Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Atėjo lemtinga diena: rusų „elitas“ skuba išvežti vaikus ir giminaičius
11:14
Baimė dėl galimos mobilizacijos, kurią Vladimiras Putinas, kaip manoma, gali paskelbti po Valstybės Dūmos rinkimų, apėmė ir dalį Rusijos elito atstovų.
„Bloomberg“, remdamasi agentūros gautais dokumentais, praneša, kad Kremliaus pareigūnai ragina draugus ir artimuosius artimiausiais mėnesiais išvykti iš Rusijos ir ieško galimybių atsidaryti banko sąskaitas užsienyje.
Anot agentūros, taip elgiasi ir kariuomenės verbavimo punktų darbuotojai.
Šį savaitgalį Rusijoje vyksta lemtingieji Valstybės Dūmos rinkimai.
Mažina valdininkų skaičių 15 proc.: baiminasi, kad atleistus ims į karą
Anksčiau šiais metais V.Putinas nurodė regionuose sumažinti valdininkų skaičių 15 proc., siekdamas sumažinti spaudimą deficitiniam biudžetui.
Gautuose dokumentuose teigiama, kad dalis pareigūnų baiminasi, jog atleistus žmones Kremlius gali mobilizuoti.
Pasak vieno „Bloomberg“ šaltinio, Europos saugumo struktūrų pareigūno, Rusija rengiasi į karą papildomai išsiųsti 300 tūkst. žmonių.
Kitaip nei 2022 metų rugsėjį, kai šalį paliko šimtai tūkstančių rusų, oficialaus mobilizacijos paskelbimo gali ir nebūti.
Pasak šaltinio, Rusija pertvarkė karo prievolės ir komplektavimo tarnybų darbą taip, kad jos galėtų susidoroti su šauktinių antplūdžiu: vietoje popierinių šaukimų gali būti siunčiami elektroniniai, kartu uždraudžiant išvykti iš šalies.
Kokius metodus naudoja
Rusijos gynybos ministerija taip pat gavo prieigą prie plačios piliečių duomenų bazės: vieningas karinės apskaitos registras dabar susietas su mokesčių tarnybos duomenimis, Vidaus reikalų ministerijos bazėmis, medicinine istorija, informacija apie nuosavybę ir pasienio kontrolės duomenimis.
Pašnekovo teigimu, V.Putinas galutinio sprendimo dėl mobilizacijos dar nėra priėmęs.
Tačiau kariaujančiai Rusijos kariuomenei Ukrainoje reikia naujų karių, nes prezidentas ir toliau tikisi visiškai užimti Donbasą.
Maskvoje su statistika susipažinęs šaltinis „Bloomberg“ teigė, kad Rusijos nuostoliai fronte dabar siekia 1 tūkst. žuvusiųjų per savaitę.
Pasak jo, kariuomenei reikia daugiau karių, tačiau dabar sutartis su Rusijos gynybos ministerija pasirašančių žmonių „kokybė“ yra itin žema.
Kad Ukrainos fronte būtų palaikomas stabilus grupuotės dydis, kurį pats V.Putinas vertino 700 tūkst. karių, Rusijai kasmet reikia pritraukti apie 400 tūkst. žmonių.
Vidutinė išmoka už sutarties pasirašymą pasiekė rekordinį 1,8 mln. rublių lygį, tačiau naujokų srautas mažėja: per pirmąjį pusmetį jų buvo 234 tūkst., palyginti su 260 tūkst. tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų centro eksperto Janio Kluge skaičiavimai.
Rusijos teritoriniai laimėjimai Ukrainoje taip pat beveik sustojo: per vasaros puolimą Rusijos kontrolėn perėjo tik 155 kvadratiniai kilometrai – 13 kartų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kai buvo užimti 2 037 kvadratiniai kilometrai, vertina „Bloomberg“ analitikas Aleksas Kokčarovas.
Lukašenka sako, kad valdžia jam įgriso iki gyvo kaulo
11:51
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jam valdžia jau „iki gyvo kaulo įgrisusi“, tačiau jos perduoti jis dar nepasirengęs, nes, jo teigimu, kol kas nerado žmonių, kurie galėtų „perimti šalį ir ją išlaikyti“.
Tokį pareiškimą jis išsakė rugsėjo 17 dieną Minske vykusiame forume „Jaunimas. Baltarusija. Ateitis“, skirtame Nacionalinės vienybės dienai, skelbia portalas „Zerkalo“.
