Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Times“: Ukraina pradėjo naudoti kitos šalies dronus: ši gali sulaukti Rusijos atsako
10:11
Per pastaruosius šešis mėnesius Ukraina pradėjo naudoti Jungtinės Karalystės (JK) dronus smūgiams giliai Rusijoje, šeštadienį pranešė leidinys „Times“, cituodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šaltinius.
Laikraštį sekmadienį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Šiems smūgiams naudojamas bendrovės „BAE Systems“ reaktyvinis dronas „Nyan“, kurį išbandė JK Karališkasis jūrų laivynas, ir dar vienas nenurodytas dronas, pagamintas saugumo sumetimais neįvardytos įmonės.
Dauguma gilių smūgių misijų atliekamos naudojant ukrainietiškus dronus, tačiau ginkluotosios pajėgos taip pat pasiekė reikšmingos sėkmės su JK dronais, teigė aukšto rango Ukrainos kariuomenės šaltinis.
Pasak „Times“, tarp JK dronais paveiktų taikinių yra naftos perdirbimo gamyklos netoli Maskvos, Jaroslavlyje ir Volgograde.
Pranešama, kad dronas „Nyan“ taip pat buvo naudotas smūgiams kaimyniniam Rusijos Belgorodo miestui, esančiam netoli sienos su Ukraina.
Ukraina reguliariai vykdo smūgius giliai Rusijos teritorijoje ir okupuotose vietovėse: dronų atakos nukreiptos į karinius, pramoninius, o pastaruoju metu ir elektroninės prekybos sandėlius toli nuo fronto linijos jau penktus metus trunkančiame kare.
Reaguodama į tai, kad ukrainiečių pajėgos naudoja JK dronus, Rusija gali suintensyvinti hibridinį karą prieš JK, „Times“ sakė neįvardyti šaltiniai.
Aukšto rango gynybos šaltinis pridūrė, kad Maskva jau anksčiau nukreipė prieš JK savo kibernetines atakas ir šnipinėjimą.
Ukraina Kryme smogė pakrantės gynybos kompleksui
12:19
Sekmadienio naktį Ukrainos karinis laivynas okupuotame Kryme atakavo raketų sistemos „Bastion“ pozicijas. Apie tai pranešė pačios karinės jūrų pajėgos.
„Priešas patyrė didelių ginkluotės ir gyvosios jėgos nuostolių. Galutiniai priešo nuostoliai tikslinami“, – rašoma pranešime.
Karinio jūrų laivyno duomenimis, pakrantės raketų kompleksas „Bastion“ yra reta ir brangi ginkluotė, kuria Rusijos pajėgos apšaudo pietinius ir kitus Ukrainos regionus viršgarsinėmis raketomis „Onyx“ bei hipergarsinėmis raketomis „Zirkon“.
Anksčiau, kovo 24 d., Ukrainos gynybos pajėgos smogė eilei svarbių Rusijos kariuomenės karinių objektų, tarp jų ir pakrantės raketų komplekso „Bastion“ paleidimo įrenginiui.
Tuskas: Lenkija netrukus turės didžiausią kariuomenę Europoje
11:29
Lenkijos kariuomenė netrukus bus „didžiausia Europoje“, šeštadienį per šalies Ginkluotųjų pajėgų dienos iškilmes sakė lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Jį šeštadienį citavo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Lenkija savo augančią karinę galią pademonstravo rugpjūčio 15-ąją surengusi didelio masto karinį paradą Varšuvoje ir karinio jūrų laivyno paradą Gdynėje. Pasak Lenkijos spaudos agentūros (PAP), šventinėje eisenoje dalyvavo rekordinis skaičius – 300 – šarvuočių ir apie 2 tūkst. karių.
„Mūsų kariuomenė, mūsų ginkluotosios pajėgos netrukus bus didžiausios Europoje“, – per kalbą jūrų laivyno parade Gdynėje sakė D.Tuskas.
„Jau dabar galime pasakyti, kad kuriame pajėgas, kurios savo modernumu ir skaičiumi nulems regiono likimą, ir visas pasaulis tai vertina, ypač mūsų sąjungininkai“, – teigė jis.
Nuo 2014 iki 2025 metų Lenkija daugiau nei padvigubino savo ginkluotųjų pajėgų personalo skaičių – nuo maždaug 100 tūkst. iki 216 tūkst.; tai yra trečia pagal dydį kariuomenė NATO po JAV ir Turkijos.
