Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Griežti Kinijos žodžiai Rusijai: „Mes niekada to neleisime“
13:15
Kinija neleis Rusijai panaudoti branduolinio ginklo, leidiniui „Bild“ pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas. Jis tvirtino, kad vasarą jį dėl to patikino Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi. „Jis pasakė: „Mes niekada to neleisime“. Manau, tai gana veiksmingas atgrasymo veiksnys“, – pažymėjo A.Stubbas.
Anot jo, Maskva griebiasi branduolinio šantažo, kad skleistų paniką Europoje.
„Rusija nori, kad mes, europiečiai, sėdėtume ir svarstytume: ar ji stiprins eskalaciją? Ar panaudos branduolinį ginklą? Ar puls NATO ir Europą“, – aiškino A.Stubbas. Jo nuomone, Maskvos galimybės tolesnei eskalacijai šiuo metu yra ribotos, o vienintelis realus variantas tebėra mobilizacija, tačiau ji galėtų turėti rimtų vidaus politinių pasekmių Kremliui, mano A.Stubbas.
Anksčiau apie griežtą Kinijos poziciją dėl Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Liepą jis teigė, kad Pekinas „ultimatyvia forma“ pareiškė Maskvai apie tokio žingsnio nepriimtinumą.
Rugpjūčio 24 dieną Ukrainos vadovas dar kartą paragino Kiniją panaudoti savo įtaką, kad būtų sustabdyta Rusijos branduolinė retorika, rašo „The Moscow Times“.
Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai rugpjūčio 26 dieną pranešė, kad Vladimiras Putinas neketina daryti nuolaidų ir rengiasi eskalacijai Ukrainoje, ketindamas sustiprinti smūgius balistinėmis raketomis į Kyjivą ir kitus miestus. Tuo pačiu vis daugiau pareigūnų Rusijos prezidento aplinkoje pradeda tikėti, kad galiausiai jis gali griebtis taktinio branduolinio ginklo, nes pralaimėjimą kare laiko visiškai nepriimtinu, teigė agentūros pašnekovai.
SIPRI duomenimis, Rusija turi didžiausią pasaulyje taktinių branduolinių kovinių galvučių arsenalą – 1816, palyginti su vos 200 JAV. Nuo 10 iki 100 kilotonų galvutes gali nešti „Iskander“ kompleksų raketos, kurių Rusijos ginkluotėje yra 150 vienetų.
Sprogimą išgyvenęs Ukrainos milijardierius prabilo kitaip: įprastinė kariuomenė tokių sprogmenų neturi
15:10
Per sprogimą vos nežuvęs Ukrainos milijardierius Vadymas Jermolajevas interviu naujienų portalui „Ukrajinska pravda“ pareiškė, kad prieš jį buvo surengtas pasikėsinimas, panaudojant labai retą sprogmenį, kurio „nėra įprastinėse karinėse pajėgose, bet jį turi Ukrainos karinė žvalgyba (GUR)“. Anksčiau CNN duotame interviu jis atmetė galimybę, kad sprogimą galėjo užsakyti Ukrainos valstybė.
„Iš to, kas aišku, – sprogstamoji medžiaga buvo labai reta. Iš viešųjų šaltinių žinoma, kad įprastinėje kariuomenėje tokios sprogstamosios medžiagos nėra, o Ukrainos karinė žvalgyba ją turi“, – kalbėjo V.Jermolajevas.
Šioje byloje išties figūruoja GUR karininkas Vladyslavas Reutas, kuris, kaip nurodoma, tiesiogiai dalyvavo Anastasijos Berezovskos, pasikėsinusios į V.Jermolajevą Monake, nužudyme.
