Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Kas trukdo užbaigti karą Ukrainoje: įvardijo pagrindines JAV, Kyjivo ir Rusijos klaidas
19:43
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsiskaičiavo manydamas, kad karas prieš Ukrainą baigsis per kelias dienas, buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija neteisingai įvertino sankcijų veiksmingumą, o Ukrainos vadovybė suklydo 2023 metų vasarą pradėjusi katastrofiškai pasibaigusį kontrpuolimą, teigia Harvardo universiteto tarptautinių santykių profesorius ir „Foreign Policy“ apžvalgininkas Stephenas Waltas.
Jis taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas klydo kalbėdamas apie tai, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neturi „kozirių“. Europos paramos, ukrainiečių išradingumo ir didvyriškumo derinys vėliau kuriam laikui pakeitė įvykių eigą. Tačiau artėjant žiemai karinė padėtis, regis, vėl krypsta Maskvos naudai, rašo S. Waltas savo straipsnyje „Foreign Policy“.
Pasak jo, Ukraina ir Rusija tebėra „skausmingoje aklavietėje“, kurioje nė viena pusė negali primesti kitai savo valios, o abi toliau patiria didelių nuostolių.
Ukrainai tai ypač sunku dėl mažesnio šalies dydžio, gyventojų skaičiaus ir karinės pramonės bazės, tačiau išorinė parama ir ryžtas, kurį sustiprina savo žemės gynimas, leido Kyjivui tęsti kovą ilgiau, nei tikėjosi daugelis stebėtojų.
S. Waltas pažymi, kad šis karas taip pat iliustruoja klasikinę ilgai trunkančių konfliktų tendenciją eskaluotis – tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Abi pusės kuria naujus ir mirtinesnius ginklus, palaipsniui plečia taikinių sąrašą ir tiesiogiai arba netiesiogiai į konfliktą įtraukia trečiąsias šalis. Tiesioginio įsitraukimo pavyzdys – kartu su Rusija kovojantys Šiaurės Korėjos kariai, o netiesioginio – JAV ir ES Ukrainai teikiama finansinė bei žvalgybinė parama.
Rusijos „pilkosios zonos“ atakos prieš Europą – mėginimas įtikinti ją nutraukti paramą Ukrainai – yra dar viena eskalacijos forma.
Suinteresuotos beveik visos pusės
Eksperto teigimu, kuo ilgiau tęsis šis karas, tuo daugiau žalos patirs Ukraina ir tuo prastesnės bus jos ilgalaikės perspektyvos, įskaitant viltis kada nors susigrąžinti prarastas teritorijas.
Rusija taip pat patiria milžiniškų nuostolių ir po karo bus susilpnėjusi bei labiau priklausoma nuo Kinijos. Paramos Ukrainai kaina smarkiai slegia Europos šalių ekonomikas tuo metu, kai jos vargiai gali sau tai leisti.
„Ir, kaip rodo D. Trumpo reikalavimai Ukrainai liautis smogus Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, karas taip pat didina degalų trūkumą visame pasaulyje ir sukelia Jungtinėms Valstijoms ekonominių bei politinių išlaidų“, – rašoma straipsnyje.
Vieninteliai veikėjai, kuriems, autoriaus nuomone, tolesnis karas gali būti naudingas, yra Kinija, nes konfliktas atitraukia Europos ir JAV dėmesį bei palaiko jų priešpriešą su Rusija, ir tie kraštutinės dešinės populistai, kurie konfliktui pasibaigus prarastų patogią politinės retorikos temą.
Tačiau karas tęsiasi, o niekam iki šiol nepavyko sukurti veiksmingo proceso, kuris leistų išspręsti prieštaringus interesus, lėmusius karą, padėtų suformuluoti abiem pusėms priimtinas sąlygas arba suderinti paskatas ir spaudimo priemones, galinčias paskatinti šalis susitarti.
