Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Buvo tikras konfliktas: paaiškino daugiau, kodėl išmetė Kiseliovą
18:37
Dmitrijus Kiseliovas nušalintas iš pagrindinės Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ savaitės apžvalgos laidos vedėjo posto ne dėl reitingų, o dėl visai kitos priežasties.
Kaip skelbia kanalo „Možem objasnit“ (MO) šaltiniai, propagandininkas susikirto su transliuotojo VGTRK generaliniu direktoriumi Olegu Dobrodejevu. Į situaciją teko įsikišti Kremliaus administracijai.
Visiems darėsi sunku su juo dirbti
Pašnekovų teigimu, pastaruoju metu D.Kiseliovas nuolat konfliktavo su laidos darbuotojais, o dirbti su juo darėsi vis sudėtingiau. Keli darbuotojai paliko darbą. Galiausiai padėtis peraugo į konfliktą tarp D.Kiseliovo ir jo vadovo O.Dobrodejevo.
Po to, anot šaltinių, VGTRK vadovas pasiskundė vedėju Aleksejui Gromovui – pirmajam Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojui ir valstybinės propagandos kuratoriui.
„Nubaudė būtent taip: visiškai neatleido, tačiau paliko laidą, kurioje jis praktiškai neturi pavaldinių“, – taip MO šaltinis apibūdino vadovybės sprendimą.
Tuo pat metu D.Kiseliovas išsaugojo kitas pareigas – jis ir toliau lieka agentūros „Rossija segodnia“ generaliniu direktoriumi. Kaip rodo MO išanalizuoti nutekinti duomenys, 2020 metais jo atlyginimas propagandos holdinge siekė apie 2 mln. rublių (beveik 20 tūkst. eurų) mėnesį – tai yra lygiai dukart daugiau nei jis gaudavo VGTRK.
Versiją, kad jis nušalintas ne dėl smunkančių reitingų, patvirtina ir skaičiai. MO išanalizuotais vienintelės televizijos auditorijos matavimo bendrovės „Mediascope“ duomenimis, 2024 metų balandį vidutinis „Vesti nedeli“ reitingas siekė 4,3 proc., o 2026 metų balandį – 4,1 proc. Laidos rodikliai sumenko, tačiau panašiai kaip ir kitų didžiųjų televizijos programų. Staigaus D.Kiseliovo laidos auditorijos kritimo nefiksuota.
Planuojama, kad dabar propagandininkas D.Kiseliovas ves autorinę laidą „Kiseliov“, kuri bus rodoma televizijos komentaro formatu. Pirmoji jos laida numatyta rugsėjo 6 dieną, ji bus transliuojama iškart po „Vesti nedeli“.
Putinas ketvirtą kartą nuo karo pradžios padidino savo apsaugos tarnybos centrinį aparatą
22:47
Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dar kartą išplėsti Rusijos Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) centrinį aparatą. Tai jau ketvirtas toks sprendimas nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, skelbia „The Moscow Times“.
Remiantis paskelbtu dokumentu, didžiausias leistinas FSO centrinio aparato darbuotojų skaičius didinamas nuo 785 iki 812. Ankstesnį kartą jis buvo padidintas 2025 metų sausio 1 dieną – iki 785 darbuotojų. Prieš tai etatų skaičius didintas 2024 metų sausio 1-ąją – iki 775, o 2022 metų pabaigoje – nuo 725 iki 760. Iki karo FSO centrinis aparatas beveik 13 metų nebuvo plečiamas.
Federalinė apsaugos tarnyba – uždara jėgos struktūra, atsakinga už aukščiausių valstybės pareigūnų, įskaitant prezidentą, premjerą, parlamento rūmų pirmininkus, aukščiausiųjų teismų vadovus ir generalinį prokurorą, saugumą. Tarnybai priklauso ir asmeninės V.Putino apsaugos padalinys, lydintis jį kelionėse bei saugantis rezidencijas ir kitus objektus.
