Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Pasakė, kiek realu, kad Putinas tiesiogiai puls NATO šalį
08:57 Atnaujinta 09:18
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tampa „vis labiau nesiskaitantis, pavojingas ir linkęs rizikuoti“, antradienį pareiškė NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir siekiant suskaldyti Vakarų sąjungininkus.
Aviacijos maršalas seras Johnas Stringeris su naujienų agentūra AP kalbėjosi Estijoje vykusioje saugumo konferencijoje.
Kai kurie Europos lyderiai tuo pat metu įspėja, kad Maskva ketina išbandyti kolektyvinės NATO gynybos paktą drąsesnėmis atakomis, kurios jau apėmė sabotažą ir šnipinėjimą.
J. Stringeris įspėjo, kad NATO narės turi suvokti „karštligišką aplinką“ ir atsargiai reaguoti, nes V. Putinas norėtų išprovokuoti Aljansą „perteklinei reakcijai“.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija gali nusitaikyti į NATO šalis tyčiniais dronų ar raketų smūgiais, vėliau teigdama, esą tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pritarė tokiam vertinimui ir paprašė savo vyriausybės parengti planą, kaip apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo galimų dronų atakų ir kibernetinių išpuolių.
Kiti Europos pareigūnai teigia, kad Rusijos keliama grėsmė yra rimta, tačiau ragina išlaikyti ramybę.
„Tiesioginio užpuolimo perspektyva nėra reali“
Vienas Jungtinės Karalystės (JK) gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, jog Londono vertinimu, V. Putinas nesiekia tiesioginės konfrontacijos su NATO.
Su Rusija besiribojančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareigūnai taip pat atsargiau vertina rimtos eskalacijos perspektyvą, nors jau ne vienus metus ragina Vakarų valstybes laikytis griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu.
„Ukraina kovoja. Rusija yra susitelkusi į Ukrainą. Prie savo sienų nepastebime jokio pajėgų telkimo. Todėl manau, kad dauguma sutiktų, jog tiesioginio karinio užpuolimo perspektyva nėra reali“, – vėlų antradienio vakarą Niujorke, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos paraštėse, žurnalistams sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris atmetė bet kokius nuogąstavimus, kad Rusija gali bandyti transatlantinį karinį aljansą.
Antradienio vakarą po diskusijos Di Moine, Ajovos valstijoje, jis AP sakė, kad „Putinas nenori konflikto su NATO“.
Jo teigimu, dronų įsiveržimai į tokias šalis kaip Rumunija ar Lenkija daugiausia buvo elektroninės kovos pasekmė ir buvo netyčiniai, tačiau pažymėjo, kad hibridinė veikla, pavyzdžiui, sabotažas, „kelia didesnį nerimą“.
M. Whitakeris taip pat įspėjo „nereaguoti pernelyg jautriai“, nes „manau, kad būtent to mūsų priešininkai ir norėtų arba tikėtųsi“.
Europos šalys jau susidūrė su keliais Rusijos dronų įsiveržimais bei keliomis raketomis, taip pat su Rusijos sabotažo kampanija, kuri prasidėjo po V. Putino invazijos į Ukrainą.
AP interaktyvus žemėlapis, kuriame fiksuojama ši kampanija, rodo eskalaciją nuo 59 incidentų 2025 metų kovą iki daugiau nei 210 incidentų pastaruoju metu – nuo vandalizmo, propagandos ir įtakos operacijų iki padegimų, sabotažo bei kibernetinių atakų.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte AP Ajovoje teigė, kad V. Putinas „žino, jog Jungtinės Valstijos ir Europa yra visiškai susijusios“.
„Privalome užtikrinti, kad būtume pasiruošę, būtume stiprūs, ir jis tai žino. Ir jei jis padarys ką nors kvailo, jis žino, kad mūsų reakcija bus griežta“, – sakė M. Rutte.
Rusija jau bando NATO gynybą
Rugpjūtį Vokietijos pareigūnai apkaltino Maskvą prisidėjus prie sąmokslo Leipcigo oro uoste, kur šalia Ukrainos lėktuvo, pakrauto aviaciniu kuru, buvo rastas dronas su sprogmenimis. Praėjusį mėnesį JK pareigūnai pranešė sužlugdę Rusijos sąmokslą įvykdyti sabotažą dronų gamykloje netoli Londono.
