Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Pasakė, kiek realu, kad Putinas tiesiogiai puls NATO šalį
08:57 Atnaujinta 09:18
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tampa „vis labiau nesiskaitantis, pavojingas ir linkęs rizikuoti“, antradienį pareiškė NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir siekiant suskaldyti Vakarų sąjungininkus.
Aviacijos maršalas seras Johnas Stringeris su naujienų agentūra AP kalbėjosi Estijoje vykusioje saugumo konferencijoje.
Kai kurie Europos lyderiai tuo pat metu įspėja, kad Maskva ketina išbandyti kolektyvinės NATO gynybos paktą drąsesnėmis atakomis, kurios jau apėmė sabotažą ir šnipinėjimą.
J. Stringeris įspėjo, kad NATO narės turi suvokti „karštligišką aplinką“ ir atsargiai reaguoti, nes V. Putinas norėtų išprovokuoti Aljansą „perteklinei reakcijai“.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija gali nusitaikyti į NATO šalis tyčiniais dronų ar raketų smūgiais, vėliau teigdama, esą tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pritarė tokiam vertinimui ir paprašė savo vyriausybės parengti planą, kaip apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo galimų dronų atakų ir kibernetinių išpuolių.
Kiti Europos pareigūnai teigia, kad Rusijos keliama grėsmė yra rimta, tačiau ragina išlaikyti ramybę.
„Tiesioginio užpuolimo perspektyva nėra reali“
Vienas Jungtinės Karalystės (JK) gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, jog Londono vertinimu, V. Putinas nesiekia tiesioginės konfrontacijos su NATO.
Su Rusija besiribojančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareigūnai taip pat atsargiau vertina rimtos eskalacijos perspektyvą, nors jau ne vienus metus ragina Vakarų valstybes laikytis griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu.
„Ukraina kovoja. Rusija yra susitelkusi į Ukrainą. Prie savo sienų nepastebime jokio pajėgų telkimo. Todėl manau, kad dauguma sutiktų, jog tiesioginio karinio užpuolimo perspektyva nėra reali“, – vėlų antradienio vakarą Niujorke, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos paraštėse, žurnalistams sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris atmetė bet kokius nuogąstavimus, kad Rusija gali bandyti transatlantinį karinį aljansą.
Antradienio vakarą po diskusijos Di Moine, Ajovos valstijoje, jis AP sakė, kad „Putinas nenori konflikto su NATO“.
Jo teigimu, dronų įsiveržimai į tokias šalis kaip Rumunija ar Lenkija daugiausia buvo elektroninės kovos pasekmė ir buvo netyčiniai, tačiau pažymėjo, kad hibridinė veikla, pavyzdžiui, sabotažas, „kelia didesnį nerimą“.
M. Whitakeris taip pat įspėjo „nereaguoti pernelyg jautriai“, nes „manau, kad būtent to mūsų priešininkai ir norėtų arba tikėtųsi“.
Europos šalys jau susidūrė su keliais Rusijos dronų įsiveržimais bei keliomis raketomis, taip pat su Rusijos sabotažo kampanija, kuri prasidėjo po V. Putino invazijos į Ukrainą.
AP interaktyvus žemėlapis, kuriame fiksuojama ši kampanija, rodo eskalaciją nuo 59 incidentų 2025 metų kovą iki daugiau nei 210 incidentų pastaruoju metu – nuo vandalizmo, propagandos ir įtakos operacijų iki padegimų, sabotažo bei kibernetinių atakų.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte AP Ajovoje teigė, kad V. Putinas „žino, jog Jungtinės Valstijos ir Europa yra visiškai susijusios“.
„Privalome užtikrinti, kad būtume pasiruošę, būtume stiprūs, ir jis tai žino. Ir jei jis padarys ką nors kvailo, jis žino, kad mūsų reakcija bus griežta“, – sakė M. Rutte.
Rusija jau bando NATO gynybą
Rugpjūtį Vokietijos pareigūnai apkaltino Maskvą prisidėjus prie sąmokslo Leipcigo oro uoste, kur šalia Ukrainos lėktuvo, pakrauto aviaciniu kuru, buvo rastas dronas su sprogmenimis. Praėjusį mėnesį JK pareigūnai pranešė sužlugdę Rusijos sąmokslą įvykdyti sabotažą dronų gamykloje netoli Londono.
Rugpjūtį užsidegė Estijos gynybos įmonė, o Bulgarijoje sprogo ginklų sandėlis, nors nė vienas iš šių įvykių nebuvo viešai priskirtas Rusijai.
