- Putinas svarsto naują mobilizaciją: analitikai įvertino, ar tai pakeistų karo eigą
- Gelbėjimosi ratas apsisuko kitu galu: Rusijos importuotas benzinas pasirodė esąs dvigubai brangesnis
- Netikėta įtakingo Kremliaus bankininko prognozė: „Mes nelaimėsime“
- Vienas kruviniausių mėnesių Rusijai: Putinas imasi desperatiškų žingsnių
- „Times“: Ukraina pradėjo naudoti kitos šalies dronus: ši gali sulaukti Rusijos atsako
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Netikėta įtakingo Kremliaus bankininko prognozė: „Mes nelaimėsime“
16:06
Pagrindinio Rusijos valstybinio banko „Vnešekonombank“ (VEB) vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačius pareiškė, kad Rusija negalės laimėti ilgai trunkančio karo prieš Vakarų remiamą Ukrainą, ir kad šalis neišvengiamai artėja prie stambaus masto socialinės krizės, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi „The Moscow Times“.
Pasak ekonomisto, Rusijos ekonomika patiria vis didesnius nuostolius dėl Vakarų sankcijų ir Ukrainos smūgių uostams, infrastruktūrai, chemijos gamykloms bei naftos perdirbimo įmonėms. A.Klepačius pripažino, kad Rusija pralaimi technologinę ir ekonominę konkurenciją ne tik JAV bei Kinijai, bet ir Ukrainai.
Putinui tai – silpniausia Europos grandis: davė įsakymą dar šiemet sužlugdyti NATO
23:11
Savo dvasia tai labai priminė vasaros stovyklą – čia netrūko kepsnių vakarėlių ir paplūdimio tinklinio turnyrų, o sveikatingumo kompleksas lankytojus pasitiko šūkiu „Atsipalaiduok ir pramogauk“. Programoje atokioje Serbijos vietovėje dalyvavę vyrai ir moterys ne tik linksminosi. Jie mokėsi veržtis pro policijos užtvaras ir padeginėti pastatus. Jie vilkėjo neperšaunamomis liemenėmis ir treniravosi su automatais.
Kaip paaiškėjo, jų vadovai buvo agentai susiję su Rusijos karine žvalgyba, žinoma kaip GRU. Trijų šalių žvalgybos pareigūnų, apibūdinusių šią veiklą, teigimu, jų siekis buvo išugdyti drausmingų smogikų branduolį, apmokytą kištis į rinkimus.
Tikslas – nedidelė Moldova. Šalis, kurioje gyvena apie 3 milijonus žmonių, turinti ypatingą svarbą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
Kremliaus kampanija apėmė ir kitoms Vakarų šalims jau pažįstamus metodus tokius, kaip kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos. Vis dėlto Moldovoje ši intervencija nuėjo bene toliausiai – neskaitant pačios Ukrainos. Trijų Vakarų žvalgybos pareigūnų vertinimu, tai yra vienas plačiausių ir įžūliausių iki šiol užfiksuotų sąmokslų, kaip V.Putinas siekia destabilizuoti Vakarus.
Sybiha: Rusija bando paversti Juodąją jūrą spaudimo ir bauginimo įrankiu
22:37
Rusijos atakos prieš Ukrainos uostus ir civilinius laivus Juodojoje jūroje kelia tiesioginę grėsmę viso pasaulio maisto saugumui, po pokalbio su Graikijos kolega Georgiosu Gerapetritisu pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Ukrainai ir Graikijai – dviem jūrų valstybėms – laivybos laisvė yra principinis ir saugumo klausimas. Rusija bando paversti Juodąją jūrą, gyvybiškai svarbią arteriją, jungiančią šalis, rinkas ir žmones, dar vienu spaudimo ir bauginimo įrankiu“, – pabrėžė A.Sybiha.
Jis pažymėjo, kad Graikijos ministro dėmesį atkreipė į saugumo klausimus Juodojoje jūroje bei papasakojo apie nuolatinių Rusijos atakų prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą pasekmes.