Todėl pagrindiniai klausimai yra du: kas galėtų veiksmingai tarpininkauti ir koks susitarimas šiuo metu apskritai būtų įmanomas?
Užbaigti karą nėra taip paprasta
Teoriškai Jungtinės Valstijos yra didžioji valstybė, turinti daugiausia potencialių įtakos svertų ir galimybių tarpininkauti šiame procese.
JAV gali pasiūlyti įvairių ekonominių paskatų, pavyzdžiui, pagalbą Ukrainai atstatyti ir sankcijų Rusijai panaikinimą, taip pat suteikti arba nesuteikti Ukrainai karinės paramos, atsižvelgdamos į tai, ko reikia susitarimui pasiekti.
Tačiau, autoriaus teigimu, JAV ne kartą nesugebėjo veiksmingai pasinaudoti savo padėtimi. Užuot veikusios kaip atsakinga trečioji šalis ir spaudusios abi puses spręsti konfliktą, Jungtinės Valstijos pakaitomis palaikė tai vieną, tai kitą pusę ir niekada vienu metu nespaudė abiejų siekti susitarimo.
Trumpai tariant, S. Walto nuomone, Jungtinės Valstijos niekada nesielgė kaip rimta didžioji valstybė, suprantanti, kad pagrindinis jos interesas – užbaigti karą.
Kaip ir jo pirmtakai, buvęs prezidentas J. Bidenas, autoriaus teigimu, nesuprato, kad nesibaigianti NATO plėtra galiausiai išprovokuos didelį susidūrimą su Rusija. Net po Maidano, Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir užsitęsusio nedidelio intensyvumo karo Donbase jis ir toliau artėjo prie to, ką buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Billas Burnsas pavadino „ryškiausia iš visų raudonųjų linijų Rusijos elitui (ne tik Putinui)“.
Pasak S. Walto, ši raudonoji linija buvo Ukrainos narystė NATO. Spartindami pastangas įtraukti Ukrainą į Vakarų saugumo sistemą, net jei oficiali narystė NATO dar būtų buvusi galima tik po daugelio metų, J. Bidenas ir jo valstybės sekretorius Antony Blinkenas, S. Walto vertinimu, nesąmoningai sudarė sąlygas, kurios galiausiai paskatino V. Putiną duoti leidimą neteisėtai invazijai.
Galima teigti, kad Rusija neturėtų turėti veto teisės kitų suverenių valstybių veiksmams ir kad kiekviena šalis turėtų galėti laisvai sudaryti sąjungą su kuo panorėjusi, tačiau naudotis šia laisve ne visada yra išmintinga, teigia autorius.
Rusijai pradėjus karą, J. Bidenas ir jo komanda, pasak S. Walto, pagrįstai panaudojo JAV galią – sankcijas ir didelio masto karinę paramą – kad padėtų Ukrainai apsiginti ir kartu mėgintų išvengti nereikalingos eskalacijos.
Tačiau jie neparėmė trečiųjų šalių pastangų užbaigti konfliktą, niekada neatmetė galimos Ukrainos narystės NATO ateityje ir atvirai rėmė maksimalistinius Ukrainos karinius tikslus, pavyzdžiui, suprantamą, bet, autoriaus vertinimu, beveik neabejotinai nepasiekiamą Kyjivo siekį susigrąžinti visas prarastas teritorijas, įskaitant Krymą.
Klausimas buvo ne tas, kas teisus, o kas klysta – juk Ukraina buvo teisi, – bet ar tokius tikslus įmanoma pasiekti priimtinomis sąnaudomis ir rizika.
D. Trumpas padarė priešingą klaidą
2025 metais sugrįžęs į prezidento postą, D. Trumpas ėmė spausti Kyjivą sudaryti susitarimą ir iš esmės suteikė Rusijai veiksmų laisvę.
S. Walto teigimu, šią klaidą dar labiau sustiprino diplomatijos patirties neturinčių pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio nekompetencija. Jie, regis, manė, kad pakaks V. Putinui pasiūlyti kelis verslo sandorius ir taip bus galima priversti jį užbaigti karą.
