Sekite 15min GoogleVisas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Šis įvykis supurtė NATO: rengiamas atsakas Putinui aukščiausiu lygiu
10:28
Europa nepajėgi tinkamai suvaldyti Rusijos vykdomo hibridinio karo prieš žemyną. Apie tai, įspėdami dėl Kremliaus eskalacijos rizikos, prabilo Europos gynybos ir žvalgybos pareigūnai, rašo dienraštis „Financial Times“ (FT).
Jų teigimu, praėjusį mėnesį užkardyta ataka Leipcigo oro uoste, kur aptiktas sprogmenų prikrautas bepilotis, pademonstravo Rusijos agresyvių veiksmų prieš NATO nebaudžiamumą ir dabartinių atgrasymo priemonių neefektyvumą. Pareigūnai pabrėžė, kad norint reaguoti būtini bendri Europos sostinių veiksmai.
„Akivaizdu, kad darome nepakankamai, jog atgrasytume nuo provokacijų, kurios nesiekia 5-ojo straipsnio lygio. Užtikriname pakankamą atgrasymą, kad išvengtume konvencinės ar branduolinės Rusijos eskalacijos. Tačiau mums tikrai reikia iš naujo apsvarstyti savo požiūrį į hibridinį karą“, – sakė vienas aukšto rango Vakarų gynybos pareigūnas.
Žurnalistai priminė, kad kol reguliariosios Rusijos pajėgos yra įstrigusios Ukrainoje, Rusijos parankiniai ir specialiosios tarnybos pastaruosius dvejus metus vykdo paslėptą karą Europos teritorijoje: skleidžia dezinformaciją, vykdo kibernetines atakas, degina sandėlius, puola politikų namus bei automobilius, taip pat pjauna ar gadina povandeninius kabelius.
Tai tapo tikru lūžio tašku
Kitas aukšto rango Vakarų pareigūnas pareiškė, kad ataka Leipcige laikoma lūžio tašku, padariusiu „labai, labai didelę įtaką“ Europos NATO valstybių sostinėms. Pasak jo, „aukščiausiu lygiu“ tęsiamos diskusijos dėl ilgalaikio ir tvaraus atsako parengimo.
FT straipsnyje pažymima, kad situaciją Aljansui apsunkina ir pasikeitusi JAV politika Rusijos atžvilgiu valdant prezidentui Donaldui Trumpui, kuris bando sumenkinti Maskvos keliamą grėsmę. Klausiamas apie ataką Leipcige, jis pareiškė, kad Putinas „neketina pulti NATO teritorijos“.
Žurnalistai rašo, kad Europos žvalgybos tarnybos rengiasi intensyvesnei Rusijos „mažų“ atakų kampanijai: vandalizmo aktams, diversijoms ir net civilinių objektų padegimams. Trečiojo pareigūno teigimu, tai gali sutapti su kitais metais vyksiančiais svarbiais rinkimais Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje.
„Nemanau, kad Rusijos tikslai ir uždaviniai Europoje pasikeitė. Pasikeitėme mes – tie, kurie patiria šias atakas. Problema ta, kad riba, skirianti veiksmus nuo 5-ojo straipsnio taikymo, yra išplauta. Kol ši riba nebus aiškiai apibrėžta, Rusija gali ir toliau ją stumti. Jei nepademonstruosime tokių veiksmų kainos, jie ir toliau vykdys spaudimą“, – teigė analizės centro „Chatham House“ darbuotojas ir Rusijos karinės doktrinos ekspertas Keiras Gilesas.
Ragina NATO peržiūrėti požiūrį į hibridinį karą
Gynybos ir žvalgybos pareigūnai, ypač su Rusija besiribojančiose Rytų Europos šalyse, ragina NATO iš esmės peržiūrėti požiūrį į hibridinius konfliktus ir nustatyti aiškias ribas, kada turėtų būti imamasi ryžtingų atsakomųjų priemonių. Jų nuomone, tai būtina siekiant Maskvai parodyti, kad ji negali nebaudžiamai kėsintis į Europos visuomenes.
„Matome aiškiai išaugusį Rusijos ryžtą rizikuoti ir jos beatodairiškumą. Negalime leisti, kad tai taptų nauja norma“, – teigė aukšto rango pareigūnas iš vienos NATO valstybės.