FSO taip pat rūpinasi specialiuoju ryšiu ir stebi visuomenės nuotaikas. Prasidėjus karui tarnybos vaidmuo gerokai išaugo. Leidinio „Važnyje istorii“ duomenimis, dėl nuolatinės prieigos prie V.Putino ir informacijos apie aukščiausius pareigūnus ji tapo savarankišku įtakos centru.
„Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais, anksčiau skelbė, kad pastaraisiais mėnesiais FSO smarkiai sustiprino V.Putino apsaugą. Kremliuje esą padidėjo susirūpinimas, kad prieš jį gali būti surengtas pasikėsinimas, įskaitant išpuolį naudojant dronus, arba mėginama įvykdyti valstybės perversmą.
Šios baimės dar labiau sustiprėjo po to, kai JAV kariškiai sulaikė Nicolasą Maduro. V.Putinas sumažino vizitų skaičių, o su juo susitinkančių žmonių patikros tapo griežtesnės.
Per oficialią kelionę į Kazachstaną gegužės pabaigoje V.Putino kortežą lydėjo šarvuotas automobilis su ant stogo įrengtu kulkosvaidžiu, elektroninės kovos sistemą turinti transporto priemonė ir sraigtasparnis.
„Financial Times“ duomenimis, V.Putinas ir jo šeima beveik nebesilanko rezidencijose Maskvoje bei Valdajuje ir mieliau ištisas savaites praleidžia bunkeriuose, tarp jų – Krasnodaro krašte.
Zelenskis: rugsėjis gali daug ką pakeisti
21:06
Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai – Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris – rengiasi vizitams į Rusiją ir Ukrainą, ir spėjo, kad rugsėjis gali atnešti pokyčių Rusijos ir Ukrainos karo klausimu.
„Ką tik kalbėjomės su JAV prezidento atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Jie ruošiasi susitikimui ir atitinkamiems pokalbiams su Rusijos puse, taip pat vizitui į Ukrainą (...) Aptarėme, ką galima padaryti siekiant paskatinti Rusiją pasukti į karo užbaigimo kelią“, – pareiškė ukrainiečių lyderis per savo vakarinį kreipimąsi, kurį cituoja portalas „Ukrainska pravda“.
V.Zelenskis taip pat pridūrė, kad žvalgyba – ir Ukrainos, ir Kyjivo partnerių – šiuo metu praneša, kad „pats Rusijos lyderis, kaip ir anksčiau, nori karo“, nepaisydamas to, kad „absoliuti dauguma“ Rusijos visuomenės „sutiktų su karo nutraukimu prie kontaktinės linijos“.
„Pažiūrėsime, ką pavyks pasiekti JAV prezidento atstovams. Rugsėjis gali daug ką pakeisti, todėl mums kartu su partneriais reikia padaryti viską, kas įmanoma, siekiant apsaugoti žmones, išsaugoti gyvybes ir užtikrinti taiką“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat pranešė, kad pirmadienį išklausė ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado ir saugumo tarnybos (SBU) ataskaitą apie Ukrainos tolimuosius smūgius, kuriais atsakoma į Rusijos apšaudymus.
„Mes ruošiame savo žingsnius. Naujus žingsnius“, – sakė prezidentas.
Jis pakartojo, jog taip pat yra svarbu, kad su partneriais pasiekti susitarimai dėl pagalbos Ukrainai būtų praktiškai įgyvendinti.
„Su ministru pirmininku ir Ukrainos diplomatine komanda išsamiai aptarėme rugsėjo mėnesio priemones. Daug kas suplanuota“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Per anksti džiaugtasi: Muskas nenori leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams Rusijoje
20:45
Bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas vis dar nepritaria tam, kad Ukraina naudotų „Starlink“ smūgiams Rusijos teritorijos gilumoje, nors pastaruoju metu žiniasklaidoje skelbta priešingai. Apie tai „The Kyiv Independent“ pranešė trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Neseniai keli Vakarų leidiniai rašė, kad E.Muskas esą neprieštarauja, jog Ukraina naudotų „Starlink“ savo dronams nukreipti į taikinius Rusijoje. Tačiau vieno šaltinio teigimu, „SpaceX“ vadovas nemano, kad leidimas naudoti sistemą operacijoms Rusijos teritorijoje padėtų užbaigti karą.
