isas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos Dūmoje – apie tai, kada baigsis karas: paminėjo ir Lietuvos kaimynus
18:43
Rusija turėtų baigti „specialiąją karinę operaciją“ (taip propaganda vadina karą Ukrainoje – red. past.) iki 2030 metų, kad pasiruoštų galimai konfrontacijai su NATO. Apie tai portalui gazeta.ru pareiškė Valstybės Dūmos Gynybos komiteto narys, buvęs 58-osios armijos vadas Viktoras Soboliovas.
„Su <...> režimu reikia susidoroti dar iki to momento, kai Lenkija ir kitos NATO šalys bus pasirengusios karui su Rusija. Lenkai, vokiečiai, prancūzai, anglai, Belgija, Norvegija, Suomija, Švedija – visi nori kariauti su Rusija, sukelti jos strateginį pralaimėjimą“, – sakė Gynybos komiteto narys.
Pasak jo, iki 2030 metų karas Ukrainoje neva turi būti visiškai baigtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų pergale. Greitą konflikto pabaigą deputatas laiko mažai tikėtina.
„Prielaidų karui baigtis 2026 metais nėra“, – teigė jis liepos pabaigoje. Politikas sakė, kad sutikimas su paliaubomis dabar po metų atves prie dar baisesnio karo.
Ko galima laukti iš Putino
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atmeta raginimus dėl taikos derybų su Kyjivu – liepą pranešė „Reuters“, remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniais. Pasak jų, pastarieji Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai sustiprino jo ryžtą tęsti karo veiksmus.
Du agentūros pašnekovai teigė, kad V.Putinas, greičiausiai, eskaluos konfliktą. Vienas iš šaltinių, reguliariai susitinkantis su prezidentu, artimiausių mėnesių eskalacijos tikimybę įvertino kaip „didelę“.
Leidinys „The Economist“, remdamasis šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, rašė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė ruoštis dar dvejiems-trejiems karo metams. Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas kalbėjo apie pasirengimą tęsti karo veiksmus metų metus.
Angela Merkel tikisi karo pabaigos per 10 metų
Derybų dėl Ukrainos langas, greičiausiai, atsivers ne anksčiau kaip 2027 metų rudenį – šiam Europos žvalgybos vertinimui pritaria ir JAV pareigūnai. Remiantis „The New York Times“ duomenimis, jie tikisi karo veiksmų tęsimosi, naujo Rusijos puolimo žiemą, taip pat naujos smūgių kampanijos prieš Ukrainos infrastruktūrą, kuri padarys karą dar labiau niokojantį.
Savo prognozę pateikė ir buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji per WDR tinklalaidę pareiškė, kad karas bus ilgas. „Po dešimties metų šis karas, tikiuosi, pasibaigs“, – sakė politikė.
„Storm Shadow“ technologijų perdavimas gali paskatinti Trumpą suteikti Ukrainai „Patriot“ raketų gamybos licenciją
23:54
Leidimas Ukrainai naudoti technologijas Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos „Storm Shadow/Scalp“ raketoms gaminti yra veikiau politinis gestas, nukreiptas į JAV, o ne reali karinė pagalba, savo komentare „The Telegraph“ rašo britų žurnalistas ir karo ekspertas Lewisas Page'as.
Jis paaiškino, kad tai yra sudėtingas gamybos procesas, kurio sukūrimas gali užtrukti ne vienus metus. Kol nuo konvejerio nuriedės pirmosios raketos, „ukrainiečiai jau bus pasirengę gaminti pažangesnius savo pačių sukurtus ginklus“.
Jis pažymi, kad Ukrainai nėra didelio poreikio gaminti būtent šią raketą, nes ji paleidžiama iš naikintuvo ir pasižymi palyginti nedideliu veikimo nuotoliu. Be to, Ukrainoje gaminama raketa „Flamingo FP-5“ daugeliu atžvilgių yra pranašesnė.
Dėmesį technologijų perdavimui jis aiškina tuo, kad Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei perdavus Ukrainai raketų technologijas, kitos šalys taip pat gali būti labiau linkusios pasekti jų pavyzdžiu. Jis priminė, kad ankstesniais metais Jungtinė Karalystė perdavė Ukrainai „Challenger“ tankų. Nors jie nebuvo plačiai naudojami, šis sprendimas paskatino ir kitas šalis siųsti Ukrainai tankus.