Rugpjūtį užsidegė Estijos gynybos įmonė, o Bulgarijoje sprogo ginklų sandėlis, nors nė vienas iš šių įvykių nebuvo viešai priskirtas Rusijai.
Daugelį sabotažo vykdytojų Rusijos žvalgybos tarnybos užverbavo internetu, o kai kurie iš jų net neįtaria, kad dirba Maskvai. Dėl to atskleisti sąmokslą yra sudėtinga, o kaltininką nustatyti – dažnai sunku.
Gegužę AP paklaustas, ar Rusija vykdo slaptą kampaniją prieš Vakarus, V. Putinas atsakė: „Įvardykite bent vieną įrodytą faktą.“
Riba tarp „atsitiktinio ir tyčinio yra gana trapi“, teigė J. Stringeris, turėdamas omenyje dronų įsiveržimus į NATO oro erdvę, kai dėl Rusijos GPS signalo slopinimo ar kitų elektroninių priemonių, skirtų apsisaugoti nuo Ukrainos dronų smūgių, jie nukrypsta nuo kurso.
Kariškis pažymėjo, kad Rusija galėtų eskaluoti šią veiklą, tačiau tai nereiškia, jog Maskva yra nusprendusi taip pasielgti.
Nors yra „daug skirtingų nuomonių apie tai, kokia stipri yra ši grėsmė (...), Rusijos požiūris į aplaidumą“ ir tyčinis taikymasis į NATO kaimynes „yra beveik tas pats“, saugumo konferencijoje AP sakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Tiek J. Stringeris, tiek K. Michalas teigė, kad suaktyvėjusios slaptos Maskvos atakos įvyko ne dėl to, kad NATO šalims nepavyko jų sustabdyti, o kaip tiesioginė Vakarų paramos Ukrainai pasekmė.
Geriausias būdas atgrasyti – tęsti paramą Ukrainai
J. Stringeris sakė, kad V. Putinas „vertina daugybę dalykų“, bandydamas įžiebti nesutarimus tarp NATO sąjungininkų, nes jo kampanija Ukrainoje klostosi prastai.
K. Michalas Rusijos lyderį prilygino „į kampą įspraustai žiurkei“, kuri eskaluoja veiklą Europoje, bandydama palaužti Vakarų paramą Kyjivui tuo metu, kai Maskva patiria spaudimą.
Rusijos pasiekimai Ukrainos fronto linijose yra lėti ir pareikalavo didžiulės kainos – daugiau nei pusės milijono žuvusiųjų.
Net ir Kyjivo tolimojo nuotolio smūgių kampanija prieš šalies energetikos pramonę sukėlė kuro trūkumą 80 iš 83 Rusijos regionų, anksčiau šį mėnesį teigė JK gynybos štabo viršininkas aviacijos maršalas seras Richardas Knightonas. Vis dėlto nėra jokių ženklų, kad Rusijos lyderis atsisakytų savo tikslų Ukrainoje.
Baltijos šalių lyderiai, tokie kaip E. Rinkevičius, teigia, kad artėjant žiemai Maskva veiks dar agresyviau, ir tvirtina, kad išpuoliai prieš infrastruktūrą per ateinančius kelis mėnesius tikriausiai suintensyvės, o bet kokia diplomatinės pažangos galimybė veikiausiai atsivers tik pavasarį.
K. Michalas teigė, kad V. Putinas bando pakirsti kolektyvinį NATO gynybos paktą, išbandydamas šalis slaptomis atakomis, kurių organizatorius sunku nustatyti.
Tačiau Estijos premjeras pridūrė, kad šiuo metu mažai tikėtina, jog V. Putinas surengs konvencinį karinį puolimą prieš Europą dėl NATO atsako grėsmės ir dėl to, kad jo pajėgos yra sutelktos į karą Ukrainoje.
Didelis piktavališkos Rusijos veiklos lygis išliks tol, kol V. Putinas nepakeis savo karinių tikslų, sakė K. Michalas ir pridūrė, kad geriausias būdas jį atgrasyti – remti Ukrainą.
