Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Paaiškėjo, kodėl Putinas netikėtai atsisakė susitikti su CŽA vadovu
10:25
Vladimiras Putinas iš pradžių buvo pasirengęs susitikti su Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe'u per jo vizitą Maskvoje rugpjūčio 25 dieną ir dėl galimų derybų atlaisvino savo grafiką. Tačiau kai Rusijos vadovas sužinojo amerikiečio planuojamo pranešimo turinį, susitikimas buvo pripažintas netikslingu – taip teigia portalo „Agentstvo“ šaltinis, artimas Kremliui.
Pašnekovo teigimu, J.Ratcliffe'as atvyko į Maskvą raginti Rusijos vadovybę kuo greičiau susitarti dėl karo pabaigos. CŽA direktorius rėmėsi tuo, kad Rusijos karinė ir ekonominė padėtis blogėja, todėl Maskvai naudingiau sudaryti susitarimą dabar, nei laukti tolesnio susilpnėjimo.
J.Ratcliffe'as vizito metu susitiko su Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu ir, kaip pranešė kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės, su FSB vadovu Aleksandru Bortnikovu. „Agentstvo“ šaltinio teigimu, po vieno iš šių susitikimų pokalbio turinys buvo perduotas V.Putinui, po to Kremlius atsisakė asmeninio Rusijos vadovo susitikimo su CŽA direktoriumi.
„Jo pranešimas atrodė taip, tarsi Zelenskis jau stovėtų ant Poklonaja kalno ir žiūronais apžiūrinėtų Kremlių. Visiems aišku, kad taip nėra“, – sakė pašnekovas portalui „Agentstvo“. „The New York Times“ anksčiau rašė, kad J.Ratcliffe'as perdavė A.Bortnikovui savo „niūrų vertinimą“ apie Rusijos padėtį kare.
„Atrodo, A.Ratcliffe'as pasirinko ne tą adresatą“, – taip pašnekovas apibūdino Kremliaus reakciją į šį pranešimą. Ar CŽA direktoriaus pozicija atspindėjo visos Donaldo Trumpo administracijos poziciją, šaltinis nežino.
Kremlius oficialiai teigė, kad J.Ratcliffe'as su V.Putinu nesusitiko, tačiau Rusijos vadovas buvo operatyviai informuotas apie CŽA direktoriaus kontaktų su šalies specialiosiomis tarnybomis rezultatus. „Natūralu, kad prezidentui Putinui apie viską pranešama nedelsiant“, – sakė Dmitrijus Peskovas.
Ko atvyko
Pirmasis žinomas J.Ratcliffe'o, kaip CŽA vadovo, vizitas į Maskvą įvyko rugpjūčio 25 dienos rytą amerikiečių kariniu lėktuvu C-17, kuris prieš tai buvo sustojęs Rygoje. Vakarų žiniasklaidos priemonės, remdamosi šaltiniais, iškėlė kelias jo kelionės tikslų versijas.
Pasak „The New York Times“ versijos, J.Ratcliffe'as atvyko paraginti Maskvą sudaryti susitarimą, kol jos karinė ir ekonominė padėtis dar labiau nepablogėjo.
Portalas „Axios“ rašė, kad J.Ratcliffe'as taip pat pasiūlė trišalio D.Trumpo, V.Putino ir V.Zelenskio aukščiausiojo lygio susitikimo idėją. Po kelionės J.Ratcliffe'as, portalo duomenimis, priėjo prie išvados, kad būtent A.Bortnikovas yra „konstruktyvus žaidėjas“, galintis padėti iš naujo pradėti diplomatines derybas.
Įspėjo Maskvą dėl Baltijos šalių
„The Wall Street Journal“ ir „Politico“ pranešė ir apie dar vieną misijos dalį – įspėjimą Maskvai dėl galimo išpuolio prieš NATO šalis, pirmiausia Baltijos valstybes, nepriimtinumo. Tačiau pats D.Trumpas neigė, kad J.Ratcliffe'as vyko į Maskvą įspėti dėl išpuolio prieš NATO ar aptarti Irano klausimą, ir kelionę pavadino „iš dalies rutinine“. Kartu JAV prezidentas leido suprasti, kad iš šio vizito „gali kas nors išeiti“, pridurdamas, kad jo administracija bando baigti karą Ukrainoje.