Suteikdamas Rusijai visas priežastis manyti, kad jos pranašumas dėl didesnio dydžio galiausiai leis jai nugalėti, D. Trumpo požiūris, pasak S. Walto, neturėjo nė menkiausios galimybės atnešti taiką, juolab per „24 valandas“, kaip jis ne kartą žadėjo per 2024 metų rinkimų kampaniją.
Ar yra trečias kelias?
Straipsnio autorius mano, kad bent teoriškai toks kelias egzistuoja.
Užuot pakaitomis rėmusios vieną ar kitą pusę, JAV galėtų veikti kaip tikras trečiosios šalies tarpininkas ir pasitelkti savo diplomatines galimybes bei įtakos svertus, kad paskatintų abi puses siekti susitarimo.
Siekdamas daryti spaudimą Rusijai, Vašingtonas turėtų atnaujinti karinę paramą Ukrainai ir padėti jai apsiginti nuo vis labiau niokojančių Rusijos raketų smūgių. Tačiau kartu JAV turėtų spausti Ukrainą sutikti su mažesniais reikalavimais, nei ji norėtų. Tai reikštų, kad atnaujinta JAV parama turėtų būti siejama su Kyjivo reikalavimų sumažinimu.
Kalbėdamas apie bendras galimo susitarimo sąlygas, autorius ir toliau mano, kad Ukraina nepajėgs susigrąžinti Krymo ar didžiosios Donbaso dalies nei mūšio lauke, nei prie derybų stalo, o būsima narystė NATO turėtų būti visam laikui išbraukta iš darbotvarkės.
Narystės Europos Sąjungoje galimybė turėtų išlikti, o Ukrainai turėtų būti leidžiama turėti tokias ginkluotąsias pajėgas, kurių pakaktų atgrasyti bet kokį būsimą Rusijos mėginimą pakeisti esamą padėtį.
Dėl tikslios naujų sienų linijos dar reikėtų susitarti. Rusija taip pat turėtų pripažinti Ukrainos teisę prekiauti su kitomis valstybėmis, pritraukti užsienio investicijų iš bet kokių šaltinių ir savo nuožiūra pirkti ginklus iš kitų valstybių, jeigu tokios priemonės faktiškai nepaverstų Ukrainos kitos valstybės ar karinio bloko sąjungininke.
S. Waltas nemato ženklų, kad kas nors D. Trumpo administracijoje būtų pajėgus vesti rimtas taikos derybas, o Gazoje, Irane ar kituose konfliktuose pasiekti tariami „taikos susitarimai“, kuriuos jis prilygina Potiomkino kaimams, pasitikėjimo nekelia.
JAV įtakos svertus susilpnino karas su Iranu, amerikietiškų raketų perėmėjų ir kitų svarbių ginklų trūkumas bei didėjantis federalinio biudžeto deficitas. Net jeigu D. Trumpas nuoširdžiai norėtų tarpininkauti siekiant taikos ir šiai užduočiai paskirtų kompetentingus žmones, neaišku, ar jis turi reikiamų „kozirių“.
„The Atlantic“: Trumpas gali atšaukti dalį sankcijų Rusijai dar nepasibaigus karui
19:01
Prieš kelis mėnesius JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Rytų Europai Johnas Cole'as kreipėsi į jį su pasiūlymu, kaip išjudinti iš aklavietės Vašingtono ir Maskvos santykius. Jis pasiūlė atšaukti dalį sankcijų Rusijai mainais į Kremliaus politinių kalinių paleidimą, rašo „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris.
Pasak jo, ši iniciatyva kol kas yra ankstyvoje stadijoje. Tačiau ji galėtų padėti D. Trumpui palaikyti dialogą su Kremliumi neapsiribojant karu Ukrainoje, kurio Vašingtonui iki šiol nepavyko sustabdyti. Tai taip pat galėtų padėti JAV sudaryti pelningas sutartis dėl Rusijos naftos produktų. Be to, politinių kalinių paleidimas galėtų sustiprinti D. Trumpo argumentus siekiant jo seniai trokštamos Nobelio taikos premijos.
