Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
FTB: Rusija planavo nužudyti Ukrainos rėmėjus JAV bei Europoje – mini ir Lietuvą
09:09
Rusijos žvalgybos tarnybos planavo įvykdyti tikslinius nužudymus Jungtinėse Valstijose ir Europos šalyse, remiančiose Ukrainą, antradienį pareiškė Federalinių tyrimų biuras, paskelbdamas kaltinimus 5 asmenims, kurie vis dar yra laisvėje, remdamiesi Niujorko pietinio apygardos teismo išplatintu pranešimu spaudai rašo „The Guardian“ ir BBC.
JAV generalinis prokuroras Toddas Blanche'as pareiškė, kad JAV Teisingumo ministerija pateikė kaltinimus keliems Rusijos piliečiams, kuriuos JAV valdžia sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Manhatano federaliniame teisme atskleistame kaltinamajame akte teigiama, kad žvalgybos tarnybų tinklas mokėjo arba siūlė atlygį asmenims Jungtinėse Valstijose bei kitose šalyse už „juodajame sąraše“ esančių žmonių stebėjimą, planuojant juos vėliau nužudyti.
Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad į tinklą įtraukti asmenys buvo raginami vykdyti teroro aktus prieš civilinę ir karinę infrastruktūrą Europos šalyse, kurios laikomos palankiomis Ukrainai.
Niujorko FTB biuro vadovas Jamesas Barnacle'as jaunesnysis teigė, jo agentūra sutrikdė šiuos planus „dėl atkaklaus darbo“, kuomet Rusijos žvalgybos tarnybų nariai ir jų bendrininkai „rengė sąmokslą siekdami įbauginti, grasinti ar nužudyti žmones JAV teritorijoje ir visame pasaulyje“.
Darrenas Coxas, FTB Vašingtono biuro vadovas, pabrėžė nepaprastą daugelio FTB vietinių biurų, padalinių ir partnerių agentūrų darbą, kurių bendromis pastangomis pavyko sutrukdyti Rusijos bandymus įvykdyti smurtinius veiksmus JAV sostinėje ir visoje šalies teritorijoje.
Anot jo, kai grėsmė buvo pirmą kartą nustatyta, FTB Vašingtono biuras ir jo partneriai „greitai ėmėsi veiksmų, kad sutrukdytų sąmokslą ir priverstų Rusijos vyriausybę atsakyti už savo veiksmus“.
Remiantis pranešimais, Rusijos žvalgybos tarnyboms dirbančių asmenų tinklas bent jau nuo 2024 m. organizavo sąmokslus ir vykdė išpuolius bei žmogžudystes visame pasaulyje, įskaitant Jungtines Valstijas.
Minimame akte Rusijos žvalgybos tarnybų tinklas įvardytas kaip „viena iš Rusijos Federacijos aparato atšakų“, kuri skirta vykdyti išorinius išpuolius, įskaitant žmogžudystes, visame pasaulyje.
Kaip nurodoma, anksčiau tinklas daugiausia dėmesio skyrė Rusijos disidentams ir pabėgėliams, tačiau pastaruoju metu jo taikiniu tapo šalys, laikomos Ukrainos partnerėmis.
40 tūkst. dolerių už nužudymą
Visai neseniai, kaip teigiama pranešime, tinklo nariai bandė užverbuoti ir keletą žmonių Jungtinėse Valstijose.
Valdžios institucijos nurodė, kad šią vasarą agentų tinklas verbavo Jungtinėse Valstijose gyvenantį asmenį, kad šis stebėtų ir nužudytų žinomą Rusijos disidentą, kuris, kaip manoma, gyveno Jungtinėse Valstijose.
Kaltinamajame akte teigiama, kad asmuo, identifikuotas tik kaip „JAV gyventojas-1“, buvo nusiųstas į dvi vietas, susijusias su būsima auka, ir gavo „aiškius nurodymus, kaip vykdyti stebėjimą“, o už šį darbą jam buvo pažadėta 1000 ir 1500 JAV dolerių.