„Taip pat yra informacijos, kad V.Reutas – sprogstamųjų įtaisų specialistas ir kad būtent jis pagamino įtaisą, panaudotą per pasikėsinimą. Todėl savaime kyla išvada apie galimą ryšį tarp šių sprogmenų kilmės ir Reuto dalyvavimo“, – kalbėjo nukentėjęs milijardierius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos jėgos struktūroms pardavė radijo stoteles už 4 mln. eurų: paaiškėjo, kaip apsuko
14:42
Rusijos Iževsko rajono teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą prieš buvusį „Uralskije zavody“ akcinės bendrovės generalinį direktorių Vasilį Musiną. Jis kaltinamas sukčiavimu vykdant valstybės kontraktus Vidaus reikalų ministerijai ir „Rosguardijai“, skelbia „Kommersant“.
Pagal tyrimo versiją, įmonė teisėsaugos struktūroms pasiūlė apie 6,5 tūkstančio „Erika“ radijo stotelių, surinktų iš kiniškų komponentų vietoj rusiškų, o tai pažeidė sutarčių sąlygas. Rusijos valstybei padarytą žalą įvertino beveik 400 milijonų rublių (beveik 4 mln. eurų).
V.Musinas kaltės nepripažino ir pareiškė, kad nėra įrodymų, jog jis arba kitas asmuo „prisisavino nors vieną rublį“ iš biudžetinių lėšų. Jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.
Byla liečia dešimt kontraktų, sudarytų su Rusijos vidaus reikalų ministerijos Centrinės ir Šiaurės Kaukazo apygardų medžiaginio-techninio aprūpinimo valdybomis. Pagal apkaltinamąjį aktą, V.Musinas kartu su„Uralskije zavody“ akcijų savininku Vitalijumi Šuryginu 2015–2023 metais organizavo sukčiavimo schemą su radijo stotelėmis. Dėl jos gavo „neteisėtą pelną“ daugiau nei 383,2 milijono rublių ir „juo disponavo savo nuožiūra“.
Naudoja ir FSB
Teisme V.Musinas pareiškė, kad importinių komponentų naudojimas buvo numatytas konstruktorinėje dokumentacijoje ir suderintas su pačia Vidaus reikalų ministerija. Anot jo, radijo stotelės išlaikė priėmimo bandymus, buvo oficialiai priimtos ir iki šiol naudojamos policijos, „Rosgvardijos“ ir FSB.
V.Musinas neigia, kad priėmimo komisiją suklaidino. Anot jo, apklausti Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai žinojo apie importinių detalių naudojimą, o nė vienas iš jų nepareiškė, kad buvo suklaidinti. Kaltinamasis mano, kad tyrimas klaidingai taikė specialiajai teisėsaugos įstaigų technikai reikalavimus, kurie taikomi karinei produkcijai.
V.Musinas taip pat pažymėjo, kad biudžetinių lėšų pasisavinimo nepavyko įrodyti. Anot jo, visos sumos pagal kontraktus buvo teisėta pasiūlytos produkcijos suma ir buvo panaudotos 128 darbuotojų atlyginimams, įrangos ir komponentų pirkimams, ūkinėms reikmėms ir gamybos plėtrai.
Koldūnai ar ravioliai?
Advokatas Michailas Žicharovas pabrėžė, jog baudžiamasis persekiojimas V.Musino atžvilgiu yra neteisėtas ir susijęs su trečiųjų šalių bandymais pasiglemžti „Uralskije zavody“ akcijas. Jis taip pat pareiškė, kad pats faktas, jog naudojami importiniai komponentai, nereiškia, kad įmonė tiekė netinkamos kilmės produktus.
„Jei jūs gaminate koldūnus naudodami itališką druską, tai juk nereiškia, kad jie nustoja būti koldūnais ir tampa ravioliais“, – paaiškino teisininkas.
Robertas Kaunas: Rusijos nesėkmės Ukrainoje didina hibridinių atakų NATO rytiniame flange riziką
14:08
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Rusijai nepasiekiant planuotų rezultatų kare Ukrainoje, didėja hibridinių atakų NATO rytiniame flange grėsmė.