Tačiau, kaip pažymi straipsnio autorius, toks požiūris papiktintų ne tik ukrainiečius, bet ir europiečius bei dalį amerikiečių, nes toks susitarimas leistų Rusijai skirti daugiau pinigų terorui Ukrainoje finansuoti.
J. Cole'as šią strategiją jau išbandė Baltarusijoje, kur pasiekė, kad būtų paleisti šimtai politinių kalinių. Mainais JAV sušvelnino sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui. Dabar, gavęs D. Trumpo pritarimą, J. Cole'as nusprendė pamėginti tą patį metodą pritaikyti V. Putinui Rusijoje. Pats J. Cole'as mano, kad toks požiūris taip pat galėtų palengvinti taikos derybas.
„Visa tai prisideda prie taikos kūrimo. Kuo daugiau bendravimo, kuo daugiau kompromisų – ekonomikos srityje, kalinių klausimu ar kitais klausimais – tuo labiau, žingsnis po žingsnio, tikėkimės, artėjama prie taikos. Tai savotiška misija“, – S. Shusteriui sakė J. Cole'as.
V. Zelenskio reakcija
Tačiau straipsnio autorius pažymi, kad ukrainiečiai situaciją vertina kitaip, nes Baltarusija kadaise tapo placdarmu Rusijos invazijai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasak S. Shusterio, jam sakė darysiantis viską, kad užblokuotų bet kokį mėginimą atšaukti sankcijas Rusijai iki karo pabaigos. Kartu Ukrainos prezidentas pripažino, kad tai padaryti bus sunku.
S. Shusteris pažymi, kad Ukrainos derybininkai žino apie D. Trumpo planus taikos derybas panaudoti verslo susitarimams skatinti. Kartu vienas jų autoriui pabrėžė, kad šiuo metu D. Trumpo pasiuntiniai nemato galimybių plėtoti verslo ryšių su Rusija, prieš tai nepasiekus bent dalinių paliaubų Ukrainoje. Tačiau J. Cole'o strategija suteikia galimybę šią kliūtį apeiti, nes politinių kalinių paleidimas galėtų suteikti JAV pretekstą sušvelninti sankcijas.
Pasak S. Shusterio, ši idėja J. Cole'ui buvo pasiūlyta per susitikimą su Rusijos disidentu Dmitrijumi Muratovu. Jis, be kita ko, pateikė paralelę su Michailo Gorbačiovo ir Ronaldo Reagano bendradarbiavimu Sovietų Sąjungos laikais. Tuo metu Vašingtonas dažnai perduodavo Maskvai kalinių sąrašus, o M. Gorbačiovas reguliariai sutikdavo juose nurodytus žmones paleisti. Tai padėjo mažinti įtampą tarp šalių. Netrukus po šio susitikimo J. Cole'as pasiūlė šią idėją D. Trumpui.
JAV nori karo pabaigos
Šiuo metu, rašo S. Shusteris, JAV ir toliau daugiausia dėmesio skiria pastangoms užbaigti karą Ukrainoje. Šį mėnesį Abu Dabyje numatytas trišalis susitikimas, kuriame bus aptariamos ribotos paliaubos energetikos sektoriuje.
Taip pat svarstomas kitas Egipto pasiūlytas susitarimas, pagal kurį Rusija ir Ukraina turėtų susilaikyti nuo viena kitos krovininių laivų atakų Juodojoje jūroje. Tačiau, kaip pažymėjo Ukrainos derybininkai, Kyjive niekas netiki, kad šie susitikimai duos rezultatų bent iki pavasario. Tokiomis aplinkybėmis daugelis dalyvavimą derybose vertina kaip laiko švaistymą.