A.Lukašenka iš tribūnos ragino „niekada netikėti tais, kurie sako“, esą jis valdžią laiko „pamėlusiais pirštais“.
Plačiau skaitykite ČIA.
NBC: Trumpas svarsto iš Europos išvesti 25 tūkst. JAV karių
10:30
JAV karinis kontingentas Europoje, įskaitant kovos lėktuvus, laivus, ginkluotę ir karius, gali būti sumažintas trečdaliu, pranešė „NBC News“ šaltiniai.
Pasak jų, galimas JAV karių išvedimas greičiausiai paliestų Vokietiją, Italiją ir Ispaniją – šalis, kurias JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiais metais kritikavo dėl, jo vertinimu, nepakankamos paramos kare prieš Iraną.
Šiose trijose valstybėse dislokuota pagrindinė JAV pajėgų Europoje dalis, o bendras amerikiečių karių skaičius žemyne siekia 80 tūkst.
Būtų didžiausias JAV karinio buvimo Europoje mažinimas nuo Šaltojo karo pabaigos
Nepaisant Vašingtono sąjungininkų NATO perspėjimų apie augančią Rusijos agresijos grėsmę, JAV gali iš Europos išvesti apie 25 tūkst. savo karių.
Vienas JAV pareigūnas ir dar vienas su svarstymais susipažinęs šaltinis teigė, kad kontingentas gali būti sumažintas net perpus – iki 40 tūkst. karių.
Jei toks planas būtų įgyvendintas, tai būtų didžiausias JAV karinio buvimo Europoje mažinimas nuo Šaltojo karo pabaigos 10-ajame dešimtmetyje, pažymi NBC.
Vis dėlto, pasak aukšto rango Pentagono atstovo ir dar dviejų pareigūnų, kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Pristatys 4 variantus
Plačiau skaitykite ČIA.
Naikintuvai Lenkijoje grįžta atgal – operacija atšaukta
10:15
10.03 val. Lietuvos laiku paskelbta, kad karinės aviacijos operacijos Lenkijos oro erdvėje baigtos, naikintuvai grįžta atgal.
„Antžeminės oro gynybos sistemos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės grįžo prie įprasto veikimo režimo. Informuojama, kad Lenkijos Respublikos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.
Lenkijos kariuomenė toliau nuolat stebi padėtį Ukrainos teritorijoje ir išlieka nuolatinėje parengtyje užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Plačiau apie situaciją skaitykite ČIA.
Putinas griebėsi veiksmo iš esmės: atėmė „Nestlé“ ir „Auchan“ turtą Rusijoje
10:01
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo konfiskuojamas kelių tarptautinių bendrovių, tarp jų „Nestlé“ ir „Auchan“, turtas.
Tarp kitų bendrovių minimos „Bati Logistics“, „FM Logistics“ ir „Le Monlid LLC“, kurių turtas, kaip praneša Rusijos žiniasklaida, kartu su „Nestlé“ ir „Auchan“ turtu buvo perduotas laikinai valdyti Rusijos akcinei bendrovei „L.E.V. Management“, skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Nestlé“ ir „Auchan“ nepaliko Rusijos rinkos po to, kai 2022 metų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą ir tiesiog pakeitė savo veiklos modelį. Kyjivo ekonomikos mokyklos (KSE) instituto duomenimis, „Nestlé“ pašalino kelis savo pagrindinius prekių ženklus, nutraukė reklamą ir sustabdė kapitalo investicijas Rusijoje.
O prancūzų „Auchan“ 2023 metais perdavė savo Rusijos dukterinę įmonę vietos vadovybės žiniai, laikydama save būtina civiline paslauga ir atsisakydama pasitraukti.
Rusija apsimes, kad netyčia: atskleidė Maskvos planus prieš NATO
09:34
Rusija gali surengti „hibridinius bepiločių orlaivių ir raketų smūgius“ prieš Lenkiją ir kitas Ukrainą remiančias NATO šalis, mėgindama tai pavaizduoti kaip atsitiktinius incidentus, perspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, remdamasis žvalgybos vertinimais.
