Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas nustebino: gyvenimo draugė slėpė tai nuo visų
10:19
Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo artimieji turi Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pasus. Kovos su korupcija fondas (FBK) paskelbė, kad po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje S.Lavrovo gyvenimo draugė ir jos dukra gavo JAE pilietybę.
Pasak tyrėjų, Svetlana Poliakova, kurią FBK įvardija kaip ilgametę ministro partnerę (oficialiai jis susituokęs su Marija Lavrova), JAE piliete tapo 2022 m. gruodžio 28 d. Dokumentai jai išduoti „už nuopelnus valstybei“.
Kiek anksčiau JAE pasą gavo ir S.Lavrovo podukra Polina Kovaliova. Pranešama, kad pilietybė jai suteikta įsidarbinimo pagrindu.
Kaip anksčiau išsiaiškino portalas „Važnyje istorii“, S.Poliakova palaiko glaudžius ryšius su ministru ir turi didelę įtaką Užsienio reikalų ministerijoje. Ji plėtojo su šia žinyba susijusį verslą, o jos giminaičiai užėmė kelis svarbius postus ministerijoje. S.Poliakovai priklausančio nekilnojamojo turto vertė viršija 700 mln. rublių (6,9 mln. eurų).
P.Kovaliova studijavo Londone, Londono imperatoriškojo koledžo verslo mokykloje (Imperial College Business School), ir valdė kelias Didžiosios Britanijos bendroves. FBK duomenimis, jai priklausė prabangus turtas Jungtinėje Karalystėje, kurio vertė siekė apie 4,4 mln. svarų sterlingų. Prasidėjus plataus masto karui ir pritaikius sankcijas, ji paliko šalį ir, fondo teigimu, įsidarbino fonde „Qatar Investment“ Dohoje.
Gauti JAE pilietybę užsieniečiams yra itin sudėtinga. Įprasta natūralizacija reikalauja 30 metų nepertraukiamo gyvenimo šalyje, arabų kalbos mokėjimo ir nepriekaištingos reputacijos.
Nuo 2021 m. atsirado galimybė gauti pilietybę už „ypatingus nuopelnus“ – investuotojams, mokslininkams, gydytojams ar menininkams. Tačiau prašymo pateikti savarankiškai neįmanoma: kandidatūrą turi iškelti federalinės valdžios institucijos arba emyratų valdovų rūmai.
Dronai nušlavė Rusijos sraigtasparnius: Mi-8 sunaikintas, Mi-35 apgadintas
11:28
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai, smogę „Taganrog Južnyj“ kariniam aerodromui Rusijos Rostovo srityje, sunaikino sraigtasparnį Mi-8 ir apgadino sraigtasparnį Mi-35, rašo naujienų portalas „Militarnyj“.
Rugsėjo 7 d. naktį prieš šį Rusijos aerodromą buvo surengta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka.
Kaip įvertino „Telegram“ kanalo „Absoliutno nadijne džerelo“ analitikai, išnagrinėję palydovines nuotraukas, smūgio metu buvo visiškai sunaikintas sraigtasparnis Mi-8. O kitas – apgadintas.
Pranešimai apie prarastus sraigtasparnius nebuvo nepriklausomai patvirtinti nei Rusijos valdžios institucijų, nei Ukrainos Generalinio štabo.
Minimas oro uostas yra maždaug už 40 km nuo sienos su Ukraina. Šią karinę bazę aktyviai naudoja Rusijos kariuomenė: jos teritorijoje veikia 325-oji aviacijos remonto gamykla, kuri remontuoja transportinius lėktuvus ir Il-76 orlaivių dalis. Šioje bazėje taip pat dislokuotas Rusijos 708-asis karinės transportinės aviacijos pulkas.
Dieną prieš tai Ukrainos pajėgos smogė Rostovo prie Dono aerodromui, esančiam toje pačioje Rusijos srityje kaip ir Taganrogas.