Kaip pažymi straipsnio autorius, J. Cole'o planu siekiama išjudinti šią situaciją iš aklavietės. Tačiau praktiškai jis suteiktų V. Putinui galimybę pademonstruoti „gerą valią“ ir sukurti naujų diplomatinės pažangos santykiuose su amerikiečiais ženklų, tuo pat metu toliau terorizuojant Ukrainą.
Ką sako Baltarusijos opozicija
S. Shusteris rašo, kad J. Cole'o požiūris sukėlė susirūpinimą daugeliui Europos diplomatų. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja S. Shusteriui sakė, kad politinių kalinių perdavimas mainais į sankcijų sušvelninimą tik paskatintų Rusijos ir Baltarusijos režimus įkalinti dar daugiau žmonių.
„Ši prekyba žmonėmis jiems nieko nekainuoja. Jie visada gali suimti daugiau žmonių, o Vakarai, panaikindami sankcijas ir pasirašydami susitarimus, praranda savo įtakos šiems režimams svertus“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.
Primename, kad JAV ir Baltarusija jau beveik metus aktyviai derasi dėl sankcijų Minskui panaikinimo mainais į politinių kalinių paleidimą. Šių metų gegužę Vašingtonas panaikino dalį apribojimų. Be to, JAV spaudė Ukrainą sušvelninti Baltarusijos kalio trąšų importo apribojimus ir įtikinti Europos valstybes padaryti tą patį.
„The New York Times“ anksčiau skelbė, kad J. Cole'as derybose su A. Lukašenka pasitelkia degtinę, neformalius juokelius ir „draugiškumą“. Būtent per vieną tokių susitikimų A. Lukašenka sutiko paleisti kelis JAV piliečius.
Lavrovas pagrasino Lenkijai
17:12
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino Lenkijai savo šalies karine doktrina, komentuodamas pasiūlymą Lenkijoje dislokuoti raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, gamybą, jei Ukraina gautų tam JAV licenciją.
Rusijos propagandininkai paprašė S. Lavrovo pakomentuoti Lenkijos pasiūlymą savo teritorijoje įkurti raketų, skirtų zenitinių raketų sistemoms „Patriot“, gamybą, jei Ukraina iš JAV gautų tokią licenciją.
„Kur yra ta Europos šalių įsitraukimo riba, po kurios Rusijai reikės duoti tiesioginį karinį atsaką?“ – Rusijos užsienio reikalų ministrui buvo užduotas valstybinei propagandai būdingas klausimas.
Atsakydamas S. Lavrovas pareiškė, kad „šiuo klausimu mes turime karinę doktriną“, kurią ne kartą citavo Vladimiras Putinas. „Raginame atidžiai išstudijuoti atitinkamą šio svarbiausio dokumento skyrių“, – pridūrė Rusijos ministras.
Ką pasiūlė Lenkija
Rugsėjo 27 dieną Lenkijos nacionalinės gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka TVN24 eteryje, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie JAV sprendimą suteikti Ukrainai licencijas „Patriot“ raketų gamybai, sakė, kad Lenkija pasiūlė alternatyvų variantą.
„Pateikėme pasiūlymą: jei planuojama statyti tokią gamyklą Ukrainoje, siūlome ją pastatyti Lenkijos teritorijoje, kad ji būtų saugioje vietoje“, – sakė ji.
M. Sobkowiak-Czarnecka pridūrė, kad Varšuva siekia sukurti „Patriot“ sistemų aptarnavimo centrą ir ateityje pradėti raketų gamybą nepriklausomai nuo galimų sprendimų dėl Ukrainos. Pasak jos, JAV partneriai patvirtino, kad net jei gamyba būtų pradėta Ukrainoje, tai nepaveiktų Lenkijos planų plėtoti nuosavą gynybos pramonę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje sudužo karinis bombonešis Tu-95MS
16:25 Atnaujinta 16:41
Rusijoje sudužo karinis bombonešis Tu-95MS, žuvo šeši įgulos nariai. Lėktuvas Tu-95 sudužo Amūro srityje per mokomąjį treniruočių skrydį. Apie tai antradienį, rugsėjo 29 dieną, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Kalbama apie strateginį bombonešį Tu-95MS iš Ukrainkos aerodromo – būtent tokius lėktuvus Rusija naudoja raketiniams smūgiams Ukrainai sparnuotosiomis raketomis Ch-101.