„Rusijai nesiseka Ukrainoje taip, kaip Rusija planavo. Natūralu, kad Rusijos visuomenei pradeda kilti klausimų, tai kas gi visgi vyksta? Kodėl ukrainietiški dronai ir ukrainietiškos raketos šiandien geba skraidyti Rusijoje ir daryti žalą?“ – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.
„Ir per šį terminą Rusija patirs vis didesnį spaudimą. Ir jos veiksmai arba galimybės eskaluoti papildomas kažkokias hibridines atakas auga“, – teigė jis.
Ministras pabrėžė, kad dėl to Lietuva ir kitos rytinio NATO flango valstybės turi išlikti ypač budrios, tačiau dar kartą akcentavo, jog paskutinius du–tris mėnesius grėsmės lygis nėra pablogėjęs.
Pats R.Kaunas yra sakęs, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Taip jis kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams dėl to, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Prognozuojami ateities scenarijai: Suomija įvardijo didžiausią pavojų
13:23
Suomijos gynybos pajėgų tyrimų instituto ataskaitoje prognozuojama, kad 2040 m. Rusija bus dar priešiškesnė nei anksčiau. Remiantis tyrimu, Rusija galėtų pulti Suomiją arba bandyti ją izoliuoti nuo kitų NATO šalių. Ataskaitoje pabrėžiamas gyvybiškai svarbus sąjungininkų vaidmuo, tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į neapibrėžtumą, kylantį dėl priklausomybės nuo sąjungininkų, praneša „Helsingin Sanomat“.
Leidinys TVNET analizuoja Suomijos paskelbtą saugumo aplinkos ataskaitą.
Rusija tebėra karinė grėsmė Suomijai ir, kaip daroma išvada ataskaitoje, gali užpulti Suomiją, siekdama užkariauti teritoriją, arba bandyti izoliuoti Suomiją nuo kitų NATO šalių.
Didėjanti karinė įtampa gali tapti nauja norma. Neapibrėžta aplinka verčia išlaikyti labai aukštą parengties lygį visą parą, nes netikėtumai gali įvykti bet kur ir bet kada, daro išvadą 16-os tyrėjų grupė.
Ataskaitoje aprašoma, kokios galėtų būti pagrindinės Suomijos visuomenės savybės 2040 m. ir kaip jos paveiktų šalies gynybą.
Vertinimai buvo parengti atsižvelgiant į įvairias galimas plėtros kryptis, arba scenarijus. Du pagrindiniai scenarijai buvo pavadinti „tęsiasi neapibrėžtumas“ ir „karas Europoje“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nausėda apie CŽA vadovo vizitą Maskvoje: norėta perduoti tam tikras žinutes
13:02
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako buvęs informuotas apie Maskvoje apsilankiusio JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus pokalbių turinį, tačiau jo sako negalintis atskleisti.
„Gerbdamas, kad šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos nenori viešai paskelbti šito susitikimo turinio, mes laikomės nustatytos tvarkos ir tiesiog šią minutę konstatuoju, kad susitikimas atliepė tuos tikslus, kurie buvo keliami, kad susitikimas buvo skirtas įtampai mažinti regione“, – žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovas.
„Ir labai tikiuosi, kad ši žinutė pasiekė Kremliaus režimą pačiu laiku“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Maskvoje netikėtai apsilankė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as.
JAV leidinys „The Wall Street Journal“ rašė, kad CŽA direktorius atvyko į Maskvą, nes Jungtinės Valstijos surinko žvalgybos duomenų apie ankstyvuosius Rusijos pasirengimus galimai karinei mobilizacijai.
Įspėjo neaštrinti konflikto su Baltijos šalimis
Tuo metu portalas „Politico“ rašė, kad J. Ratcliffe'as, lankydamasis Maskvoje, įspėjo Rusijos pareigūnus, kad jie neaštrintų konflikto su JAV sąjungininkais NATO, be kita ko, su Estija, Latvija ir Lietuva.
„Neslėpkime, kad susitikimas buvo neatsitiktinai organizuotas ir norėta perduoti tam tikras žinutes, kurios šiuo metu turėjo būti perduotos“, – sakė G. Nausėda.
