Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV Kongresas priėmė „pragariškų sankcijų“ Rusijai paketą
06:23
JAV Atstovų rūmai galutiniu balsavimu trečiadienį patvirtino griežtus teisės aktus, kuriais šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas, būtų taikomi iki 100 proc. siekiantys muitai, praneša laikraštis „Kyiv Independent“.
Po kelis mėnesius trukusio atidėliojimo šis teisės aktas buvo išsiųstas prezidentui Donaldui Trumpui pasirašyti.
Šis abiejų partijų palaikomas įstatymo projektas, kurio iniciatorius buvo velionis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, suteikia JAV prezidentui Donaldui Trumpui įgaliojimus nustatyti iki 100 proc. tarifus penkioms didžiausioms Rusijos naftos bei gamtinių dujų pirkėjoms, taip pat penkioms šalims, padedančioms Maskvai apeiti energetikos sankcijas.
Įstatymas priimtas 262 balsais „už“ ir 159 „prieš“. Už projektą balsavo 203 respublikonai, 56 demokratai ir vienas nepriklausomas atstovas. Prieš balsavo 7 respublikonai ir 152 demokratai.
Rugpjūčio pradžioje teisės aktas sulaukė triuškinamo palaikymo Senate, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai L.Grahamas netikėtai mirė nuo ligos po kelionės į Ukrainą.
Tačiau Atstovų Rūmuose įstatymo projektas sulaukė kur kas stipresnio pasipriešinimo, nes kai kurie demokratai būgštauja, kad tai suteiktų D.Trumpui per didelius įgaliojimus dėl tarifų, tačiau faktiškai neįpareigotų taikyti sankcijų Rusijai.
Vis dėlto Atstovų Rūmai rugsėjo 15 d. per pirmąjį procedūrinį balsavimą pritarė įstatymo projektui nedidele 214–211 balsų persvara.
Senatorius Richardas Blumenthalis, demokratas, kuris kartu su L.Grahamu buvo pirminis šio teisės akto bendraautoris, palankiai įvertino projekto priėmimą Atstovų Rūmuose.
„Ši diena yra istorinė demokratijos – mūsų ir Ukrainos – pergalė, rodanti, kad Amerika kovoje už laisvę vis dar gali sutelkti abiejų partijų vienybę“, – sakoma R.Blumenthalio pareiškime.
Balsavimas dėl L.Grahamo teisės akto buvo atidžiai stebimas Ukrainoje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 11 d. paragino JAV įstatymų leidėjus priimti šį įstatymą, kartu pabrėždamas, kad reikalingi ryžtingi „asmeniniai prezidento Trumpo sprendimai“.
Kalbėdamas prieš balsavimą, R.Blumenthalis teigė, kad „tiek Amerikai, tiek Ukrainai svarbu parodyti Vladimirui Putinui, jog mes jam pasipriešinsime, nes jis supranta tik jėgą ir stiprybę“.
Įstatymo projektas nukreiptas prieš šalis, perkančias Rusijos energijos produktus. Kinija, Indija ir Turkija yra vienos didžiausių Rusijos naftos pirkėjų, o Europos Sąjunga, Kinija ir Turkija – pagrindinės Rusijos gamtinių dujų importuotojos.
Šalių, kurioms taikomi apribojimai, sąrašas būtų peržiūrimas kas 180 dienų. Šalims, kurios importuoja mažiau nei 15 proc. viso Rusijos gamtinių dujų eksporto ir aktyviai mažina šį importą, būtų taikoma išimtis.
Teisės aktu taip pat būtų nustatytos sankcijos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems aukšto rango pareigūnams; pagrindinėms Rusijos finansų institucijoms, įskaitant Centrinį banką, „Sberbank“ ir „Gazprombank“; bei Rusijos valstybinėms įmonėms.
Be to, jis būtų nukreiptas prieš užsienio subjektus, remiančius Rusijos gynybos pramonės bazę, svarbius Rusijos energetikos projektus bei Maskvos vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, kuris padeda Rusijai toliau eksportuoti naftą nepaisant Vakarų sankcijų.
Netoli Lenkijos sienos – sprogimai, pakelti naikintuvai: aiškėja, kas nutiko
14:58
Lenkijos tarnybos išplatino perspėjimą rytinių regionų gyventojams dėl oro atakų grėsmės, ketvirtadienį skelbia Lenkijos radijas. Laikinai sustabdyta dviejų oro uostų veikla.