„Augantis Rusijos raketų ir dronų teroro mastas paverčia Ukrainos dangaus apsaugos stiprinimą neatidėliotinu prioritetu“, – reziumavo A.Sybiha.
Rugpjūčio 13 d. „Reuters“ pranešė, kad Ukraina per trečiąją šalį perdavė Rusijai pasiūlymą abipusiai nutraukti atakas prieš civilinius objektus Juodojoje jūroje.
Europos alternatyva „Patriot“: Ukrainos „Freyja“ sėkmė priklauso nuo vieno klausimo
22:20
Ukrainos įmonė „Fire Point“ kartu su dešimčia Europos šalių kuria naują priešraketinės gynybos sistemą „Freyja“ ir perimamąją raketą „FP-7X“, siekdama sukurti prieinamesnę alternatyvą JAV „Patriot“ sistemai ir užtikrinti didelio masto serijinę gamybą. Nors Ukrainos pusėje išbandyti elementai yra paruošti serijinei gamybai, o tikslas – pagaminti ne mažiau kaip 2000 perimamųjų raketų per metus, projekto sėkmė pirmiausia priklauso nuo Europos partnerių, rašo „Postimees“.
"Postimees" išsamiai pasakoja, kaip Ukraina ir Europa ieško galimybių sukurti savo „Patriot“ alternatyvą.
„Fire Point“siekia pagaminti 2 tūkst. perimamųjų raketų per metus ir pristatyti pirmąjį veikiantį prototipą 2027 m. pirmąjį pusmetį.
„Freyja“ projekte dalyvauja Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, Danija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija ir Švedija.
Putinas svarsto naują mobilizaciją: analitikai įvertino, ar tai pakeistų karo eigą
19:31
Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios patyrė apie 1,4 mln. karių (žuvusių ar sužeistų) nuostolių mūšio lauke, o 2026 m. jos nuostoliai vidutiniškai sieks apie 30 000 karių per mėnesį. Šiame kontekste Maskva po rudenį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų gali rengti naują mobilizacijos bangą, praneša leidinys „Forbes“.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vertinimu, Rusijos ir Ukrainos karinio personalo nuostolių santykis yra maždaug 8:1.
Kartu Karo tyrimų institutas (ISW) pažymi, kad, nepaisant milžiniškų nuostolių, Rusijai per 2026 m. pavasario ir vasaros puolimo kampanijas nepavyko pasiekti reikšmingos operacinės sėkmės.
Nuostoliai neapsiriboja personalu. Rusija taip pat neteko nemažai karinės technikos ir Juodosios jūros laivyno laivų, o Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai sukūrė papildomą spaudimą Rusijos ekonomikai.
Rusijoje gali būti paskelbta nauja mobilizacija
Didėjant nuostoliams ir kylant problemoms dėl karinio verbavimo, Rusijos valdžia gali svarstyti naują mobilizacijos bangą.
Portalas „Meduza“ anksčiau pranešė, kad Rusijos pareigūnai svarsto galimybę tokią mobilizaciją surengti po rudenį vyksiančių rinkimų. ISW taip pat pranešė, kad Kremlius svarsto įvairius variantus, kaip užtikrinti galimos mobilizacijos paramą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalinę mobilizaciją paskutinį kartą paskelbė 2022 m. rugsėjį. Tuomet buvo planuojama pašaukti 300 000 rezervistų. Nuo tada Maskva savo karinius poreikius daugiausia stengėsi tenkinti savanoriais, siūlydama jiems dideles išmokas, atlyginimus ir mokesčių lengvatas.
Tačiau, kaip rašo Vakarų žiniasklaida, savanoriškas verbavimas Rusijoje pastaruoju metu sulėtėjo.
Rusai pavargo nuo karo, bet neprotestuoja
Ekspertai pažymi, kad Rusijos visuomenė vis labiau pavargsta nuo karo, tačiau tai nebūtinai reiškia pasirengimą protestuoti prieš Kremlių.
Kovo mėnesį atlikta Levados centro apklausa parodė, kad 67 proc. rusų mano, jog taikos derybos su Ukraina yra būtinos, tuo tarpu tik 24 proc. pasisakė už karo veiksmų tęsimą.