Atlikęs stebėjimą ir pateikęs vienam iš kaltinamajame akte nurodytų vyrų daugybę nuotraukų bei vaizdo įrašų iš vietų, susijusių su pasirinkta auka, JAV gyventojas esą atsisakė 40 tūkst. JAV dolerių užmokesčio, kurie buvo pasiūlyti už tai, kad auka būtų „likviduota“ arba „dingtų“ ją nužudant.
Kaltinamajame akte teigiama, kad, kai pasiūlymas buvo atmestas, jį pateikęs žvalgybos tarnybų pareigūnas bandė į šį darbą įtraukti keletą kitų asmenų Jungtinėse Valstijose, siūlydamas jiems dideles pinigų sumas.
Minima ir Lietuva
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, praėjusiais metais su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejami asmenys kreipėsi į JAV pilietį („JAV pilietis-1“) stebėti ir nužudyti vieną Lietuvoje esantį asmenį („Auka-2“), kurį agentai apibūdino kaip „piktadarį“, skleidžiantį „melą apie Rusiją“.
Vienas iš kaltinamųjų įkalbėjo „JAV pilietį-1“ nuvykti į tariamą „Aukos-2“ lokaciją ir padaryti nuotraukų. Kai „JAV pilietis-1“ sutiko ir įvykdė užduotį mainais už pažadėtus 200 dolerių, kaltinamasis supažindino „JAV pilietį-1“ su asmeniu, kurį apibūdino kaip savo „viršininką“ ir „pulkininką“. Vėliau jis buvo identifikuotas kaip Jurijų Chramajevas.
JAV piliečiui buvo pasiūlyti 25 tūkst. dolerių už „Aukos-2“ nužudymą. J.Chramajevas pabrėžė užverbuotajam, kad jie nori, jog „Auka-2" mirtų, nes „skleidžia šmeižtą apie mano šalį“ ir „iškreipia istoriją“.
Tada jis nusiuntė „JAV piliečiui-1" "Aukos-2" nuotrauką ir paaiškino, kad jį galima nužudyti „apipilant benzinu“ arba „įsmeigiant peilį“.
Kai užverbuotasis atsisakė įvykdyti žmogžudystę, J.Chramajevas vietoje to pasiūlė jam „paprastesnį darbą“, kuris galėtų apimti „turto ar maisto sandėlio padegimą“ arba „butelio su benzinu metimą į elektros pastotę“.
Kaip teigiama kaltinamajame akte, J.Chramajevas "JAV piliečiui-1" aiškiai nurodė, kad tikslas – smogti „visoms šalims, kurios padeda Ukrainai“, ir kad jis siūlo „rimtus pinigus už rimtą darbą“.
Ko ieško FTB
FTB paskelbė, kad šioje byloje įtariami penki asmenys. Tai 63 metų amžiaus Jurijus Chramejevas, buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų pulkininkas, taip pat jo 27 metų sūnus Kirilas Chramejevas, Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas.
Pažymima, kad į piliečių verbavimą nužudymams ir diversijoms vykdyti taip pat buvo įtrauktas Rusijoje gyvenantis Kubos pilietis Oemis Romagosa Durrutis. Dar du tinklo nariai, kuriems pareikšti kaltinimai, – tai kubietis Jaidelis Delgado Suarezas ir Venesuelos pilietis Anhelis Eduardas Castro.
Visi jie kaltinami sąmokslu, kuriuo siekta finansuoti terorizmą. J.Chramejevas, J.D.Suarezas ir A.E.Castro taip pat kaltinami dalyvavimu sąmoksle, kuriuo siekta įvykdyti užsakytą žmogžudystę.
JAV Atstovų Rūmuose – lemtingas balsavimas dėl Rusijos
10:27
JAV Atstovų Rūmai antradienį balsavo už įstatymo projektą, kuriuo įvedamos plataus masto sankcijos Rusijos energijos išteklių pirkėjams, o trečiadienį turi įvykti galutinis balsavimas dėl šios priemonės.
Apie tai rašo „The Kyiv Independent“.
Abiejų partijų palaikomas teisės aktas, kurio iniciatorius yra velionis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, suteiktų prezidentui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. muitus penkiems didžiausiems Rusijos naftos ir gamtinių dujų pirkėjams, taip pat penkioms šalims, padedančioms Maskvai išvengti energetinių sankcijų.
