Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Atėjo lemtinga diena: rusų „elitas“ skuba išvežti vaikus ir giminaičius
11:14
Baimė dėl galimos mobilizacijos, kurią Vladimiras Putinas, kaip manoma, gali paskelbti po Valstybės Dūmos rinkimų, apėmė ir dalį Rusijos elito atstovų.
„Bloomberg“, remdamasi agentūros gautais dokumentais, praneša, kad Kremliaus pareigūnai ragina draugus ir artimuosius artimiausiais mėnesiais išvykti iš Rusijos ir ieško galimybių atsidaryti banko sąskaitas užsienyje.
Anot agentūros, taip elgiasi ir kariuomenės verbavimo punktų darbuotojai.
Šį savaitgalį Rusijoje vyksta lemtingieji Valstybės Dūmos rinkimai.
Mažina valdininkų skaičių 15 proc.: baiminasi, kad atleistus ims į karą
Anksčiau šiais metais V.Putinas nurodė regionuose sumažinti valdininkų skaičių 15 proc., siekdamas sumažinti spaudimą deficitiniam biudžetui.
Gautuose dokumentuose teigiama, kad dalis pareigūnų baiminasi, jog atleistus žmones Kremlius gali mobilizuoti.
Pasak vieno „Bloomberg“ šaltinio, Europos saugumo struktūrų pareigūno, Rusija rengiasi į karą papildomai išsiųsti 300 tūkst. žmonių.
Kitaip nei 2022 metų rugsėjį, kai šalį paliko šimtai tūkstančių rusų, oficialaus mobilizacijos paskelbimo gali ir nebūti.
Pasak šaltinio, Rusija pertvarkė karo prievolės ir komplektavimo tarnybų darbą taip, kad jos galėtų susidoroti su šauktinių antplūdžiu: vietoje popierinių šaukimų gali būti siunčiami elektroniniai, kartu uždraudžiant išvykti iš šalies.
Kokius metodus naudoja
Rusijos gynybos ministerija taip pat gavo prieigą prie plačios piliečių duomenų bazės: vieningas karinės apskaitos registras dabar susietas su mokesčių tarnybos duomenimis, Vidaus reikalų ministerijos bazėmis, medicinine istorija, informacija apie nuosavybę ir pasienio kontrolės duomenimis.
Pašnekovo teigimu, V.Putinas galutinio sprendimo dėl mobilizacijos dar nėra priėmęs.
Tačiau kariaujančiai Rusijos kariuomenei Ukrainoje reikia naujų karių, nes prezidentas ir toliau tikisi visiškai užimti Donbasą.
Maskvoje su statistika susipažinęs šaltinis „Bloomberg“ teigė, kad Rusijos nuostoliai fronte dabar siekia 1 tūkst. žuvusiųjų per savaitę.
Pasak jo, kariuomenei reikia daugiau karių, tačiau dabar sutartis su Rusijos gynybos ministerija pasirašančių žmonių „kokybė“ yra itin žema.
Kad Ukrainos fronte būtų palaikomas stabilus grupuotės dydis, kurį pats V.Putinas vertino 700 tūkst. karių, Rusijai kasmet reikia pritraukti apie 400 tūkst. žmonių.
Vidutinė išmoka už sutarties pasirašymą pasiekė rekordinį 1,8 mln. rublių lygį, tačiau naujokų srautas mažėja: per pirmąjį pusmetį jų buvo 234 tūkst., palyginti su 260 tūkst. tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų centro eksperto Janio Kluge skaičiavimai.
Rusijos teritoriniai laimėjimai Ukrainoje taip pat beveik sustojo: per vasaros puolimą Rusijos kontrolėn perėjo tik 155 kvadratiniai kilometrai – 13 kartų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kai buvo užimti 2 037 kvadratiniai kilometrai, vertina „Bloomberg“ analitikas Aleksas Kokčarovas.
„Institucinės represijos“: ES smerkia, kaip vyksta rinkimai Rusijoje
14:53
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasmerkė griežtai kontroliuojamus Rusijos parlamento rinkimus ir kaltino Kremlių represijomis siekiant atimti iš rinkėjų „tikrą pasirinkimą dėl savo šalies ateities“.