Šiuo metu Varšuvos kovines pajėgas sudaro 220 tūkst. karių, šeštadienį sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Tikslas – turėti 300 tūkst. aktyvios tarnybos karių ir dar 200 tūkst. rezerve, teigė jis.
Lenkijos karinė galia yra labai svarbi užtikrinant saugumą palei rytinį NATO flangą, savo kalboje pabrėžė D.Tuskas. Jis tvirtino, kad Rusija išlieka didžiausia grėsmė Lenkijai, Europai ir NATO, nepaisant to, ką teigia kai kurie kraštutinių dešiniųjų nacionalistai Varšuvoje.
„Jūs žinote tas jėgas, tas politines partijas, tuos politikus, kurie nori įtikinti Lenkiją ir lenkus, kad pagrindinė mūsų problema yra Europa, kad Ukraina yra mūsų priešas, kad Europos Sąjunga nereikalinga, o Vokietija – didžiausias mūsų priešas“, – kalbėjo D.Tuskas.
„Ir kažkodėl jie pamiršta Rusiją, kaimynę, pavojingą kaimynę, kuri kariauja visai netoli mūsų sienų, ir kartais šis karas net peržengia mūsų sienas“, – teigė jis.
D.Tuskas turėjo omenyje pastarojo meto įtampą Lenkijos ir Ukrainos santykiuose, kurią pakurstė konservatyvios politinės frakcijos ir dėl kurios Lenkijoje padaugėjo smurto prieš ukrainiečius atvejų.
Prieš rinkimus – griežtesnis Kremliaus „ne“ deryboms: analitikai įvertino Rusijos strategiją
11:00
Kremliaus pareigūnai toliau teigia, kad Rusija neketina dalyvauti jokiose esminėse taikos derybose, kurios neatitiktų jos reikalavimo dėl visiškos Ukrainos kapituliacijos, nepaisant pakartotinių Ukrainos bandymų inicijuoti derybas, teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, kurią cituoja portalas „Ukrinform“.
Instituto analitikai pažymėjo, kad rugpjūčio 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, jog Rusija nėra pasirengusi sutikti su paliaubomis, kurios įšaldytų dabartinę fronto liniją, ir dar kartą patvirtino Rusijos ketinimą tęsti karą Ukrainoje, kol bus pasiektas „ilgalaikis, patikimas ir tvarus“ susitarimas jos pačios sąlygomis.
Be to, rugpjūčio 12 d. vykusiame susitikime su partijos „Vieningoji Rusija“ ekspertų taryba, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija sustabdys arba užbaigs karą Ukrainoje „išskirtinai“ savo sąlygomis, netiesiogiai nurodydamas maksimalistinius Rusijos karinius tikslus, kurių dalis yra visiška Ukrainos kapituliacija.
„Atrodo, kad Kremlius stiprina savo kategorišką derybų koncepcijos atmetimą, siekdamas sutelkti Rusijos visuomenę už promilitaristinę platformą prieš Valstybės Dūmos rinkimus, kurie vyks 2026 m. rugsėjo 18–20 dienomis“, – mano analitikai.
ISW pabrėžė, kad nuoseklus Kremliaus atmetimas visų Ukrainos pasiūlymų dėl paliaubų ir taikos susitarimo rodo nepalenkiamą Rusijos nenorą užbaigti karą bet kokiomis sąlygomis, kurios neatitinka jos maksimalistinių reikalavimų.
Instituto ekspertai taip pat pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą patvirtino savo įsipareigojimą taikos deryboms ir pasirengimą daryti reikšmingus kompromisus, kad užbaigtų karą, nepaisant Rusijos bandymų melagingai pavaizduoti Ukrainą kaip šalį, užimančią bekompromisę poziciją taikos pastangose.
Per rusų smūgius Ukrainoje žuvo žmogus, mažiausiai septyni sužeisti
08:59
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo vienas žmogus ir mažiausiai septyni buvo sužeisti, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe per bendrą balistinių raketų ir dronų ataką žuvo moteris ir šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
Miestas patyrė „bendrą balistinių raketų ir dronų ataką“, anksčiau platformoje „Telegram“ sakė vietos gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas, įspėdamas gyventojus, kad gali sekti naujos bangos.
Rusijos pajėgos mieste smogė dviem pramonės objektams, todėl buvo pradėtos gelbėjimo ir gaisrų gesinimo operacijos, teigė O. Vilkulas.