Kartu ekspertai teigia, kad nuovargis nuo karo automatiškai nereiškia, jog rusai yra pasirengę reikalauti jo pabaigos bet kokiomis sąlygomis.
„Rusai apskritai yra pavargę nuo karo ir nori, kad jis baigtųsi. Jie puikiai suvokia, kad visapusiškas karas prieš Ukrainą, prasidėjęs 2022 m., jau truko ilgiau nei „Didysis Tėvynės karas“ prieš nacistinę Vokietiją. Tačiau šis nuovargis nuo karo nereiškia, kad rusai nori taikos bet kokia kaina ar kad jie protestuos prieš karą“, – sakė Brianas Tayloras, Sirakūzų universiteto Moynihano pasaulio reikalų instituto direktorius.
Kodėl Kremliui gali prireikti mobilizacijos
Analitikai teigia, kad papildomi kariai galėtų būti dislokuoti visų pirma tam, kad būtų tęsiamas puolimas Donbase.
Rusijos vadovybė ne kartą skelbė ketinanti nustatyti visišką kontrolę Donecko ir Luhansko srityse. Tačiau Rusijos armijos veržimasis šia kryptimi išlieka lėtas ir sukėlė didelių nuostolių.
Pasak Andrew D'Anieri, Atlanto tarybos Eurazijos centro direktoriaus pavaduotojo, Kremlius gali tikėtis, kad mobilizacija padės padidinti karių skaičių ir galiausiai pasiekti deklaruojamus tikslus.
„Jei Putinas nuspręs mobilizuoti, jis tai darys todėl, kad mato tame pranašumą mūšio lauke. Jis ne kartą yra sakęs, kad Maskva nori užimti visą Donecko ir Luhansko sritis. Rusijos pažanga šiose srityse jau kelerius metus yra itin lėta ir itin brangiai kainuojanti. Kol kas jie naudojo „mėsmalės“ taktiką – mesdami į mūšį tiek vyrų, kiek reikia – siekdami įgyvendinti šiuos tikslus. Galbūt Kremlius mano, kad mobilizacija galiausiai padės jiems užimti šias teritorijas, nors mūšio lauko duomenys rodo, jog tai mažai tikėtina“, – pastebėjo ekspertas.
Kartu ekspertai mano, kad net nauja mobilizacijos banga vargu ar iš esmės pakeis karo eigą, nes vien tik karių skaičiaus padidėjimas negarantuoja Rusijai proveržio fronte.
Rusijos žiniasklaida skelbia, kiek dronų per 24 val. paleido Ukraina
19:04
Mažiausiai šeši žmonės žuvo Rusijoje po to, kai Ukraina per 24 valandas paleido beveik 1 500 dronų, rašo portalas „Sky News“.
Remiantis Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, Ukraina, atsakydama į pastarojo meto Rusijos balistinių raketų atakas, paleido 1 478 dronus ir mažiausiai devynias sparnuotąsias raketas.
Anot žiniasklaidos, per pastarąją parą surengtos atakos tapo viena didžiausių Ukrainos smogiamųjų operacijų šiame kare.
Pasak vietos gubernatoriaus Jurijaus Sliusario, penki žmonės žuvo Rusijos pietvakariuose esančiame Rostovo regione.
Maskvos srityje taip pat žuvo 83 metų vyras, dronui, kaip pranešama, pataikius į jo namus.
Po Rusijos atakos užsiliepsnojo legendinis Kyjivo knygų turgus
18:58
Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad sekmadienio naktį po Rusijos atakos Kyjive buvo sužeisti trys žmonės, o Ukrainos sostinėje kilo gaisrai, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
„Suspilne“ duomenimis, po atakos kilo gaisras knygų turguje, esančiame netoli „Pochaina“ metro stoties. Liepsnos sunaikino kelias prekyviečių eiles, knygas ir pardavėjų turtą. Ataka taip pat apgadino įėjimą į metro stotį ir netoliese esančias mažmeninės prekybos vietas.