Ekspertų vertinimu, keturių savaičių delsimas nuo atakos Leipcige iki oficialaus Vokietijos apkaltinimo Rusijai yra kolektyvinio nenoro atvirai įvardyti Maskvos veiksmus pavyzdys. Pasak jų, toks neryžtingumas skatina Rusiją tęsti savo kampaniją.
„Tai, kad vokiečiai to nepadarė iš karto po atakos Leipcige, tikrai stebina. Susidaro įspūdis, kad Vokietija savo reakciją į tokius incidentus vis dar matuoja pagal tai, kiek toli galima nueiti nerizikuojant išprovokuoti tolesnės Rusijos eskalacijos. Tai yra visiškai klaidingas požiūris“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas strategijos ir nacionalinio saugumo klausimais Charlie Edwardsas.
Įtampa tarp Europos ir Rusijos auga
Vokietija tiesiogiai apkaltino Rusiją organizavus dronų ataką prieš Leipcigo oro uostą. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų politikas Johannas Wadephulis pranešė, kad dėl šio incidento Rusijos konsulatas Bonoje bus uždarytas, o Berlynas inicijuos sankcijų Rusijai išplėtimą Europos Sąjungos lygmeniu.
J.Wadephulis pažymėjo, kad Vokietija nusprendė nutraukti sutartį dėl Rusų namų Berlyne, įvesti griežtesnę Rusijos piliečių atvykimo kontrolę bei sustiprinti spaudimą „šešėliniam laivynui“. Jis pridūrė, kad tai buvo Rusijos vykdoma hibridinė operacija Europoje, už kurios stovi valstybiniai veikėjai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas reaguodamas pareiškė, kad tai yra tikro karo pradžia, rašo portalas „Unian“.
„Iškraustė generalinį konsulatą iš Bonos... Rusų namus Berlyne uždaro. Prisimenu, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą, tiksliau, prieš Didįjį tėvynės karą, vokiečiai taip pat uždarinėjo savo diplomatines atstovybes... Jie vėl nori karo“, – aiškino ministras.
Ukrainos generalinis prokuroras neigia kaltinimus korupcija
12:46
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka paneigė kaltinimus korupcija, kovos su korupcija pareigūnams vykdant tyrimą dėl nelegalių skambučių centrų ir savaitgalį atlikus kratas jo biuruose.
Kyjivas ne vienus metus kovoja su korupcija, kuri išliko ir per Rusijos invaziją, o prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausią aplinką sukrėtė keli skandalai.
Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuotoji antikorupcinė prokuratūra (SAPO) šeštadienį pranešė atskleidę pinigų plovimo schemą, kuriai „vadovavo Generalinės prokuratūros pareigūnas“, ir atlikę ten kratas.
Gaudavo pinigus už telefoninių sukčių apsaugą
Tyrėjų teigimu, tinklas gaudavo pinigus už skambučių centrų, vykdžiusių telefoninį sukčiavimą ir „plovusių milijonus siekiančius turtus“, apsaugą.
Per daugiau nei ketverius karo metus telefoninių sukčiavimų skaičius smarkiai išaugo tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.
NABU teigimu, kyšiai buvo naudojami nekilnojamajam turtui, papuošalams ir kitoms vertybėms pirkti.
Atmetė kaltinimus
R. Kravčenka sekmadienio vakarą socialiniuose tinkluose paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė atmetantis kaltinimus, pavadino juos visiškai nepagrįstais ir neigė bet kokius nusižengimus.
NABU paskelbė seifo, pilno dolerių banknotų ryšulių, nuotraukas ir nurodė, kad nustatė penkis su schema susijusius asmenis, tačiau jų neįvardijo.
Šveicarijoje įsikūrusios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „The Global Initiative Against Transnational Organized Crime“ (GI-TOC) duomenimis, nelegaliuose skambučių centruose Ukrainoje dirba apie 60 tūkst. žmonių.
Berlyne – naujas nerimą keliantis incidentas
12:39
Vienoje Berlyno elektros pastotėje pirmadienį kilo ir žalos padarė gaisras, pranešė Vokietijos policija.