„E.Muskas nori susitarimo šiame kare, o ne jo eskalavimo“, – sakė šaltinis.
Jo teigimu, E.Musko derybos su buvusiu Ukrainos gynybos ministru Mychaila Fedorovu buvo „itin nesėkmingos“. Po šio pokalbio „SpaceX“ vadovas esą galutinai nusprendė nesuteikti Ukrainai leidimo naudoti „Starlink“ tokioms operacijoms.
Leidinys primena, kad anksčiau tarp Ukrainos gynybos ministerijos, E.Musko ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kilo nesusipratimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakojo, kad ministerija jį informavo, esą E.Muskas jau pritarė „Starlink“ naudojimui operacijoms Rusijoje ir beliko gauti JAV prezidento sutikimą.
Vėliau V.Zelenskis sužinojo, kad E.Muskas tokio leidimo nebuvo davęs. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad jo komanda kartu su D.Trumpo administracijos atstovais tęsia derybas su verslininku ir tikisi pasiekti proveržį.
Vienas Ukrainos pareigūnas „The Kyiv Independent“ sakė, kad JAV administracija nurodė, jog sprendimą dėl tokio „Starlink“ naudojimo turi priimti pati bendrovė „SpaceX“. Tačiau E.Musko atstovai savo ruožtu tvirtino, kad šį klausimą turėtų spręsti D.Trumpo administracija.
Po Rusijos dronų smūgių Kyjivas peržiūri saugumo protokolus
20:38
Kyjivas pirmadienį paskelbė peržiūrintis saugumo protokolus, ypač susijusius su viešuoju transportu, po to, kai smarkiai padaugėjo Rusijos dronų atakų, kuriomis, pasak miesto, siekiama „paralyžiuoti“ Ukrainos sostinę.
Anksčiau šią vasarą suintensyvinusi raketų smūgius Kyjivui, Rusija taip pat drastiškai padidino kasdieninių dronų atakų skaičių.
Nuo praėjusios savaitės reaktyviniai dronai vis atakuoja Kyjivą ir aplinkines teritorijas ir dėl to kasdien skelbiama po keliolika oro pavojaus signalų bei tenka iš dalies stabdyti ekonominę veiklą.
Metro traukiniai nebekerta Dniepro upės, kuri dalija sostinę į dvi dalis, todėl susidaro eismo chaosas.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko platformoje „Telegram“ pranešė, kad pirmadienį susitiko su vietos pareigūnais aptarti saugumo protokolų pakeitimų. Jis siūlo, kad viena metro linija liktų atidaryta nepaisant smūgių.
Antradienį Ukrainoje prasidedant mokslo metams, miesto savivaldybė taip pat paskelbė, kad rengia pokyčius mokyklose, įskaitant nuotolinį mokymąsi.
Kyjivo gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė klausti, ar įmanoma toliau gyventi sostinėje, ypač su vaikais, o kai kurie svarsto galimybę persikelti į saugesnes vietoves.
„Priešas bando paralyžiuoti ekonominę veiklą sostinėje ir didžiuosiuose miestuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienį parašė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis.
„Ilgai trunkantys oro pavojai daro įtaką ne tik žmonių saugumui, bet ir įmonių veiklai, logistikai, transportui, mokykloms bei vaikų darželiams“, – pridūrė jis.
Ministras pirmininkas paragino pritaikyti saugumo taisykles, „siekiant geriau apsaugoti žmones ir išsaugoti galimybę gyventi mūsų miestuose ir bendruomenėse“.