Kaip pranešama, netoli Lenkijos sienos Ukrainoje buvo girdimi sprogimai – manoma, kad ten nukrito arba buvo numuštas kovinis dronas. Lenkijos premjeras sako, kad galėjo būti atakuota degalinė Ukrainoje.
Tvn24.pl rašo, kad kariuomenės atstovo teigimu, naikintuvai pakilo dėl to, kad netoli nuo sienos pastebėtas Lenkijos link artėjantis bepilotis orlaivis.
„Naujausiais duomenimis, greičiausiai šis dronas netoli sienos arba buvo numuštas, arba pataikė į savo taikinį“, – portalui sakė kariuomenės atstovas leitenantas pulkininkas Jacekas Goryszewskis.
Jo teigimu, maždaug už keturių kilometrų nuo sienos buvo girdimas sprogimas.
Tvp.info teigimu, pirminiais duomenimis, dronas, kaip manoma, su sprogmenimis, nukrito arba buvo numuštas apie 4 km nuo Lenkijos sienos, Ukrainos pusėje.
„Orlaivis greitai artėjo prie mūsų sienos“, – rašo portalas.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi vienu Ukrainos pareigūnu, pranešė, kad už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos Rusijos dronų atakos prieš Ukrainą metu pasigirdo sprogimo garsas.
Lenkijos sienos apsaugos tarnybos teigimu, joks iš sienos perėjimo punktų per incidentą nenukentėjo.
Galėjo sprogti degalinė
Ketvirtadienį Varšuvoje kartu su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu kalbėjęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad Rusija įvykdė „masinę, labai brutalią ataką“ prieš vakarų Ukrainą netoli Lenkijos sienos.
„Tikriausiai vėl buvo atakuota degalinė. Įvyko galingas sprogimas. Taip pat buvo pakelti mūsų orlaiviai“, – sakė D.Tuskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainai perduoti 252 Rusijos grąžinti žuvusiųjų kūnai
14:02
Ketvirtadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šalis per apsikeitimą žuvusiaisiais su Rusija atgavo 252 žmonių kūnus.
Mainais Rusija gavo 23 kūnus, pranešė naujienų svetainė RBK, remdamasi rusų parlamentaru Šamsailu Saralijevu.
Apsikeitimas karo belaisviais ir žuvusiais kariais yra viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Vykdant repatriacijos priemones Ukrainai sugrąžinti 252 žuvusių asmenų kūnai“, – pranešė Ukrainos koordinacinis štabas elgesiui su karo belaisviais.
Policija ir kiti pareigūnai „atliks visus būtinus tyrimus ir nustatys repatrijuotų kūnų tapatybes“, pridūrė štabas.
Ukraina 2027 metais gynybai planuoja skirti rekordiškai daug lėšų
14:00
Ukrainos vyriausybė kitais metais planuoja skirti rekordinius du trečdalius savo biudžeto gynybai, rodo vyriausybės dokumentai.
Puspenktų metų Rusijos vykdomas puolimas nualino Ukrainos ekonomiką, padarydamas milijardinius nuostolius ir atverdamas didžiulę skylę jos biudžete.
Karo nualinta šalis iš pradžių naudojo savo pajamas gynybos išlaidoms apmokėti, tačiau vis labiau kliaujasi užsienio rėmėjų pagalba.
Ukrainos vyriausybė kitais metais prašys papildomų 53 mlrd. dolerių (45,9 mlrd. eurų) užsienio pagalbos, įskaitant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko lėšas, teigiama pranešime.
„2027 metų biudžeto projektas buvo sudaromas tuo metu, kai tęsėsi Rusijos agresija, o saugumo ir gynybos poreikiai išliko itin svarbūs“, – antradienį paskelbtame pranešime spaudai teigė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
„Tai neabejotinai yra vyriausybės prioritetas numeris vienas. Visi įmanomi valstybės vidaus ištekliai nukreipiami siekiant užtikrinti, kad Ukraina galėtų veiksmingai pasipriešinti agresorei“, – pridūrė jis.
Ukraina 2027 metais gynybai ir saugumui planuoja išleisti rekordinius 4,9 trln. grivinų (109 mlrd. dolerių, 94,5 mlrd. eurų) – tai sudaro apie 44 proc. BVP ir yra rekordas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją, teigiama pranešime.
Maždaug trečdalis šios sumos bus skirta karių atlyginimams, o likusi dalis – ginklams ir įrangai.