„The Washington Post“ duomenimis, Vašingtone buvo baiminamasi, kad Kremlius užsitęsusį JAV karą su Iranu ir senkančias amerikietiškų ginklų atsargas suvokia kaip galimybę eskaluoti padėtį Europoje. J.Ratcliffe'as, laikraščio duomenimis, įspėjo Rusijos pusę, kad rimta karo Ukrainoje eskalacija duotų priešingą rezultatą ir priartintų D.Trumpą prie V.Zelenskio.
Kyjive – žiaurus balistinis smūgis: skaičiuojamos aukos
10:36
Per masinę Rusijos ataką Kyjive praėjusią naktį žuvo mažiausiai 12 žmonių, įskaitant septynis geležinkelio depo darbuotojus, antradienį pranešė pareigūnai, Maskvai tęsiant oro atakas prieš Ukrainos sostinę ir apylinkes.
Smūgiai įvyko vaikams ruošiantis grįžti į mokyklas po vasaros atostogų ir institucijoms sugriežtinus saugumo priemones po suintensyvėjusių Rusijos atakų prieš sostinę.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko nurodė, kad per naktinį bombardavimą, kurio metu buvo naudojamos balistinės raketos ir dronai, žuvo aštuoni žmonės ir penki buvo sužeisti, įskaitant du vaikus.
Valstybinės geležinkelių operatorės „Ukrzaliznycia“ vadovas Oleksandras Percovskis sakė, kad raketa pataikė į geležinkelio depą ir kitus geležinkelio objektus Kyjive.
„Balistinis smūgis nusinešė 7 žmonių, iš kurių 6 buvo mūsų darbuotojai, gyvybes“, – sakė jis, pridurdamas, kad dar vienas geležinkelio darbuotojas paguldytas į ligoninę.
O. Percovskio teigimu, ataka sukėlė „didelę destrukciją“, įskaitant visišką dirbtuvių sunaikinimą, o kai kuriose vietose tebedega gaisrai.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos surengė „masinį smūgį“, naudodamos ilgojo nuotolio ginklus ir atakos dronus.
Ji teigė, kad ataka buvo nukreipta į karinės pramonės bei kuro ir energetikos objektus Kyjive ir apylinkėse.
Ministerija taip pat teigė sudavusi smūgius infrastruktūrai pietinėje Odesos srityje bei Odesos ir Čornomorsko uostams.
„Kyjivo regionas šiąnakt patyrė masinę Rusijos raketų ir dronų ataką“, – platformoje „Telegram“ sakė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Anot ukrainiečių portalo „The Kyiv Independent“, Kyjivo srityje žuvo keturi žmonės, o 13 buvo sužeisti.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje girdėjo keliolika garsių sprogimų ir matė blyksnius danguje ankstų antradienį, netrukus po to, kai oro pajėgos perspėjo apie artėjančias balistines raketas.
Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo, kad „balistinių ginklų ir kitų atakų priemonių grėsmė Kyjivui ir regionui išlieka“, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
Ukrainos vaikai antradienį grįžta į mokyklas, o Kyjivo srities karinė administracija perspėjo, kad didelės rizikos zonose neturi būti jokių didelių renginių.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas ir jo apylinkės patiria nuolatinį Rusijos dronų atakų spaudimą, o reaktyviniai dronai padidina grėsmę ir sukelia iki tuzino oro pavojaus signalų per dieną.
Vienos savaitgalio atakos į amunicijos sandėlį sostinės priemiesčiuose metu žuvo 38 žmonės.
Abi pusės pastaraisiais mėnesiais suintensyvino ilgojo nuotolio smūgius, taikydamosi į tokią infrastruktūrą kaip sandėliai, verslo įmonės, naftos ir uosto objektai, taip pat laivai, taip padidindamos civilių aukų skaičių.
Ukraina susiduria su raketų perėmėjų, ypač JAV pagamintų sistemų „Patriot“, naudojamų prieš balistines grėsmes, trūkumu.