Pareigūnai tiria, ar šis incidentas yra diversija, ar techninis gedimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Idiotai arba išdavikai“: per Europą nusirito panikos banga dėl Vokietijos
12:35
Sekmadienį Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje vyko regioniniai rinkimai, kuriuose pergalę iškovojo kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), nors jai ir pritrūko kelių balsų iki daugumos. Tai sukėlė pasipiktinimo bangą visoje Europoje, tuo tarpu Kremlius džiūgauja.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nebuvo santūrus reaguodamas į „Alternatyvos Vokietijai“ pergalę Rytų Vokietijos žemės parlamento rinkimuose.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše premjeras pasmerkė lenkus, kurie palaiko tokį rinkimų rezultatą, pavadindamas juos „idiotais“ arba „išdavikais“.
„Lenkijoje tik idiotai arba išdavikai gali džiaugtis AfD triumfu Vokietijoje“, – pareiškė jis.
D.Tuskas pridūrė, kad tokių nemažai yra partijose „Konfederacija“ ir „Teisė ir teisingumas“ (PiS).
Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis kraštutinių dešiniųjų pergalę Vokietijoje pavadino „didelį nerimą keliančiu“ signalu Europai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje sniego lavina pasiglemžė grupę alpinistų: pasirodė dramatiški vaizdai
12:31
Rusijos Kaukazo kalnuose nuslinkus lavinai žuvo 11 alpinistų, o dar šeši dingo, pirmadienį pranešė gelbėjimo tarnybos.
Nufilmuotus vaizdus galite pamatyti ČIA.
Po Putino grasinimo – greita milijardieriaus reakcija
12:06
Rusijos milijardierius Vagitas Alekperovas pažadėjo per tris savaites suremontuoti „Lukoil“ gamyklas po valdžios grasinimų jas atimti, rašo „The Moscow Times“.
„Lukoil“ gali per dvi tris savaites atnaujinti naftos perdirbimo gamyklų darbą po Ukrainos bepiločių orlaivių atakų, pareiškė bendrovės įkūrėjas Vagitas Alekperovas.
„Imamės visų įmanomų priemonių, kad gamyklos veiktų. Ne visada tai pavyksta padaryti per trumpiausią laiką, tačiau dviejų trijų savaičių mums pakanka atsistatymui“, – laidai „Vesti“ sakė V.Alekperovas.
Ko reikalauja Putinas
„Lukoil“ vadovo pareiškimas nuskambėjo po to, kai Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį valstybei perimti įmones ir objektus, nukentėjusius nuo dronų smūgių.
Pagal dokumentą „kritinės infrastruktūros objektai“ gali būti perduoti „laikinam valdymui“ agentūrai „Rosimuščestvo“, jei nesiimama ar laiku nesiimama priemonių jų saugumui užtikrinti, pažeidžiami saugumo reikalavimai arba jei priemonės užkirsti kelią dronų atakoms yra neefektyvios.
Pagrindas perimti turtą taip pat gali būti objektų „neatstatymas arba savalaikis neatstatymas“.
Sudarė bendrovių sąrašą
Vėliau pirmasis Rusijos vicepremjeras Denisas Manturovas pažymėjo, kad valdžia jau nustatė sąrašą bendrovių, kurioms bus reiškiamos pretenzijos dėl V.Putino dekreto.
„Jų neįvardysiu, tačiau klausimai dėl jų bus svarstomi pirmiausia“, – pabrėžė D.Manturovas, pridūręs, kad konkretūs veiksmai prieš pažeidėjas bus aptariami uždaru režimu. Pačių įmonių sąrašas yra slaptas, tačiau žinoma, kad jame – 167 pozicijos.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau reguliariai smūgiuoja Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Rugpjūčio 26 d. dronai atakavo didžiausią „Lukoil“ gamyklą „Nižegorodnefteorgsintez“ Kstove, Žemutinio Naugardo srityje. „Reuters“ šaltinių teigimu, po atakos įmonė sustabdė darbą.
Kiek anksčiau rugpjūtį naftos perdirbimą stabdė mažiausiai šešios gamyklos: Novošachtinsko, „Lukoil“ valdoma „Permnefteorgsintez“, „Forteinvest“ priklausanti „Orsknefteorgsintez“, „Sibur“ valdoma „Zapsibneftechim“, „Rosneft“ Saratovo bei „Lukoil“ Volgogrado gamykla.
