- Zelenskis: Ukraina kartu su JAV ir Europa parengė karo užbaigimo planą
- Rusijos Dūmoje – apie tai, kada baigsis karas: paminėjo ir Lietuvos kaimynus
- Paaiškėjo skandalingi faktai apie vieną „Pussy Riot“ narę
- Dmitrijus Kiseliovas atleistas iš laidos „Vesti nedeli“
- Prakalbo bombos sprogimą Monake išgyvenęs Ukrainos milijardierius
isas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Neplanuotas Rusijos prašymas – kreipėsi į dar vieną šalį
08:50
Pirmą kartą istorijoje Rusijai teko pirkti benziną iš Turkijos – šalies, kuriai pati daugelį metų tiekė naftos žaliavą ir kurą.
Kaip rašo laikraštis „Kommersant“, pirmasis tanklaivis su 50 tūkst. tonų benzino partija iš Turkijos į vieną iš Rusijos Baltijos jūros uostų atplauks iki rugpjūčio pabaigos.
Kurą gabena tanklaivis „Wendrix“, pakrautas Turkijos Mersino uoste, yra įtrauktas į Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos sankcijų sąrašus.
Tai jau penktoji benzino importo siunta nuo liepos mėnesio, pažymėjo „Kommersant“.
Rugpjūčio pradžioje Murmanske buvo iškrautas pirmasis tanklaivis su benzinu iš Indijos, kurį išsiuntė bendrovei „Rosneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla „Vadinar“. Be to, Rusija įsigijo benzino ir Maroke, tačiau tikroji jo kilmė nežinoma: vienintelė šalies naftos perdirbimo gamykla uždaryta 2015 m.
Rugpjūtį Rusija padidins importuojamo kuro pirkimus iki 270 tūkst. tonų, anksčiau teigė naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai. Apie trečdalį šio kiekio užtikrins Indija, kuri pati perka rusišką naftą su nuolaidomis. Likusią siuntų dalį sudaro naftos produktai, kurie buvo perkrauti iš iš laivo į laivą prie Pietų Korėjos ir Malaizijos krantų.
„NEFT Research“ išorės ryšių vadovas Dmitrijus Prokofjevas įvertino, kad šiuo metu Rusija pajėgi padengti tik 65–75 proc. benzino suvartojo poreikių šalies viduje. O naftos perdirbimo apimtys šalyje laikosi ties dviejų dešimtmečių minimumu ir trečdaliu atsilieka nuo sezoninės normos – apie 4 mln. barelių per dieną.
Nauja degalų stygiaus banga jau apėmė mažiausiai 14 regionų visoje šalyje, įskaitant Maskvą, kur prie degalinių vėl nusidriekė kelių kilometrų eilės. Tuo tarpu didžiosios naftos bendrovės įvedė degalų pardavimo apribojimus.
Oficialūs benzino pardavimo apribojimai galioja Lipecko, Kalugos, Orenburgo, Leningrado, Samaros srityse, taip pat Užbaikalėje.
Remiantis platformos „GdeBenz“ duomenimis, rugpjūčio 16 d. daugiau nei 70 proc. Rusijos degalinių neturėjo benzino ar dyzelino, o per savaitę jų dalis padidėjo 13 proc.
Nuo rugpjūčio pradžios ne mažiau kaip penkios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos sustabdė degalų gamybą dėl Ukrainos dronų smūgių.
Panašu, kad ir rugsėjo mėnesį naftos bendrovės negalės pašalinti stygiaus savo gamybos sąskaita. Pagal optimistinį scenarijų degalų gamyba padidės 10–15 proc., laikraščiui „Kommersant“ teigė šaltiniai pramonės sektoriuje. Dabartiniai importo kiekiai taip pat nepadės užpildyti šio trūkumo, pridūrė D.Prokofjevas iš „NEFT Research“.
Britų premjeras turi misiją: vyksta į JAV, kad priverstų Trumpą apsigalvoti
09:51
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė, kad rugsėjį kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais planuoja vykti į Jungtines Valstijas, kur bandys įtikinti prezidentą Donaldą Trumpą prieš žiemą suteikti Ukrainai amerikietiškų „Patriot“ sistemų raketų atsargų, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak premjero, ši kelionė galėtų įvykti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke metu.