Daugelį sabotažo vykdytojų Rusijos žvalgybos tarnybos užverbavo internetu, o kai kurie iš jų net neįtaria, kad dirba Maskvai. Dėl to atskleisti sąmokslą yra sudėtinga, o kaltininką nustatyti – dažnai sunku.
Gegužę AP paklaustas, ar Rusija vykdo slaptą kampaniją prieš Vakarus, V. Putinas atsakė: „Įvardykite bent vieną įrodytą faktą.“
Riba tarp „atsitiktinio ir tyčinio yra gana trapi“, teigė J. Stringeris, turėdamas omenyje dronų įsiveržimus į NATO oro erdvę, kai dėl Rusijos GPS signalo slopinimo ar kitų elektroninių priemonių, skirtų apsisaugoti nuo Ukrainos dronų smūgių, jie nukrypsta nuo kurso.
Kariškis pažymėjo, kad Rusija galėtų eskaluoti šią veiklą, tačiau tai nereiškia, jog Maskva yra nusprendusi taip pasielgti.
Nors yra „daug skirtingų nuomonių apie tai, kokia stipri yra ši grėsmė (...), Rusijos požiūris į aplaidumą“ ir tyčinis taikymasis į NATO kaimynes „yra beveik tas pats“, saugumo konferencijoje AP sakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Tiek J. Stringeris, tiek K. Michalas teigė, kad suaktyvėjusios slaptos Maskvos atakos įvyko ne dėl to, kad NATO šalims nepavyko jų sustabdyti, o kaip tiesioginė Vakarų paramos Ukrainai pasekmė.
Geriausias būdas atgrasyti – tęsti paramą Ukrainai
J. Stringeris sakė, kad V. Putinas „vertina daugybę dalykų“, bandydamas įžiebti nesutarimus tarp NATO sąjungininkų, nes jo kampanija Ukrainoje klostosi prastai.
K. Michalas Rusijos lyderį prilygino „į kampą įspraustai žiurkei“, kuri eskaluoja veiklą Europoje, bandydama palaužti Vakarų paramą Kyjivui tuo metu, kai Maskva patiria spaudimą.
Rusijos pasiekimai Ukrainos fronto linijose yra lėti ir pareikalavo didžiulės kainos – daugiau nei pusės milijono žuvusiųjų.
Net ir Kyjivo tolimojo nuotolio smūgių kampanija prieš šalies energetikos pramonę sukėlė kuro trūkumą 80 iš 83 Rusijos regionų, anksčiau šį mėnesį teigė JK gynybos štabo viršininkas aviacijos maršalas seras Richardas Knightonas. Vis dėlto nėra jokių ženklų, kad Rusijos lyderis atsisakytų savo tikslų Ukrainoje.
Baltijos šalių lyderiai, tokie kaip E. Rinkevičius, teigia, kad artėjant žiemai Maskva veiks dar agresyviau, ir tvirtina, kad išpuoliai prieš infrastruktūrą per ateinančius kelis mėnesius tikriausiai suintensyvės, o bet kokia diplomatinės pažangos galimybė veikiausiai atsivers tik pavasarį.
K. Michalas teigė, kad V. Putinas bando pakirsti kolektyvinį NATO gynybos paktą, išbandydamas šalis slaptomis atakomis, kurių organizatorius sunku nustatyti.
Tačiau Estijos premjeras pridūrė, kad šiuo metu mažai tikėtina, jog V. Putinas surengs konvencinį karinį puolimą prieš Europą dėl NATO atsako grėsmės ir dėl to, kad jo pajėgos yra sutelktos į karą Ukrainoje.
Didelis piktavališkos Rusijos veiklos lygis išliks tol, kol V. Putinas nepakeis savo karinių tikslų, sakė K. Michalas ir pridūrė, kad geriausias būdas jį atgrasyti – remti Ukrainą.
„Rusai nesuprato, kur dingsta kūnai“: atskleidė operacijos „Vivaldi“ detales
12:12
Puolimas „dvejetais“ prisidengiant dronu – naujas kontrpuolimo prie Lymano detales portalui „New Voice“ (NV) atskleidė vienos iš Ukrainos trečiojo armijos korpuso brigadų karininkas.