Rusija užpuolė pasienio punktą tarp Ukrainos ir Rumunijos
09:53
Antradienio naktį Rusijos pajėgos dronais užpuolė tarptautinį „Orlivkos“ pasienio punktą, skiriantį Ukrainą ir Rumuniją Odesos srityje, pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pietinė valdyba.
Nurodoma, kad po atakos buvo sustabdytas eismas keltais.
„Šiąnakt Rusijos „Shahed“ tipo atakos dronai užpuolė tarptautinį keltų pasienio punktą „Orlivka“, esantį prie Ukrainos ir Rumunijos sienos. Dronai pataikė į punkto pastatą ir teritoriją. Dėl atakos kilo gaisrai. Gaisrus lokalizavo Valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos darbuotojai“, – teigiama pranešime.
Šiuo metu asmenų ir transporto priemonių registracija pervežimo punkte laikinai sustabdyta. Apie situaciją informuota kaimyninė šalis. Transporto priemonės nukreipiamos į kitus pervežimo punktus.
Kaip nurodė pareigūnai, tai – ne pirmas smūgis šiam pasienio punktui.
Praėjusią vasarą Rusija sustiprino savo smūgius Odesos sričiai, įskaitant pasienio punktus prie Ukrainos valstybinės sienos.
Rugpjūčio 25 d. naktį buvo užpultas tarptautinis pasienio punktas „Vynohradivka“, esantis prie sienos su Moldova. Buvo sugadinta infrastruktūra – teko sustabdyti piliečių ir transporto priemonių keliones per šį punktą.
Kelios dienos prieš tai Rusijos pajėgos paleido „Shahed“ dronus į Bolgrado ir Izmalijo rajonus, pataikydama į „Tabaki“ pasienio punkto su Moldova infrastruktūrą. Nurodyta, kad po smūgio kilo gaisrai, buvo apgadinta pasienio punkto infrastruktūra.
Ukraina paleido bent pusšimtį dronų į didžiausią Rusijos uostą Baltijos jūroje
09:37
Praėjusią naktį Ukrainos dronai surengė masinę ataką prieš Rusijos Leningrado sritį, pranešė regiono vadovas Aleksandras Drozdenka. Jo teigimu, per keturias valandas, kol truko puolimas, danguje buvo numušti 52 dronai.
„Ust Lugos uosto zonoje užfiksuoti sugadinimai, kilo gaisras. Avarinės tarnybos dirba vietoje. Informacija apie padarinius tikslinama“, – rašė jis platformoje „Telegram“.
Anksčiau Ust Luga – didžiausias Rusijos uostas Baltijos jūroje ir antras pagal dydį šalyje po Novorosijsko prie Juodosios jūros – buvo atakuotas rugpjūčio 14 d.
Šis uostas yra labai svarbus eksportuojant naftą, naftos produktus, mazutą, aviacinius degalus ir gazolį.
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, 2025 m. per šį uostą buvo eksportuojama apie 700 tūkst. barelių naftos per parą, o naftos produktų iš viso – 32,8 mln. tonų. Pažymėtina, kad po Ukrainos smūgių Rusijos uostams Juodojoje ir Azovo jūrose grūdų pardavėjai taip pat perkėlė savo veiklą į Baltijos jūrą, įskaitant Ust Lugą.
Dėl masinės dronų atakos prieš Leningrado sritį praėjusią naktį Estijai teko pakelti NATO naikintuvus.
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pranešė, kad keli dronai pažeidė šalies oro erdvę. Dėl to pasienio rajonuose buvo aktyvuotos oro pavojaus sirenos.
Estijos link skrido tuzinas dronų: oro pajėgos paaiškino, kodėl du kartus įspėjo apie grėsmę
09:02
Rugsėjo 1-osios naktį Latvijos kariuomenė pranešė apie galimas grėsmes šalies oro erdvėje. Po kurio laiko pavojus buvo atšauktas. Paskui vėl paskelbtas kitame šalies rajone. Apie oro pavojų dukart praėjusią naktį taip pat skelbė ir Estija. Dėl to teko pakelti NATO naikintuvus.