Ketvirtadienį kalbėdamas parlamente D.Tuskas teigė, kad tokios atakos galėtų būti Rusijos bandymo išmėginti NATO ryžtą dalis ir kelti abejonių, ar Aljansas taikytų 5-ąjį straipsnį, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas visų užpuolimu, skelbia „TVP World“.
„Pagal žvalgybos vertinimus, Rusijos planas (...) apima hibridinius bepiločių orlaivių ir raketų smūgius prieš Ukrainą remiančias valstybes, įskaitant Lenkiją“, – sakė D.Tuskas.
„Šios galimybės aptarinėjamos jau kurį laiką, tačiau dabar ši informacija yra itin nuosekli ir, deja, įtikinama“, – pridūrė jis.
Laiko tikėtinu scenarijumi
D.Tuskas sakė, kad būtent šį scenarijų artimiausiems mėnesiams laiko labiausiai tikėtinu, nors tai nėra vienintelis galimas variantas. Jis nenurodė, kurios žvalgybos tarnybos pateikė tokius vertinimus. Vis dėlto prieš savaitę jis teigė tiesiogiai gavęs išsamią ataskaitą apie galimą situacijos raidą artimiausiais mėnesiais iš Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o.
Lenkijos premjeras nepasakė, ar ketvirtadienio perspėjimas buvo paremtas būtent ta ataskaita.
Pastarosiomis dienomis Rusijai surengus seriją bepiločių orlaivių smūgių netoli Ukrainos sienos su Lenkija, D.Tusko perspėjimas nuskambėjo ypač įtemptu metu.
Sprogimas prie Lenkijos sienos
Ketvirtadienį Lenkija pakėlė naikintuvus po to, kai per ataką Vakarų Ukrainoje prie sienos priartėjo reaktyvinis Rusijos bepilotis orlaivis. Pagal preliminarią Lenkijos kariuomenės informaciją, jis sudužo arba buvo numuštas maždaug už 4 kilometrų nuo Lenkijos sienos.
D.Tuskas teigė, kad, panašu, buvo taikytasi į degalinę netoli Jahodyno-Dorohusko pasienio perėjos, o ten nugriaudėjo galingas sprogimas. Lenkijos kariuomenė pranešė, kad jos oro erdvė pažeista nebuvo.
Rytų Lenkijos dalyje gaudė oro pavojaus sirenos, o Liublino ir Žešuvo oro uostuose skrydžiai buvo laikinai sustabdyti, nes toje teritorijoje veikė Lenkijos karinė aviacija.
Penktadienį dėl suaktyvėjusios Rusijos veiklos Ukrainoje taip pat pakelti Lenkijos naikintuvai.
Smogė traukiniui
Ketvirtadienio incidentas įvyko po sekmadienį tame pačiame pasienio rajone surengtų Rusijos bepiločių orlaivių smūgių. Vienas bepilotis orlaivis pataikė į keleivinio traukinio maršrutu Kyjivas-Varšuva lokomotyvą maždaug už 2 kilometrų nuo Lenkijos, o kitas smogė degalinei netoli Jahodyno-Dorohusko perėjos.
D.Tuskas parlamente sakė, kad pastarosios atakos netoli Lenkijos sienos kelia „ypatingą susirūpinimą“, ir pridūrė, kad visuomenė turi teisę žinoti, koks scenarijus artimiausiais mėnesiais yra labiausiai tikėtinas.
„Noriu visuomenei pristatyti labiausiai tikėtiną artimiausių mėnesių scenarijų, nes jis numato rimtus įvykius ir reikalauja susitelkimo, rimties bei psichologinio pasirengimo atlaikyti sunkius išbandymus“, – sakė jis.
Gali apsimesti Rusija, kad netyčia viskas nutiko
Pasak D.Tusko, pagal šį scenarijų Rusija galėtų sąmoningai nukreipti bepiločius orlaivius ar raketas į NATO šalis, kartu mėgindama tokius incidentus pateikti kaip atsitiktinius ir sukelti neapibrėžtumą, ar tai laikytina agresijos aktais.
„Trumpai tariant, egzistuoja reali rizika, kad bepiločiai orlaiviai ar kitokio tipo raketos gali įskristi į vienos ar kelių rytinio flango valstybių teritoriją ir net padaryti žalos, o oficialus naratyvas būtų toks, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas“, – teigė jis.
D.Tusko teigimu, taip būtų siekiama susilpninti NATO narių valią reaguoti kolektyviai ir parodyti, kad 5-asis straipsnis egzistuoja „tik teoriškai, o ne praktiškai“.
