Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Paaiškėjo nežinomi faktai, kaip Lavrovas susijęs su Putino šeima
09:36
Sergejus Lavrovas pasirodė esąs artimas Vladimiro Putino šeimai – Rusijos ministras ir jo meilužė reguliariai skraido ilsėtis su Alinos Kabajevos motina.
„Vieningosios Rusijos“ sąrašo lyderis Valstybės Dūmos rinkimuose, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo meilužė Svetlana Poliakova reguliariai skraido ilsėtis į užsienį kartu su Liubove Kabajeva – Vladimiro Putino mylimosios motina. Tai, remdamasis plataus masto valdininkų skrydžių tyrimu, kuris artimiausiomis dienomis bus paskelbtas, išsiaiškino „Projekt“ tyrėjai.
Tyrimas turėtų parodyti, kiek glaudžiai Rusijos vadovybė susijusi su oligarchais ir tarpusavyje – šie ryšiai padeda suprasti kai kuriuos svarbius Rusijos vadovybės įvykius ir sprendimus.
S. Lavrovas, S. Poliakova ir vyresnioji Kabajeva du kartus skrido į Kroatiją – 2017 ir 2018 metais – taip pat į Turkiją 2021 metais. Visais trimis atvejais jie rinkosi brangius verslo klasės lėktuvus, kurių vienu nuolat naudojosi CSKA prezidentas Jevgenijus Gineris. Keliuose skrydžiuose jiems kompaniją palaikė verslininkų Vitalijaus Maščickio ir Aleksandro Čigirinskio šeimos. Taigi tiek Rusijos užsienio reikalų ministras, tiek faktinė šalies prezidento uošvė palaiko draugiškus ryšius su sėkmingais verslininkais, galinčiais finansuoti brangias atostogas, rašo portalas „Agentstvo“.
Sprendžiant iš visko, L. Kabajeva ir S. Poliakova palaiko draugiškus santykius – jos dar du kartus be S. Lavrovo skrido į Italiją 2016 ir 2018 metais, abiem atvejais naudodamosi orlaiviu, kuriuo reguliariai skraido pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino duktė Tatjana Jumaševa, taip pat į Kroatiją 2019 metais. Per pastarąją kelionę į Kroatiją jas lydėjo Leisian Kabajeva – jaunesnioji V. Putino mylimosios sesuo.
Kodėl Lavrovas poste 22 metus
Tikėtina, kad šis artumas galėtų paaiškinti, kodėl S. Lavrovas išlieka vieninteliu Rusijos vyriausybės nariu, poste dirbančiu jau 22 metus. Penktadienį prasidedančiuose Valstybės Dūmos rinkimuose jis tapo ir vienu iš „Vieningosios Rusijos“ sąrašo lyderių. Vis dėlto būtent šis faktas pastaraisiais mėnesiais pakurstė gandus apie galimą S. Lavrovo atsistatydinimą.
Trys „Projekt“ pašnekovai – prezidento administracijos darbuotojas, valstybinės propagandos aukščiausio lygio vadybininkas ir asmuo, artimas Rusijos ir Ukrainos deryboms, – mano, kad S. Lavrovo atsistatydinimas būtų logiškas sprendimas.
„Rusija faktiškai neturi užsienio politikos“, – sakė vienas jų. Šaltinis atkreipė dėmesį, kad S. Lavrovas bent jau viešai net nedalyvauja Rusijos ir Ukrainos derybose, kuriose labiau matomi Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas, verslininkas Romanas Abramovičius ir prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis.
„Agentstvo“ anksčiau skelbė, kad K. Dmitrijevo dalyvavimas derybose Saudo Arabijoje S. Lavrovui buvo netikėtas.
Ar keisis Rusijos užsienio reikalų ministras?
Visi trys „Projekt“ pašnekovai pabrėžė nežinantys, ar sprendimas keisti užsienio reikalų ministrą jau priimtas. Tačiau du iš jų girdėjo, kad naujasis ministerijos vadovas neturėtų būti diplomatas. Kaip pavyzdį vienas pašnekovas nurodė vicepremjerą Aleksandrą Novaką, atstovaujantį Rusijai organizacijoje OPEC.
Vieno pašnekovo teigimu, pats S. Lavrovas, regis, taip pat neatmeta atsistatydinimo galimybės. Dėl to pastaruoju metu jis galėjo sustiprinti „patriotinę“ retoriką, įskaitant ir aštrią konfrontaciją su Japonija. Taip, anot šaltinio, demonstruojamas lojalumas. Nepriklausomai nuo sprendimo dėl S. Lavrovo, valdininkai tradiciškai tikisi kadrų permainų po Dūmos rinkimų.
Informaciją apie S. Lavrovo ir vyresniosios Kabajevos skrydžius „Projekt“ gavo iš nutekintos sienos kirtimo duomenų bazės. Joje buvo išnagrinėti tūkstančių valdininkų ir jų bendrakeleivių skrydžiai per dešimt metų. Tyrimo autoriai teigia išsiaiškinę, kur, su kuo ir kieno lėšomis keliauja Rusijos valdžia, taip pat daugybę išskirtinių istorijų iš V. Putino aplinkos gyvenimo.
Ukraina smogė Rusijos kariniam aerodromui, užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamykla
06:51
Ukrainos pajėgos ketvirtadienio naktį smogė kariniam aerodromui Rusijos Rostovo srityje, o Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras po pranešimų apie dronų ataką.