Kyjive pareigūnai paskelbė oro pavojų prieš pat 2 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, įspėdami apie balistinių raketų grėsmę.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje netrukus išgirdo kelis sprogimus.
Meras Vitalijus Klyčko sakė, kad Kyjivas yra „puolamas balistinėmis raketomis“, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
Per smūgius sostinės Obolonės ir Holosijivo rajonuose buvo sužeistas vienas žmogus ir kilo gaisrai negyvenamuose objektuose.
Centrinėje Poltavos srityje esantis Kremenčukas taip pat buvo užpultas, pranešė vietos pareigūnai, nepateikdami išsamios informacijos apie žalą ar aukas.
Tuo tarpu Rusijos pusėje Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė apie nuolatinį naktinį šimtų dronų puolimą prieš sostinę ir kelias valandas skelbė virtinę atnaujinimų.
Rusija savo kare prieš Ukrainą vis dažniau naudoja ilgojo nuotolio raketas, o Kyjivas atsako dronų smūgiais giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant daugkartinius bandymus atakuoti sostinę.
Ukraina vis dažniau taikosi į karinius, pramoninius ir logistikos objektus giliai Rusijoje, teigdama, kad jos smūgiai yra atsakas į nuolatinį Maskvos bombardavimą Ukrainos miestuose ir infrastruktūroje.
Rumunijos oro erdvę pažeidė dronas: Ispanijos naikintuvas jį numušė
08:50 Atnaujinta 08:53
Rumunijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad Ispanijos naikintuvas numušė droną, pažeidusį šalies oro erdvę netoli sienos su Ukraina ir Moldova.
Iš Moldovos įskridusį droną perėmė NATO misijoje dalyvaujantis F-18 lėktuvas 5 val. 1 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, sakoma ministerijos pranešime.
Priduriama, kad nuolaužos nukrito negyvenamoje Galacio srities teritorijoje, netoli Ukrainos sienos.
Rytinė Rumunijos pakrantė prie Juodosios jūros yra visai netoli tų vietų, kurios dažnai tampa išpuolių taikiniais.
Nuo 2023 metų, po Rusijos atakų prieš Ukrainos uostus prie Dunojaus upės, esančius kitoje sienos pusėje, pareigūnai ne kartą pranešė apie Rumunijos teritorijoje rastas dronų nuolaužas.
Praėjusį mėnesį Rumunija pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais numušė droną, jam įskridus į šalies oro erdvę maždaug 100 km nuo Bukarešto.
Apie panašius incidentus anksčiau pranešta ir kitur rytiniame NATO flange, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.
Penktadienį NATO pranešė, kad Aljanso oro policijos misijoje dalyvaujantys Italijos naikintuvai numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną.
Šimtai dronų skriejo Maskvos srities link: liepsnose paskendo didžiausias „Wildberries“ sandėlis
08:27 Atnaujinta 11:41
Ukrainos pajėgos sekmadienio naktį surengė masinę ataką, kurios metu taikėsi į didžiausios Rusijos internetinės parduotuvės „Wildberries“ sandėlį bei Maskvos srities miestus, pranešė stebėsenos kanalai.
Ukraina naktį į Maskvos regioną paleido 600 dronų, sužeisti trys žmonės, sekmadienį pranešė Rusijos sostinės meras.
„Nuo vakarykščio vakaro iki šiandienos 6 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku Maskvos regiono link skrido 600 dronų, iš kurių 201 buvo sunaikintas Maskvos regione“, – valstybės remiamoje platformoje MAX paskelbė meras Sergejus Sobianinas.
Ankstesniame įraše S.Sobianinas teigė, kad „MKAD apylinkėse buvo sužeisti trys žmonės, jiems teikiama visa reikalinga pagalba“, turėdamas omenyje teritoriją Maskvos žiedinio kelio ribose.
Kaip skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, citavęs stebėsenos kanalą „Exilenova Plus“, ukrainiečių pajėgoms smogus į Rusijos internetinės mažmeninės prekybos įmonės „Wildberries“ sandėlį Koledino kaime netoli Maskvos, kilo gaisras.
Remiantis kanalo „Astra“ analize, Koledino mieste dega „Wildberries“ logistikos kompleksas. Tai didžiausias bendrovės sandėlis – jo plotas siekia daugiau nei 200 000 kv. m.