Dabar Ukrainai skubiai reikia „Patriot“ raketų perėmėjų, galinčių numušti Rusijos balistines raketas. Tam taip pat galėtų būti naudojamos amerikietiškos THAAD ir SM-6 sistemos arba Prancūzijos ir Italijos SAMP/T sistemos.
„Gaminti raketas perėmėjas yra kur kas sudėtingiau nei dronus. Būtent „Patriot“ yra tai, ko V. Zelenskis iš tikrųjų nori. Ukrainiečiai rado būdų kovoti su Rusijos dronais ir sparnuotosiomis raketomis, tačiau vienintelė prieinama gynyba nuo balistinių ir hipergarsinių raketų yra „Patriot“. Prezidentas D. Trumpas praėjusį mėnesį V. Zelenskiui sakė, kad JAV suteiks gamybos licenciją, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė“, – rašo autorius.
Jis priminė apie dideles raketų perėmėjų sąnaudas, kurias JAV ir jų sąjungininkės Persijos įlankos regione patyrė per karą su Iranu. Skaičiuojama, kad JAV liko mažiau nei 1 000 tokių raketų, o per metus jų pagaminama tik apie 600. Todėl Ukraina siekia sukurti naujas gamybos linijas. Jau rengiami planai steigti licencijuotas gamyklas Lenkijoje ir Vokietijoje.
„Naujos gamyklos Vokietijoje ar Lenkijoje yra realesnis ir naudingesnis pasiūlymas nei gamyklos Ukrainoje, kurios galėtų tapti Rusijos atakų taikiniais. Tačiau, nepriklausomai nuo vietos, pažangių technologijų ginklų gamybos plėtra Vakaruose gali būti tik teigiamas dalykas, o didžiulį spaudimą patiriantiems ukrainiečiams turime tiekti kuo daugiau tokių ginklų“, – rašo jis.
Autorius pridūrė, kad dabar belieka tikėtis, jog Didžiosios Britanijos premjero ir Prancūzijos prezidento „teatralizuoti pasirodymai“, susiję su jų „veiksmų planu“, padės „įtikinti Donaldą Trumpą“.
Primename, kad per vizitą Kyjive Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Andy Burnhamas oficialiai patvirtino bendro darbo su Ukraina pradžią ir technologijų perdavimą „Storm Shadow/Scalp“ sparnuotosioms raketoms kurti. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo paspartinti pastangas suteikti Ukrainai licenciją gaminti oro gynybos raketas perėmėjas.
Ukraina taip pat paskelbė užsakiusi keturias europietiškų SAMP/T NG zenitinių raketų sistemų baterijas. Jos bus finansuojamos iš 2026 ir 2027 metų Ukrainos paramos paskolos (USL) dalių.
Ukraina pagal DI susitarimą perduos Londonui mūšio lauko duomenis
22:47
Ukraina suteiks Jungtinei Karalystei (JK) prieigą prie dirbtinio intelekto (DI) duomenų rinkinio su milijonais mūšio lauko vaizdų, pirmadienį pranešė JK vyriausybė.
Pasak Londono, šis susitarimas padės apsaugoti karines bazes ir kitus objektus.
Duomenų rinkinys, žinomas kaip „Avengers“, šiuo metu naudojamas autonominiams ukrainiečių dronams mokyti.
Nausėda: Rusija gali taikytis į Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą
21:38
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad Rusija gali vykdyti „netikros vėliavos“ operacijas, nukreiptas prieš Baltijos šalių infrastruktūrą, apie tai rašo „Ukrinform“ korespondentas.
Lietuvos prezidentas tai pareiškė spaudos konferencijoje po pirmadienį Kyjive vykusio Norinčiųjų koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimo.
„Mūsų žvalgybos duomenys rodo, kad turime išlikti budrūs, nes egzistuoja rizika, jog ateityje gali būti vykdomos „netikros vėliavos“ operacijos. O pagrindinis taikinys yra kritinė infrastruktūra. Nes mums energetikos sektoriaus nepriklausomybė yra nepaprastai svarbi“, – sakė G. Nausėda.