Lenkija – svarbi NATO rytinio flango valstybė ir viena tvirčiausių Kyjivo sąjungininkių – visą plataus masto karo Ukrainoje laikotarpį išlieka padidintos parengties būsenoje, skelbia „TVP World“.
Per didelio masto ataką prieš Ukrainą 2025 metų rugsėjį į Lenkijos oro erdvę įskrido beveik 20 Rusijos bepiločių orlaivių. Lenkijos ir sąjungininkų orlaiviai kelis jų numušė – tai buvo pirmas kartas nuo plataus masto karo pradžios, kai NATO pajėgos atidengė ugnį į Rusijos taikinius.
Liepos mėnesį per ataką prieš Ukrainą Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 pažeidė Lenkijos oro erdvę ir nukrito lauke rytinėje šalies dalyje, maždaug už 80 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Aukų nebuvo, tačiau raketa, kuri, Lenkijos pareigūnų teigimu, gabeno „nemažą kiekį“ sprogmenų, paliko maždaug 10 metrų pločio kraterį.
D.Tuskas taip pat perspėjo, kad vėlyvas ruduo ir žiema bus „kritiškiausias laikotarpis“ Rusijos kare prieš Ukrainą iki šiol, nes Maskva laikosi strategijos kuo didesniu mastu naikinti šalies ekonomiką ir logistiką.
Jo teigimu, vertinimai rodo, kad Rusija gali siekti sunaikinti kelių ir geležinkelių perėjas Ukrainos pusėje prie sienos, o galbūt taikytis ir į perėjas Lenkijoje ar Moldovoje, rengdama atakas, kurios būtų pateikiamos kaip atsitiktinės, taip trikdant generatorių, degalų ir kitos pagalbos tiekimą Ukrainai.
D.Tuskas sakė, kad Lenkijos gauta informacija apie neseniai vykusias JAV ir Rusijos derybas rodo, jog Maskva nėra pasirengusi rimtoms deryboms dėl paliaubų ar ugnies nutraukimo be Ukrainos „de facto kapituliacijos“.
Fico nenori padėti NATO karo atveju: „Su kuo mes kariausime?“
08:13
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė nenorintis, kad jo šalis būtų įtraukta į karinį konfliktą pagal NATO 5-ąjį straipsnį. Tai R.Fico pasakė kalbėdamas Prešovo ligoninės studentams ir darbuotojams.
Slovakijos premjeras kritikavo Europos lyderius dėl „karingos retorikos“ ir klausė, su kuo tiksliai NATO turėtų kariauti.
„Atrodo, kad kartais esama tendencijos nesugebėjimą spręsti tokias problemas kaip neteisėta migracija, konkurencingumas ir aukštos energijos kainos pakeisti tuo, jog siūlome tokius karingus pokalbius: „Pirmyn, kariaukime.“ Dėl Dievo meilės, su kuo mes norime kariauti? Su kuo?“ – sakė jis.
R.Fico taip pat pareiškė nenorintis, kad Slovakija dalyvautų kariniame konflikte dėl NATO 5-ojo straipsnio taikymo.
„Ar galite įsivaizduoti, ponios ir ponai, kad būtų pritaikytas NATO sutarties 5-asis straipsnis? Ar kas nors gali tai įsivaizduoti? Ar kas nors gali įsivaizduoti, kad mums bus pasakyta: parenkite 5 tūkstančius karių, 10 tūkstančių karių, ir jie kažkur eis kariauti? O mes net nežinosime nei su kuo, nei kodėl, nei dėl ko“, – aiškino jis.
Pasak Slovakijos ministro pirmininko, jis, kaip vyriausybės vadovas, darys viską, kad šalis nebūtų įtraukta į karinį konfliktą.
„Nenoriu, kad Slovakija taptų kokio nors karinio konflikto dalimi dėl kažkokio 5-ojo straipsnio. Būdamas ministru pirmininku, padarysiu viską, kad Slovakija niekada nebūtų įtraukta į karinį konfliktą“, – sakė jis.