Tuo metu Rusija 2027 metais gynybai planuoja išleisti apie 13,6 trln. rublių (161 mlrd. dolerių, 139,6 mlrd. eurų), arba apie 30 proc. savo biudžeto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį perspėjo, kad parlamentui teks priimti „nemalonias ir nepopuliarias“ priemones užsienio finansavimui pritraukti, tarp jų – mokestį užsienio siuntoms.
„Šiuo metu be šių dalykų neįmanoma užtikrinti visų mūsų gynybos poreikių ir Ukrainos atsparumo“, – sakė jis.
Nuo 2022 metų, kai įsiveržė Rusija, Ukraina iš užsienio partnerių gavo apie 200 mlrd. dolerių (173,4 mlrd. eurų) finansavimo, taip pat milijardų dolerių (eurų) vertės karinės pagalbos.
Lenkijoje vykdomos karinės aviacijos operacijos
13:40
Lenkijos tarnybos išplatino perspėjimą rytinių regionų gyventojams dėl oro atakų grėsmės, ketvirtadienį skelbia Lenkijos radijas.
„DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO! Oro atakos grėsmė. Raskite saugią vietą. Laikykitės tarnybų nurodymų. Laukite tolimesnių pranešimų“, – rašoma Valstybės saugumo centro pranešime, kuriuo jis pasidalijo ir socialiniuose tinkluose.
Šis perspėjimas išsiųstas Pakarpatės ir Liublino vaivadijų gyventojams. Beveik tuo pačiu metu buvo išplatintas ir įspėjimas dėl Rusijos vykdomo puolimo Ukrainos teritorijoje.
„Situacija yra stebima. Lenkijos Respublikos oro erdvėje budi Lenkijos aviacija. Laukite tolimesnių pranešimų“, – nurodoma pranešime.
Kremlius sureagavo į JAV priimtą sankcijų paketą
13:16
Naujos Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai apsunkins pastangas tarpininkauti siekiant taikos su Ukraina, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.
Toks pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai JAV Kongresas pritarė griežtam sankcijų paketui, kuriuo siekiama daryti spaudimą Maskvai dėl jos penktus metus besitęsiančio plataus masto karo.
„Žinoma, bet kokių papildomų JAV sankcijų įvedimas tikrai apsunkins taikaus sprendimo paieškas ir pastangas jį pasiekti Ukrainoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Teisės aktas, kuris dabar keliaus ant prezidento Donaldo Trumpo stalo, yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš Maskvos vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Jis taip pat suteikia D.Trumpui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams Rusijos naftos ir dujų pirkėjams, tarp kurių gali būti Kinija ir Indija, siekiant sumažinti pajamas, kuriomis finansuojamas Maskvos karas.
Paaiškėjo, kas pakeis iš Ukrainos pabėgusį generalinį prokurorą
13:07
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį laikinuoju generaliniu prokuroru paskyrė Chmelnyckio srities vyriausiąjį prokurorą Antoną Kovalskį.
Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Buvusį Ukrainos generalinį prokurorą Ruslaną Kravčenką antradienį atleido parlamentas dėl plataus masto korupcijos skandalo.
Žiniasklaida skelbia, kad A.Kovalskis galiausiai gali būti paskirtas generaliniu prokuroru, o ne tik laikinai eiti šias pareigas.
6 liepsnojantys Rusijos orlaiviai ir deganti gamykla: Zelenskis dalijasi vaizdais
12:37
Ukrainos pajėgos naktį į rugsėjo 17-ąją smogė Rusijos kariniam aerodromui Rostove prie Dono. Pavyko pataikyti į lėktuvą An-12, du An-26 ir dar tris sraigtasparnius. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šalies vadovas padėkojo Ukrainos kariams, kurie kasdien leidžia Rusijai pajusti karą.
„Šią naktį per bendrą Ukrainos saugumo tarnybos, bepiločių sistemų pajėgų, Ukrainos karinės žvalgybos ir užsienio žvalgybos tarnybos operaciją buvo smogta Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklai. Saugumo tarnyba taip pat tiksliai smogė kariniam aerodromui Rostove – patvirtinta, kad pataikyta į lėktuvą An-12, du An-26 ir dar tris sraigtasparnius“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad gerų rezultatų pasiekta ir Juodojoje jūroje, tačiau detalių nepateikė.