Leidykla „Nash Format“ pranešė, kad nukentėjo ir jų biuras netoli stoties: keliose patalpose išmuštos sienų dalys, pažeistos lubos, sunaikinti arba išvartyti baldai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko taip pat informavo apie gaisrus negyvenamosios paskirties objektuose.
Portalo „Chytomo“ teigimu, 1997 m. įkurtas „Pochaina“ knygų turgus kadaise buvo vienas didžiausių Ukrainoje ir gerai žinoma vieta Kyjivo knygų entuziastams. Jame veikė šimtai prekybos vietų, kuriose savo produkciją siūlė daugiau nei 120 leidyklų.
Šis smūgis yra dalis platesnės Rusijos atakų tendencijos, nukreiptos prieš Ukrainos leidybos ir knygų pramonę. Ukrainos knygų instituto duomenimis, vien per liepą Rusijos atakos sunaikino daugiau nei 1,5 mln. Ukrainos knygų.
Šie išpuoliai taip pat vertinami kaip šimtmečius trunkančių Rusijos pastangų slopinti Ukrainos kultūrą ir identitetą dalis.
Miesto centre maždaug 2.50 val. vietos laiku buvo girdimi keturi sprogimai.
Pečersko rajone per tris minutes nuo oro pavojaus paskelbimo nugriaudėjo šeši sprogimai.
„Kyiv Independent“ reporterio teigimu, 9:49 val. mieste vėl buvo girdimi sprogimai ir dronų garsai.
NATO atstovas: Rumunijoje numuštas dronas tikriausiai yra rusiškas
17:39
Rumunijoje sekmadienį numuštas dronas tikriausiai yra rusiškos kilmės, pareiškė NATO Europos štabo atstovas spaudai, JAV pulkininkas Martinas O'Donnellas, kurį, remdamasis agentūros „Reuters“ pranešimu, cituoja ukrainiečių portalas „Evropeiska Pravda“.
Kalbėdamas apie droną, kurį virš Rumunijos numušė Ispanijos naikintuvas, NATO atstovas sakė, kad Aljansas nuolat yra padidintos parengties būsenoje ir yra pasirengęs gintis nuo bet kokios grėsmės.
„Papildomos sekmadienį įvykusio incidento aplinkybės vis dar tiriamos, tačiau, sprendžiant iš viso, dronas yra rusiškas“, – teigė M.O'Donnellas.
Rumunijos gynybos ministerija nepatikslino drono kilmės, pareiškusi, kad jį aptiko radarai, kai jis įskrido į šalį iš kaimyninės Moldovos už 24 km į šiaurę nuo Galacio miesto Rumunijos rytuose.
Rumunija, turinti 614 km bendrą sausumos sieną su Ukraina, per pastaruosius ketverius metus ne kartą buvo pranešusi apie Rusijos dronų įsibrovimus į šalies oro erdvę. Taip pat buvo rasta minų, plūduriuojančių Juodojoje jūroje palei pagrindinius prekybos ir energetikos maršrutus, rašo ukrainiečių portalas.
Anksčiau sekmadienį NATO misijoje dalyvaujantis Ispanijos naikintuvas „F-18“ numušė nežinomą droną, pažeidusį Rumunijos oro erdvę netoli sienos su Ukraina ir Moldova.
Gelbėjimosi ratas apsisuko kitu galu: Rusijos importuotas benzinas pasirodė esąs dvigubai brangesnis
17:17
Indiško benzino siuntos, kurias Rusija pradėjo pirkti liepą, siekdama išspręsti kilusį degalų trūkumą, kol kas nepasiekė nei degalinių, nei didmeninės rinkos, rašo „The Moscow Times“.
„InfoTEK“, remdamasis šaltiniais įmonėse, praneša, kad indiškas benzinas įstrigo Murmansko uoste – jis iš tanklaivių nėra iškraunamas nes naftos kompanijos negali susitarti dėl kainos.
