būdas, nes, pasak Watlingo, tik 5–9 proc. Ukrainos paleistų raketų įveikia Rusijos priešlėktuvinę gynybą“, - pabrėžiama straipsnyje.