Ataka prieš Taganrogą yra naujausias iš puolimo serijos prieš Rusijos karinės aviacijos infrastruktūrą. Rugsėjo pradžioje, kaip buvo pranešta, Ukrainos kariai atakavo Sočio tarptautinį oro uostą, kur smogė Ka-52 ir Mi-28 atakos sraigtasparniams, taip pat Mi-8 serijos sraigtasparniui.
Mi-8 – tai sovietų suprojektuotas daugiafunkcinis sraigtasparnis, kurį Rusijos kariuomenė plačiai naudoja karių ir krovinių gabenimui, evakuacijai bei kitoms kovos lauko misijoms.
Mi-35 – tai modernizuota Mi-24 kovinio sraigtasparnio versija, skirta tiek kovinėms, tiek transportavimo užduotims.
JK skyrė 100 mln. svarų Ukrainos oro gynybai, įskaitant „Patriot“ raketas
11:08
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį paskelbė skirianti 100 mln. svarų sterlingų (116,4 mln. eurų) Ukrainos oro gynybos pajėgumams šią žiemą stiprinti.
Paketas apims ir sistemų „Patriot“ raketas.
Kaip indėlį į NATO paramos Kyjivui programą, JK taip pat tieks „oro gynybos gaudytuvus, didelio kalibro artilerijos sviedinius ir dronus“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Įranga „bus pristatyta iki žiemos, padedant Ukrainai apsaugoti savo svarbiausią nacionalinę infrastruktūrą, nekaltus civilius gyventojus ir ginkluotąsias pajėgas nuo Rusijos atakų“, pridūrė ministerija.
Ukraina kliaujasi pažangiomis sistemomis – daugiausia JAV „Patriot“ gaudytuvais, – kad apsaugotų savo dangų nuo Rusijos balistinių raketų smūgių.
Tačiau Kyjivas pranešė apie „Patriot“ gaudytuvų trūkumą po to, kai JAV ir Izraelis vasarį pradėjo karą su Iranu.
JK yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų jai stengiantis atremti Rusijos puolimą nuo to laiko, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas praėjusį mėnesį lankėsi Ukrainoje. Tai buvo pirmoji jo užsienio kelionė nuo to laiko, kai liepos pabaigoje pradėjo eiti premjero pareigas.
JK neseniai sutiko perduoti Ukrainai informaciją apie tolimojo nuotolio raketos SCALP, Prancūzijoje gaminamos JK „Storm Shadow“ versijos, komponentus, kad Ukraina galėtų įrengti vietines surinkimo linijas.
Naujasis JK gynybos sekretorius Wesas Streetingas antradienį bendrai pirmininkaus savo pirmam Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kurią sudaro 50 Kyjivui karinę įrangą tiekiančių valstybių, susitikimui.
„Tiek ministras pirmininkas, tiek aš per savo pirmuosius vizitus Kyjive aiškiai išgirdome, kaip svarbu remti Ukrainą šią žiemą, kai Putinas rengiasi panaudoti žiemą kaip ginklą, tęsdamas barbariškus išpuolius prieš civilius ir energetikos objektus“, – sakė W. Streetingas.
Latvija nuo kitų metų planuoja sustabdyti keleivių vežimą į Rusiją ir Baltarusiją
09:53
Latvijos susisiekimo ministerija pirmadienį pranešė vyriausybei pateikusi Kelių transporto įstatymo pataisų projektus, kuriais siūloma nuo kitų metų visiškai sustabdyti keleivių vežimą į Rusiją ir Baltarusiją.
Pagal siūlomas pataisas būtų draudžiamas reguliarus ir nereguliarus tarptautinis keleivių vežimas autobusais į Rusiją ir Baltarusiją, taip pat tranzitas per Latvijos teritoriją į šias šalis.