Pirmasis pranešimas paskelbtas šiek tiek po 2 val. nakties. Jame informuojama apie galimas grėsmes Latvijos oro erdvėje, rytinėje Ludzos savivaldybėje.
Tiesa, žmonėms nebuvo nurodyta imtis papildomų saugumo priemonių.
Praėjus maždaug pusvalandžiui, paskelbta, kad oro grėsmės nebėra.
Verta atkreipti dėmesį, kad būtent Ludzos mokykloje antradienio rytą savo apsilankymą rugsėjo 1-osios proga yra suplanavęs Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Apie 3.37 val. Latvijos ginkluotosios pajėgos paskelbė kitą įspėjimą dėl galimos grėsmės Latvijos oro erdvei Alūksnės rajone, šalies šiaurės rytuose.
Grėsmė buvo atšaukta 4.17 val. Apie tai skelbia portalas lsm.lv.
Pakelti naikintuvai
NATO Baltijos oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai buvo pakelti į orą, kad perimtų tikėtiną droną, tačiau kol kas nežinoma, ar tai jiems pavyko.
Tai buvo antrasis per naktį paskelbtas pavojaus signalas dėl oro erdvės.
Paaiškino, kas vyko Estijoje
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV iždo sekretorius griežtai įspėjo Kremlių
07:56
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas G20 aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį griežtai perspėjo Kremlių, leisdamas suprasti, kad, kol nebus užbaigtas karas Ukrainoje, jokios ekonominės nuolaidos, pagalba Rusijai ar susitarimai kitais klausimais yra neįmanomi, naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė šaltinis.
Nurodoma, kad S.Bessentas surengė dvišalį susitikimą su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu Šiaurės Karolinoje vykusio G20 finansų ministrų susitikimo kuluaruose.
Tai buvo pirmasis Rusijos finansų ministro pasirodymas G20 viršūnių susitikime nuo tada, kai Rusija pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą. Leidimas dalyvauti Rusijai sukėlė nepasitenkinimą Europos pareigūnams, kurie rengia naujas sankcijas prieš Rusiją.
Anksčiau JAV pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad pagrindinė S.Bessento ir A.Siluanovo susitikimo tema buvo prezidento Donaldo Trumpo taikos planas Ukrainai.
Rusijos finansų ministerija patvirtino, kad abu pareigūnai aptarė finansinį bendradarbiavimą G20 formate.
Kai A.Siluanovas bandė kalbėti apie abipusio intereso sritis, šaltinio teigimu, S.Bessentas jį pertraukė ir pasakė: „Kol karas nesibaigs, niekas nėra įmanoma“.
JAV 2025 m. spalio mėn. įvedė sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, tačiau po to, kai JAV ir Izraelio karas prieš Iraną sutrikdė naftos ir dujų tiekimo maršrutus Hormuzo sąsiauriu, S.Bessentas išdavė laikinas licencijas, leidžiančias pardavinėti tanklaiviuose saugomą jūra gabenamą Rusijos naftą, taip siekdamas atlaisvinti tiekimo srautus ir tuo pačiu nusiųsdamas dalį lėšų į Maskvą.
Dronai – beverčiai: čia Ukrainos ir Rusijos kariai vieni kitus medžioja tik pėsčiomis
07:29
Ukrainos kariai šią vietą apibūdina kaip tankias džiugles. Karštis čia dusina. O uodų knibždėte knibžda. Matomumas menkas: neįžiūrėsi, ar už trijų metrų stovi priešas, ar bendražygis. Kadaise tai buvo vienas didžiausių Ukrainos rezervuarų – platus vandens telkinys, nusidriekęs Dniepro žemupyje šalies pietuose.
Prieš trejus metus Rusijos armija susprogdino Kachovkos užtvanką. Nusekus rezervuarui, anksčiau vandens užlieta lyguma virto nendrių, krūmokšnių ir gluosnių tankme.
Dabar ši atšiauri vietovė – Rusijos ir Ukrainos pajėgų fronto linija. Tokia, kur dronai neįstengia prasiskverbti pro aukštą žolę. Tokia, kur kariai medžioja vieni kitus pėsčiomis, žaisdami mirtiną katės ir pelės žaidimą.