Nors rugpjūtį Senate įstatymo projektas sulaukė didžiulio palaikymo, Atstovų Rūmuose jis susiduria su didesniu pasipriešinimu, nes demokratai atsargiai vertina JAV prezidentui Donaldui Trumpui suteikiamus plačius įgaliojimus dėl muitų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Auksine žvaigžde“ apdovanotas Putino generolas – negyvas: išdavė savi
09:42
Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo Rusijos armijos 4-osios atskiriosios motorizuotosios šaulių brigados vadą majorą generolą Antoną Grunisą. Tai įvyko netrukus po to, kai jis pranešė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui apie tariamą Kostiantynivkos užėmimą.
Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės informavo apie generolo mirtį, tačiau nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis mirė.
Dar rugpjūčio 28 d., buvo pranešta, kad Rusijos gynybos ministerija apdovanojo A.Grunisą aukščiausio laipsnio valstybiniu apdovanojimu – Rusijos didvyrio „Auksine žvaigžde“. Šį apdovanojimą jis gavo „už drąsą ir didvyriškumą, parodytus vykdant karinę pareigą“.
Kaip rašo naujienų portalas „Unian“, yra žinoma, kad likviduoto generolo padalinys kovojo prieš Ukrainos pajėgas Kostiantynivkos mieste, kurį Rusija bando užimti jau beveik metus. Nors vasarą pats A.Grunisas pranešė V.Putinui apie tariamai visišką miesto okupaciją.
Ukrainiečių žurnalistas Denysas Kazanskis rašo, kad prieš keletą dienų Rusijos propagandininkė Anastasija Kaševarova užsiminė, kad A.Gruniso buvimo vietą išdavė jo paties žmonės, o jo štabas buvo užpultas, gavus informacijos.
„Įdomu tai, kad Gruniso pirmtakas – buvęs 4-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados vadas Viačeslavas Makarovas – taip pat buvo sunaikintas tiksliu smūgiu į vadavietę 2024 metais“, – priminė žurnalistas.
Nurodoma, kad Karo mokyklą Kazanėje baigęs generolas kariavo per karus Čečėnijoje ir Sakartvele.
2021 m. A.Grunisas išėjo į rezervą, tačiau vėliau nusprendė grįžti, kad prisijungtų prie kovos prieš Ukrainą. Jo vadovaujamos pajėgos kovojo dėl Bachmuto, Časiv Jaro ir Konstiantynivkos užgrobimo.
Zelenskis pasišaipė: „Putinas turi didžiausią teritoriją, kam jam dar keli kilometrai?“
09:29
Šias karas negali baigtis situacija, kuri būtų naudinga abiem pusėms, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, tai buvo neįmanoma nuo pat pirmosios Rusijos plataus masto invazijos dienos.
„Tarp mūsų negali būti abipusiai naudingo sprendimo. Dėl milžiniškų žmogiškųjų nuostolių jau pirmąją dieną tai nustojo būti abiejų pusių pergalės klausimas“, – sakė prezidentas.
Jis įsitikinęs, kad vienintelė tikra pergalė šiuo metu gali būti tik karo sustabdymas, siekiant išgelbėti žmonių gyvybes, o ne formulės, kuri būtų vienodai naudinga abiem pusėms, paieškos.
„Svarbiausia pergalė visiems – ne Ukrainai ir Rusijai, o visiems, visam pasauliui. Tai taika, kuri sustabdys šį karą. Ir tai pergalė dėl žmonių gyvybių“, – pabrėžė prezidentas, atsakydamas į „CBS News“ žurnalistės klausimą.
„Beprotiška idėja“
V.Zelenskis taip pat suabejojo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas siekia užimti tik tam tikrus Ukrainos regionus ir tuo apsiriboti.