Šiuo metu pagal tarptautinį susitarimą tarp Latvijos ir Rusijos vykdomas vienas reguliarus autobusų maršrutas. Kasdienį susisiekimą su Maskva užtikrina bendrovė „Norma-A“, dirbanti su „Ecolines“ prekės ženklu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kėlė naikintuvus 700 kartų: atskleidė, kaip Rusija kasdien bando NATO kantrybę
09:15
Per pastaruosius dvejus metus NATO pajėgos turėjo apie 700 kartų skubiai pakelti naikintuvus, siekdama užkirsti kelią Rusijos provokacijoms, pirmadienį naujienų portalui „TVP World“ teigė Aljanso karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone.
Kalbėdamas Taranto karinėje bazėje pietų Italijoje, pareigūnas pabrėžė, kad šie skaičiai pabrėžia realias saugumo grėsmes, su kuriomis susiduria NATO.
„Grėsmės yra realios, ir jų yra daug. Pradedant Rusija ir teroristinėmis grupuotėmis. Tačiau šalia jų yra ir kitų, dažnai dar klastingesnių, nes jos yra mažiau pastebimos: dezinformacija, hibridiniai išpuoliai, autoritarinės valstybės, kurios meta iššūkį tarptautinei tvarkai, kuria grindžiamas mūsų saugumas“, – kalbėjo jis.
„Jei kas nors mano, kad tai panika, pateiksiu faktą: per pastaruosius dvejus metus NATO naikintuvams teko skubiai pakilti... apie 700 kartų, kad sulaikytų Rusijos orlaivius, arba vadinamuosius orlaivius, kurie chaotiškai artėjo prie mūsų oro erdvės“, – pridūrė G.C.Dragone.
„700 pakilimų per dvejus metus. Suskaičiuokite: beveik po vieną per dieną“, – akcentavo admirolas.
G.C.Dragone taip pat prakalbo apie „NATO 3.0“ versiją, kurią jis apibūdino kaip persvarstytą Vakarų karinio aljanso versiją, kurioje Europa atlieka didesnį vaidmenį kartu su Jungtinėmis Valstijomis.
Jo teigimu, Aljansas „grįžta prie kolektyvinės gynybos, tačiau tai vyksta pasaulyje, kuriame grėsmės kyla iš visų pusių: konvencinės ir hibridinės, fizinės ir skaitmeninės, iš rytų, pietų ir Arkties.“
Ankstesniuose komentaruose socialiniame tinkle „X" jis tvirtino, kad NATO turi reaguoti stiprindama savo gebėjimą prisitaikyti ir atlaikyti spaudimą, o ne tik stengtis amortizuoti sukrėtimus.
„Gebėjimas nepalūžti yra 21-ojo amžiaus strateginis pranašumas“, – rašė jis, lygindamas trapų stiklą, kuris suskaldomas veikiant įtampai, su raumeniu, kuris „tampa stipresnis dėl įtampos“.
Pareigūnas dėstė, kad strateginis pranašumas nebūtinai priklausys tiems, kurie turi pačius moderniausius ginklus, bet tiems, kurie taikos, krizės ar karo metu sugeba „greičiau mokytis, greičiau priimti sprendimus, greičiau gaminti, greičiau diegti naujoves ir greičiau vėl atsistoti ant kojų“.
Rusijoje kaktomuša susidūrė du naikintuvai: pilotas negyvas
08:44 Atnaujinta 10:34
Rusijos Kursko srityje du naikintuvai Su-35S susidūrė ore ir sudužo, pirmadienį pranešė Rusijos karinės aviacijos stebėsenos kanalas „Fighterbomber“, kurį, manoma, prižiūri oro pajėgų kapitonas Ilja Tumanovas.
Kaip pažymima, naikintuvai skrido virš Kursko srities teritorijos. Kol kas nustatinėjamos oficialios orlaivių susidūrimo priežastys.
Pirmadienio vakarą platformoje „Telegram“ paskelbta, kad vienas iš naikintuvų Su-35S pilotų žuvo. Kitas pilotas – sužeistas.