Operacija „Vivaldi“, skirta Donecko srities šiaurei išlaisvinti, perėjo į antrąjį etapą: Andrijaus Bileckio vadovaujamas 3-iasis armijos korpusas jau pasistūmėjo 40 kv. km, deokupavo Šandryholovę bei Derylovę ir perėmė Drobyšivo kontrolę. Nuo operacijos pradžios rusai šia kryptimi prarado daugiau nei 3 tūkst. karių.
Kaip leidiniui NV pasakojo operacijoje dalyvaujantys korpuso kariai, Ukrainos pusės nuostoliai yra nepalyginamai mažesni. Tai neįprasta, nes paprastai puolanti pusė skaičiuoja gerokai didesnius žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius.
Kontrpuolimo prie Lymano metu A. Bileckio daliniai pademonstravo tikrą inovatyvaus karo pavyzdį: jie pirmieji pasaulyje, naudodami bepiločius orlaivius, priešo užnugaryje atliko masinį antžeminių robotų desantą.
Tačiau, kaip išsiaiškino NV, 3-iasis armijos korpusas prieš priešą kariauja ne tik „robotų karą“, bet ir sąmoningai perėmė tam tikrus elementus iš pačių rusų.
„Priešas nesuprato, kur dingo jų grupė“
Karininkas šaukiniu Dziudo, pirmojo mechanizuotojo bataliono vadas ir laikinai einantis 3-iojo armijos korpuso 60-osios atskirosios mechanizuotosios Inguleco brigados vado pavaduotojo pareigas, pasakojo, kad jo kariai iš rusų perėmė infiltracijos taktiką: vienas ar du kariai nepastebėti kerta sąlyčio liniją, įsitvirtina pagrindinių priešo pajėgų užnugaryje ir laukia pastiprinimo.
Ukrainiečių atliekamas šis metodas įgavo šiuolaikišką formą: mechanizuotajame batalione prie kiekvienos tokios dviejų karių grupės – „dvejeto“ – buvo priskirtas bepilotis orlaivis nuolatiniam stebėjimui ir paramai ugnimi.
Tokie „dvejetai“ prasiskverbdavo į priešo užnugaryje esančias zonas, išžvalgydavo situaciją, o tada nukreipdavo dronus ir minosvaidžių ugnį į priešo susitelkimo vietas. Tuo pat metu iš uždarų pozicijų į priešą papildomai šaudydavo stambaus kalibro kulkosvaidis „Browning“ – taip buvo siekiama deorientuoti priešo pėstininkus.
Be to, anot NV pašnekovo, „dvejetai“ naikindavo priešo karius artimajame mūšyje. „Jie atidengdavo ugnį, visiškai sunaikindavo priešus, užmaskuodavo jų kūnus vietovėje, tad vėliau priešas nesuprasdavo, kur dingo jų grupė“, – aiškino Dziudo.
Tokiu būdu vienas iš 60-osios brigados „dvejetų“ likvidavo iki 20 Rusijos karių. Ukrainiečiams talkino ir orai – rūkas bei lietus neleido rusams iš anksto pastebėti pavojaus naudojant savo bepiločius orlaivius.
Kokią klaidą darė rusai
Karininkas pažymėjo, kad kontrpuolimo prie Lymano metu jo kariai pastebėjo, jog rusai yra taip susikoncentravę į savo bandymus pulti, kad praleidžia momentą, kai priartėja Ukrainos šturmo grupės.
„Priešas nesitikėjo iš mūsų aktyvių veiksmų savo kovinėse rikiuotėse ir savo zonose“, – pridūrė pašnekovas.
Dėl šių veiksmų jo batalionas pasistūmėjo 5–8 km ir visiškai atkirto priešo logistikos kelius į Derylovės gyvenvietę, o tai vėliau leido gretimam batalionui tęsti puolimą. Galiausiai 3-iasis armijos korpusas išvijo priešą iš kaimo ir atliko jo valymą.
Modernizuota infiltracijos taktika, pasak karininko, padėjo minimizuoti pavojų brigados personalui. Dalinio skaičiavimais, vienam žuvusiam Ukrainos kariui tenka dešimt žuvusių ar sužeistų rusų, o atskirais atvejais – net iki dviejų dešimčių. Įprastai kare puolanti pusė praranda tris kartus daugiau pajėgų nei tie, kurie ginasi.
„Perėjome kelis pragaro ratus“: kaip iš sankcijų sąrašo buvo išbraukti 2 rusų oligarchai
11:47
Dviejų Rusijos oligarchų išbraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašo dėl politinių priežasčių ir be teisinio pagrindo sukuria pavojingą precedentą, o Latvija tam nepritaria, naujienų agentūrai LETA pabrėžė latvių užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.