Kai kurie Kyjivo gyventojai mano, kad saugumo protokolai yra neveiksmingi, o ekspertai siūlo taikyti lankstesnį požiūrį.
„Jei dėl vieno drono, pasirodančio kur nors regione, visoje sostinėje kas valandą maždaug 40 minučių viskas arba beveik viskas sustos, taip ilgai neišsilaikysime“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį parašė teisinių tyrimų centro vadovas Mychaila Žernakovas.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį per Rusijos smūgį šaudmenų sandėliui sostinės priemiestyje žuvo 38 žmonės.
Per kitą ataką šeštadienį vidury baltos dienos viename Kyjivo parke žuvo dvejų metų mergaitė.
Nigerio kariuomenė, padedama Rusijos pajėgų, susigrąžino svarbią aviacijos bazę
20:34
Nigerio kariuomenė sekmadienį, rugpjūčio 30 dieną, padedama Rusijos sukarintų formuočių susigrąžino svarbią karinę aviacijos bazę, kurią dieną anksčiau buvo užpuolę sukilę kariai. Apie tai, remdamasi trimis šaltiniais, praneša „Reuters“.
Išpuolis atskleidė Nigerio ginkluotosiose pajėgose tvyrančią įtampą. Kariuomenė ne kartą patyrė nuostolių kovodama su Vakarų Afrikoje veikiančiais „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ padaliniais.
Karinės chuntos lyderis Abdourahamane'as Tiani, atėjęs į valdžią per 2023 metų perversmą, nutraukė bendradarbiavimą su Vakarų partneriais, įskaitant Jungtines Valstijas ir Prancūziją. Savo apsaugai bei kovinėms operacijoms jis pasitelkė Rusijos pajėgas.
Trijų šaltinių teigimu, Kremliaus kontroliuojama sukarinta formuotė „Afrikos korpusas“ atliko svarbų vaidmenį padėdama vyriausybinėms pajėgoms susigrąžinti aviacijos bazę. Vienas saugumo struktūrose dirbantis šaltinis nurodė, kad rusai tiesiogiai dalyvavo kautynėse sostinėje Niamėjuje.
Su konflikto Sahelyje šalimis ryšius palaikantis ekspertas sakė, kad Rusijos pajėgos per operaciją, taip pat ir mūšiuose dėl bazės, naudojo dronus kamikadzes. Per jų smūgius žuvo dalis maištininkų. Kito šaltinio teigimu, bent vienas drono smūgis padėjo priversti sukilėlius pasiduoti.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Nigerio kariuomenė, padedama „Afrikos korpuso“, atrėmė sostinės puolimą. Maskva pažadėjo ir toliau remti Nigerį kovoje su ekstremistais.
Chuntą taip pat parėmė Alžyras, atsiuntęs keturis naikintuvus ir kitos technikos. Ginti A.Tiani režimo stojo ir Nigerio prezidento gvardija.
Niamėjaus aviacijos bazėje dislokuotos Sahelio valstybių aljanso – Malio, Burkina Faso ir Nigerio – kovos su terorizmu pajėgos. Šiomis šalimis vadovauja per karinius perversmus valdžią užgrobę lyderiai. Baze taip pat naudojasi Rusijos ir Italijos personalas.
Šiemet bazė jau buvo tapusi su „Islamo valstybe“ ir „Al Qaeda“ siejamų grupuočių taikiniu. Analitikų ir saugumo šaltinių teigimu, priešakinėse Nigerio kariuomenės pajėgose didėja nepasitenkinimas dėl pasikartojančių pralaimėjimų sukilėliams, o tai kelia papildomą grėsmę A.Tiani režimui.
Neramumai kilo chuntai mėginant sustiprinti valstybės kontrolę šalies kasybos sektoriuje, be kita ko, perimant Prancūzijos branduolinio kuro bendrovės „Orano“ turtą.