Tinklaraštininkas Jurijus Kotionokas patvirtino šią informaciją, pažymėdamas, kad tikslios įvykio aplinkybės kol kas nežinomos.
Kanalo „Vojevoda veščiajet“ tinklaraštininkas dėl įvykio netiesiogiai apkaltino Ukrainą, paskelbdamas, kad ukrainiečiai esą „atsakys už tai“.
Ukrainos pusė nepatvirtino, kad būtų prisidėjusi prie naikintuvų susidūrimo. Rusijos gynybos ministerija taip pat nepateikė jokių oficialių komentarų.
Su-35S – tai Rusijos ketvirtosios kartos daugiafunkcinis, ypač manevringas naikintuvas, vienas galingiausių Rusijos ginkluotėje, nusileidžiantis tik naujausiam Su-57. Jame įrengta radaro stotis „Irbis“ ir jis gali naudoti tolimojo nuotolio „oras-oras“ raketas R-37M, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 km.
Rusijos kariuomenė naudoja Su-35S smogiamųjų grupių Su-34 apsaugai, sausumos pajėgų paramai, Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų perėmimui, taip pat kovai su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemomis.
Naujausią Su-35S naikintuvų partiją Rusijos kosmoso ir oro pajėgos gavo rugpjūčio 27 d.
„Viskas gali pasikeisti labai greitai“: Suomija pastatė tvorą pasienyje su Rusija
07:44
Suomija pirmadienį pristatė 200 km ilgio tvorą, sekcijomis pastatytą palei rytinę sieną su Rusija, norėdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų instrumentalizavimo siekiant destabilizuoti šią Šiaurės šalį.
Savo 1 340 kilometrų sieną su Rusija Suomija uždarė 2023 metų gruodį, kai į šalį atvyko daugiau nei 1,3 tūkst. migrantų be vizų.
Nuo to laiko situacija buvo rami, užfiksuoti tik keli pavieniai neteisėto sienos kirtimo atvejai.
„Šiandien situacija yra rami, bet įtempta, ir mes tikrai nežinome, kas bus rytoj“, – naujienų agentūrai AFP sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen žiniasklaidos renginyje netoli Nuijamos pasienio kontrolės punkto pietryčių Suomijoje, kur veikla buvo sustabdyta beveik prieš trejus metus.
„Viskas gali pasikeisti labai greitai, todėl turime būti labai gerai pasiruošę“, – pridūrė ji.
M.Rantanen stovėjo šalia 4,5 metro aukščio spygliuotos vielos tvoros sekcijos, pastatytos strateginėse vietose ir aprūpintos kameromis bei jutikliais.
Helsinkis 2023 metais apkaltino Maskvą hibridiniu karu, organizuojant trečiųjų šalių piliečių srautus prie jos sienos. Šį kaltinimą Kremlius neigė.
Tai įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Suomija 2023 metų balandį atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į NATO.
„Neleisti žmonėms patekti“
„Tai yra viena iš mūsų sienos apsaugos dalių, padedanti mums vykdyti stebėjimą, o prireikus – ir neleisti žmonėms patekti į Suomijos teritoriją“, – sakė M.Rantanen.
Šis „išskirtinai didelio masto infrastruktūros projektas“ pareikalavo apie 1 tūkst. žemės savininkų ir šimtų įmonių įsitraukimo, nurodė Suomijos sienos apsaugos tarnyba.
Panašios tvoros, siekiant sustabdyti migrantų srautus, buvo pastatytos Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje, taip pat Lenkijoje palei jų sienas su Baltarusija.
Suomijos projektas kainavo 356 mln. eurų, o metinė jo priežiūra, pasak sienos apsaugos tarnybos projekto vadovo Erkki Matilaineno, atsieis apie 2–3 mln. eurų.