Po Ukrainos atakos viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų sustabdė darbą
20:29
Permės naftos perdirbimo gamykla sustabdė darbą po rugpjūčio 21 dieną surengtos Ukrainos dronų atakos, remdamasi šaltiniais skelbia „Reuters“.
Permės naftos perdirbimo gamykla pagal perdirbamos naftos kiekį užima septintą vietą Rusijoje. Šaltinių teigimu, pagrindinis CDU-4 įrenginys, kuriam tenka beveik 40 proc. gamyklos pajėgumų, buvo sustabdytas rugpjūčio 21 dieną. Jo pajėgumas siekia 14 tūkst. tonų naftos per parą.
Preliminariais skaičiavimais, remontas gali užtrukti nuo vienos iki dviejų savaičių. Agentūros šaltiniai taip pat pridūrė, kad kitas svarbus naftos perdirbimo gamyklos įrenginys CDU-5, kuriam tenka 34 proc. gamyklos pajėgumų, neveikia nuo liepos 29 dienos dėl dar vienos atakos.
Agentūra pažymėjo, kad gamykloje taip pat yra dar du žalios naftos distiliavimo įrenginiai – CDU-1 ir CDU-2. Kiekvienam iš jų tenka po 14 proc. gamyklos pajėgumų.
Žurnalistai pridūrė, kad Permės naftos perdirbimo gamykla yra už 1 460 km į šiaurės rytus nuo Maskvos. 2024 metais joje buvo perdirbta maždaug 12,6 mln. tonų, arba 252 tūkst. barelių, naftos per dieną. Gamykla pagamino 2 mln. tonų benzino, 5,3 mln. tonų dyzelino, 200 tūkst. tonų mazuto ir 700 tūkst. tonų naftos kokso.
Ataka prieš Permės naftos perdirbimo gamyklą
Primename, kad rugpjūčio 21 dieną dronai atakavo Permę Rusijoje. Konkrečiai buvo pranešta apie smūgį naftos perdirbimo gamyklai „Lukoil-Permnefteorgsintez“. Vietos žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose girdėti mieste kaukiančios sirenos ir sprogimų garsai.
Netrukus pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti didžiulis dūmų stulpas. OSINT analitikai pranešė, kad buvo smogta vienai svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų – „Lukoil-Permnefteorgsintez“ (PNOS).
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad rugpjūčio 21-osios naktį Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Permėje, Rusijoje, esančiai daugiau kaip už 1 600 kilometrų nuo sienos.
Naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Permnefteorgsintez“ dronų buvo atakuota ne kartą. Visų pirma po gegužės 7 dieną surengtos atakos buvo visiškai sunaikintos šešios iš dešimties gamyklos degalų talpyklų.
Zelenskis: Ukraina kartu su JAV ir Europa parengė karo užbaigimo planą
20:08
Ukraina kartu su JAV ir Europos partneriais parengė pasiūlymų, kaip užbaigti karą, nepaisant Rusijos pažadų tęsti karinius veiksmus. Kaip skelbia „The Times“, apie tai sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Kyjivas šį planą rengė kartu su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais ir Europos pareigūnais. Plane numatomos paliaubos, abipusis Rusijos ir Ukrainos karių atitraukimas nuo fronto linijos bei buferinės zonos sukūrimas.
„Kiek mums žinoma, Amerikos pusė turi dar keletą idėjų. Jie nori rasti tinkamą momentą joms pristatyti. Mes jų laukiame“, – pridūrė V. Zelenskis.
Leidinio duomenimis, pirmadienį į Rusiją atvyko Vatikano diplomatas Paulas Richardas Hallageris, kuris, kaip tikimasi, perduos šiuos pasiūlymus. Antradienį numatytas jo susitikimas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Tačiau, kaip pabrėžia žurnalistai, Rusija anksčiau jau atmetė panašias iniciatyvas, todėl vilčių, kad derybose pavyks pasiekti proveržį, tebėra nedaug.
Rusija nenori taikos
Kaip skelbė UNIAN, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai pareiškė, kad Rusija nesutiks užbaigti karo ties dabartine fronto linija. Jo teigimu, toks sprendimas nuvertintų „mūsų senelių ir prosenelių, nugalėjusių nacizmą, didvyriškumą“. Jis pridūrė, kad karo veiksmus galima nutraukti tik pasiekus „ilgalaikį, patikimą ir tvarų susitarimą“.