Zelenskis atleido Kamyšiną iš patarėjo pareigų
20:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Oleksandrą Kamyšiną iš prezidento patarėjo strateginiais klausimais pareigų.
Atitinkamą įsaką Ukrainos vadovas pasirašė pirmadienį.
„Atleisti Oleksandrą Kamyšiną iš Ukrainos prezidento neetatinio patarėjo strateginiais klausimais pareigų“, – rašoma dokumente.
Komentuodamas sprendimą O.Kamyšinas pareiškė, kad per pastaruosius dvejus metus Ukrainos gynybos pramonė tapo strategine šalies ūkio šaka ir pradėjo integruotis į Europos bei JAV gynybos pramonės sistemą.
„Dėkoju prezidentui už pasitikėjimą ir galimybę būti naudingam“, – rašė jis.
O.Kamyšinas pridūrė ir toliau ketinantis dirbti gynybos srityje – pritraukti investicijas į Ukrainos karinių technologijų sektorių ir plėtoti tarptautines partnerystes.
„Toliau kuriame laisvojo pasaulio arsenalą“, – pažymėjo O.Kamyšinas.
Anksčiau jis vadovavo Ukrainos strateginių pramonės šakų ministerijai ir buvo bendrovės „Ukrzaliznycia“ valdybos pirmininkas. 2024 metais pasitraukęs iš ministro pareigų O.Kamyšinas buvo paskirtas Ukrainos prezidento patarėju strateginiais klausimais.
Zelenskis kalbėjosi su Trumpo atstovais: derinamas JAV delegacijos vizitas Ukrainoje
20:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį telefonu kalbėjosi su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Per pokalbį aptartas galimas JAV delegacijos vizitas Ukrainoje.
V.Zelenskio teigimu, pokalbis buvo išsamus ir konstruktyvus, o JAV ir Ukrainos derybų komandos nuolat palaiko ryšį. Šiuo metu derinama amerikiečių delegacijos vizito data. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad tokia kelionė būtų labai naudinga ieškant sprendimų, kurie padėtų siekti taikos.
Ukrainos vadovas taip pat informavo pašnekovus apie padėtį mūšio lauke. Pasak jo, Rusijos pajėgos pasiekia tik nedidelių laimėjimų ir už juos sumoka didžiuliais nuostoliais. Per pokalbį aptartos ir tebesitęsiančios Rusijos atakos iš oro.
„Komandos palaikys ryšį, kad parengtų darbotvarkę ir suderintų patogiausią tolesnio bendravimo grafiką“, – pranešė V.Zelenskis.
S.Witkoffas ir J.Kushneris Ukrainoje turėjo apsilankyti dar rugpjūčio 24-ąją, šalies Nepriklausomybės dieną. Tačiau dėl suintensyvėjusių Rusijos smūgių Kyjivui vizitas buvo atidėtas, bet neatšauktas. Ukrainos ir JAV atstovai kartu su Europos pareigūnais šiuo metu svarsto naują karo nutraukimo planą, kuriame numatomos paliaubos, abipusis pajėgų atitraukimas nuo fronto linijos ir buferinės zonos sukūrimas.
Putinui – griežtas Indijos nurodymas
18:47 Atnaujinta 19:56
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi per susitikimą su Vladimiru Putinu Biškeke, kur vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas, pareiškė, kad būtina nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje.
Jis pabrėžė, kad „kiekviena karo diena bloškia žmoniją atgal“, ir paragino nuo „begalinio karo“ pereiti prie taikos įtvirtinimo.
„Privalome dirbti, kad nutrauktume karinius veiksmus. Mes ir toliau remsime taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos. Turime pereiti nuo begalinio karo prie karo nutraukimo. Tokia yra Indijos žinia. Mums reikia karo pabaigos, o ne begalinio karo“, – sakė Indijos premjeras, kurį cituoja „News18“.