Kita vertus, jis teigė, jog šiam susitikimui „per daug yra suteikiama dėmesio“.
„Taip, jis yra svarbus. Taip, tokie susitikimai nevyksta labai dažnai. Bet vis dėlto suvokime vieną dalyką, kad bendra saugumo situacija yra įtempta. To niekas neketina neigti. Ar ji dramatiškai padidėjo pastaruoju metu? Aš su tuo nesutikčiau“, – kalbėjo prezidentas.
„Manau, kad padėtis yra pakankamai įtempta nuo to laiko, kai Rusija patiria labai galingus Ukrainos smūgius savo šalies gilumoje, ir tai tam tikra prasme stumia Kremliaus režimą į kampą“, – pridūrė šalies vadovas.
Užspaustas kampe gali mėgintis sukelti tam tikrą papildomą grėsmę
„O, kaip jūs žinote, užspaustas kampe žmogus – arba ne žmogus – visada gali mėgintis smogti atgal ir sukelti tam tikrą papildomą grėsmę“, – pabrėžė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams dėl to, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Anksčiau pranešta, jog žvalgyba įspėjo, kad Rusija svarsto atakas prieš NATO rytinio flango šalių kritinę infrastruktūrą, panaudojant ukrainietiškus dronus.
Po 4 bandymų susprogdinti karines gamyklas – naujas incidentas Lenkijoje
12:38
Naktį pietų Lenkijoje kilo gaisras dronų gamykloje – pareigūnai tiria, ar tai galėjo būti padegimas, skelbia „TVP World“.
Objektas, esantis pietiniame Skaržysko-Kamienos mieste, priklauso bendrovei „WB Electronics“, gaminančiai komponentus dronams, naudojamiems Lenkijos ir Ukrainos kariuomenėse.
Pagal neoficialius pranešimus, kuriuos cituoja Lenkijos naujienų portalas „Onet“, vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo incidento metu pastate buvusį vyrą uždengtu veidu.
Vietoje dirba Lenkijos Vidaus saugumo agentūra.
Gaisro metu pastate darbuotojų nebuvo, nes gamykla tuo metu neveikė. Gesinimo darbams pasibaigus, teritoriją perėmė policija, vykdanti platų operatyvinį tyrimą. Vietos komisariato atstovė vyr. komisarė Anna Slawinska patvirtino, kad svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant padegimą.
Specialiųjų tarnybų koordinatoriaus ministro atstovas Jacekas Dobrzynskis pabrėžė, kad analizuojama visa surinkta informacija ir siekiama atmesti galimą diversijos aktą. „Šį atvejį vertiname itin rimtai“, – pažymėjo jis TVN24.
„WB Electronics“ gamykla priklauso „WB Group“ – didžiausiai privačiai ginkluotės įmonei Lenkijoje. Ten gaminamos, be kita ko, kompozitinės struktūros ir valdymo elementai dronams, įskaitant tokias sistemas kaip „FlyEye“ ar „Gladius“. Gamyba veikia nuo 2022 metų spalio.
Europoje bandyta susprogdinti 4-ias karines gamyklas per mėnesį
15min primena, kad pastaruoju metu Europoje pasikartojo virtinė incidentų, susijusių su karinėmis gamyklomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Štai taip Putinas vaikams paaiškintų karą prieš Ukrainą: ir orkos „plėšo lokius į gabalus“
12:13
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nubrėžė paralelę tarp Rusijos karo prieš Ukrainą ir gyvūnų elgsesio gamtoje, studentams ir švietimo sektoriaus darbuotojams aiškindamas, kad vaikai turėtų mokytis apie plėšrūnus ir maisto grandines, jog suprastų „kokiame pasaulyje gyvename“ ir kodėl Rusija kariauja.
Kaip rašo naujienų portalas „UNITED24“, V.Putinas šias pastabas išsakė rugpjūčio 29 d. vykusio susitikimo su studentais ir dėstytojais Maskvos valstybiniame pedagoginiame universitete metu.