Iš viso nuo 2026 metų pradžios Ukrainos dronai Rusijos naftos perdirbimo gamyklas atakavo daugiau nei 70 kartų, kelias dešimtis jų išvesdami iš rikiuotės. Dėl to naftos perdirbimas šalyje krito iki žemiausio lygio nuo 2002 metų, o tai sukėlė degalų krizę.
Rugsėjo pradžioje V.Putinas teigė, kad liko suremontuoti 10 proc. dronų pažeistų gamyklų pajėgumų.
„Tai – Putino fantazija“: ekspertai įvertino, ko iš derybų iš tiesų siekia Rusija
11:17
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir toliau nerodo jokio pasiryžimo leistis į esminius kompromisus derybose dėl karo pabaigos. Jis ir toliau tikisi pasiekti maksimalistinius tikslus karinėmis priemonėmis, ko gero, remdamasis iškreiptu supratimu apie tikrąją padėtį mūšio lauke, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Tokią išvadą ekspertai padarė išanalizavę pareiškimus, paskelbtus po JAV derybininkų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizito Maskvoje.
Analizėje teigiama, kad iš esmės kalbama apie tai, jog Maskva ir toliau laikosi maksimalistinių reikalavimų, kuriuos V.Putinas iškėlė 2024 m. birželio mėn.
Tarp jų – visiškas Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių, įskaitant teritorijas, kurių Rusija nekontroliuoja, Ukrainos „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“, taip pat Kyjivo atsitraukimas nuo bet kokių planų prisijungti prie NATO.
Pasak analitikų, būtent V.Putino padėjėjo Jurijaus Ušakovo pareiškimas, paskelbtas po susitikimo su JAV delegacija, „rodo, kad Kremlius, kaip ir anksčiau, nenori eiti į jokius esminius kompromisus dėl Rusijos maksimalistinių reikalavimų“.
Ekspertų nuomone, keldamas savo reikalavimus Kremliaus šeimininkas mano, kad Rusija turi pranašumą mūšio lauke, tačiau, kaip pažymima analizėje, jo suvokimas yra iškreiptas.
Taip pat atkreiptas dėmesys į J.Ušakovo postringavimus S.Witkoffui ir J.Kushneriui, kai jis pasakojo apie „reikšmingus Rusijos laimėjimus“ fronto linijoje. Tačiau, kaip nurodo Karo tyrimų institutas, tokie teiginiai yra išpūsti ir neatitinka realybės.
„Kremliui artimas asmuo prieš Witkoffo ir Kushnerio vizitą į Maskvą pareiškė, kad taikos susitarimo nebus, kol Rusijos kariuomenė neužims likusios Donecko srities dalies, ir pažymėjo, kad Putinas yra įsitikinęs, jog Rusijos kariuomenė gali užimti visą Donecko sritį iki 2026 m. pabaigos – paskutinio termino, kurį Kremlius nustatė šiam tikslui pasiekti“, – rašoma ataskaitoje.
Analitikai priminė, kad Rusijos kariniai vadai nuolat pateikia V.Putinui tikrovės neatitinkančią informaciją apie padėtį fronte, taip perdėdami savo pasiekimus ir vaizduodami Ukrainos gynybą kaip žlungančią.
„Rusijos karinių vadų melas ir informacijos iškraipymas įvairiais lygmenimis, tikėtina, lemia tai, kad Putinas vis labiau užsispiria, jog Rusijos kariai gali pasiekti užsibrėžtus tikslus Donecko srityje iki 2026 m. pabaigos, todėl jam nereikia eiti į jokius kompromisus siekiant savo tikslų“, – paaiškino ekspertai.
Tačiau, jų teigimu, Rusija iki metų pabaigos nesugebės užimti Donecko srities.
Analitikai priminė, kad nuo 2022 m. vasario mėn. V.Putinas nustatė mažiausiai 15 terminų Donecko srities užėmimui.
„Rusijos karinės pajėgos nesilaikys naujo Putino nustatyto termino – užimti visą Donecko sritį iki 2026 m. gruodžio 31 d. Rusai kovoja dėl Kostiantynivkos nuo 2025 m. spalio mėnesio ir jau 11 mėnesių negali jos užimti. Jie nepasiekė net to, kad įžengtų į kitus vadinamosios „tvirtovių juostos“ miestus – Slovjanską, Kramatorską ir Družkivką – ar juos užimtų, ir negalės užimti visų trijų per likusius keturis 2026 m. mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad jiems nepavyko užbaigti nė vieno iš jų užėmimo operacijos beveik per metus“, – dėstoma ataskaitoje.