V.Putinas atsakė, kad Rusija neva „juda karo užbaigimo kryptimi“.
Tai ne pirmas kartas, kai N.Modi kelia karo nutraukimo temą pokalbyje su V.Putinu. Prieš metus, ŠBO viršūnių susitikime Tiandzine, jis jau ragino V.Putiną kuo greičiau užbaigti konfliktą, pažymėdamas, kad reikalingas „konstruktyvus visų šalių požiūris“. Tuomet, prieš vykdamas į susitikimą, N.Modi kalbėjosi telefonu su Volodymyru Zelenskiu. Ukrainos prezidentas vėliau pranešė, kad Indijos premjeras sutiko „perduoti atitinkamą signalą“ Rusijai ir kitoms ŠBO šalims.
Analogiškų raginimų sulaukiama ir iš kitų lyderių. Liepos 25 dieną Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas forume Omske kreipėsi į V.Putiną su pasiūlymu „įšaldyti konfliktą“ ir grįžti prie derybų remiantis „Stambulo susitarimais 2.0“.
„Šio konflikto prigimtis daugeliui neaiški, taip pat ir mums, – teigė K.Ž.Tokajevas. – Gaila, žūsta jauni žmonės, tai broliškų tautų – Rusijos ir Ukrainos – genofondas... Visa tai reikia stabdyti.“
Kazachstano prezidentas pabrėžė gaunantis „daug signalų iš Europos ir JAV“ ir nusprendęs įgarsinti šią poziciją, nes „žmonės prašė perduoti“ šiuos pasiūlymus.
FT: Fedorovas pateikė Amerikai neįprastą pasiūlymą
18:19
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė esantis pasirengęs padėti Jungtinėms Valstijoms „sukurti dronų armiją“ mainais į raketų tiekimą Ukrainai sistemoms „Patriot“.
Apie tai M.Fedorovas kalbėjo interviu leidiniui „Financial Times“ (FT).
Pasak buvusio ministro, jis būtų „labai laimingas galėdamas padėti Amerikai sukurti dronų armiją – ypač mainais į „Patriot“ raketas-perėmėjus, kad galėtume išgyventi šią žiemą“.
„Esu pasirengęs tokiems mainams“, – pabrėžė jis.
M.Fedorovas taip pat nekomentavo, ar planuoja susitikimus Vašingtone su Donaldo Trumpo administracijos atstovais.
Tapo Italijos gynybos ministro patarėju
Rugpjūčio 28 dieną M.Fedorovas pranešė tapęs Italijos gynybos ministro Guido Crosetto patarėju gynybos inovacijų klausimais. Jie jau aptarė bepiločių orlaivių, autonominių sistemų, oro gynybos ir „defense tech“ ekosistemos plėtrą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija prabilo apie naują kovos būdą
17:57 Atnaujinta 18:59
Sekmadienį Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ laidoje „Vesti“ pasirodė siužetas, kuriame teigiama, jog šalies kariuomenė jau tris mėnesius prieš Ukrainos dronus naudoja lazerinius oro gynybos kompleksus. Reportaže buvo aukštinami lazerių pranašumai prieš kitas oro gynybos sistemas, tačiau tyrėjų grupės „Conflict Intelligence Team“ (CIT) atstovas, su kuriuo vaizdo įrašą aptarė portalas „Agentstvo“, suabejojo, ar lazerinė gynyba yra tokia efektyvi, kaip bandoma pateikti propagandiniame siužete.
Reportažo pradžioje korespondentas Aleksandras Rogatkinas pasakojo, kad „būtent dabar keletas tokių lazerinių kompleksų neva gana sėkmingai numušinėja Ukrainos bepiločius, bandančius prasiveržti prie mūsų strateginių objektų“.
Nepasiekia kulkosvaidžiai?