„Tai, kaip vyksta Valstybės Dūmos rinkimai, pabrėžia besitęsiančią ir gilėjančią demokratijos eroziją Rusijoje“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos (EK) atstovas Christianas Wigandas.
„Rusijos pareigūnai toliau didino sistemines ir institucines represijas, kad pašalintų bet kokias demokratines opozicijos jėgas“, – sakė jis.
Rusijos Tolimuosiuose Rytuose anksti penktadienį prasidėjo balsavimas tris dienas truksiančiuose parlamento rinkimuose, tikintis lengvos prezidento Vladimiro Putino partijos pergalės penktaisiais karo prieš Ukrainą metais.
Balsavimas taip pat surengtas Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse.
Putinas – didžiausia grėsmė savo paties sukurtam režimui
14:17
Ar Rusijos valdžioje yra nesutarimų? Ar režimo krizė galėtų paskatinti pokyčius? Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios tokios viltys nepasiteisino, tačiau dabar situacija keičiasi. Aklavietė, į kurią režimas pateko, tampa vis akivaizdesnė, savo komentare leidiniui „Postimees“ teigė karą Ukrainoje atidžiai stebinti apžvalgininkas Andresas Herkelis.
2026 metus Vakarų leidiniai ne kartą rašė apie nesutarimus Rusijos vadovybėje, ypač pabrėždami saugumo tarnybų įtaką, kuri, kaip teigiama, tapo didesnė nei Kremliaus pareigūnų.
Kalbėta apie režimo krizę ir kaip Ukrainos dronų atakos griauna Rusijos ekonomiką giliai už fronto linijos.
Tačiau „Postimees“ apžvalgininkas siūlo atidžiau pažvelgti į kitas dvi temas, kuriuos išduoda apie tai, kad Kremliuje tvyro suirutė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos prezidento žodžiai sukėlė audrą – Tuskas ragina trinti įrašą
14:13
Internete paskelbta Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio citata įžiebė aštrias diskusijas – į pasisakymą sureagavęs premjeras Donaldas Tuskas net paragino šalies vadovą ištrinti savo įrašą.
Ketvirtadienį K. Nawrockis lankėsi Vlodavoje, kur dalyvavo 1939 m. SSRS agresijos prieš Lenkiją minėjime. Šalies vadovas aplankė Lenkijos kariuomenės karių kapines ir padėjo vainiką.
Prezidento kanceliarijos socialinio tinklo „X“ paskyroje pasidalinta citata iš K. Nawrockio kalbos: „Esame tauta, kuri gali prarasti teritoriją, bet niekada nepraras sielos; galime atiduoti teritoriją, bet niekada neatiduosime savo Tėvynės“.
Tusko kirtis
Į šį pareiškimą griežtai sureagavo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. „Pone prezidente, siūlau ištrinti šį įrašą. Mes neketiname atiduoti nė pėdos savo teritorijos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė vyriausybės vadovas, pastebi „Polsat News“.
Premjerui pritarė ir šalies vicepremjeras, gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas: „Ginkluotųjų pajėgų vadas turėtų sakyti priešui, ką ginsime, o ne ką galime atiduoti. Mūsų pareiga – ginti kiekvieną Lenkijos centimetrą.“
K. Nawrockis neliko skolingas ir atkirto premjerui: „Pone premjere, istorike, šiandien rugsėjo 17-oji. Svarbi sukaktis. Verta žinoti: prieš 87 metus praradome teritoriją, bet nepraradome tėvynės“. Jis taip pat ironiškai paragino vyriausybę ne recenzuoti įrašus internete, o užsiimti kuro kainų mažinimu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje – pirmieji Dūmos rinkimai nuo 2022 m. puolimo: visus sukaustė didžiulė baimė
12:38
Rusijos Tolimuosiuose Rytuose anksti penktadienį atidarytos tris dienas truksiančių parlamento rinkimų apylinkės, tikintis lengvos prezidento Vladimiro Putino partijos pergalės penktaisiais karo prieš Ukrainą metais.