„Juk jis turi didžiausią teritoriją pasaulyje, ar jam reikia dar kelių kilometrų? Labai keista, kai kai kurie partneriai sako: jam reikia tik šios Ukrainos dalies, šių kilometrų, ir viskas“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Prezidentas įsitikinęs, kad tai yra „beprotiška idėja“. Anot jo, V.Putinas iš tikrųjų nori ne kilometrų, o visos Ukrainos kaip Rusijos dalies ir absoliutaus šalies pavaldumo.
JAV pradėjo suprasti apie karą Ukrainoje
Duodamas interviu „CBS News“ V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos nuolat palaiko dialogą ir tęsia derybas – jo teigimu, amerikiečių pusė imasi įvairių paramos priemonių.
Ukrainos prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos imsis ryžtingesnių ir tvirtesnių veiksmų, siekdamos visiškai sunaikinti Rusijos pajėgumus kariauti.
Anot V.Zelenskio, Jungtinės Valstijos irgi pradėjo daug ką suprasti apie karą Ukrainoje. Jis labai džiaugėsi, kad Donaldo Trumpo derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pirmą kartą atvyko į Kyjivą po šešių–septynių kelionių į Maskvą.
„Manau, tai svarbu. Jiems reikėjo parodyti šią pagarbą mūsų tautai, ir jie tai padarė. Jie paprašė mūsų kol kas neskelbti žiniasklaidoje kai kurių jų pasiūlymų, kad galėtume aptarti daugiau detalių ir sureaguoti į jų idėjas. Taigi, mes taip ir padarysime, ir ruošiamės susitikimui su prezidentu Trumpu Niujorke“, – pridūrė V.Zelenskis.
Karo istoriko prognozė: Rusijoje vienas lūžis reikštų socialinį žlugimą
08:33
Rugpjūtį Rusiją vėl sukaustė degalų krizė. Tai – antrasis šios krizės etapas, sukeltas išaugusių Ukrainos oro smūgių skaičius naftos perdirbimo gamykloms visoje Rusijoje. Kaip leidiniui „Postimees“ aiškino karo istorikas Juris Kochinevas, degalinėse jau seniai driekiasi ilgos eilės, o degalų kaina, nors pakilo, bet jų kokybė pablogėjo.
Leidiniui „Postimees“ karo istorikas pateikė prognozę, ko tikėtis iš Rusijos artimiausiu metu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai smogus Ukrainos keleiviniam traukiniui – Zelenskio sprendimai
07:49
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirašys papildomas sutartis dėl sistemų, skirtų sustiprinti geležinkelių infrastruktūros, sienos perėjimo punktų ir kitų „Ukrzaliznytsia“ objektų apsaugą. Taip pat svarstoma galimybė pasitelkti valstybinius bankus valstybės logistikos operacijoms remti.
Apie tai, remdamasi prezidento vakariniu kreipimusi „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien surengiau Vyriausiojo vyriausiojo vado štabo posėdį, skirtą būtent kritinės infrastruktūros, Ukrainos energetikos sektoriaus ir logistikos apsaugai. Daug dėmesio skirta geležinkeliams. Noriu atskirai padėkoti visiems mūsų „Ukrzaliznytsia“ darbuotojams – vyrams ir moterims – už jų profesionalų ir drąsų darbą“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad rusai Ukrainos geležinkelius laiko vienu pagrindinių savo taikinių. Tačiau nepaisant traukinių vėlavimų, smūgių ir padarytos žalos, „Ukrzaliznytsia“ toliau dirba, o Ukraina išlaiko savo logistikos tinklą.
„Bus pasirašytos papildomos sutartys dėl sistemų, kurios sustiprins geležinkelių, sienos perėjimo punktų ir kitų „Ukrzaliznytsia“ objektų apsaugą. Toks sprendimas priimtas“, – sakė jis.
Pasak prezidento, su ministru pirmininku ir finansų ministru jis taip pat aptarė galimybę, kad valstybės valdomi bankai remtų valstybės logistikos operacijas.
„Tai nėra abstraktus klausimas – kalbame apie Ukrainos išlikimą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino Ukrainos partnerius padėti šaliai surasti ir įsigyti lokomotyvų, nes Rusija sistemingai atakuoja Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą.
Po drono atakos Kyjive užsidegė sandėliai
07:39
Po drono atakos Kyjivo Sviatošyno rajone kilo gaisras sandėlių teritorijoje.