S. Lavrovas taip pat pavadino idėją nedelsiant užbaigti karą su Ukraina „išdavyste“. Jis apgailestavo, kad jeigu karo veiksmai būtų nutraukti, o Ukrainos valstybė išliktų, ukrainiečiai, remiami Vakarų, toliau stiprintų savo gynybą.
Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmoje kalbama apie karo prieš Ukrainą tęsimą iki 2030 metų. Pasak Gynybos komiteto nario Viktoro Sobolevo, konfrontacija esą turi baigtis Maskvos pergale. Rusijos pareigūnas taip pat tvirtino, kad Europos šalys neva aktyviai rengia savo gyventojus karui su Rusija.
Estija Ukrainai šiais metais suteikė vietos gynybos pramonės produkcijos už 40 mln. eurų
20:02
Šiais metais Estija Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau nei 50 mln. eurų, įskaitant savo šalies gynybos pramonės produkciją, kurios vertė viršija 40 mln. eurų.
Iki metų pabaigos Estijos karinė parama Ukrainai sudarys bent 0,28 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.
„Šiandien Ukraina dar kartą mini Nepriklausomybės dieną, kartu gindama savo tautą ir visos Europos saugumą. Estija palaiko Ukrainą nuo pat pirmos dienos. Šių metų indėlis – mažiausiai 0,28 proc. BVP – ir didėjanti Estijos gynybos pramonės produktų dalis mūsų pagalboje įrodo mūsų paramos nuoseklumą. Ukraina gali pasikliauti mumis ir kitais savo sąjungininkais“, – sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Putiną galima priversti derėtis: Zelenskis pasakė, kiek tam reikia dronų
19:30
Ukraina turi tapti konkurencingesnė pagal savo galimybes naudoti tolimojo nuotolio ginklus, kad priverstų Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Kaip pranešė UNIAN korespondentas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pareiškė spaudos konferencijoje po Kyjive vykusio Norinčiųjų koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimo.
Jis kalbėjo apie dabartinę Ukrainos ir Rusijos galimybių rengti smūgius tolimojo nuotolio dronais padėtį bei tokioms atakoms naudojamų priemonių santykį.
„Jeigu norime sugrąžinti šį karą į Rusiją, padaryti jį jiems skausmingą, kad jų visuomenė pajustų karą ir darytų spaudimą V. Putinui – o tai yra viena iš priemonių paskatinti V. Putiną pradėti derybas, – tuomet mums reikia panašaus, konkurencingo dronų skaičiaus. Ne pinigų, nes šiandien jie turi dvigubai daugiau pinigų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak jo, rusai karui kasmet išleidžia maždaug 330 mlrd. eurų, o Ukraina – 130 mlrd. eurų. Tačiau šiuo metu Ukrainai trūksta 27 mlrd. eurų.
Jis pridūrė, kad Ukraina turi pakankamai pajėgumų padidinti dronų gamybą. Prezidentas paaiškino, kad jeigu Ukrainai pavyks padidinti gamybą, „galėsime surengti daugiau smūgių“. Pasak prezidento, Ukrainos gynybos pajėgos turi įvairių tipų dronų, galinčių veikti skirtingais nuotoliais – 300, 350 ir net 3 000 kilometrų.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina jau yra surengusi sėkmingų operacijų, tačiau jai trūksta finansavimo. Jis pridūrė, kad Rusija didina smūgių giliai Ukrainos teritorijoje skaičių, todėl Ukrainai reikia daugiau lėšų tolimojo nuotolio ginklų gamybai.
Prezidentas priminė, kad prieš dvejus metus Rusija per dieną paleisdavo 40 iranietiškų „Shahed“ dronų. Vėliau jų skaičius išaugo iki 100 ar 300 per dieną. Šiandien Rusija gali paleisti 500, o masinės atakos atveju – 1 000 dronų per dieną. Jis pridūrė, kad Ukraina šiuo metu gali paleisti 200–300 savo gamybos dronų.