„Dar nepatvirtinau visų detalių, bet, tikriausiai, vyksiu, ypač po šiandienos pokalbio. Po šiandienos susitikimo aiškiai suprantu, ką turiu daryti per artimiausias kelias savaites“, – pabrėžė jis.
Pirmadienį A.Burnhamas surengė pirmąjį savo užsienio vizitą po to, kai perėmė ministro pirmininko postą iš Keiro Starmerio, ir apsilankė Kyjive, kur derėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Jis buvo „labai optimistiškai nusiteikęs“ ir išreiškė įsitikinimą, kad problema dėl raketų perėmėjų trūkumo, skirtų atremti Rusijos balistinius smūgius, „gali būti išspręsta“.
Europos lyderiai taip pat svarsto galimybę kitą „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą surengti per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, pridūrė A.Burnhamas. Vienas iš pagrindinių klausimų galėtų būti JAV „Patriot“ raketų-perėmėjų paieška, taip pat papildomų atsargų kitose šalyse analizė.
„Atrodo, kad tai bus labiausiai tikėtina tolesnių veiksmų kryptis. Kol kas tai nėra patvirtinta, bet, atrodo, būtent šiam variantui pritaria dauguma susirinkusiųjų“, – pažymėjo jis.
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė neturi savo arsenale Ukrainai reikalingų „Patriot“ raketų, todėl kitos Europos valstybės turėtų aktyviau prisidėti prie jų tiekimo.
„Yra ir kitų veikėjų, kurie galėtų padėti ir kuriems mes turime įtakos. Tikriausiai tai bus sprendimas, apimsiantis daug lygmenų ir daug derybų“, – pridūrė A.Burnhamas.
Kaip pirmadienį pažymėjo laikraštis „The Telegraph“, Jungtinės Karalystės sprendimas perduoti Kyjivui įslaptintą „SCALP“ raketų technologiją, kad jų surinkimo linijos galėtų atsirasti Ukrainoje, atkartoja ankstesnę Londono politiką, kai jis sutiko perduoti ukrainiečiams raketas „Storm Shadow“ („SCALP“), davė leidimą smūgiuoti taikiniams okupuotose teritorijose bei perdavė tankų „Challenger“. Visi šie žingsniai įkvėpė kitas Ukrainos sąjungininkes pasekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu.
Skandalingi Kanye Westo planai Rusijoje žlugo: sprendimas priimtas po „skambučio iš viršaus“
09:38
Amerikiečių reperio Ye, anksčiau žinomo kaip Kanye Westas, planuotas koncertas Sankt Peterburge neįvyks. Nors renginys buvo aktyviai reklamuojamas, arenos atstovai pareiškė taip ir nepasirašę nuomos sutarties su organizatoriais.
„The Moscow Times“ rugpjūčio 24 d. pranešė, kad pasirodymai turėjo įvykti spalio 10–11 dienomis „Gazprom Arena“ stadione, o renginio organizatoriumi nurodyta Maskvoje veikianti „Say Agency“. Vis dėlto arena pareiškė, kad jokios nuomos sutarties su organizatoriais nepasirašė, todėl renginio priimti negali, rašo united24media.com.
Remiantis leidinio informacija ir portalo „Fontanka“ duomenimis, sprendimas atšaukti koncertą buvo priimtas po „skambučio iš viršaus“ Maskvoje. Skelbiama, kad organizatoriai prieš pradėdami pardavinėti bilietus nebuvo gavę visų reikiamų institucijų, įskaitant Sankt Peterburgo kultūros komitetą, leidimų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvoje – netikėtas svečias: pirmas toks vizitas nuo karo pradžios
08:58
Siekdamas palaikyti dialogą su Maskva itin įtemptų tarptautinių santykių fone, į Rusiją pirmadienį atvyko aukščiausio rango Vatikano diplomatas.