Dronų technologijos smarkiai pažengė, tačiau tvora vis dar „laikoma geriausiu sprendimu minioms suvaldyti“, teigė E.Matilainenas.
Suomijos sausumos sienos perėjos su Rusija liks uždarytos „iki tolesnio pranešimo“.
Praėjusią savaitę Helsinkis pasiūlė pratęsti Pasienio saugumo įstatymo galiojimą iki 2028 metų gruodžio 31-osios – tai laikinas vienų metų įstatymas, leidžiantis sienos apsaugos pareigūnams tam tikromis aplinkybėmis neįsileisti prieglobsčio prašytojų.
Suomių žiniasklaidoje „atstūmimo pasienyje įstatymu“ vadinamas teisės aktas gali būti taikomas po vieną mėnesį ribotose teritorijose, jei manoma, kad kyla grėsmė Suomijos suverenitetui ir nacionaliniam saugumui.
Ekspertai teigia, kad šis įstatymas prieštarauja Suomijos tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje ir šalies konstitucijai, ką pripažino ir pati vyriausybė.
Tai – galingiausias Ukrainos ginklas: Rusijos kariai gali kristi negyvi vos per 3 minutes
07:33
Tiesioginę dronų kovą iš mūšio lauko transliuojantys ekranai mirgėjo spalvotais ženklais: žalia spalva žymėjo Rusijos techniką, mėlyna – Ukrainos pajėgas, o oranžinė – objektus, kuriuos sunku įvardyti kaip savų ar priešų. Tada pasirodo raudonas kvadratas – tai Rusijos karys, bėgantis palei medžių liniją.
Rytiniame fronte po žeme įrengtoje vadavietėje tai stebėję Ukrainos kariai ėmėsi veiksmų. Budintis karininkas įvedė rusų kario lokaciją į kompiuterį. Po to skaitmeniniame mūšio lauko žemėlapyje automatiškai pasirodė rombo formos žymeklis, kurį galėjo matyti visi netoliese dislokuoti daliniai. Vos per kelias minutes į orą pakilo trys atakos dronai ir ėmė artėti prie tikslo.
Pirmasis dronas nepataikė. Tačiau Ukrainos 1-ojo atskirojo šturmo pulko budintis karininkas iš karto perdavė smūgio koordinates ir atakos vaizdo įrašą kitų dviejų dalinių komandoms, kad jos galėtų pabandyti nužudyti Rusijos kareivį.
„Axios“: Zelenskis atskleidė, ką išgirdo iš JAV pasiuntinių dėl Rusijos
07:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad per pokalbius su JAV pasiuntiniais Rusija parodė pasirengimą derėtis dėl konflikto sureguliavimo, pranešė „Axios“.
Praėjusį savaitgalį įvykęs Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitas Maskvoje ir Kyjive yra naujausias Vašingtono bandymas išjudinti iš diplomatinės aklavietės kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Plataus masto karas prasidėjo prieš daugiau kaip ketverius metus Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
S.Witkoffas džiaugėsi pažanga susitikimuose ir iškėlė galimybę atgaivinti trišales taikos derybas, kad būtų užbaigtas karas.
V.Zelenskis JAV naujienų portalui „Axios“ sakė, kad Jungtinės Valstijos siekia deeskaluoti konfliktą prieš artėjančią ilgą žiemą.
Nuo pat invazijos pradžios 2022 metų vasarį Rusija kiekvieną žiemą apšaudo Ukrainos energetikos tinklą, todėl milijonai žmonių lieka be elektros ir šildymo esant net -20 laipsnių šalčiui.
V.Zelenskis teigė, kad JAV pasiuntiniai, surengę atskirus pokalbius su Ukrainos ir Rusijos vadovais, jam perdavė, kad „rusai yra pasirengę derėtis“.
„Rusija tikrai mano, kad ši žiema gali padėti jiems mus palaužti“, – sakė V.Zelenskis leidiniui „Axios“.
Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija galėtų daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui deeskaluoti situaciją, pridūrė jis, o V.Putinas „nenori nuliūdinti“ JAV lyderio.
V.Zelenskis nurodė, kad savaitgalio derybose buvo aptarti JAV pasiūlymai dėl energetikos objektų, grūdų gabenimo bei naftos ir dujų eksporto, tačiau išsamesnės informacijos pateikti atsisakė.
Ukrainos lyderis pažymėjo, kad JAV požiūriu siekiama atnaujinti kariaujančių šalių derybas ir užtikrinti, kad ateinanti žiema skirtųsi nuo ankstesnių.
Tikslas buvo pasiekti pažangą prieš žiemą arba jos metu, kad šalys „priartėtų prie taikos“, sakė V.Zelenskis.
„Bloomberg“: po Trumpo pasiuntinių vizito paaiškėjo, ko Putinas sieks artimiausiais mėnesiais
06:48
Pirmasis per daugiau nei šešis mėnesius JAV specialiųjų pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitas į Maskvą, kuris buvo rengiamas nuo pavasario ir kelis mėnesius atidėliojamas, nesugebėjo pralaužti aklavietės Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijoje.
Po susitikimo su S.Witkoffu ir J.Kushneriu V.Putinas išlieka pasiryžęs tęsti karą, „Bloomberg“ teigė su situacija susipažinę šaltiniai. Agentūros pašnekovai pabrėžė, kad derybose, kurios truko ilgiau nei tris valandas, proveržio pasiekti nepavyko. Jų teigimu, V.Putinas yra pasiryžęs užimti visą Donecko sritį ir tiki, kad kariuomenė šią užduotį galės įvykdyti per ateinančius šešis mėnesius.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pranešė, kad V.Putinas gali pasikalbėti telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Jis taip pat neatmetė galimybės atnaujinti trišales Rusijos, JAV ir Ukrainos derybas, nors patikslino, kad „dar per anksti kalbėti apie vietą ir tikslias datas“.
Pats S.Witkoffas, po Maskvos apsilankęs Kyjive, kur susitiko su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu bei Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos patarėjais nacionalinio saugumo klausimais, po savo susitikimų paskelbė apie „reikšmingą pažangą“.
Tačiau Kyjive po jo vizito taip pat buvo padaryta išvada, kad karas vargu ar baigsis iki ateinančios žiemos. D.Trumpo pasiuntiniai atvežė „mažai naujų idėjų“ ir tik bandė atgaivinti ankstesnius pasiūlymus bei sumažinti skirtumus tarp Kyjivo ir Maskvos pozicijų.
S.Witkoffo ir J.Kushnerio diplomatinį turą papildė netikėtas CŽA vadovo Johno Ratcliffe'o vizitas į Maskvą. Pasak „The Washington Post“ šaltinių, jis Rusijos specialiųjų tarnybų vadovybei pateikė niūrų Rusijos kariuomenės padėties mūšio lauke ir Rusijos ekonomikos vertinimą. Jis taip pat paragino atnaujinti derybas, pabrėždamas, kad eskalacija tik pablogins situaciją, o visiška Donbaso kapituliacija, kurios reikalauja Kremlius, „tiesiog neįvyks“.
Tačiau V.Putinas „nėra suinteresuotas“ tai aptarinėti, teigia politologė Tatjana Stanovaja. „Putinas yra įsitikinęs, kad jis laimi karą, ir nesvarbu, kiek tai užtruktų, jis tiki, kad tam tikrame etape Ukraina palūš“, – aiškina ji.
Regis, V.Putinas gyvena „išgalvotoje“ realybėje, nes vadovybė sistemingai pučia savo sėkmes fronte dėl kariuomenėje įsišaknijusios melo kultūros, rašo Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai. Nuo 2022 metų Kremlius Donecko srities užėmimo terminus nukėlė 15 kartų ir kariuomenė jų niekada neįvykdė, rašo ISW. Ekspertų teigimu, dabar kariuomenė Donecko operacijų teatre stumiasi 2,36 kvadratinio kilometro per dieną greičiu, o tokiu tempu likusius 19 proc. srities ji galės kontroliuoti tik iki 2032 metų spalio.