Komentuodama ES sprendimą iš sankcijų sąrašo išbraukti Rusijos oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną, užsienio reikalų ministrė sakė, kad, viena vertus, ES individualios sankcijos daugiau nei 2,6 tūkst. asmenų ir subjektų buvo pratęstos trejiems metams, kita vertus, du asmenys iš sankcijų sąrašo buvo išbraukti dėl politinių priežasčių, o Latvija buvo paskutinė iš valstybių narių, kuri tam nepritarė.
B. Bražė pridūrė, jog tikimasi, kad spalį sankcijų sąrašas bus išplėstas, įtraukiant dar apie 1,6 tūkst. asmenų ir juridinių subjektų.
Užsienio reikalų ministrė paaiškino, kad sprendimas pratęsti dabartines sankcijas turėjo būti priimtas antradienį iki vidurnakčio. Prezidentas, ministras pirmininkas ir premjero kanceliarija buvo nuolat informuojami apie sprendimų priėmimo procesą, su jais buvo derinami visi veiksmai. Ji pripažino, kad Latvijos pasiūlymui dar labiau pratęsti sprendimų priėmimo terminą taip pat nebuvo pritarta, todėl kilo pavojus, kad sankcijos likusiems sąraše esantiems asmenims ir subjektams nebus pratęstos.
B.Bražė pabrėžė, kad Latvija sprendimui nepritarė ir susilaikė.
Ji pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) iniciatyva Latvija minėtiems asmenims įvedė nacionalines sankcijas. Ji priminė, kad pernai Latvija priėmė nacionalinių sankcijų taisykles, kurios suteikia ministrų kabinetui įgaliojimus taikyti tokius apribojimus, todėl URM parengė atitinkamus įsakymų projektus, kuriuos vyriausybė antradienį priėmė.
B.Bražė pabrėžė, kad sprendimai dėl ES sankcijų ir Latvijos nacionalinių sankcijų yra tarpusavyje susiję. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad derybos buvo ilgos ir sudėtingos.
„Perėjome kelis pragaro ratus derybose – tiek ES viduje, tiek už bloko ribų, taip pat su Ukrainos ir Prancūzijos kolegomis“, – sakė ministrė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvai – svarbi Lenkijos žinia Rusijos grėsmės akivaizdoje
11:37
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas deklaravo visišką paramą Lietuvai, jeigu kiltų reali grėsmė iš Rusijos pusės. Jis pabrėžė, kad tai apimtų ir pagalbą evakuojant civilius, jeigu to prireiktų, ir kitus įsipareigojimus kaip NATO sąjungininkų.
Apie tai ministras ir vicepremjeras kalbėjo lankydamasis pasienio su Ukraina perėjoje kartu su vidaus reikalų ministru Marcinu Kierwinskiu ir tvirtindamas, kad NATO turėtų stiprinti „Rytų sargybinio“ („Eastern Sentry“) iniciatyvą.
„Lenkija padės. Padės ir lenkai, ir valstybinės institucijos. Turime jau gana gerą patirtį kai trys milijonai ukrainiečių atvažiavo į Lenkiją ir galėjome visų pirma kliautis tuo, kad kiekvieno iš mūsų durys jiems buvo atviros“, – užtikrino W.Kosiniakas-Kamyszas.
Jo teigimu, civilių, visos visuomenės pagalba nėra matuojama teisės aktais, tai tiesiog „matuojama mūsų padorumu ir žmogiškumu“.
Taip pat jis kalbėjo ir apie Lenkijos kaip NATO narės įsipareigojimus sąjungininkėms.
W.Kosiniakas‑Kamyszas pareiškė, kad Lenkija imtųsi nedviprasmiškų diplomatinių veiksmų, jei konfliktas išsiplėstų.
„Jis užtikrino, kad jeigu kuri nors iš Baltijos valstybių — Lietuva, Latvija ar Estija — būtų užpulta Rusijos, tuomet Varšuvos valdžia oficialiai kreiptųsi dėl 5‑ojo NATO sutarties straipsnio aktyvavimo“, – rašo wp.pl.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos milijonieriams – Monako bankų kirtis: kokių veiksmų ėmėsi
11:22
Monakas ėmėsi masto didžiausių bankų ir turto valdymo įmonių patikrinimų, siekdamas būti išbrauktas iš Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) „pilkojo sąrašo“. Į šį sąrašą kunigaikštystė pateko 2024 m. birželį dėl nepakankamų pastangų kovojant su pinigų plovimu, skelbia „Bloomberg“.