Pasak ekspertų, „Putino fantazija apie mūšio lauką tebėra atsieta nuo realių Ukrainos gynybinių išteklių ir jo paties susilpnėjusių puolamųjų pajėgumų“.
Kaip pažymima, daugybė Donbaso užėmimo terminų, kuriuos nustatė Kremliaus vadovas, „iš dalies atspindi jo poreikį užtikrinti Rusijos tautai reikšmingą informacinę pergalę“. Jie priminė, kad V.Putinas jau seniai pažadėjo rusams pergalę „mainais už tai, kad jie ištvers karo naštą“.
Analitikų vertinimu, „Rusijos pajėgos, atsižvelgiant į dabartinį jų žengimo tempą, neužims Donecko srities iki 2032 metų, jei iš viso sugebės ją užimti“.
Jie priminė, kad rugpjūčio mėnesį Rusijos žengimo į priekį tempas siekė 2,91 kv.km per dieną, o tai yra vos šiek tiek daugiau, palyginti su praėjusiais mėnesiais. Pagal tai analitikai apskaičiavo, kad tokiu tempu rusai likusius 19 procentų Donecko srities galėtų užimti tik 2032 m. spalio 2 d.
Zelenskis – prie Kushnerio, o Witkoffas – prie Budanovo: ką atskleidžia vaizdai
11:15
JAV prezidento specialieji atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris demonstruoja skirtingus darbo metodus: S.Witkoffas labiau pasikliauja neformaliu bendravimu, o Donaldo Trumpo žentas laikosi pragmatiškesnio požiūrio.
Apie tai „BBC Ukrainos“ tarnybai pasakojo informuotas šaltinis. Pastebima, kad Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše iš ekskursijos po Sofijos soborą matyti, jog Volodymyras Zelenskis daugiau laiko praleido būtent su J.Kushneriu.
„Tai susiklostė organiškai, nes J.Kushnerio ir V Zelenskio tipažai panašūs. J.Kushneris nuolat turi daugybę popierių, žemėlapių, planų, jis pragmatiškas. Tuo tarpu S.Witkoffas labiau primena Davidą [Arachamiją], nes jo požiūris yra toks: „Sėskime restorane vakarienės ir pasikalbėkime“, – cituojamas anonimu likęs pašnekovas.
Tiesa, iš vaizdo įrašo matyti, kad S.Witkoffas ekskursijos metu daugiau laiko praleido su karinės žvalgybos vadovu Kyryla Budanovu, o ne su D.Arachamija.
Rugsėjo 5 d. S.Witkoffas ir J.Kushneris lankėsi Maskvoje, kur derėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Rugsėjo 6 d. specialieji JAV prezidento D.Trumpo pasiuntiniai pirmą kartą atvyko į Ukrainą dalyvauti derybose dėl karo užbaigimo.
Vizito Kyjive metu J.Kushneris pareiškė, kad prezidentas D.Trumpas siekia ne tik užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir užtikrinti ilgalaikę taiką. „Kyiv Independent“ duomenimis, D.Trumpas gali pasikalbėti telefonu su V.Putinu po to, kai bus informuotas apie pasiuntinių derybų Maskvoje ir Kyjive rezultatus.
Savo ruožtu Karo studijų instituto (ISW) analitikai padarė išvadą, kad po pasiuntinių vizitų tapo akivaizdu, jog V.Putinas neketina daryti jokių esminių kompromisų derybose dėl karo nutraukimo, o tikrieji jo reikalavimai apima kur kas daugiau nei vien visą Donecko sritį.
Į Maskvą ir Kyjivą atvyko ne vieni: ką Trumpas pasiuntė lydėti Witkoffą ir Kushnerį
09:51
Vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota JAV delegacijos kelionė į Maskvą ir Kyjivą, leido naujienų portalo „Agentstvo“ žurnalistams nustatyti, kas konkrečiai šį kartą lydėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinius jų vizito metu.
Pažymima, kad jie buvo apsupti bent penkių amerikiečių pareigūnų, kurie specializuojasi derybose ir anksčiau dalyvavo derybų dėl karo Ukrainoje raunduose bei derybose dėl Irano.