Rusijos kariai bando prasiskinti kelią savo pagrindinio tikslo link – Zaporižios miesto, esančio šiaurinėje buvusio rezervuaro pakrantėje. Tuo tarpu ukrainiečiai tyko jų pasaloje.
„Tai tamsi, sudėtinga, dezorientuojanti ir labai pavojinga aplinka“, – sakė operacijų vadas, šaukiniu „Divizija“, pagal protokolą paprašęs neatskleisti jo tapatybės.
Kyjive – masinė Rusijos raketų ir dronų ataka: pranešama apie aukas
06:54
Per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą bei aplinkinius regionus žuvo mažiausiai keturi žmonės, o daugiau nei tuzinas buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Išpuoliai įvykdyti tuo metu, kai vaikai ruošėsi grįžti į mokyklas po vasaros atostogų. Pareigūnai buvo sugriežtinę saugumo priemones dėl nuogąstavimų, jog Rusija gali suduoti daugiau smūgių.
„Kyjivo regionas šiąnakt patyrė masinę Rusijos raketų ir dronų ataką“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje antradienio rytą girdėjo apie tuziną garsių sprogimų ir matė šviesos blyksnius danguje, netrukus po to, kai oro pajėgos įspėjo apie artėjančias balistines raketas.
„Deja, per priešo ataką sostinėje žuvo trys žmonės“, – nurodė miesto karinė administracija, pridurdama, kad buvo gauta pranešimų apie penkis sužeistuosius.
T.Tkačenkos teigimu, smūgiai Boryspilyje, į rytus nuo Kyjivo, apgadino verslo objektą – vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužeistas. Jis pridūrė, kad dar aštuoni žmonės nukentėjo pataikius į gyvenamąjį namą.
Ukrainos oro pajėgos anksčiau įspėjo, kad „balistinių ginklų ir kitų atakų priemonių grėsmė Kyjivui ir regionui išlieka“, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
Antradienį Ukrainos vaikai sugrįžta į mokyklas. Kyjivo srities karinė administracija perspėjo, kad didelės rizikos zonose negali vykti jokių masinių renginių.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas ir jo apylinkės nuolat patiria Rusijos dronų atakas. Reaktyvinius variklius turintys dronai padidina grėsmę ir per dieną sukelia net iki tuzino oro pavojaus signalų.
Vienas savaitgalį surengtas išpuolis prieš amunicijos sandėlį sostinės priemiestyje nusinešė 38 žmonių gyvybes.
Pastaraisiais mėnesiais abi pusės suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius, nukreiptus į infrastruktūrą, pavyzdžiui, sandėlius, verslo objektus, naftos ir uosto įrenginius bei laivus, dėl ko daugėja civilių aukų.
Ukraina susiduria su perėmėjų raketų trūkumu, ypač JAV gamybos „Patriot“ sistemų, naudojamų kovai su balistinėmis grėsmėmis.
„Reuters“: Rusija artėja prie vienos iš Ukrainos tvirtovių Donbase
06:40
Sudeginti automobiliai, sugriauti pastatai, artilerijos dundesys, o po jo – aštrus atakos dronų cypimas. Tokia yra šiandienos realybė Družkivkos mieste, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Anot jos, mieste vis dar gyvena saujelė civilių, besipriešinančių rusams, kurie yra vos 15 km atstumu ir palaipsniui artėja.
Agentūra pažymi, kad toks pat naikinimas kartojasi visoje 1200 kilometrų ilgio fronto linijoje šalies rytuose ir pietuose. Rusijos kariuomenei žengiant į priekį, gyvenamieji namai, turgūs ir parduotuvės sulyginami su žeme, o miestai ir kaimai tampa beveik netinkami gyventi.
Družkivka yra įsikūrusi prie kelio, jungiančio strategiškai svarbius miestus ir miestelius – tai vadinamoji Ukrainos tvirtovių juosta, kurią Rusija desperatiškai bando pralaužti, siekdama užimti visą Donbasą.
Agentūra priminė, kad tai išlieka vienu pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo tikslų.