JAV turėtų patvirtinti 10 raketų „Patriot“ perdavimą Ukrainai iš Vokietijos
07:57
Jungtinės Valstijos planuoja patvirtinti 10 raketų „Patriot“ perdavimą Ukrainai iš Vokietijos, rodo antradienio JAV Kongreso dokumentai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ukraina susiduria su kritiniu „Patriot“ oro gynybos amunicijos, kuri yra vienintelė patikimai gebanti numušti Rusijos balistines raketas, trūkumu.
Vokietija netrukus perduos Ukrainai dešimt raketų „MIM-104E GEM-T Patriot“ už 29,6 mln. dolerių (25,78 mln. eurų), savo pranešime Kongresui teigė JAV Valstybės departamentas.
Nors ginkluotė bus tiekiama iš Vokietijos, pagal JAV Ginklų eksporto kontrolės įstatymą Kongresas privalo peržiūrėti amerikietiškų ginklų perdavimą trečiosioms šalims, jei pradinė įrangos vertė viršija 14 mln. dolerių (12,19 mln. eurų).
Perdavimas bus automatiškai leistas, jei Kongresas nepriims bendros rezoliucijos, draudžiančios reeksportuoti ginklus.
„Šis perdavimas atitinka JAV saugumo pagalbos tikslus, – nurodoma Valstybės departamento pranešime. – Jungtinių Valstijų vyriausybė yra pasirengusi leisti šį perdavimą, atsižvelgusi į politinius, karinius, ekonominius, žmogaus teisių ir ginklų kontrolės aspektus.“
Rugsėjį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Berlynas pasirengęs aprūpinti Ukrainą papildomomis raketomis PAC-2 sistemoms „Patriot“ ir kita oro gynybos amunicija.
Raketa „GEM-T Patriot“ yra patobulinta PAC-2 versija, kurioje sumontuotas naujas sprogdiklis ir sistemos, gerinančios radaro jautrumą. Ji efektyviausia prieš dronus ir sparnuotąsias raketas, o modernesnė PAC-3, sukurta naudojant taikinių sunaikinimo smūgiu technologiją, tebėra geriausia gynyba nuo balistinių raketų.
NYT: Trumpas gali pasiūlyti Rusijai verslo sandorius dar nesibaigus karui
06:56
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę sudaryti ekonominius susitarimus su Rusija dar prieš karo veiksmų nutraukimą Ukrainoje. Amerikos pareigūnų teigimu, tokie susitarimai galėtų būti papildoma paskata Rusijos vadovui Vladimirui Putinui sutikti nutraukti karą, rašo laikraštis „The New York Times" (NYT), remdamasis savo šaltiniais.
Vieno iš JAV pareigūnų teigimu, Vašingtonas mano, kad ankstyvi verslo susitarimai galėtų parodyti Maskvai JAV ketinimų atnaujinti santykius su Rusija rimtumą.
Šis požiūris skiriasi nuo D.Trumpo pozicijos, kurią jis išsakė anksčiau. Praėjusiais metais JAV prezidentas teigė, kad Jungtinės Valstijos nesudarys didelių ekonominių susitarimų su Rusija, kol karas nebus išspręstas.
Dabar JAV administracija, panašu, bando derinti spaudimą Kremliui su potencialia ekonomine nauda.
JAV sankcijos
JAV Kongresas priėmė plataus masto įstatymo projektą dėl naujų sankcijų Rusijai. Trečiadienį Atstovų Rūmai 262 balsais prieš 159 pritarė dokumentui po to, kai jį rugpjūtį patvirtino Senatas.
Įstatymo projektas numato griežtesnius apribojimus Rusijos energetikos ir finansų sektoriams, Rusijos valdžios atstovams, bankams ir vadinamajam „šešėliniam laivynui". Be to, JAV prezidentui suteikiama galimybę taikyti iki 100 proc. muitus šalims, kurios perka Rusijos energijos išteklius. Dokumentas jau išsiųstas D.Trumpui pasirašyti.
Taigi Vašingtonas vienu metu svarsto dvi priemones, skirtas paveikti Maskvą, – sankcijų griežtinimą ir galimas ekonomines paskatas.
Sankcijų šalininkai Kongrese mano, kad padidintas ekonominis spaudimas turėtų priversti Kremlių sutikti su derybomis. Tuo pačiu Baltieji rūmai ieško papildomų būdų įtikinti Rusijos vadovybę nutraukti karo veiksmus.
Kokie susitarimai gali būti pasiūlyti Maskvai?
Anot leidinio, kol kas konkretus galimų susitarimų sąrašas nėra atskleistas.