Apie tai, remdamasi Kyjivo miesto karine administracija, praneša „Ukrinform“.
„Sviatošyno rajone dėl priešo atakos užsidegė sandėlio pastatas“, – teigiama pranešime.
Avarinės tarnybos dirba įvykio vietoje ir likviduoja atakos padarinius. Kol kas nepranešama apie nukentėjusius žmones.
Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą Rusijos pajėgos daugiau kaip dešimt kartų atakavo tris Dnipropetrovsko srities rajonus. Per išpuolius buvo sužeisti du žmonės.
Zelenskis žada susitikti su Emmanueliu Macronu
07:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke jis susitiks su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu.
Šis susitikimas vyks V.Zelenskiui siekiant suburti daugiau Vakarų paramos gynybos sistemų srityje ir stiprinti bendradarbiavimą šaliai, kuri patiria suintensyvėjusius Rusijos išpuolius, Maskvos invazijai tęsiantis jau penktuosius metus.
„Pasikalbėjau su Emmanueliu Macronu. Išsamiai aptarėme situaciją diplomatiniame procese“, taip pat „žingsnius šiam baisiam Rusijos karui sustabdyti“, socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
„Mes tikrai vertiname Prancūzijos paramą ginant mūsų žmones. Sutarėme artimiausiu metu susitikti su Emmanueliu per JT Generalinę Asamblėją“, – nurodė jis.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) vadovauja specialiai Ukrainos sąjungininkų grupei, vadinamai „Norinčiųjų koalicija“, kuri Kyjivui teikia karinę ir diplomatinę pagalbą. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiai grupei nepriklauso.
V.Zelenskis jau anksčiau teigė planuojantis rugsėjo pabaigoje Niujorke susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, po to, kai D. Trumpo specialieji pasiuntiniai praėjusią savaitę lankėsi Maskvoje ir Kyjive.
Vašingtonas ieško būdų, kaip atgaivinti derybų kelią karui užbaigti, nors didžioji dalis JAV dėmesio – ir šaudmenų – šiuo metu yra skiriama besitęsiančiam Amerikos karui prieš Iraną.
Ukraina išbando naują ginklą dronams naikinti: Zelenskis pranešė apie pirmą sėkmingą smūgį
06:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina testuoja naują ginklą, skirtą dronams perimti, ir naktį jau užfiksavo sėkmingą jo panaudojimą, skelbia „Reuters“.
„Dar vienas ginklas šiuo metu yra testuojamas. Tai Ukrainos kūrėjų sukurta sistema, kuri pataikė į taikinį – buvo sunaikintas „Shahed“ dronas“, – savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis, kalbėdamas apie Irane sukurtus dronus, su kuriais susiduria Ukrainos kariuomenė.
„Tačiau dar reikia patobulinti kai kuriuos techninius dalykus. Mums reikia šiek tiek daugiau laiko. Tęsiamas ir kitų kūrėjų darbas.“
Ukrainos kariuomenė feisbuke pranešė, kad per naktį jos pajėgos numušė 187 oro taikinius.
V.Zelenskis teigė, kad per naktį buvo perimta 93 proc. visų Rusijos paleistų dronų.
„Tai reikšmingas rezultatas. Tačiau, žinoma, reikia dar daugiau“, – sakė jis.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šalis sparčiai plėtojo kovos su dronais technologijas ir dabar savo patirtimi dalijasi su kitomis valstybėmis, įskaitant kai kurias Artimųjų Rytų šalis, kurios taip pat susidūrė su Irano vykdomais smūgiais.
Ukraina daug dėmesio skiria perėmėjų (interceptorių) kūrimui, nes jie laikomi veiksmingu ir pigesniu būdu numušti dronus.
Ukrainos pajėgoms sunkiau sekasi numušti Rusijos balistines raketas, todėl Kyjivas paprašė Vakarų sąjungininkų padidinti priešraketinių perėmėjų tiekimą. Ukraina taip pat ragina sparčiau kurti Europoje projektuojamą oro gynybos sistemą, vadinamą „Freyja“.