Dalis rusų pavargo nuo ekonomikos sąstingio ir intensyvėjančių Ukrainos atsakomųjų smūgių, be to, kai kas baiminasi, jog V. Putinas po rinkimų gali paskelbti masinę naujų karių mobilizaciją.
Balsavimas, vykstantis rugsėjo 18–20 dienomis, yra pirmieji parlamento rinkimai nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo puolimą, ir tik antri nacionaliniai rinkimai nuo karo pradžios, po 2024 metais įvykusių prezidento rinkimų, kai naują kadenciją pradėjo V. Putinas.
Balsavimas taip pat vyksta Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse.
Primindami apie karo realybę, penktadienį į Maskvą skriejo ukrainietiški dronai. Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad naktį Rusija sunaikino dešimtis į sostinę skridusių bepiločių.
„Nuo rugsėjo 17 dienos 20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) iki rugsėjo 18 dienos 7 val. Maskvos srities link skrido daugiau nei 350 bepiločių orlaivių“, – platformoje „Telegram“ sakė S. Sobianinas.
„Pranešama, kad dauguma jų buvo sunaikinti išoriniame gynybos perimetre, įskaitant 64 dronus, perimtus jiems artėjant prie Maskvos“, – teigė jis.
Karas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, Rusijoje įvesta griežta cenzūra, nuniokota Rytų Ukraina, o Maskvai įvestos precedento neturinčios Vakarų sankcijos.
Kremliui uždraudus bet kokią kritiką karo atžvilgiu, rinkimų biuleteniuose nėra jokios tikros opozicinės partijos, tad valdančiajai V. Putino partijai „Vieningoji Rusija“ garantuota dauguma vietų Valstybės Dūmoje.
Vienas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors rinkimai yra „visiška apgaulė“, tai yra „ritualas, kurį Kremlius laiko būtinu“, todėl bus siekiama „užtikrinti didelį rinkėjų aktyvumą“.
V. Putinas valdo Rusiją nuo 2000 metų Naujųjų metų išvakarių, o jo partija „Vieningoji Rusija“ dominuoja Rusijos politikoje nuo amžiaus pradžios.
Maskva uždraudė kritikuoti savo karą Ukrainoje, o Rusijos rinkimai, griežtai kontroliuojami Kremliaus, pateikia nedaug staigmenų.
Balsavimas, per kurį bus atnaujinta 450 vietų Dūmoje, Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose, vyks iki sekmadienio 21 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku.
Rusijos Kamčiatkos pusiasalis ir Čiukotka prie Ramiojo vandenyno yra pirmosios iš 11 Rusijos laiko juostų, pradėjusios balsavimą.
Tik proputiniškos partijos
Pusė iš 450 vietų parlamente bus paskirstyta pagal nacionalinį partijų sąrašų balsavimą, o kita pusė – vienmandatėse apygardose visoje šalyje.
Nacionaliniuose rinkimuose leista dalyvauti tik V. Putiną ir karą remiančioms partijoms: valdančiajai „Vieningajai Rusijai“, Komunistų partijai, partijai „Teisinga Rusija“, nacionalistinei LDPR ir „Naujiems žmonėms“.
Vienintelė Rusijoje vis dar veikianti antikarine laikoma partija „Jabloko“ buvo pašalinta iš rinkimų.
20 metų maskvietis Apostolas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „nemato prasmės“ balsuoti už ką nors kitą, išskyrus „Vieningąją Rusiją“, nes ji „vis tiek laimės“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lukašenka sako, kad valdžia jam įgriso iki gyvo kaulo
11:51
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jam valdžia jau „iki gyvo kaulo įgrisusi“, tačiau jos perduoti jis dar nepasirengęs, nes, jo teigimu, kol kas nerado žmonių, kurie galėtų „perimti šalį ir ją išlaikyti“.
Tokį pareiškimą jis išsakė rugsėjo 17 dieną Minske vykusiame forume „Jaunimas. Baltarusija. Ateitis“, skirtame Nacionalinės vienybės dienai, skelbia portalas „Zerkalo“.
A.Lukašenka iš tribūnos ragino „niekada netikėti tais, kurie sako“, esą jis valdžią laiko „pamėlusiais pirštais“.
Plačiau skaitykite ČIA.