Vietos finansų reguliuotojas AMSF kelerius metus tikrino tokias institucijas kaip „UBS Monaco“, „Banque Havilland“, „Julius Baer“, „Guardian Management“ ir „International Corporate Structuring“ (ICS).
2025–2026 m. jis pradėjo viešinti patikrinimų rezultatus, kuriuose figūruoja klientų, bankų nepakankamai tikrintų dėl pinigų kilmės, nusikalstamų ryšių ar sąsajų su sankcionuotais asmenimis, dosjė. Apie trečdalis probleminių atvejų yra susiję su Rusija.
„Transneft“ rangovas ir buvusios ministrės brolis
Spalį AMSF patikrino „Julius Baer Wealth Management Monaco“. Vienas jo klientų – Viktoras Fedotovas, buvęs Kaspijos vamzdynų konsorciumo vadovas. 2021 m. „Pandora Papers“ atskleidė, kad jis buvo slaptas „Transneft“ rangovo VNIIST bendrasavininkis, uždirbęs iš milžiniško naftotiekio statybų. VNIIST buvo kaltinama išgryninusi apie 140 mln. JAV dolerių, rašo „The Moscow Times“.
Bankas apie įtarimus pranešė tik praėjus metams po jų atsiradimo, todėl reguliuotojas tokį delsimą įvertino kaip neleistiną. „Julius Baer“ nutraukė santykius su V. Fedotovu.
Lapkričio mėnesį patikrinimas pasiekė valdymo įmonę „Guardian Management“. Vienas jos klientų buvo Leonidas Novickis, buvęs „Rosagrolizing“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir buvusios Rusijos žemės ūkio ministrės Jelenos Skrynik brolis. Dar 2015 m. Šveicarijos prokuratūra tyrė pinigų plovimo bylą, susijusią su įtariamu daugiau nei 1 mlrd. rublių pasisavinimu iš „Rosagrolizing“. Nors „Guardian“ iš pradžių atsižvelgė į jo ryšius, vėliau kliento riziką sumažino be pakankamo pagrindo.
Taip pat nustatyta, kad ICS paslaugomis naudojosi Aleksejus Fedoryčevas, užsiėmęs trąšų ir grūdų prekyba. 2024 m. Italijos valdžia, Ukrainos prašymu, areštavo su juo susijusio turto už 41 mln. eurų. Ukrainoje jis įtariamas korupcija ir sukčiavimu, padarant daugiau nei 60 mln. JAV dolerių žalą.
Geležinkelių vadovai ir korupcijos šešėlis
Monako reguliuotoją sudomino dar penki klientai, turintys ryšių su Rusija, tačiau jų tapatybių nustatyti nepavyko. Tarp jų – buvęs „Rusijos geležinkelių“ (RŽD) viceprezidentas ir oligarchas, tapęs ICS klientu 2018 m. Nors bendrovė teigė, kad vardų sutapimas atsitiktinis, AMSF patvirtino jo ryšį su RŽD.
„Banque Havilland“ atveju reguliuotojui užkliuvo vienos Rusijos energetikos įmonės vadovo žmona. Bankas nesugebėjo pagrįsti šeimos kapitalo kilmės, todėl AMSF paragino uždaryti jos sąskaitą. Kitas banko klientas, Rusijos pilietis iš JAE, turėjo verslo ryšių su oligarchu, kurio turtas buvo įšaldytas prasidėjus karui Ukrainoje. Jis vykdė abejotinas operacijas per lengvatinių mokesčių zonas, kurių ekonominės prasmės bankas negalėjo paaiškinti, rašo „The Moscow Times“.
Galiausiai „UBS Monaco“ atveju nustatytas klientas, uždirbęs iš Kuzbaso anglies. Nors jo įmonė buvo patekusi į JAV iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuro (OFAC) sankcijų sąrašus, bankas 2017 m. jam atidarė sąskaitą Monake.
Netikėtas susitikimas: Sikorskis Niujorke susitiko su Lukašenkos žmogumi
11:00
Niujorke, kur šiuo metu vyksta Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja, susitiko Lenkijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis susitikime su Baltarusijos diplomatijos vadovu Maksimu Ryženkovu aptarė padėtį prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Pokalbio detales atskleidė leidinys wiadomosci.pl.