Užsienio reikalų ministras arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris yra aukščiausio rango Vatikano pareigūnas, lankantis šią šalį nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
P.R.Gallagheris antradienį susitiks derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Vizito programa, numatyta iki ketvirtadienio, apima susitikimus su Maskvos patriarchato atstovais ir vietos katalikų bendruomene.
Šis vizitas – pirmasis nuo 2021 metų lapkričio, kai dar nebuvo kilęs konfliktas Ukrainoje – atitinka Vatikano diplomatijos tradiciją, pabrėžiančią aktyvų neutralumą ir atsisakymą nutraukti ryšius su konflikto šalimis.
Šventasis Sostas skatina humanitarines iniciatyvas tarp abiejų pusių, pavyzdžiui, kalinių mainus ar ukrainiečių vaikų repatriaciją, kartu ieškodamas galimybių taikos deryboms.
Vis dėlto dvišaliai santykiai išlieka trapūs, ypač dėl stačiatikių bažnyčios ir patriarcho Kirilo suartėjimo su Kremliumi.
Santykius dar labiau apkartino 2022 metais popiežiaus Pranciškaus išsakyta pastaba Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“, kad patriarchas neturėtų būti V.Putino „altoriaus berniuku“.
Liepą Vatikano pasiuntinys Ukrainoje, italų kardinolas Matteo Zuppi, nuvyko į Kyjivą, kur perdavė popiežiaus Leono XIV solidarumo žinią ir susitiko su rusų belaisviais.
Diplomatinės pastangos užbaigti jau daugiau nei dvejus metus trunkantį karą Ukrainoje yra stagnavusios, o abi pusės pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas, todėl daugėja civilių aukų.
Degtinė ir nešvankūs juokeliai: kaip JAV vykdo diplomatiją su Lukašenka
08:35
Kai Johnas Coale'as, prezidento Donaldo Trumpo bičiulis, jo diplomatas Rytų Europai, netikėtai sulaukė prašymo susitikti su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, jis pasinaudojo kolegų patarimu – nuleisti viską juokais.
Toks patarimas buvo kiek netikėtas. Po to, kai 2020 m. A.Lukašenka kreipėsi į Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną pagalbos, malšinant demokratijos šalininkų protestus smurtu, Jungtinių Valstijų vyriausybė diplomatiškai izoliavo Baltarusijos vadovą.
A.Lukašenka savo šalį nustūmė į dar gilesnę izoliaciją po to, kai dar po dvejų metų leido V.Putinui pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu invazijai į Ukrainą.
Vis dėlto JAV diplomatas J.Coale'as nusprendė pabandyti. Praėjusiais metais jis, ginkluotas kandžias juokeliais ir sąmojais, atvyko į Baltarusijos sostinę Minską. Kaip specialusis pasiuntinys Baltarusijoje, jis ėmė megzti santykius su A.Lukašenka, pasakodamas nešvankius anekdotus, gurkšnodamas degtinę ir dalydamasis patarimais, kaip numesti svorio.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija smogė Ukrainos ir Moldovos pasienio punktui: eismas sustabdytas
08:07
Praėjusią naktį Rusija atakos dronais "Shahed" smogė tarptautiniam automobilių sienos kirtimo punktui „Vynohradivka“ Odesos srityje, prie pasienio su Moldova, pranešė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pietų regiono valdyba.
Per ataką buvo apgadinta pasienio punkto infrastruktūra, kilo gaisras, kurį gelbėtojai jau lokalizavo.
Šiuo metu per „Vynohradivka“ punktą sustabdytas žmonių ir transporto priemonių praleidimas. Apie tai informuota Moldovos pusė, o transportas nukreipiamas į kitus pasienio kontrolės punktus.
Pasieniečiai prašo į tai atsižvelgti planuojant kirsti valstybės sieną.
Tai ne pirmas toks Rusijos smūgis infrastruktūrai pasienyje su Moldova. Rugpjūčio 21-osios naktį Rusijos pajėgos taip pat atakavo Odesos srities Bolgrado ir Izmajilo rajonus. Tąkart buvo apgadinta tarptautinio sienos kirtimo punkto „Tabaki“ infrastruktūra, kilo gaisrai, o žmonių ir transporto judėjimas per punktą kuriam laikui buvo sustabdytas.