„Kasdien atsakome į agresiją. Rusija turi pasirinkti taiką“, – apibendrino V. Zelenskis.
Kas vyko
Kaip „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, Rostovo prie Dono aerodromo teritorijoje užfiksuotas gaisras, po kurio įvyko detonacija.
Be to, Rusijos Jaroslavlio srityje esančios „Slavneft-JANOS“ naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje užfiksuotas pataikymas ir gaisras pirminio naftos perdirbimo įrenginyje AVT-3.
Kaip pažymėjo Generalinis štabas, „Slavneft-JANOS“ yra viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo įmonių, priklausanti viešajai akcinei bendrovei „Slavneft“.
Jos pajėgumas siekia apie 15 mln. tonų naftos per metus. Įmonė vykdo visą perdirbimo ciklą ir gamina automobilių benziną, dyzelinį ir aviacinį kurą, mazutą, bitumą bei kitus naftos produktus.
Ši įmonė naudojama Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikiams užtikrinti.
Rusijai – programišių kirtis
11:45
Rusijoje likus kelioms dienoms iki rinkimų į Dūmą pradžios anoniminė programišių grupuotė paskelbė įsilaužusi į Centrinės rinkimų komisijos (CRK) ir šalies naująją elektroninio balsavimo sistemą kuriančių rangovų infrastruktūrą.
Grupuotė „CikLeak“ teigia nusitaikiusi į CRK ir jos rangovų infrastruktūrą, įskaitant valstybės kontroliuojamą telekomunikacijų milžinę „Rostelekom“ bei jos dukterinę bendrovę „Cifrotech“, dalyvaujančią kuriant rinkimų sistemą „GAS Vybory 2.0“.
„Mes nesikišame į rinkimų komisijų darbą ir balsavimo procesą, tačiau padedame atskleisti, kaip visa tai veikia iš vidaus“, – pridūrė programišiai.
„Norime, kad Rusijos piliečiai daugiau sužinotų apie tai, kaip valdžia gali klastoti rinkimus“, – sakė jie.
Apie galimą įsilaužimą pranešta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai CRK posėdyje komisijos pirmininkė Ela Pamfilova ir Rusijos skaitmeninės plėtros viceministras Olegas Kačanovas aptarė sistemos saugumą, pranešė leidinys „Kyiv Post“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Skandalingos buvusios Zelenskio atstovės neįleido į AfD renginį Europos Parlamente
11:31
Buvusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai trečiadienį pranešė, kad dėl sankcijų jai buvo uždrausta sakyti kalbą Europos Parlamente (EP).
Likus kelioms dienoms iki jos vizito sankcijas jai įvedė pats V. Zelenskis.
Julija Mendel dirbo V. Zelenskio atstove spaudai nuo jo išrinkimo 2019 metais iki 2021-ųjų, likus keliems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
40-ies metų J. Mendel tapo aršia savo buvusio vadovo kritike. Šių metų pradžioje duotame interviu dešiniųjų pažiūrų JAV pokalbių laidos vedėjui Tuckeriui Carlsonui ji pavadino prezidentą „viena didžiausių kliūčių siekiant taikos“. Taip pat kaltino V. Zelenskį, kad jis neva vartoja narkotikus.
Ukrainos prezidentūra sekmadienį paskelbė apie sankcijas jai ir kitiems asmenims, apkaltinusi juos „dezinformacijos ir Rusijos propagandos“ skleidimu.
J. Mendel šiuos kaltinimus atmetė.
„Mano kalbos dieną man buvo uždrausta įžengti į Europos Parlamentą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Mendel, susiedama draudimą su prieš kelias dienas jai pritaikytomis sankcijomis.
„Tačiau kalba vis tiek įvyks, nes žinau, kad atstovauju didelei visuomenės daliai, kuri trokšta taikos ir nori būti išgirsta“, – teigė ji.
Ją pasikvietė prorusiška AfD
Kaip skelbia Ukrainos žiniasklaida, J. Mendel turėjo kalbėti Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) organizuotame renginyje.
Nei Ukrainos prezidentūra, nei EP kol kas nepateikė komentarų dėl J. Mendel kaltinimų, taip pat nėra aišku, ar šis sprendimas buvo tiesiogiai susijęs su Ukrainos įvestomis sankcijomis.
Rusija nusitaikė į Zelenskį
11:19
Rusija pradėjo nukreipti bepiločius orlaivius į taikinius, susijusius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia portalas „Agentstvo“.