Kaip skelbia „Politico“, Rusijos valdžiai šiuo metu sunkiai sekasi apsaugoti savo piliečius nuo ekonominių karo padarinių. Tolimojo nuotolio Ukrainos smūgiai pavertė karą iš nedidelio nepatogumo rimta degalų krize. Tai stumia Rusiją prie kritinės ribos.
Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgos intensyvina smūgius giliai Rusijos teritorijoje, siekdamos susilpninti Rusijos pajėgumus rengti tolimojo nuotolio smūgius prieš Ukrainą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į „Patriot“ raketų trūkumą. Ekspertai pažymi, kad į kiekvieną Rusijos smūgį turi būti atsakyta smūgiu Rusijos teritorijoje.
Lenkija: „Mes niekada daugiau nebebūsime Rusijos kolonijos“
18:19
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad pagrindine problema tiek Varšuvai, tiek Kyjivui tebelieka imperinė Maskvos doktrina.
Apie tai R.Sikorskis pareiškė per „Espreso“ ir „Slawa.TV“ eterį, minint Ukrainos nepriklausomybės dieną, rugpjūčio 24 d.
„Mes – Lenkijoje, o jūs – Ukrainoje nusprendėme štai ką: mes niekada daugiau nebūsime Rusijos kolonijos“, – pabrėžė Lenkijos URM vadovas.
R.Sikorskis taip pat išsakė nuomonę, kad pats pavadinimo „Rusija“ paplitimas vietoj „Maskovijos“ buvo susijęs su Ukrainos užkariavimu ir Kyjivo Rusios palikimo pasisavinimu.
Ir priminė, kad rusai šimtmečius naudoja užkariavimą ir asimiliaciją kaip pavergimo įrankį kaimyninėms tautoms, todėl baimė prieš Rusiją „nėra iracionali“.
„Pavertimo „rusais“ mechanizmas turi būti sustabdytas“
Plačiau skaitykite ČIA.
Nausėda: Lietuva pasirengusi dislokuoti pajėgas Ukrainoje
17:56
Norinčiųjų koalicijos susitikime Kyjive pirmadienį dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Lietuva yra pasirengusi dislokuoti pajėgas Ukrainoje, kai tam bus sudarytos sąlygos.
„Lietuva nuo pat pirmosios dienos yra įsipareigojusi dalyvauti Norinčiųjų koalicijoje. Esame pasirengę dislokuoti pajėgas – bendrus sausumos pajėgumus su inžineriniais ir oro gynybos pajėgumais, mokymo grupę, taip pat jūrinius pajėgumus, kai tik bus sudarytos sąlygos joms dislokuoti“, – sakė Lietuvos vadovas.
Anot Prezidentūros, susitikime G.Nausėda akcentavo, jog svarbu stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija Kyjivą apšaudo balistinėmis raketomis, kurios griauna daugiabučius ir nusineša dešimtis sostinės gyventojų gyvybių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo skandalingi faktai apie vieną „Pussy Riot“ narę
17:52
Buvusi grupės „Pussy Riot“ narė Margarita Konovalova (žinoma kaip Rita Flores) pareiškė, kad 2023 metų vasarį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojai privertė ją bendradarbiauti ir trejus metus ji perdavinėjo specialiajai tarnybai informaciją apie politinius aktyvistus ir šiuolaikinius menininkus.
Apie tai M.Konovalova papasakojo interviu leidiniui „Port“.
FSB privertė tapti informatore
Pasak jos, pirmą kartą su FSB darbuotojais ji susitiko 2023 m. vasario 17 d., po kratos savo bute. Tą dieną buvo pranešta, kad pareigūnai paėmė jos telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį.
„Mane pradėjo verbuoti: visaip grasino, tyčiojosi, sakė nemalonius dalykus, grasino nužudyti mano šeimą ir tuo, kad aš niekada gyvenime negalėsiu įrodyti, kas nužudė mano motiną. Pereidavo prie asmeniškumų – kokia bjauri, baisi, kad iš manęs padarys pačią didžiausią visos Rusijos šėtoną“, – pasakojo „Pussy Riot“ narė.
Ji sutiko bendradarbiauti ir pasirašė įsipareigojimą neatskleisti informacijos. Jai buvo suteiktas operatyvinis slapyvardis „Harley“, o kuratoriumi tapo FSB darbuotojas, vardu Ivanas.
Plačiau skaitykite ČIA.