Dronų karas
Kaip rašo „Reuters“, viena vietos gyventoja visiškai nekrūpteli nuo garsaus netoliese nuaidėjusio haubicos šūvio. Tačiau išgirdusi tylų drono zvimbimą virš galvos, ji slepiasi po medžio šakomis.
„Tūkstančiai Rusijos ir Ukrainos nepilotuojamų orlaivių, kurių daugumą nuotoliniu būdu valdo pilotai, užpildo dangų netoli fronto, mirtinai efektyviai medžiodami savo aukas“, – rašo agentūra.
Družkivkoje ir visoje tvirtovių juostoje daugelis kelių yra uždengti tinklais, saugančiais visus jais judančius nuo dronų. Nepilotuojama antžeminė transporto priemonė, naudojama Ukrainos pozicijoms fronto linijoje aprūpinti ir sužeistiems kariams evakuoti, dundėdama skuba į kitą užduotį, apie situaciją rašo agentūra.
Anksčiau „Business Insider“ rašė, kad Rusija veržiasi pirmyn Donbase, o Ukraina ruošiasi mūšiui dėl paskutinių savo tvirtovių. Kartu Vakarų analitikai prognozuoja, kad net ir viso Donbaso užėmimas vargu ar automatiškai privers Kremlių sutikti su paliaubomis.
O Ukrainos kariuomenė baiminasi, kad kitas rimtas rusų taikinys gali būti Družkivka.
Putinas ketvirtą kartą nuo karo pradžios padidino savo apsaugos tarnybos centrinį aparatą
06:22
Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dar kartą išplėsti Rusijos Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) centrinį aparatą. Tai jau ketvirtas toks sprendimas nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, skelbia „The Moscow Times“.
Remiantis paskelbtu dokumentu, didžiausias leistinas FSO centrinio aparato darbuotojų skaičius didinamas nuo 785 iki 812. Ankstesnį kartą jis buvo padidintas 2025 metų sausio 1 dieną – iki 785 darbuotojų. Prieš tai etatų skaičius didintas 2024 metų sausio 1-ąją – iki 775, o 2022 metų pabaigoje – nuo 725 iki 760. Iki karo FSO centrinis aparatas beveik 13 metų nebuvo plečiamas.
Federalinė apsaugos tarnyba – uždara jėgos struktūra, atsakinga už aukščiausių valstybės pareigūnų, įskaitant prezidentą, premjerą, parlamento rūmų pirmininkus, aukščiausiųjų teismų vadovus ir generalinį prokurorą, saugumą. Tarnybai priklauso ir asmeninės V.Putino apsaugos padalinys, lydintis jį kelionėse bei saugantis rezidencijas ir kitus objektus.
FSO taip pat rūpinasi specialiuoju ryšiu ir stebi visuomenės nuotaikas. Prasidėjus karui tarnybos vaidmuo gerokai išaugo. Leidinio „Važnyje istorii“ duomenimis, dėl nuolatinės prieigos prie V.Putino ir informacijos apie aukščiausius pareigūnus ji tapo savarankišku įtakos centru.
„Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais, anksčiau skelbė, kad pastaraisiais mėnesiais FSO smarkiai sustiprino V.Putino apsaugą. Kremliuje esą padidėjo susirūpinimas, kad prieš jį gali būti surengtas pasikėsinimas, įskaitant išpuolį naudojant dronus, arba mėginama įvykdyti valstybės perversmą.
Šios baimės dar labiau sustiprėjo po to, kai JAV kariškiai sulaikė Nicolasą Maduro. V.Putinas sumažino vizitų skaičių, o su juo susitinkančių žmonių patikros tapo griežtesnės.
Per oficialią kelionę į Kazachstaną gegužės pabaigoje V.Putino kortežą lydėjo šarvuotas automobilis su ant stogo įrengtu kulkosvaidžiu, elektroninės kovos sistemą turinti transporto priemonė ir sraigtasparnis.
„Financial Times“ duomenimis, V.Putinas ir jo šeima beveik nebesilanko rezidencijose Maskvoje bei Valdajuje ir mieliau ištisas savaites praleidžia bunkeriuose, tarp jų – Krasnodaro krašte.