Šiaurės Korėjos lyderis Vladimirui Putinui sako, kad didžiuojasi tvirtais jų šalių ryšiais
16:43
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, jog „didžiuojasi“ tvirtais jų šalių tarpusavio ryšiais, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Pasak analitikų, nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo viena iš pagrindinių Kremliaus sąjungininkių. Jų teigimu, Pchenjanas siunčia karius į Rusijos karą Ukrainoje mainais į ekonominę naudą bei karines technologijas.
„Visada didžiuojuosi galėdamas tikėtis dar puikesnės dvišalių santykių ateities, kartu su jumis puoselėdamas Šiaurės Korėjos ir Rusijos tarpusavio ryšius, kurie tęsia bendros kovos istoriją“, – parašė Kim Jong Unas savo laiške V.Putinui, kurį savo pranešime anglų kalba citavo oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Kim Jong Unas pridūrė, jog „tvirtai tiki“, kad, „išmintingai vadovaujama“ V.Putino, Rusija klestės ir gins savo „teritorinį vientisumą“.
Tuo metu V.Putinas penktadienį Kim Jong Unui pristatytame laiške, skirtame paminėti Korėjos išvadavimą iš Japonijos kolonijinės valdžios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, pažymėjo, kad dviejų šalių tarpusavio santykiai pasiekė „aukštą strateginės partnerystės lygį, kuris neturi precedento“.
„Mūsų valstybės aktyviai bendradarbiauja visose srityse, kartu dėdamos bendras pastangas užtikrinti regioninį saugumą ir stabilumą“, – parašė Rusijos lyderis.
Šis apsikeitimas laiškais įvyko po to, kai Ukraina šį mėnesį apkaltino Maskvą paleidus Šiaurės Korėjos balistines raketas per smūgį, kurio metu žuvo mažiausiai devyni žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti.
Kyjivas taip pat neseniai pareiškė, kad į Rusiją rengiamasi nusiųsti iki 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, nors nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų ar dislokavimo terminų.
Apie tai pareiškęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Seulo patiekti oro gynybos sistemų, kad Kyjivas galėtų apsiginti nuo Rusijos raketų, tačiau Pietų Korėja į šį prašymą neatsakė.
Vienas kruviniausių mėnesių Rusijai: Putinas imasi desperatiškų žingsnių
14:57
Liepa buvo vienas kruviniausių mėnesių Rusijai nuo karo su Ukraina pradžios. Rusijos kariuomenė patyrė didžiulių nuostolių mūšio lauke, o Kyjivas pasiekė didžiausius teritorinius laimėjimus per daugiau nei metus, rašo laikraštis „The New York Post“.
Praėjusį mėnesį Rusija mūšio lauke neteko 42 860 žmonių – žuvusių ir sužeistų. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2025 m. sausio ir ketvirtasis kruviniausias mėnuo Rusijai nuo karo pradžios 2022 m.
Ekspertų vertinimu, bendras Rusijos nuostolių skaičius artėja prie 1,5 mln. karių, o verbavimas tampa vis didesne problema Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tačiau esant karių trūkumui, jis gali būti priverstas artimiausiu metu pradėti taikos derybas, pabrėžia leidinys.
Leidinys pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais V.Putinas apimtas tokios desperacijos, kad buvo priverstas vilioti savo tautiečius į karą melagingais „ramios tarnybos“ pažadais arba verbuoti afrikiečius panašiomis apgaulingomis schemomis.
Ukraina, savo ruožtu, teigia išvadavusi apie 780 kv. km pietiniame fronte, atkovojusi 26 gyvenvietes išilgai fronto linijos ir grąžinusi jas į visišką Ukrainos kontrolę.
Ukrainos pajėgos pietiniame fronte, netoli Dnipropetrovsko, Donecko ir Zaporižios regionų sankirtos, atstūmė Rusijos kariuomenę daugiau nei 11 km., ir šie smulkūs išpuoliai pamažu griauna Rusijos kontrolę.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad po Rusijoje surengtų parlamentinių rinkimų planuojama vykdyti dar vieną rusų mobilizacijos bangą. Jis taip pat sakė, kad Rusija nori gauti dar 30 tūkst.karių iš Šiaurės Korėjos ir jau ruošiasi juos priimti.