Per savaitę Rusijos dronai kelis kartus taikėsi į objektus, susijusius su Ukrainos prezidentu. Rugsėjo 9 ir 14 dienomis Rusijos dronai įskrido į Moldovos oro erdvę tuo metu, kai V. Zelenskis skrido per Kišiniovą.
Naktį į rugsėjo 14-ąją Rusijos šaltiniai pranešė apie ataką prieš 95-ąjį kvartalą prezidento gimtajame Kryvyj Riho mieste. O rugsėjo 16 dieną per ataką prieš Kyjivą buvo sunaikintas V. Zelenskio įkurtos „Kvartal 95“ bendrovės sandėlis ir pirmosios ponios Olenos Zelenskos labdaros fondo sandėlis.
Skrido į Norvegiją – pasirodė du dronai
Pirmasis epizodas įvyko rugsėjo 9 dieną, kai V. Zelenskis per Kišiniovą vyko į Norvegiją. Prieš jo lėktuvo išskridimą Moldova laikinai uždarė oro erdvę po to, kai pasirodė du Rusijos bepiločiai. Dėl to Ukrainos prezidento skrydis buvo atidėtas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas grėsmę pavadino „efemeriška“ ir pareiškė, kad jos „nebuvo“.
Per atgalinį skrydį rugsėjo 14 dieną į Moldovos oro erdvę taip pat įskrido vienas arba du Rusijos bepiločiai, pasakojo Ukrainos prezidentas. Moldovos valdžia nurodė, kad du bepiločiai maždaug po 10 minučių buvo virš šalies teritorijos. V. Zelenskis šiuos epizodus įvertino kaip Rusijos strategijos dalį, kuria siekiama įbauginti jį patį ir kitus užsienio lyderius.
Naktį į rugsėjo 14-ąją Rusijos bepiločiai atakavo Kryvyj Rihą. Kai kurie Rusijos karinę tematiką nušviečiantys šaltiniai rašė, kad smūgis teko 95-ajam kvartalui, šalia kurio gyveno V. Zelenskio šeima. Vienas pirmųjų didelių „Z“ kanalų „Ostaško! Važnoje“, remdamasis neįvardytais karo korespondentais, pranešė, kad bepiločiai „įskrido į 95-ąjį kvartalą“, pavadindamas jį „gimtąja Zelenskio vieta“. Vėliau šią žinią perspausdino ir kai kurie kiti leidiniai.
Ukrainos valdžia patvirtino patį Rusijos smūgį, tačiau ne pataikymą į 95-ąjį kvartalą. Laikinasis Kryvyj Riho rajono karinės administracijos vadovas Vitalijus Špakas pranešė, kad Rusijos bepiločiai atakavo Kryvyj Rihą ir „taikėsi į infrastruktūrą“. Konkretaus objekto ir rajono valdžia neįvardijo.
Atakavo Zelenskiui svarbią vietą
Galiausiai rugsėjo 16-osios rytą studija „Kvartal 95“ pranešė, kad buvo sunaikintas jos sandėlis – sudegė dekoracijos, kostiumai ir rekvizitas, kaupti apie 20 metų. Olenos Zelenskos fondas nurodė, kad visiškai sudegė jų humanitarinės pagalbos sandėlis, kuriame buvo generatoriai, medicinos įranga, buitinė technika, nešiojamieji kompiuteriai ir planšetės, rašo „Agentstvo“.
Oficialiai Rusija šių smūgių nesiejo su V. Zelenskiu. Rusijos gynybos ministerija, apibūdindama rugsėjo 16 dienos ataką prieš Kyjivą, pareiškė, kad taikinys buvo „Kyjivo autotransporto įmonė“, kuri, ministerijos teigimu, gamino specializuotus automobilius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Tuo metu Rusijos kariniai propagandiniai šaltiniai, priešingai, pabrėžė smūgių ryšį su V. Zelenskiu. „EADaily“ antraštėje paskelbė frazę „Zelenskių porai – juoda diena“. „Ostaško! Važnoje“ studijos rekvizito sunaikinimą pavadino smūgiu „tam, kas Zelenskiui šventa“, kanalas „Dva majora“ – „vieno pagrindinių šiuolaikinio Ukrainos valstybingumo simbolių sunaikinimu“, o „Svodki opolčenija Novorosiji“ – „smūgiu žemiau juostos“ V. Zelenskiui.