R. Sikorskis pabrėžė, kad JT yra neutrali teritorija, kurioje gali bendrauti šalių, kurių santykiai kitomis aplinkybėmis galbūt ir nebūtų normalizuoti, atstovai.
Lenkijos diplomatijos vadovas nurodė, kad su M. Ryženkovu aptarė situaciją pasienyje bei regioninio saugumo klausimus. R. Sikorskis pabrėžė, kad tai buvo „pirmasis pažintinis susitikimas“, ir pažymėjo, kad „vyksta ir kiti – dalyvaujant kitoms ministerijoms bei kitais lygmenimis“.
„Netrukus atidarysime naują ambasados pastatą Minske. Kai kaimynas nori „atšildyti“ ir pagerinti santykius, Lenkija visada pirmoji žengia susitaikymo link“, – pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
„Mes pripažįstame kitas valstybes, o ne vyriausybes“
Paklaustas, ar tai reiškia, kad Lenkijos vyriausybė pripažįsta A. Lukašenką, R. Sikorskis atsakė, kad „kaip valstybė mes pripažįstame kitas valstybes, o ne vyriausybes“.
Kalbėdamas apie kontaktus su oficialiuoju Minsku, Lenkijos ministras abiejų šalių santykius palygino su „snieguole, kuri gali pražysti, jei orai bus palankūs“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos smūgis krovininiam laivui Odesos regione: žuvo kapitonas
10:58
Rusijos ataka prieš komercinį krovininį laivą Ukrainos pietiniame Juodosios jūros Odesos uoste pražudė laivo kapitoną, trečiadienį patvirtino Ukrainos pareigūnai.
„Priešas nusitaikė į komercinį krovininį laivą, plaukiantį su Antigvos ir Barbudos vėliava“, – teigė Odesos regiono vadovas Olehas Kiperis.
„Laivo kapitonas, Ukrainos pilietis, žuvo“, – teigė jis.
Kai laivą apšaudė, jis plaukė Juodąja jūra, pranešė Ukrainos jūrų uostų administracija.
Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo išpuolių prieš komercinius laivus, Rusijai ir Ukrainai siekiant pakenkti viena kitos eksporto pajamoms, karui tęsiantis jau penktus metus.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Juodojoje jūroje buvo pataikyta į mažiausiai 226 civilinius ir komercinius laivus, pranešė Turkijos laivybos rūmai IMEAK.
70 proc. – arba 163 išpuoliai – įvyko per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius.
Turkija nusiuntė pasiūlymą Rusijai ir Ukrainai nutraukti smūgius civiliniams laivams, tačiau abi pusės veiksmų nesiėmė.
Kyjive sučiupo moterį, kuri turėjo nušauti Rusijai nepatinkantį kikboksininką
10:27
Ukrainos pareigūnai sulaikė moterį, kuri, kaip įtariama, Rusijos žvalgybos nurodymu planavo nužudyti opozicijos atstovą, kovojusį Ukrainos pusėje, o šiuo metu Kyjive dirbantį kikbokso treneriu.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) oficialiai neatskleidė taikiniu tapusio asmens tapatybės, apibūdindama jį tik kaip Rusijos pilietį, kuris nuo 2022 m. kariavo už Ukrainą – iš pradžių Kyjivo srityje, vėliau rytų fronte – o dabar vadovauja visos šalies mastu veikiančiai Ukrainos pilietinei organizacijai.
Ukrainos žiniasklaida, remdamasi teisėsaugos šaltiniais, įvardijo, kad tai – Ukrainos K-1 kikbokso federacijos prezidentas Achmadas Achmedovas.
„Tokiu būdu Rusija siekė susidoroti su Rusijos opozicijos veikėju, kuris nuo 2022 metų kovojo už Ukrainą“, – teigiama SBU pranešime.
Norėjo nušauti prie sporto salės
SBU ir Ukrainos prokurorų duomenimis, įtariamoji – 30 metų moteris iš Rusijos okupuoto Melitopolio pietryčių Ukrainoje – rugpjūčio mėnesį į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją pateko per Baltarusiją.
Vėliau ji susisiekė su FSB pareigūnais, kurie jai davė nurodymą nužudyti taikinį (manoma, A. Achmedovą). Už šį darbą jai buvo pažadėtas atlygis nuo 10 000 iki 40 000 JAV dolerių bei neliečiamybė okupuotoje teritorijoje.