Pažymima, kad pokalbis šia tema užsimezgė tada, kai kai Kremliaus vadovas pasikalbėjo su Dmitrijumi Balančukovu, kinų kalbos mokytoju iš Rusijos Belgorodo srities, kuris lankėsi Šiaurės ašigalyje.
V.Putinas paklausė, ar jis matė baltuosius lokius, o tada pokalbį nukreipė į orkas.
„Netoliese gyvena orkos. Jos šiuos lokius valgo kaip mažas žuveles. Taip, jos tiesiog puola būriu – bum! – ir sudrasko juos į gabalus. Viskas labai įdomu. Tai ir yra maisto grandinė“, – kalbėjo Kremliaus vadovas, o tada šį pavyzdį tiesiogiai susiejo su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą.
„Apie tai reikėtų papasakoti ir vaikams, kad jie suprastų, kokiame pasaulyje gyvename ir kodėl vykdome „specialiąją karinę operaciją“, – kalbėjo V.Putinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius. Putinas prisiprašys
12:11
Vladimiras Putinas skundėsi, kad Ukraina atvėrė Pandoros skrynią, atakuodama taikinius Rusijos gilumoje. Bet jis pats praeitą parą atvėrė Kyjivui vieną iš Dantės devynių pragaro ratų. Pražudė jau anksčiau tragiškai pagarsėjusiame Bučos rajone iki 40 civilių, o pačiame Kyjive nužudė dviejų metų mergaitę, savo komentare rašo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tai vienintelis būdas, kuriuo sugyvulėję „denacifikuotojai“ gali pademonstruoti savo menamą pranašumą. Įžūlumu ir žiaurumu jie tikrai nepralenkiami. Jei turėjo tikslą įbauginti, pasiektas rezultatas kiek kitoks. Išpuolis tik sukėlė dar didesnį pasišlykštėjimą ir pyktį.
Nė kiek nestebina Volodymyro Zelenskio įsakymas gerokai sustiprinti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius – nuo 300 iki 1000 dronų per dieną.
Plačiau skaitykite ČIA.
Galingas Rusijos smūgis – JAV verslo milžinei Ukrainoje
11:33
JAV maisto ir gėrimų gamybos milžinės „PepsiCo“ gamybos objektas pietų Ukrainoje buvo apgadintas per Rusijos smūgį, pranešė pati įmonė.
„PepsiCo“ šeštadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad nė vienas jos darbuotojas nenukentėjo ir kad ji tebevertina visą poveikio savo gamybos objektui Mykolajivo srityje mastą.
Įmonė pridūrė besiimanti priemonių, kad „atkurtų produktų tiekimą“ savo klientams ir vartotojams Ukrainoje, skelbia „TVP World“.
Ukrainos valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba anksčiau pranešė, kad per Rusijos ataką prieš Mykolajivo sritį penktadienį buvo apgadintas maisto pramonės įmonei priklausantis sandėlis, dėl ko kilo didelio masto gaisras. Iš pradžių valdžios institucijos nenurodė, kuriai įmonei priklausė objektas.
„PepsiCo“ yra viena didžiausių pasaulyje maisto ir gėrimų kompanijų, turinti reikšmingą buvimą Ukrainos maisto rinkoje – jai priklauso tokie prekės ženklai kaip „Lay's“, „Mirinda“, „Pepsi“ ir „7UP“.
Kaip skelbia portalas „Ukrajinska pravda“, įmonė Ukrainoje valdo tris gamybos objektus: du Mykolajivo srityje ir vieną Kyjivo srityje.
Kritikuojama dėl veiklos Rusijoje
JAV bendrovė taip pat sulaukia nuolatinio dėmesio dėl savo tęsiamos veiklos Rusijoje, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios.