Pranešama, kad Domodedovo mieste atakos metu taip pat užsidegė gamybos ir logistikos kompleksas „Severnoye Domodedovo“.
Pasak „Exilenova Plus“, apie Ukrainos smūgius ir oro gynybos sistemų darbą taip pat pranešta Čechovo mieste.
Rusijos pietinėje Rostovo srityje, besiribojančioje su Ukraina, per naktinę ataką trys žmonės žuvo, dar vienas buvo sužeistas, pranešė regiono pareigūnai.
„Gydytojai teikia visą reikalingą pagalbą“, – teigė Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras.
Pasak jo, rusų pajėgos sunaikino daugiau kaip 150 dronų ir raketų virš trijų pietinio regiono miestų ir devynių rajonų.
J.Sliusaro teigimu, per atakas apgadinti gyvenamieji ir pramoniniai pastatai Kamensko rajone.
Kelių Kamensko-Šachtinskio miesto pastatų stogai buvo apgadinti, o daugiabutyje ir miesto geležinkelio stotyje išdaužti langai, nurodė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina vykdo smūgius giliai Rusijos teritorijoje: dronų atakos nukreiptos į karinius, pramoninius, o pastaruoju metu ir elektroninės prekybos sandėlius toli nuo fronto linijos jau penktus metus trunkančiame kare.
Ukrainos žvalgyba: Rusija jau gamina daugiau reaktyvinių atakos dronų nei įprastų
08:20
Rusijoje išaugo reaktyvinių „Shahed“ tipo atakos dronų „Geran-4“ ir „Geran-5“ gamyba. Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, jų jau pagaminama daugiau nei „Geran-2“ bepiločių su įprastais vidaus degimo varikliais, skelbia karinis portalas „Militarnyi“.
Rusijos kariuomenės naudojamų reaktyvinių bepiločių skaičius ėmė palaipsniui augti 2026 metų pradžioje, o birželį ir liepą jų naudojimas smarkiai išaugo.
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) vertinimu, Rusijos pramonė per mėnesį pagamina apie 3 tūkst. reaktyvinių atakos dronų „Geran-4“ ir „Geran-5“ bei apie 2,8 tūkst. „Geran-2“.
Manoma, kad dalis gamybos pajėgumų buvo perorientuota būtent į reaktyvinių dronų gamybą.
Portalas primena, kad šie dronai gaminami „Alabugos“ pramoninėje zonoje. Tuo metu „Garpija“ šeimos dronai gaminami Iževsko elektromechaninėje gamykloje „Kupol“.
Naujos kartos „Geran“
Turboreaktyviniai „Geran-4“ ir „Geran-5“ yra vieni naujausių Rusijos sukurtų bepiločių, atsiradusių Maskvai gavus iš Irano „Shahed“ technologijas ir jas toliau modernizavus.
„Geran-4“ iš esmės plėtoja reaktyvinio „Geran-3“ koncepciją. Jo fiuzeliažas pritaikytas didesniam skrydžio greičiui, o variklis – galingesnis.
Bepiločio sparnų mojis siekia apie 3 metrus, ilgis – apie 3,5 metro. Šie matmenys panašūs į ankstesnės versijos, tačiau didžiausia kilimo masė padidėjo nuo 350 iki 450 kilogramų.
„Geran-4“ montuojamas kiniškas turboreaktyvinis variklis, kurio trauka siekia 160 kgf. Tai dvigubai daugiau nei kiniško „Telefly JT80“ variklio, naudoto „Geran-3“.
Dėl to kreiserinis drono greitis padidėjo iki 350–500 km/val., o skrydžio nuotolis – iki 850 kilometrų.
„Geran-5“ labiau primena sparnuotąją raketą
„Geran-5“ konstrukcija jau iš esmės kitokia. Jo kūrėjai atsisakė ankstesniems modeliams būdingos aerodinaminės schemos.
„Pagal korpuso formą naujasis aparatas labiau primena sparnuotąją raketą nei dronus su delta formos sparnais“, – rašo „Militarnyi“.
„Geran-5“ naudojamas kiniškas reaktyvinis variklis „Telefly TF-TJ2000A“, kurio trauka siekia 200 kgf.
Dronas gali gabenti 90 kilogramų kovinę galvutę, o deklaruojamas jo smūgio nuotolis siekia apie 1 tūkst. kilometrų.