Pasak straipsnio, Rusijos sostinėje JAV derybininkai buvo užfiksuoti išeinantys iš restorano „Aurora“, į kurį juos prieš susitikimą Kremliuje nuvežė Rusijos vadovo specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Kremliaus žurnalistų šutvei priklausančio korespondento Aleksandro Junaševo užfiksuotame vaizdo įraše matyti keturi (be Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio) JAV delegacijos nariai. Dar vienas pasirodė „Rossija 1“ vaizdo įraše, parodytame laidoje „Vesti nedeli“.
A.Junaševo vaizdo įraše pirmasis pro restorano duris išėjo Baltųjų rūmų specialiųjų taikos palaikymo misijų biuro politikos patarėjas Nickas Stewartas. Gegužę jis buvo įtrauktas į JAV derybų grupę dėl Irano. Pareigūnas buvo užfiksuotas birželio mėnesį Šveicarijoje vykusių derybų su Iranu nuotraukose kartu su J.Kushneriu ir JAV viceprezidentu J.D.Vance'u. Jis taip pat matomas vaizdo įraše, padarytame per sekmadienį vykusį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris jam paspaudė ranką.
Po N.Stewarto iš restorano išėjo JAV finansų ministro pavaduotojas sankcijų klausimais Jeanas Langas. Kyjive jis taip pat pasirodė susitikime su V.Zelenskiu.
️Dar vienas amerikiečių delegacijos narys, kuris paliko restoraną po J.Lango, anksčiau kartu su S.Witkoffu ir J.Kushneriu dalyvavo JAV derybose sausio mėnesį Paryžiuje, kur vyko konsultacijos apie tai, kaip išspręsti karą Ukrainoje, o vasarį dalyvavo JAV tarpininkaujamose Rusijos ir Ukrainos derybose Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Agentstvo“ pažymėjo, kad žurnalistams nepavyko nustatyti jo vardo. Tačiau tas pats derybininkas sekmadienį pasirodo vaizdo įraše šalia N.Stewarto ir J.Lango Kyjive.
Ketvirtasis iš restorano Maskvoje išėjo specialiųjų misijų taikos reikalų operacijų direktorius Andrew Bregmanas. Kyjive jį galima pamatyti vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas S.Witkoffo ir J.Kushnerio susitikimas su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Kyryla Budanovu ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Rustemu Umerovu.
Rusijos propagandinės laidos „Vesti nedeli“ vaizdo įraše matomas dar vienas JAV komandos narys. „Agentstvo“ taip pat nepavyko nustatyti jo vardo, tačiau sausį jis dalyvavo tame pačiame susitikime Paryžiuje kartu S.Witkoffu ir J.Kushneriu bei konsultacijose dėl Ukrainos praėjusių metų gruodį Berlyne.
V.Zelenskio publikuotame vaizdo įraše jis matomas stovintis už J.Kushnerio ir S.Witkoffo nugarų. Jis taip pat užfiksuotas naujienų portalo „Unian“ kadruose iš geležinkelio stoties, kur jis eina šalia S.Witkoffo.
„Agentstvo“ žurnalistų analizė rodo, kad dauguma į Maskvą atvykusių pareigūnų ir anksčiau užsiiminėjo Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimo klausimais.
️Remiantis naujienų portalo „Axios“ duomenimis, derybų Kremliuje metu prie S.Witkofo ir J.Kushnerio prisijungė JAV Nacionalinio saugumo tarybos, Valstybės departamento ir Finansų ministerijos atstovai. Tačiau, kaip patikslino leidinys, J.Langas jose nedalyvavo.
️Kyjive, be JAV derybų komandos, buvo Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjai, nurodė naujienų agentūros „Reuters“ šaltinis.
S️.Witkoffas ir J.Kushneris derybose Kyjive pareiškė ketinantys pasiekti proveržį konflikto sprendime iki žiemos, nurodo „Axios“ šaltinis.
Anksčiau „Axios“ pranešė, kad į JAV delegaciją, kuri šeštadienį atskrido į derybas Rusijoje, buvo įtraukti Nacionalinio saugumo tarybos, Valstybės departamento ir JAV Finansų ministerijos atstovai, įskaitant už JAV sankcijų politiką atsakingo Finansų ministerijos laikinojo pavaduotojo pareigas einantį J.Langą.