NBC: Trumpas svarsto iš Europos išvesti 25 tūkst. JAV karių
10:30
JAV karinis kontingentas Europoje, įskaitant kovos lėktuvus, laivus, ginkluotę ir karius, gali būti sumažintas trečdaliu, pranešė „NBC News“ šaltiniai.
Pasak jų, galimas JAV karių išvedimas greičiausiai paliestų Vokietiją, Italiją ir Ispaniją – šalis, kurias JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiais metais kritikavo dėl, jo vertinimu, nepakankamos paramos kare prieš Iraną.
Šiose trijose valstybėse dislokuota pagrindinė JAV pajėgų Europoje dalis, o bendras amerikiečių karių skaičius žemyne siekia 80 tūkst.
Būtų didžiausias JAV karinio buvimo Europoje mažinimas nuo Šaltojo karo pabaigos
Nepaisant Vašingtono sąjungininkų NATO perspėjimų apie augančią Rusijos agresijos grėsmę, JAV gali iš Europos išvesti apie 25 tūkst. savo karių.
Vienas JAV pareigūnas ir dar vienas su svarstymais susipažinęs šaltinis teigė, kad kontingentas gali būti sumažintas net perpus – iki 40 tūkst. karių.
Jei toks planas būtų įgyvendintas, tai būtų didžiausias JAV karinio buvimo Europoje mažinimas nuo Šaltojo karo pabaigos 10-ajame dešimtmetyje, pažymi NBC.
Vis dėlto, pasak aukšto rango Pentagono atstovo ir dar dviejų pareigūnų, kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Pristatys 4 variantus
Plačiau skaitykite ČIA.
Naikintuvai Lenkijoje grįžta atgal – operacija atšaukta
10:15
10.03 val. Lietuvos laiku paskelbta, kad karinės aviacijos operacijos Lenkijos oro erdvėje baigtos, naikintuvai grįžta atgal.
„Antžeminės oro gynybos sistemos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės grįžo prie įprasto veikimo režimo. Informuojama, kad Lenkijos Respublikos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.
Lenkijos kariuomenė toliau nuolat stebi padėtį Ukrainos teritorijoje ir išlieka nuolatinėje parengtyje užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Plačiau apie situaciją skaitykite ČIA.
Putinas griebėsi veiksmo iš esmės: atėmė „Nestlé“ ir „Auchan“ turtą Rusijoje
10:01
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo konfiskuojamas kelių tarptautinių bendrovių, tarp jų „Nestlé“ ir „Auchan“, turtas.
Tarp kitų bendrovių minimos „Bati Logistics“, „FM Logistics“ ir „Le Monlid LLC“, kurių turtas, kaip praneša Rusijos žiniasklaida, kartu su „Nestlé“ ir „Auchan“ turtu buvo perduotas laikinai valdyti Rusijos akcinei bendrovei „L.E.V. Management“, skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Nestlé“ ir „Auchan“ nepaliko Rusijos rinkos po to, kai 2022 metų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą ir tiesiog pakeitė savo veiklos modelį. Kyjivo ekonomikos mokyklos (KSE) instituto duomenimis, „Nestlé“ pašalino kelis savo pagrindinius prekių ženklus, nutraukė reklamą ir sustabdė kapitalo investicijas Rusijoje.
O prancūzų „Auchan“ 2023 metais perdavė savo Rusijos dukterinę įmonę vietos vadovybės žiniai, laikydama save būtina civiline paslauga ir atsisakydama pasitraukti.
Rusija apsimes, kad netyčia: atskleidė Maskvos planus prieš NATO
09:34
Rusija gali surengti „hibridinius bepiločių orlaivių ir raketų smūgius“ prieš Lenkiją ir kitas Ukrainą remiančias NATO šalis, mėgindama tai pavaizduoti kaip atsitiktinius incidentus, perspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, remdamasis žvalgybos vertinimais.
Ketvirtadienį kalbėdamas parlamente D.Tuskas teigė, kad tokios atakos galėtų būti Rusijos bandymo išmėginti NATO ryžtą dalis ir kelti abejonių, ar Aljansas taikytų 5-ąjį straipsnį, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas visų užpuolimu, skelbia „TVP World“.