Ukrainos stebėsenos kanalas „Exilenova+" paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota atakos prieš karinį aerodromą Rostovo srityje akimirka. Antrame kanalo paskelbtame vaizdo įraše, panašu, matomas kitas sprogimas toje pačioje vietoje.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras „Telegram" tvirtino, kad naktį Millerovo ir Kamensko rajonuose buvo sunaikinti dronai, Rusijos pajėgoms atremiant oro ataką prieš regioną.
Rostovo srityje yra keli Rusijos karinės aviacijos objektai, ir ji ne kartą buvo Ukrainos pajėgų taikinys.
Kyjive naktį nugriaudėjo daugiau kaip 10 galingų sprogimų
06:31
Kyjive praėjusią naktį nugriaudėjo daugiau kaip 10 galingų sprogimų, Ukrainos sostinės pareigūnams įspėjus apie raketų grėsmę, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Pastaraisiais mėnesiais tiek Rusija, tiek Ukraina dažniau naudoja tolimojo nuotolio raketas smūgiams į viena kitos teritoriją.
„Kyjive paskelbtas oro pavojus dėl raketų smūgių grėsmės. Raginame gyventojus eiti į artimiausias slėptuves“, – tinkle „Telegram“ rašė Kyjivo miesto karinė administracija.
Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad miesto Dnipro rajone buvo apgadintas gyvenamasis ir biurų pastatas.
Pasak ukrainiečių pareigūnų, Kyjive buvo sužeista mažiausiai 12 žmonių, įskaitant du vaikus.
Pareigūnai taip pat pranešė apie išpuolį pietiniame Odesos uostamiestyje, kur buvo apgadintas 19 aukštų daugiabutis ir sunaikinti keli jo aukštai, tinkle „Telegram“ paskelbė Odesos miesto karinė administracija.
JAV Kongresas priėmė „pragariškų sankcijų“ Rusijai paketą
06:23
JAV Atstovų rūmai galutiniu balsavimu trečiadienį patvirtino griežtus teisės aktus, kuriais šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas, būtų taikomi iki 100 proc. siekiantys muitai, praneša laikraštis „Kyiv Independent“.
Po kelis mėnesius trukusio atidėliojimo šis teisės aktas buvo išsiųstas prezidentui Donaldui Trumpui pasirašyti.
Šis abiejų partijų palaikomas įstatymo projektas, kurio iniciatorius buvo velionis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, suteikia JAV prezidentui Donaldui Trumpui įgaliojimus nustatyti iki 100 proc. tarifus penkioms didžiausioms Rusijos naftos bei gamtinių dujų pirkėjoms, taip pat penkioms šalims, padedančioms Maskvai apeiti energetikos sankcijas.
Įstatymas priimtas 262 balsais „už“ ir 159 „prieš“. Už projektą balsavo 203 respublikonai, 56 demokratai ir vienas nepriklausomas atstovas. Prieš balsavo 7 respublikonai ir 152 demokratai.
Rugpjūčio pradžioje teisės aktas sulaukė triuškinamo palaikymo Senate, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai L.Grahamas netikėtai mirė nuo ligos po kelionės į Ukrainą.
Tačiau Atstovų Rūmuose įstatymo projektas sulaukė kur kas stipresnio pasipriešinimo, nes kai kurie demokratai būgštauja, kad tai suteiktų D.Trumpui per didelius įgaliojimus dėl tarifų, tačiau faktiškai neįpareigotų taikyti sankcijų Rusijai.
Vis dėlto Atstovų Rūmai rugsėjo 15 d. per pirmąjį procedūrinį balsavimą pritarė įstatymo projektui nedidele 214–211 balsų persvara.
Senatorius Richardas Blumenthalis, demokratas, kuris kartu su L.Grahamu buvo pirminis šio teisės akto bendraautoris, palankiai įvertino projekto priėmimą Atstovų Rūmuose.
„Ši diena yra istorinė demokratijos – mūsų ir Ukrainos – pergalė, rodanti, kad Amerika kovoje už laisvę vis dar gali sutelkti abiejų partijų vienybę“, – sakoma R.Blumenthalio pareiškime.
Balsavimas dėl L.Grahamo teisės akto buvo atidžiai stebimas Ukrainoje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 11 d. paragino JAV įstatymų leidėjus priimti šį įstatymą, kartu pabrėždamas, kad reikalingi ryžtingi „asmeniniai prezidento Trumpo sprendimai“.
Kalbėdamas prieš balsavimą, R.Blumenthalis teigė, kad „tiek Amerikai, tiek Ukrainai svarbu parodyti Vladimirui Putinui, jog mes jam pasipriešinsime, nes jis supranta tik jėgą ir stiprybę“.
Įstatymo projektas nukreiptas prieš šalis, perkančias Rusijos energijos produktus. Kinija, Indija ir Turkija yra vienos didžiausių Rusijos naftos pirkėjų, o Europos Sąjunga, Kinija ir Turkija – pagrindinės Rusijos gamtinių dujų importuotojos.
Šalių, kurioms taikomi apribojimai, sąrašas būtų peržiūrimas kas 180 dienų. Šalims, kurios importuoja mažiau nei 15 proc. viso Rusijos gamtinių dujų eksporto ir aktyviai mažina šį importą, būtų taikoma išimtis.
Teisės aktu taip pat būtų nustatytos sankcijos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems aukšto rango pareigūnams; pagrindinėms Rusijos finansų institucijoms, įskaitant Centrinį banką, „Sberbank“ ir „Gazprombank“; bei Rusijos valstybinėms įmonėms.
Be to, jis būtų nukreiptas prieš užsienio subjektus, remiančius Rusijos gynybos pramonės bazę, svarbius Rusijos energetikos projektus bei Maskvos vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, kuris padeda Rusijai toliau eksportuoti naftą nepaisant Vakarų sankcijų.