A.Rogatkinas vardijo neva egzistuojančius lazerinių sistemų pranašumus: „Lazerio spindulys gali sunaikinti dronus tokiame aukštyje, kurio nepasiekia nei kulkosvaidžiai, nei artilerijos įrenginiai, nei mobilių priešlėktuvinių kompleksų raketos“.
Taip pat teigta, kad „lazerio spindulys yra šimtus kartų pigesnis už raketą „Pancyr“, be to, jo nereikia užtaisyti – spindulių šaudmenų atsargos praktiškai neišsenkamos“.
Siužete pademonstruotas vadinamojo „kopterio tipo drono sunaikinimas lazeriu“. Taip pat parodyta, kaip lazeris padega anksčiau numuštą ukrainiečių lėktuvo tipo bepilotį orlaivį. Komplekso inžinierius bandytojas šaukiniu Ali pasakojo, kad norint sunaikinti droną, spindulį nutaikyti užtrunka nuo kelių sekundžių iki minutės.
Kaip teigia propagandos kanalas, neseniai tokie kompleksai buvo „įrengti vienos strateginės įmonės perimetre“. A.Rogatkinas tvirtina, kad „nuo to laiko nė vienas Ukrainos dronas nesugebėjo smogti šiam objektui“. „Rossija 1“ parodyto įrenginio pavadinimo kūrėjai ir operatoriai neatskleidžia.
Reportažo pabaigoje kanalas pranešė, kad artimiausiu metu „kovinį budėjimą turėtų pradėti dar galingesni naujausios kartos Rusijos lazeriniai kompleksai, galintys veikti jau ir prieš greitus aviacijos taikinius bei sparnuotąsias raketas“.
„Efektingai demonstracijai jie specialiai pasirinko juodą droną“
Lazerinius kompleksus Rusija demonstravo ir anksčiau – gegužės 9-osios parade buvo rodytas kompleksas „Peresvet“, kurio efektyvumu karo ekspertai abejojo. Visgi, CIT atstovo teigimu, „Rossija 1“ parodytas kompleksas nėra „Peresvet“. Analitikas negalėjo tiksliai atsakyti, koks konkretus įrenginys buvo demonstruojamas siužete.
CIT atstovas teigė, kad techniškai numušti bepiločius lazeriu yra įmanoma, tačiau pačių lazerinių įrenginių gamybos kaina yra didesnė nei siužete minėto „Pancyr-S1“. Be to, komplekso veikimo efektyvumas priklauso nuo oro sąlygų ir taikinio spalvos.
„Efektingai demonstracijai jie pasirinko juodą bepilotį. Natūralu, kad juodas plastikas ar kompozitinė medžiaga sugeria 100 proc. spinduliuotės. Baltas – kur kas mažiau, o specialios medžiagos – tik kelis procentus, visa kita tiesiog išsisklaidys“, – aiškino analitikas.
„Paleido patys“
Ekspertas taip pat suabejojo, ar siužete tikrai parodytas Ukrainos kopterio tipo drono sunaikinimas: „Esu beveik tikras, kad jie patys jį paleido treniruotei arba „parodomajai programai“.
Kompleksų efektyvumas gali sumažėti, jei Ukraina imsis kontrapriemonių. „Įrengus jutiklį, kuris fiksuoja lazerio poveikį, bepilotis galėtų manevruoti“, – mano analitikas. Taip pat dronų apsaugai gali būti naudojami dažai, kurie geriau sklaido lazerio spindulį, rašo „Agentstvo“.
CIT atstovas pastebi, kad lazeriniai kompleksai nėra statomi ten, kur gausu ukrainiečių kvadrokopterių: „Tik giliame užnugaryje, prie strateginių objektų“.
Apibendrindamas „Agentstvo“ pašnekovas pažymėjo, kad vertinant kainos ir kokybės santykį, nepriklausomybę nuo oro sąlygų, patikimumą bei galimų kontrapriemonių nebuvimą, artilerijos kompleksai kol kas atrodo pranašesni už lazerinius.