„Pagal žvalgybos vertinimus, Rusijos planas (...) apima hibridinius bepiločių orlaivių ir raketų smūgius prieš Ukrainą remiančias valstybes, įskaitant Lenkiją“, – sakė D.Tuskas.
„Šios galimybės aptarinėjamos jau kurį laiką, tačiau dabar ši informacija yra itin nuosekli ir, deja, įtikinama“, – pridūrė jis.
Laiko tikėtinu scenarijumi
D.Tuskas sakė, kad būtent šį scenarijų artimiausiems mėnesiams laiko labiausiai tikėtinu, nors tai nėra vienintelis galimas variantas. Jis nenurodė, kurios žvalgybos tarnybos pateikė tokius vertinimus. Vis dėlto prieš savaitę jis teigė tiesiogiai gavęs išsamią ataskaitą apie galimą situacijos raidą artimiausiais mėnesiais iš Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o.
Lenkijos premjeras nepasakė, ar ketvirtadienio perspėjimas buvo paremtas būtent ta ataskaita.
Pastarosiomis dienomis Rusijai surengus seriją bepiločių orlaivių smūgių netoli Ukrainos sienos su Lenkija, D.Tusko perspėjimas nuskambėjo ypač įtemptu metu.
Sprogimas prie Lenkijos sienos
Ketvirtadienį Lenkija pakėlė naikintuvus po to, kai per ataką Vakarų Ukrainoje prie sienos priartėjo reaktyvinis Rusijos bepilotis orlaivis. Pagal preliminarią Lenkijos kariuomenės informaciją, jis sudužo arba buvo numuštas maždaug už 4 kilometrų nuo Lenkijos sienos.
D.Tuskas teigė, kad, panašu, buvo taikytasi į degalinę netoli Jahodyno-Dorohusko pasienio perėjos, o ten nugriaudėjo galingas sprogimas. Lenkijos kariuomenė pranešė, kad jos oro erdvė pažeista nebuvo.
Rytų Lenkijos dalyje gaudė oro pavojaus sirenos, o Liublino ir Žešuvo oro uostuose skrydžiai buvo laikinai sustabdyti, nes toje teritorijoje veikė Lenkijos karinė aviacija.
Penktadienį dėl suaktyvėjusios Rusijos veiklos Ukrainoje taip pat pakelti Lenkijos naikintuvai.
Smogė traukiniui
Ketvirtadienio incidentas įvyko po sekmadienį tame pačiame pasienio rajone surengtų Rusijos bepiločių orlaivių smūgių. Vienas bepilotis orlaivis pataikė į keleivinio traukinio maršrutu Kyjivas-Varšuva lokomotyvą maždaug už 2 kilometrų nuo Lenkijos, o kitas smogė degalinei netoli Jahodyno-Dorohusko perėjos.
D.Tuskas parlamente sakė, kad pastarosios atakos netoli Lenkijos sienos kelia „ypatingą susirūpinimą“, ir pridūrė, kad visuomenė turi teisę žinoti, koks scenarijus artimiausiais mėnesiais yra labiausiai tikėtinas.
„Noriu visuomenei pristatyti labiausiai tikėtiną artimiausių mėnesių scenarijų, nes jis numato rimtus įvykius ir reikalauja susitelkimo, rimties bei psichologinio pasirengimo atlaikyti sunkius išbandymus“, – sakė jis.
Gali apsimesti Rusija, kad netyčia viskas nutiko
Pasak D.Tusko, pagal šį scenarijų Rusija galėtų sąmoningai nukreipti bepiločius orlaivius ar raketas į NATO šalis, kartu mėgindama tokius incidentus pateikti kaip atsitiktinius ir sukelti neapibrėžtumą, ar tai laikytina agresijos aktais.
„Trumpai tariant, egzistuoja reali rizika, kad bepiločiai orlaiviai ar kitokio tipo raketos gali įskristi į vienos ar kelių rytinio flango valstybių teritoriją ir net padaryti žalos, o oficialus naratyvas būtų toks, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas“, – teigė jis.