Estija uždarė Luhamos pasienio punktą su Rusija: įvardijo kodėl
09:18
Estijos Policijos ir sienos apsaugos tarnyba (PPA) sekmadienį buvo priversta uždaryti Luhamos pasienio kontrolės punktą, migrantams ne kartą bandžius neteisėtai patekti į šalį iš Rusijos.
„Šiandien Luhamos pasienio kontrolės punktą uždarėme anksčiau nei įprastai. Visą dieną du Irano piliečiai ne kartą bandė patekti į Estiją iš Rusijos per Luhamos pasienio punktą. Tačiau jie neturėjo teisinio pagrindo kirsti sieną, nes abu iškart atvykę iš Rusijos teritorijos sunaikino savo kelionės dokumentus“, – socialiniuose tinkluose pranešė pareigūnai.
Pasienio pareigūnai neteisėtai patekti į šalį bandžiusiems vyrui ir moteriai išdavė draudimą atvykti ir nukreipė juos atgal į Rusijos teritoriją. Apie incidentą buvo informuoti ir Rusijos pareigūnai, tačiau jie leido Irano piliečiams vėl bandyti patekti į Estiją.
„Dėl šios priežasties laikinai uždarėme Luhamos pasienio kontrolės punktą. Punktas bus uždarytas tol, kol Rusijos Federacija išspręs situaciją savo pusėje“, – paskelbė PPA.
Luhamos ir kiti Estijos sienos kontrolės punktai pasienyje su Rusija dirba tik nuo 7 iki 19 valandos.
Lavrovas sureagavo į Vokietijos veiksmus: „Tai tikro karo pradžia“
09:00
Vokietijos veiksmai Rusijos atžvilgiu po to, kai Leipcigo oro uoste buvo rastas su dronas su sprogmenimis, gali būti laikomi „tikro karo“ pradžia, duodamas interviu propagandininkui Pavelui Zarubinui pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Leipcigas, oro uostas… Ten rado kažkokį droną. Pasakė, kad tai rusiškas dronas, niekas nesiteikė gilintis. Tai, iš esmės, plačiąja prasme, yra tokio tikro karo pradžia“, – dėstė Rusijos diplomatijos vadovas.
Rugpjūčio pradžioje Leipcigo-Halės oro uoste buvo rasti keli dronai su sprogmenimis: vienas – šalia Ukrainos karinio transporto lėktuvo, o antrasis – netoli oro uosto.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas pareiškė, kad „hibridinės atakos“ vykdytojai veikė pagal Rusijos valstybinių struktūrų užsakymą.
Po to Vokietijos valdžia priėmė sprendimą uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir „Rusų namus“ Berlyne, taip pat sugriežtinti į šalį atvykstančių rusų kontrolę.
S.Lavrovas pakomentavo šiuos Berlyno veiksmus: „Prisimenu, kad prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, Didžiajam Tėvynės karui, tiksliau sakant, vokiečiai taip pat uždarydavo savo diplomatines misijas.“
Be to, ministras pareiškė, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas „iš esmės ketina mums paskelbti karą“.
„Pasirodo, šios nacizmo metastazės pradeda prasiveržti. Tai pavojingas reiškinys. Manau, Rusijos vadovybė padarys atitinkamas išvadas“, – pabrėžė S.Lavrovas.
Naujas Vokietijos planas
Anksčiau A.Dobrindtas pranešė, kad Vokietijos valdžia rengia kompleksinį planą, skirtą kovai prieš Rusijos hibridinius išpuolius.
Pasak jo, planas apima federalinės policijos specialiųjų padalinių, skirtų kovai su dronais, operatyvinį dislokavimą devyniuose strategiškai svarbiuose Vokietijos miestuose. Jie saugos oro uostus, geležinkelio stotis, vyriausybės kvartalą Berlyne ir kitus kritinius objektus, taip pat galės išminuoti sprogmenimis apginkluotus bepiločius orlaivius.
Taip pat planuojama suteikti kritinės infrastruktūros objektams teisę savarankiškai neutralizuoti dronus, išplėsti dirbtinio intelekto sistemų taikymą, taip pat veido atpažinimo ir vaizdo stebėjimo sistemas, skirtas piktadarių, ginklų ir potencialiai pavojingo elgesio paieškai.