Po trijų dienų pertraukos Kyjivą vėl drebina Rusijos smūgiai
06:25
Ankstyvą antradienį Kyjive nugriaudėjo stiprių sprogimų banga, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, Rusijai po trijų dienų pertraukos atnaujinus smūgius Ukrainos sostinei.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo įsakęs sustabdyti atakas, kol JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris savaitgalį lankėsi Rusijos ir Ukrainos sostinėse.
Nauji sprogimai mieste sukėlė gaisrus, daug kur aidėjo automobilių signalizacijos, o Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad šeši žmonės buvo sužeisti.
Ukrainos kariuomenės oro pajėgos pranešė apie raketų ataką, o Kyjivo miesto karinė administracija paragino gyventojus slėptis, kol veikia oro gynybos sistema.
Smūgiai apgadino pastatus visoje sostinėje, įskaitant penkiaaukštį gyvenamąjį namą Solomiankos rajone, o Podilo rajone užsidegė transporto priemonės, pranešė pareigūnai.
V.Klyčko teigė, kad gyvenamajame name buvo įstrigę žmonės.
Ši ataka yra pirmoji, nukreipta prieš Kyjivą po to, kai baigėsi trijų dienų ugnies nutraukimas, paskelbtas dėl JAV pasiuntinių vizito Rusijos ir Ukrainos sostinėse.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS anksčiau patvirtino, kad pertrauka smūgiams baigėsi.
Iki 5 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) oro pavojus buvo paskelbtas dešimtyje Ukrainos regionų.
„Telegram“ kanalai, stebintys oro grėsmes Ukrainoje, pranešė, kad Rusija pradėjo gabenti balistines raketas ir perkelti sunkiuosius bombardavimo lėktuvus iš šalies rytų į aerodromus, esančius arčiau Ukrainos.
Lenkija taip pat paskelbė, kad po Rusijos atakos buvo pradėtos „aviacijos operacijos“.
JAV pasiūlymai
Pirmadienį S.Witkoffas gyrėsi, kad derybose su Ukraina ir Rusija pasiekta „apčiuopiamos pažangos“, o tai padidina perspektyvą atgaivinti trišales taikos derybas, kad būtų užbaigtas kruviniausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Prezidentas Trumpas sunkiai dirba, kad sustabdytų žudynes ir siektų ilgalaikės bei tvarios taikos“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
S.Witkoffas ir J.Kushneris šeštadienį Maskvoje susitiko su V.Putinu, o vėliau Kyjive surengė atskiras derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per savo pirmąją oficialią kelionę į šį miestą.
Kremlius pirmadienį paskelbė neatmetantis trišalių derybų galimybės, o atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams teigė, kad „šiame etape dar per anksti ką nors sakyti apie vietą ar tikslias datas“.
V.Zelenskis teigė, kad jis ir jo derybų grupė „koordinuoja kitus mūsų žingsnius“ po derybų su D.Trumpo pasiuntiniais ir Europos pareigūnais, tačiau Ukrainos lyderis nedetalizavo, kokie bus tie žingsniai.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas sekmadienį AFP sakė, kad du pasiuntiniai atvežė naujų, „veiksmingesnių“ pasiūlymų dėl karo užbaigimo. Daugiau informacijos jis nepateikė, tačiau V.Zelenskis perspėjo, kad kovos tikriausiai tęsis ir žiemą.
Per ankstesnes derybas Maskva ir Kyjivas iš esmės laikėsi savo pozicijų, o derybos įstrigo būtent dėl Rytų Ukrainos teritorijų, į kurias pretenzijas reiškia Rusija.