Rusijos dronai smogė Kyjivui: apgadinti sandėliai ir degalinė
08:25
Ankstyvą rugsėjo 23-iosios rytą dronai apgadino sandėlius ir degalines mažiausiai dviejuose Ukrainos sostinės rajonuose, pranešė vietos valdžia, rašo „Kyiv Independent“.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinės Solomianskio rajone tarp gyvenamųjų namų nukrito drono nuolaužos, o transporto įmonės teritorijoje kilo gaisras.
Holosijivskio rajone taip pat buvo apgadinta degalinė ir sandėliai.
Kol kas neaišku, kokio masto yra per išpuolius padaryta žala.
Išpuoliai surengti tą pačią dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos duomenimis, įspėjo Kyjivą apie galimą naują didelio masto Rusijos smūgį.
Rugsėjo 11 dieną V.Klyčko sakė, kad Kyjivo valdžia neturi išteklių įrengti slėptuvių prie kiekvienos degalinės. Be to, miestui trūksta ginklų, reikalingų Rusijos dronams ir raketoms perimti.
Pastaruoju metu Rusija prieš Kyjivą pradėjo taikyti naują taktiką – rengia kelias valandas trunkančias dronų atakas, dėl kurių gyventojai priversti ištisas dienas ir naktis būti budrūs ir slėptis slėptuvėse.
Ukraina pasmerkė ES sprendimą: „Gėdinga ir nepateisinama“
07:59
Europos Sąjungos (ES) šalys antradienį iš atnaujinto Rusijos sankcijų sąrašo išbraukė oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną, o šį Briuselio žingsnį Ukraina pasmerkė kaip gėdingą.
Susitarimas pratęsti sankcijas maždaug 3 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, buvo pasiektas prieš pat antradienį sueinant terminui, kai Prancūzijos pastangoms užtikrinti šias išimtis prieštaravusi Latvija sutiko atsisakyti savo veto, pranešė diplomatai.
Ukraina griežtai sukritikavo sprendimą panaikinti turto įšaldymą ir vizų draudimus šiems dviem milijardieriams.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šį ES žingsnį pavadino „gėdingu ir nepateisinamu“.
„Maskva švenčia, nes gavo tai, ko norėjo: nebaudžiamumo jausmą, ES pažeminimą ir europiečių susiskaldymą“, – komentavo A.Sybiha.
Tarp susitikimų JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke prezidentas Volodymyras Zelenskis šį žingsnį pavadino nuolaida Kremliui.
„Tuo metu, kai Rusija vykdo žiaurius išpuolius prieš mūsų žmones – ir net dabar, JT Generalinės Asamblėjos metu, daugelyje regionų dėl dronų ir balistinių raketų kaukia oro pavojaus sirenos – signalai apie sankcijų panaikinimą atskiriems Rusijos oligarchams yra žalingi ir duodantys priešingą rezultatą“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis.
Kompromisas užbaigė ginčus
A.Usmanovas ir M.Fridmanas į sankcijų sąrašą buvo įtraukti po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais dėl įtarimų, kad jų verslas teikia dideles pajamas Kremliui.
ES pirmininkaujančios Airijos atstovas pareiškė, kad kompromisas pratęs sankcijų režimą iki 2029 metų rugsėjo 22 dienos.
„Taip pat priimtas sprendimas išbraukti tam tikrus asmenis iš šio režimo sąrašo“, – pridūrė jis.
ES šalys įnirtingai ginčijosi po to, kai Prancūzija prisijungė prie Slovakijos, reikalavusios išbraukti Rusijos ir Uzbekistano milijardierių A. Usmanovą iš juodojo sąrašo.
Tada Liuksemburgas pareikalavo, kad sankcijos būtų panaikintos ir M. Fridmanui.
Paryžiaus pareigūnai, prašydami išbraukti A.Usmanovą, nurodė „nacionalinio saugumo“ sumetimus, tačiau viešai atsisakė pateikti išsamesnę informaciją.
Vienas aukšto rango diplomatas Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Paryžius šį reikalavimą paaiškino kaip susijusį su galimu susitarimu dėl Azerbaidžane sulaikytų Prancūzijos piliečių paleidimo. Prancūzija siekia, kad būtų paleistas vienas Azerbaidžane įkalintas verslininkas.