Po V.Putino susitikimo su D.Trumpo specialiuoju pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu Maskvoje, Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad šalys išsamiai aptarė ekonominius klausimus ir potencialius stambius Rusijos ir JAV projektus.
Rusija jau seniai siekia pasiūlyti Vašingtonui įvairių ekonominio bendradarbiavimo variantų – nuo bendrų gavybos projektų iki bendradarbiavimo Arktyje ir energijos prekybos.
Su derybomis susijusių šaltinių teigimu, D.Trumpo komanda mano, kad tam tikri susitarimai dar prieš karo pabaigą galėtų įtikinti dalį Rusijos elito būsimo santykių su JAV pagerinimo realumu.
Derybos
Teritorijų klausimas išlieka pagrindine kliūtimi. Neseniai vykusiose derybose Rusijos pusė atkakliai laikėsi savo reikalavimų dėl Donecko srities kontrolės. Ukraina nesutinka savanoriškai atsisakyti jos kontroliuojamų teritorijų.
J.Kushnerio teigimu, JAV administracijos, kaip tarpininkės, užduotis yra rasti sprendimą, kuris leistų abiem pusėms judėti į priekį.
Naujas Vašingtono požiūris gali rodyti bandymą pakeisti taktiką po to, kai derybos dėl teritorinių nuolaidų atsidūrė aklavietėje.
Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad JAV tarpininkaujamos derybos galėtų atsinaujinti artimiausiu metu. Tarp galimų temų – ribotas smūgių energetinei infrastruktūrai ar laivybai Juodojoje jūroje nutraukimas.
Rusija smogė prekybos centrui Zaporižioje: kilo didžiulis gaisras
06:31
Ketvirtadienio, rugsėjo 17-osios, vakarą Rusijos pajėgos smogė prekybos centrui Zaporižioje, „Telegram“ pranešė laikinai Zaporižios srities valstybinės administracijos vadovo pareigas einantis Michailas Semikinas.
Jis pranešė, kad smūgio vietoje įsiplieskė didžiulis gaisras.
„Priešas smogė dešiniajame krante esančiam prekybos centrui – dabar ten siautėja didžiulis gaisras“, – sakoma jo pranešime.
M. Semikinas pridūrė, kad šiandien Zaporižioje priešo taikiniais tapo civilinės paskirties įmonės, autobusų stotelės, patys autobusai ir prekybos centrai.
Pasak jo, Rusijos pajėgos naikina grikių ir druskos atsargas, tačiau jis paragino gyventojus nepanikuoti ir nepradėti masiškai kaupti maisto atsargų.
Vėliau M. Semikinas pridūrė, kad miesto gyventojai šioje vietoje nebeturės galimybės patogiai rinktis mėgstamų prekių.
„Praradome vietą, kur apsipirkdavo namų šeimininkės, po darbo užsukdavo darbuotojai ir laiką leisdavo jaunimas. Tai tragedija visam rajonui“, – rašė jis.
Tuo metu Zaporižios srities Gynybos tarybos bendrapirmininkis Ivanas Fedorovas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad, preliminariais duomenimis, per Rusijos smūgį prekybos centrui žmonės nenukentėjo.
Turimais duomenimis, kalbama apie prekybos centrą „Armstore“.
„Reuters“: karas Ukrainoje atskleidė NATO pažeidžiamumą
06:30
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą nusinešė šimtų tūkstančių žmonių gyvybes. Ji taip pat tapo naujų ginklų sistemų bandymų poligonu ir iškėlė nepatogų klausimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO): ar Aljansas pasirengęs kitam karui, kuriame jam gali tekti kovoti?
Padėtis mūšio lauke keičiasi taip sparčiai, kad kai kuriems NATO ginklams ir taktikoms kyla pavojus pasenti, „Reuters“ sakė penki Ukrainos ir Vakarų šalių kariuomenių atstovai.
Leidinys pažymi, kad NATO nepriklausanti Ukraina prie pokyčių prisitaiko per kelias savaites, o Aljansas ginkluotės sistemas perka ir kuria metų metus, kartais net dešimtmečius.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad karas Ukrainoje ir JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš Europos sąjungininkus paskatino daugelį NATO narių smarkiai padidinti išlaidas gynybai.