Apsigyvenusi Kyjive, moteris stebėjo taikinio judėjimą ir iš slaptavietės, kurios koordinates nurodė kuratoriai, paėmė pistoletą „Glock 17“. Tyrėjų teigimu, ji planavo vyrą nušauti surengusi pasalą netoli sporto salės, kurioje jis dirba treneriu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos dronai smogė Kyjivui: apgadinti sandėliai ir degalinė
08:25
Ankstyvą rugsėjo 23-iosios rytą dronai apgadino sandėlius ir degalines mažiausiai dviejuose Ukrainos sostinės rajonuose, pranešė vietos valdžia, rašo „Kyiv Independent“.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinės Solomianskio rajone tarp gyvenamųjų namų nukrito drono nuolaužos, o transporto įmonės teritorijoje kilo gaisras.
Holosijivskio rajone taip pat buvo apgadinta degalinė ir sandėliai.
Kol kas neaišku, kokio masto yra per išpuolius padaryta žala.
Išpuoliai surengti tą pačią dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos duomenimis, įspėjo Kyjivą apie galimą naują didelio masto Rusijos smūgį.
Rugsėjo 11 dieną V.Klyčko sakė, kad Kyjivo valdžia neturi išteklių įrengti slėptuvių prie kiekvienos degalinės. Be to, miestui trūksta ginklų, reikalingų Rusijos dronams ir raketoms perimti.
Pastaruoju metu Rusija prieš Kyjivą pradėjo taikyti naują taktiką – rengia kelias valandas trunkančias dronų atakas, dėl kurių gyventojai priversti ištisas dienas ir naktis būti budrūs ir slėptis slėptuvėse.
Ukraina pasmerkė ES sprendimą: „Gėdinga ir nepateisinama“
07:59
Europos Sąjungos (ES) šalys antradienį iš atnaujinto Rusijos sankcijų sąrašo išbraukė oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną, o šį Briuselio žingsnį Ukraina pasmerkė kaip gėdingą.
Susitarimas pratęsti sankcijas maždaug 3 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, buvo pasiektas prieš pat antradienį sueinant terminui, kai Prancūzijos pastangoms užtikrinti šias išimtis prieštaravusi Latvija sutiko atsisakyti savo veto, pranešė diplomatai.
Ukraina griežtai sukritikavo sprendimą panaikinti turto įšaldymą ir vizų draudimus šiems dviem milijardieriams.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šį ES žingsnį pavadino „gėdingu ir nepateisinamu“.
„Maskva švenčia, nes gavo tai, ko norėjo: nebaudžiamumo jausmą, ES pažeminimą ir europiečių susiskaldymą“, – komentavo A.Sybiha.
Tarp susitikimų JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke prezidentas Volodymyras Zelenskis šį žingsnį pavadino nuolaida Kremliui.
„Tuo metu, kai Rusija vykdo žiaurius išpuolius prieš mūsų žmones – ir net dabar, JT Generalinės Asamblėjos metu, daugelyje regionų dėl dronų ir balistinių raketų kaukia oro pavojaus sirenos – signalai apie sankcijų panaikinimą atskiriems Rusijos oligarchams yra žalingi ir duodantys priešingą rezultatą“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis.
Kompromisas užbaigė ginčus
A.Usmanovas ir M.Fridmanas į sankcijų sąrašą buvo įtraukti po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais dėl įtarimų, kad jų verslas teikia dideles pajamas Kremliui.
ES pirmininkaujančios Airijos atstovas pareiškė, kad kompromisas pratęs sankcijų režimą iki 2029 metų rugsėjo 22 dienos.
„Taip pat priimtas sprendimas išbraukti tam tikrus asmenis iš šio režimo sąrašo“, – pridūrė jis.
ES šalys įnirtingai ginčijosi po to, kai Prancūzija prisijungė prie Slovakijos, reikalavusios išbraukti Rusijos ir Uzbekistano milijardierių A. Usmanovą iš juodojo sąrašo.
Tada Liuksemburgas pareikalavo, kad sankcijos būtų panaikintos ir M. Fridmanui.
Paryžiaus pareigūnai, prašydami išbraukti A.Usmanovą, nurodė „nacionalinio saugumo“ sumetimus, tačiau viešai atsisakė pateikti išsamesnę informaciją.
Vienas aukšto rango diplomatas Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Paryžius šį reikalavimą paaiškino kaip susijusį su galimu susitarimu dėl Azerbaidžane sulaikytų Prancūzijos piliečių paleidimo. Prancūzija siekia, kad būtų paleistas vienas Azerbaidžane įkalintas verslininkas.