Liuksemburgas siekė, kad M. Fridmanas būtų išbrauktas iš sąrašo, nes kovoja su jo reikalavimu priteisti 15 mlrd. eurų žalos atlyginimo už jo turto įšaldymą pagal ES sankcijas.
Ypač Prancūzijos reikalavimas supykdė kitas ES valstybes nares, kurios teigia, kad žmonių išbraukimas dėl politinių priežasčių kuria pavojingą precedentą.
„Tai tikrai siunčia signalą, kad šantažu galima pasiekti išbraukimą iš sąrašo“, – sakė vienas ES diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Šokiruoja tai, kad būtent Prancūzija visa tai blokuoja“, – pridūrė jis.
„Tai nebuvo pasirinkimas tarp gero ir blogo sprendimo, o tarp blogo ir daug blogesnio“, – apie savo šalies pasipriešinimą sankcijų išimtims sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie susitarimą, A. Kulbergas pranešė, kad Prancūzija sutiko pradėti derybas dėl savo branduolinio atgrasymo priemonių išplėtimo Latvijai ir savo oro pajėgų buvimo Baltijos šalyje didinimo.
Kremlius pasinaudojo ES nesutarimais ir pareiškė, kad pritaria A. Usmanovo ir M. Fridmano išbraukimui iš juodojo sąrašo, bei pridūrė, kad blokas turėtų panaikinti sankcijas „visiems Rusijos verslininkams“.
„Reikia stabilumo“
Be šio susitarimo ES rizikavo, kad sankcijų galiojimas baigsis.
Dabar susitarimas pratęsti sankcijas 36 mėnesiams – vietoje ankstesnių šešių mėnesių pratęsimų – reiškia, kad ES artimiausioje ateityje turėtų išvengti šio konkretaus galvos skausmo.
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pabrėžė, kad blokui reikia stabilumo sprendžiant savo sankcijų ateitį.
Metalo magnatas A.Usmanovas ir bankininkystės magnatas M.Fridmanas yra tarp dešimčių Rusijos verslininkų, apskundusių ES sankcijas teismui.
„Triuškinamos pergalės nebus“: Rubio pasakė, kaip baigsis karas Ukrainoje
07:32
Rusijos kare prieš Ukrainą nugalėtojų nebus, todėl logiška būtų jį užbaigti taikos susitarimu.
Taip interviu radijo stočiai WABC pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jo komentarus cituoja JAV Valstybės departamento interneto svetainė. M.Rubio pažymėjo, kad šiuo metu jokio taikos susitarimo nėra, tačiau, jo teigimu, toks susitarimas turėtų būti pasiektas, nes „tai būtų visiškai logiškas žingsnis“.
Jis pareiškė, kad karas nėra naudingas nė vienai pusei ir galiausiai turėtų būti užbaigtas derybomis, nes nė viena pusė nepasieks pergalės.
„Jis neabejotinai kenkia Ukrainai ir yra pražūtingas Rusijai. Jiems kare sekasi prastai – tai faktas. Taigi jį nutraukti būtų visiškai protinga. Tačiau... tokiais klausimais tai, kas atrodo logiška, ne visada įgyvendinama“, – sakė valstybės sekretorius.
M.Rubio taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas bandė išspręsti Ukrainos ir Rusijos nesutarimus. Pasak jo, D.Trumpas ir toliau tai darys:
„Mes ir toliau bandysime“
M.Rubio pripažino, kad šiuo metu šalys yra toli nuo taikos susitarimo, tačiau išreiškė viltį, kad vieną dieną jis bus pasiektas.
„Šis karas kada nors baigsis būtent derybomis ir susitarimu... Jis nesibaigs triuškinama vienos iš šalių karine pergale. Jis baigsis susitarimu. Ir kuo anksčiau tai įvyks, tuo mažiau žmonių žus ir tuo mažiau bus sunaikinta“, – sakė valstybės sekretorius.