Dar vienas pasienio kontrolės punkto apšaudymas dronais buvo surengtas per masinę rugpjūčio 20-osios ataką.
Naktį Ukrainoje – smūgių banga: atakuoti keturi miestai
06:09
Rugpjūčio 25-osios naktį Rusijos pajėgos vienu metu smogė keturiems miestams – Kyjivui, Charkivui, Zaporižiai ir Dniprui. Dėl atakų kilo gaisrai, buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, skelbia Ukrainos oro pajėgos bei miestų ir regionų karinės administracijos, praneša „RBC-Ukraine“.
Artėjant Nepriklausomybės dienos pabaigai, Ukrainos oro pajėgos pranešė apie į Kyjivo srities pusę skrendančias raketas „Banderol“ ir netoli sostinės pastebėtą reaktyvinį droną.
Dėl smūgio Holosijivskio rajone nukritusios drono nuolaužos apgadino 16 aukštų gyvenamojo namo 14-ojo aukšto sieną ir išdaužė langus. Gaisras nekilo.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad į įvykio vietą buvo išsiųstos gelbėjimo tarnybos.
Raketa pataikė ir į Charkivo Osnovianskio rajoną. Per priešo apšaudymą žuvo vienas žmogus, pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.
Anksčiau Kyjivo rajone taip pat buvo užfiksuotas drono „Molnija“ smūgis, tačiau daugiau informacijos apie jo padarinius nepateikta.
Rugpjūčio 24-osios vakaro Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie dronų grupes ir taktinės aviacijos keliamą grėsmę Zaporižioje.
Per bepiločių orlaivių ataką buvo apgadintas daugiabutis, viename iš butų kilo gaisras.
Taip pat žinoma, kad Rusijos dronų ataka sukėlė gaisrą negyvenamuosiuose pastatuose.
Oro pavojaus signalas Dnipre prasidėjo pirmadienio vakarą, apie 21.30 val. Vėliau žiniasklaida pranešė apie regiono centre girdėtus sprogimus, kurie po kurio laiko pasikartojo. Garsūs sprogimai taip pat buvo girdėti Pavlohrade.
Ukrainos oro pajėgos pranešė apie iš šiaurės judantį reaktyvinį droną.
Smūgiai Krasnodaro ir Rostovo srityje: po Ukrainos atakos – milžiniškas gaisras
06:06
Naktį iš rugpjūčio 24-osios į 25-ąją Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Rusijos Krasnodaro kraštą. Rusijos „Telegram“ kanalai skelbia, kad vienas iš taikinių buvo Afipskio naftos perdirbimo gamykla, praneša „Kyiv Independent“.
Afipskio naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių naftos perdirbimo įmonių pietų Rusijoje. Joje gaminamas benzinas, dyzelinas, dujų kondensato distiliatai, sunkieji naftos produktai ir siera. Per metus gamykla perdirba apie 6,25 mln. tonų naftos – maždaug 2 proc. viso Rusijos naftos perdirbimo masto. Įmonė jau anksčiau buvo tapusi Ukrainos atakų taikiniu.
Socialiniuose tinkluose vietos gyventojai paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose, kaip teigiama, matyti iš gamyklos teritorijos kylanti didelė liepsna. Tuo metu regione buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Apie aktyvią oro gynybą taip pat pranešta netoli Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklos Rostovo srityje. Kol kas nėra informacijos, kad ši gamykla būtų apgadinta.
Ukraina pastaruoju metu atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitus energetikos objektus, siekdama trikdyti degalų tiekimą Rusijos kariuomenei bei mažinti pajamas, kuriomis finansuojamas karas prieš Ukrainą.
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais tokių smūgių naftos perdirbimo gamykloms buvo mažiau. Ukraina daugiau dėmesio skyrė Rusijos elektroninės prekybos ir logistikos infrastruktūrai, įskaitant „Wildberries“ ir „Ozon“ objektus.
Rugpjūčio 22 d. Ukrainos pajėgos smogė Novokuibyševsko naftos perdirbimo gamyklai bei „Ozon“ logistikos centrui Samaros srityje.