D.Tusko teigimu, taip būtų siekiama susilpninti NATO narių valią reaguoti kolektyviai ir parodyti, kad 5-asis straipsnis egzistuoja „tik teoriškai, o ne praktiškai“.
Lenkija – svarbi NATO rytinio flango valstybė ir viena tvirčiausių Kyjivo sąjungininkių – visą plataus masto karo Ukrainoje laikotarpį išlieka padidintos parengties būsenoje, skelbia „TVP World“.
Per didelio masto ataką prieš Ukrainą 2025 metų rugsėjį į Lenkijos oro erdvę įskrido beveik 20 Rusijos bepiločių orlaivių. Lenkijos ir sąjungininkų orlaiviai kelis jų numušė – tai buvo pirmas kartas nuo plataus masto karo pradžios, kai NATO pajėgos atidengė ugnį į Rusijos taikinius.
Liepos mėnesį per ataką prieš Ukrainą Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 pažeidė Lenkijos oro erdvę ir nukrito lauke rytinėje šalies dalyje, maždaug už 80 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Aukų nebuvo, tačiau raketa, kuri, Lenkijos pareigūnų teigimu, gabeno „nemažą kiekį“ sprogmenų, paliko maždaug 10 metrų pločio kraterį.
D.Tuskas taip pat perspėjo, kad vėlyvas ruduo ir žiema bus „kritiškiausias laikotarpis“ Rusijos kare prieš Ukrainą iki šiol, nes Maskva laikosi strategijos kuo didesniu mastu naikinti šalies ekonomiką ir logistiką.
Jo teigimu, vertinimai rodo, kad Rusija gali siekti sunaikinti kelių ir geležinkelių perėjas Ukrainos pusėje prie sienos, o galbūt taikytis ir į perėjas Lenkijoje ar Moldovoje, rengdama atakas, kurios būtų pateikiamos kaip atsitiktinės, taip trikdant generatorių, degalų ir kitos pagalbos tiekimą Ukrainai.
D.Tuskas sakė, kad Lenkijos gauta informacija apie neseniai vykusias JAV ir Rusijos derybas rodo, jog Maskva nėra pasirengusi rimtoms deryboms dėl paliaubų ar ugnies nutraukimo be Ukrainos „de facto kapituliacijos“.
Fico nenori padėti NATO karo atveju: „Su kuo mes kariausime?“
08:13
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė nenorintis, kad jo šalis būtų įtraukta į karinį konfliktą pagal NATO 5-ąjį straipsnį. Tai R.Fico pasakė kalbėdamas Prešovo ligoninės studentams ir darbuotojams.
Slovakijos premjeras kritikavo Europos lyderius dėl „karingos retorikos“ ir klausė, su kuo tiksliai NATO turėtų kariauti.
„Atrodo, kad kartais esama tendencijos nesugebėjimą spręsti tokias problemas kaip neteisėta migracija, konkurencingumas ir aukštos energijos kainos pakeisti tuo, jog siūlome tokius karingus pokalbius: „Pirmyn, kariaukime.“ Dėl Dievo meilės, su kuo mes norime kariauti? Su kuo?“ – sakė jis.
R.Fico taip pat pareiškė nenorintis, kad Slovakija dalyvautų kariniame konflikte dėl NATO 5-ojo straipsnio taikymo.
„Ar galite įsivaizduoti, ponios ir ponai, kad būtų pritaikytas NATO sutarties 5-asis straipsnis? Ar kas nors gali tai įsivaizduoti? Ar kas nors gali įsivaizduoti, kad mums bus pasakyta: parenkite 5 tūkstančius karių, 10 tūkstančių karių, ir jie kažkur eis kariauti? O mes net nežinosime nei su kuo, nei kodėl, nei dėl ko“, – aiškino jis.
Pasak Slovakijos ministro pirmininko, jis, kaip vyriausybės vadovas, darys viską, kad šalis nebūtų įtraukta į karinį konfliktą.
„Nenoriu, kad Slovakija taptų kokio nors karinio konflikto dalimi dėl kažkokio 5-ojo straipsnio. Būdamas ministru pirmininku, padarysiu viską, kad Slovakija niekada nebūtų įtraukta į karinį konfliktą“, – sakė jis.