Derybos dėl karo pabaigos: kas žinoma
Šiuo metu žinoma, kad JAV tęsia diplomatines pastangas atnaujinti trišalį Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų formatą. Visų pirma svarstoma galimybė surengti naują derybų raundą spalį. Tačiau Kyjivas pabrėžė, kad vien derybų atnaujinimas savaime nereiškia automatinio ugnies nutraukimo.
Rugsėjo pradžioje JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu. Po susitikimų JAV pusė pranešė apie naujus pasiūlymus ir galimą Kremliaus pasirengimą dialogui.
Marco Rubio susitiks su Sergejumi Lavrovu
07:19
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienio rytą Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos paraštėse susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, antradienį pranešė Valstybės departamentas.
Susitikimas rengiamas tą pačią dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų pasakyti kalbą Jungtinėse Tautose.
Anksčiau antradienį Ukrainos lyderis žurnalistams teigė esąs pasirengęs nutraukti smūgius Rusijos energetikos objektams, jei Maskva taip pat sutiks tai padaryti.
Tačiau V. Zelenskis pridūrė nežinantis Maskvos pozicijos ir išreiškė viltį, kad „JAV pusė ras būdą (...) pritraukti juos prie bet kokių derybų“.
Karas tęsiasi nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o JAV pastangos užbaigti karo veiksmus pastaraisiais mėnesiais įstrigo.
Tuo pat metu Rusija ir Ukraina rengia vis intensyvesnius tolimojo nuotolio smūgius prieš vis daugiau civilinių objektų, įskaitant gamyklas, sandėlius, energetikos ir uostų infrastruktūrą, taip pat laivus Juodojoje jūroje.
Antradienį Niujorke JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su V. Zelenskiu.
Zelenskis perspėja: Rusija ruošia naują didelio masto ataką prieš Ukrainą
06:21
Rusija rengiasi surengti naują didelio masto smūgį Ukrainai, rugsėjo 22 d. pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos duomenimis.
V.Zelenskio komentarai nuskambėjo po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose. Susitikime buvo aptarta saugumo situacija ir parama oro gynybai.
„Šiuo metu turime žvalgybos informacijos, rodančios, kad Rusija rengia naują masinę ataką prieš Ukrainą“, – po susitikimo socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas.
V.Zelenskis nepateikė daugiau informacijos apie numatomą Rusijos išpuolį ar žvalgybos ataskaitų turinį. Jo perspėjimas nuskambėjo po to, kai jis žurnalistams sakė, kad Ukraina pasirengusi sutikti su visišku smūgių energetikos objektams nutraukimu pagal JAV tarpininkaujamą paliaubų susitarimą su Rusija, jei Rusija sutiktų su tokiomis pačiomis sąlygomis.
Tačiau Rusija kol kas nerodė jokių ženklų, kad sutiktų su tokiomis paliaubomis.
Prezidentas taip pat padėkojo Jungtinei Karalystei už „naują indėlį“ į Ukrainos energetikos sektorių artėjant žiemai. Tikimasi, kad ji bus itin sunki, nes Rusija siekia sunaikinti elektros tinklą tuo metu, kai civiliai gyventojai yra ypač pažeidžiami. V.Zelenskis nenurodė, kokia konkrečiai buvo Jungtinės Karalystės suteikta parama.
V.Zelenskio perspėjimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga, pratęsdama visų sankcijų Rusijai galiojimą dar 36 mėnesiams, panaikino sankcijas dviem Rusijos oligarchams.
„Kai ukrainiečiai kasdien gyvena raketų ir dronų smūgių grėsmėje, apie sankcijų panaikinimą negali būti nė kalbos“, – sakė V.Zelenskis.
„Aš ir ministras pirmininkas laikomės tos pačios pozicijos šiuo klausimu: kol karas tęsiasi, sankcijos turi galioti ir būti griežtinamos“, – pridūrė jis.
Per pastaruosius metus Rusija smarkiai padidino oro smūgių prieš Ukrainą mastą. Ji dažnai pasitelkia balistines raketas, siekdama išnaudoti kritinį Ukrainos oro gynybos sistemų trūkumą ir padaryti kuo didesnę žalą.
Padariniai buvo pražūtingi – Ukrainoje fiksuojamas didžiausias civilių aukų skaičius nuo pirmųjų plataus masto karo etapų.