„PepsiCo“ 2022 metų kovą paskelbė, kad sustabdys „Pepsi-Cola“ ir kitų globalių prekės ženklų gamybą bei pardavimą Rusijoje, tačiau toliau tieks tam tikrus būtiniausius produktus.
Vis dėlto, praėjus tiek metų po šio pareiškimo, įmonė išlieka viena didžiausių užsienio verslo įmonių, veikiančių Rusijoje. Remiantis „Leave Russia“ projekto – atvirojo kodo duomenų baze, stebinčia tarptautinių įmonių veiklos Rusijoje statusą – duomenimis, 2025 metais ji sumokėjo apie 237 mln. JAV dolerių pajamų mokesčių Rusijos valstybei.
Kremlius sureagavo į CŽA vadovo siūlymą
11:09
Vladimirui Putinui „visiškai nėra prasmės“ susitikti su JAV ir Ukrainos prezidentais Donaldu Trumpu ir Volodymyru Zelenskiu, kad būtų aptartas karo pabaigimas, pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Jūs gerai žinote mūsų valstybės vadovo poziciją: toks susitikimas galimas tik susitarimams įtvirtinti. O susitarimai – tai visai ne primityvus sandoris, tai labai sudėtingas sureguliavimo procesas, susidedantis iš gausybės detalių“, – sakė D.Peskovas. Anot jo, Kyjive neva nenorima užsiimti „realiu sureguliavimu“ dėl karinio konflikto.
CŽA vadovas siūlė trijų vadovų susitikimą
Taip Kremliaus atstovas pakomentavo informaciją apie tai, kad JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as per slaptą vizitą į Maskvą rugpjūčio 25 dieną pasiūlė surengti trijų šalių lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą. Apie tai anksčiau pranešė portalo „Axios“ šaltiniai.
D.Trumpas dar 2025 metų rugpjūtį sakė pradėjęs rengtis trišaliam aukščiausiojo lygio susitikimui su V.Putinu ir V.Zelenskiu. Jis tikėjosi jį surengti per dvi savaites. Vis dėlto susitikimas iki šiol taip ir neįvyko.
Šių metų birželio pradžioje V.Zelenskis paskelbė atvirą laišką V.Putinui, kuriame pasiūlė Rusijos prezidentui asmeniškai susitikti, kad būtų susitarta dėl karo pabaigimo. V.Putinas kreipimesi įžvelgė „chamiškumo elementų“ ir atsisakė susitikimo. Tuo pačiu jis kreipėsi į Rusijos karius ir paragino juos „dirbti“ fronte.
Remiantis „The Wall Street Journal“ šaltinių duomenimis, CŽA vadovą į Maskvą asmeniškai išsiuntė D.Trumpas, iš anksto apie tai neinformavęs artimiausių padėjėjų ir karo vadų. Vizito metu J.Ratcliffe'as susitiko su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) ir FSB vadovais Sergejumi Naryškinu ir Aleksandru Bortnikovu.
„Axios“ pašnekovai teigė, kad jis bandė išsiaiškinti, ar Rusijos specialiųjų tarnybų vadovai gali įtikinti V.Putiną grįžti prie derybų dėl karo pabaigimo. Kaip rašė „The New York Times“, J.Ratcliffe'as A.Bortnikovui pateikė „niūrų vertinimą“ dėl Rusijos kariuomenės ir ekonomikos perspektyvų ir paragino sudaryti susitarimą, kol dar nevėlu.
Po CŽA vadovo vizito Maskvoje Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas pranešė, kad karą kariaujančių šalių delegacijų susitikimas, tarpininkaujant JAV, galėtų įvykti rugsėjį. Vis dėlto Kyjive abejojama V.Putino pasirengimu taikai, rašo „The Moscow Times“.
K.Budanovo pavaduotojas Pavlo Palisa pareiškė, kad Rusijos prezidentas pavedė kariuomenei parengti kelis puolimo Ukrainos šiaurėje scenarijus, įskaitant Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Be to, Kremlius tebereikalauja, kad būtų atiduotas Donbasas, kurio apie 20 proc. kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