Pentagonas šiuo metu peržiūri savo karinį buvimą Europos šalyse, kurias D. Trumpas kaltino tuo, kad jos „gyvena“ JAV gynybos sąskaita ir atsisako padėti kariauti jo nepopuliariame kare prieš Iraną.
Europa ir toliau daug lėšų skiria tankams, kurie, daugelio karinių analitikų nuomone, ir būsimuose mūšiuose atliks svarbų vaidmenį.
Be to, nebrangūs dronai ir kitais aspektais pakeitė karo pobūdį. Didelėmis grupėmis susitelkę kariai ar didelės transporto priemonių kolonos tapo daug lengvesniais taikiniais.
Pažymima, kad šių metų birželį agentūros žurnalistai lankėsi NATO karinėse pratybose netoli Paldiskio Estijoje – nedidelėje Baltijos valstybėje, kuri šiuo metu stiprina savo 210 mylių ilgio sieną su Rusija.
Per pratybas JAV ir Europos kariai karo lauko ligoninėse gydė dešimtis tariamai sužeistų karių.
Tačiau pratybos buvo vykdomos darant prielaidą, kad NATO kontroliuos oro erdvę virš ligoninių. Pigių, sunkiai aptinkamų ir didelius atstumus galinčių įveikti dronų laikais tokios oro erdvės kontrolės nebegalima laikyti savaime suprantamu dalyku.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad Ukraina jau ne tik gauna NATO mokymus ir pagalbą – vis svarbesniu jos vaidmeniu tampa per karą su Rusija įgytos patirties perdavimas Aljansui.
Kartu jie pažymėjo, kad NATO karinė biurokratija nėra pajėgi visapusiškai perimti šių pamokų.
Vienas Ukrainos karininkas, Rumunijoje dalyvavęs NATO psichologinių operacijų mokymuose, „Reuters“ sakė, kad dalis Aljanso mokomosios medžiagos vis dar grindžiama Antrojo pasaulinio karo pavyzdžiais.
Karas Ukrainoje taip pat atskleidė pažeidžiamumą, kurį, NATO pareigūnų teigimu, pašalinti gerokai sunkiau – tai oro ir priešraketinė gynyba.
Nuolatinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos miestus išryškino Europos priklausomybę nuo pažangių amerikietiškų priešraketinės gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“, pirmą kartą panaudotų per 1991 metų Persijos įlankos karą.
Ukraina susiduria su kritiniu „Patriot“ raketų-perėmėjų – raketų, paleidžiamų siekiant sunaikinti artėjančias grėsmes – trūkumu.
Leidinys praneša, kad Europa, baimindamasi, jog priklausomybė nuo „Patriot“ sistemų gali tapti strateginiu pažeidžiamumu, kuria alternatyvas, kurios nėra gaminamos Jungtinėse Valstijose.
Ukraina laukia naujos Prancūzijos ir Italijos oro gynybos sistemos SAMP/T-NG, skirtos balistinėms raketoms perimti.
Prancūzija pažadėjo paspartinti jos perdavimą Ukrainai, o Europos diplomatai anksčiau agentūrai sakė, kad sistema turėtų būti pristatyta iki kito pavasario.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Ukrainos gynybos ministerija savo pareiškime pažymėjo, jog Ukrainos ir NATO kariai gali daug ko išmokti vieni iš kitų.
Ministerija Ukrainos dronų ir elektroninės kovos sistemų naudojimo patirtį pavadino „neturinčia analogų pasaulyje“ ir teigiamai įvertino Europos pastangas padėti atremti Rusijos dronų ir raketų atakas.
Kaip jau buvo skelbta, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas neatmeta galimybės, jog Rusija planuoja smogti Ukrainą remiančioms šalims. D. Tusko teigimu, Rusija tam ketina naudoti dronus ir raketas, o tarp galimų taikinių yra Lenkija. D. Tuskas pažymėjo, kad ši informacija paremta žvalgybos duomenimis.
Taip pat buvo pranešta, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo įsteigti Europos saugumo tarybą ir į jos veiklą kartu su ES valstybėmis narėmis įtraukti Ukrainą, Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Kanadą.
U. von der Leyen teigė, kad šis klausimas buvo aptartas lyderių lygmeniu. Jos nuomone, atsižvelgiant į dabartinį esamų grėsmių pobūdį ir mastą, tokio formato sukūrimas dabar yra dar aktualesnis.