Liuksemburgas siekė, kad M. Fridmanas būtų išbrauktas iš sąrašo, nes kovoja su jo reikalavimu priteisti 15 mlrd. eurų žalos atlyginimo už jo turto įšaldymą pagal ES sankcijas.
Ypač Prancūzijos reikalavimas supykdė kitas ES valstybes nares, kurios teigia, kad žmonių išbraukimas dėl politinių priežasčių kuria pavojingą precedentą.
„Tai tikrai siunčia signalą, kad šantažu galima pasiekti išbraukimą iš sąrašo“, – sakė vienas ES diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Šokiruoja tai, kad būtent Prancūzija visa tai blokuoja“, – pridūrė jis.
„Tai nebuvo pasirinkimas tarp gero ir blogo sprendimo, o tarp blogo ir daug blogesnio“, – apie savo šalies pasipriešinimą sankcijų išimtims sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie susitarimą, A. Kulbergas pranešė, kad Prancūzija sutiko pradėti derybas dėl savo branduolinio atgrasymo priemonių išplėtimo Latvijai ir savo oro pajėgų buvimo Baltijos šalyje didinimo.
Kremlius pasinaudojo ES nesutarimais ir pareiškė, kad pritaria A. Usmanovo ir M. Fridmano išbraukimui iš juodojo sąrašo, bei pridūrė, kad blokas turėtų panaikinti sankcijas „visiems Rusijos verslininkams“.
„Reikia stabilumo“
Be šio susitarimo ES rizikavo, kad sankcijų galiojimas baigsis.
Dabar susitarimas pratęsti sankcijas 36 mėnesiams – vietoje ankstesnių šešių mėnesių pratęsimų – reiškia, kad ES artimiausioje ateityje turėtų išvengti šio konkretaus galvos skausmo.
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pabrėžė, kad blokui reikia stabilumo sprendžiant savo sankcijų ateitį.
Metalo magnatas A.Usmanovas ir bankininkystės magnatas M.Fridmanas yra tarp dešimčių Rusijos verslininkų, apskundusių ES sankcijas teismui.
„Triuškinamos pergalės nebus“: Rubio pasakė, kaip baigsis karas Ukrainoje
07:32
Rusijos kare prieš Ukrainą nugalėtojų nebus, todėl logiška būtų jį užbaigti taikos susitarimu.
Taip interviu radijo stočiai WABC pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jo komentarus cituoja JAV Valstybės departamento interneto svetainė. M.Rubio pažymėjo, kad šiuo metu jokio taikos susitarimo nėra, tačiau, jo teigimu, toks susitarimas turėtų būti pasiektas, nes „tai būtų visiškai logiškas žingsnis“.
Jis pareiškė, kad karas nėra naudingas nė vienai pusei ir galiausiai turėtų būti užbaigtas derybomis, nes nė viena pusė nepasieks pergalės.
„Jis neabejotinai kenkia Ukrainai ir yra pražūtingas Rusijai. Jiems kare sekasi prastai – tai faktas. Taigi jį nutraukti būtų visiškai protinga. Tačiau... tokiais klausimais tai, kas atrodo logiška, ne visada įgyvendinama“, – sakė valstybės sekretorius.
M.Rubio taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas bandė išspręsti Ukrainos ir Rusijos nesutarimus. Pasak jo, D.Trumpas ir toliau tai darys:
„Mes ir toliau bandysime“
M.Rubio pripažino, kad šiuo metu šalys yra toli nuo taikos susitarimo, tačiau išreiškė viltį, kad vieną dieną jis bus pasiektas.
„Šis karas kada nors baigsis būtent derybomis ir susitarimu... Jis nesibaigs triuškinama vienos iš šalių karine pergale. Jis baigsis susitarimu. Ir kuo anksčiau tai įvyks, tuo mažiau žmonių žus ir tuo mažiau bus sunaikinta“, – sakė valstybės sekretorius.
Derybos dėl karo pabaigos: kas žinoma
Šiuo metu žinoma, kad JAV tęsia diplomatines pastangas atnaujinti trišalį Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų formatą. Visų pirma svarstoma galimybė surengti naują derybų raundą spalį. Tačiau Kyjivas pabrėžė, kad vien derybų atnaujinimas savaime nereiškia automatinio ugnies nutraukimo.
Rugsėjo pradžioje JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu. Po susitikimų JAV pusė pranešė apie naujus pasiūlymus ir galimą Kremliaus pasirengimą dialogui.