Apie tai taip pat rašo karinis tinklaraštininkas Romanas Šraikas, paskelbęs lėktuvo kritimo momento vaizdo įrašą.
Sugedo 3 varikliai?
Apie Tu-95MS taip pat pranešė Rusijos karinis tinklaraštininkas, propagandinio kanalo „Vojevoda veščajet“ autorius, patikslinęs, kad kylant lėktuvui sugedo trys varikliai. Tokią pačią išvadą, remdamasis modeliu ir kritimo garsu, padarė ir „Telegram“ kanalas „Exilenova+“.
Gali nešti branduolinį ginklą
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose nepatvirtintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš avarijos vietos kyla liepsnos ir dūmai, o fone girdėti griausmas ir traškėjimas.
Kaip nurodė ministerija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS, per mokomąjį skrydį Amūro srityje antradienį sudužo lėktuvas „Tu-95“.
Orlaivis nukrito negyvenamojoje vietovėje. Remiantis preliminariais duomenimis, šeši įgulos nariai žuvo, o vienas buvo sužeistas ir evakuotas į gydymo įstaigą.
Pranešama, kad orlaivis skrido be ginkluotės.
„Tu-95“ – tai didelis Sovietų Sąjungos laikais sukurtas bombonešis, galintis nešti branduolinį ginklą.
Rusija dažnai naudoja šį orlaivį per įprastines karines pratybas.
Nukrito praėjus kelioms minutėms po pakilimo
Iš pradžių keli šaltiniai, tarp jų ir propagandinis „Baza“, skelbė, kad sudužo transporto lėktuvas Tu-154, priklausęs aviacijos grupei „Ukrainka“ ir nukritęs praėjus kelioms minutėms po pakilimo netoli Krasnojarovo kaimo.
„Baza“ duomenimis, lėktuve buvo septyni žmonės – keturi įgulos nariai ir keleiviai, o po katastrofos sprogo orlaivio degalų bakai.
Aukų skaičius išaugo iki šešių – dar du kariškiai mirė pakeliui į ligoninę.
Preliminaria katastrofos priežastimi „Baza“ nurodė degalų sprogimą orlaivyje.
„The Guardian“: Kyjivas virsta pafrontės miestu
15:46 Atnaujinta 15:56
Vien per praėjusią savaitę Rusijos raketos ir reaktyviniai bepiločiai smogė gyvenamiesiems namams, biurams, sandėliams ir duomenų apdorojimo centrams visame Kyjive, rašo „The Guardian“.
Leidinys pažymi, kad Rusijos smūgiai Ukrainos sostinei beveik kasdien pražudo arba sužeidžia civilius. Tai stiprina įspūdį, kad Kyjivas virsta pafrontėje esančiu miestu, kuris dabar patiria didžiausias Rusijos atakas nuo plataus masto įsiveržimo pradžios 2022 metais.
„Dronų ir raketų kampanija siekiama pakirsti gyventojų atsparumą ir pakenkti ekonomikai. Dvigubas smūgis pirmadienį tikriausiai sukels naujų abejonių dėl Ukrainos gebėjimo apsaugoti net ir labiausiai saugomas sostinės vietas“, – pažymi leidinys.
Žurnalistai rašo, kad naujieji rusiški reaktyviniai „Shahed“ skrenda greičiau ir juos sunkiau perimti nei ankstesnius modelius, kurie sudarė Maskvos oro kampanijos pagrindą. Šiuo metu Ukraina vis dar kuria perėmėjus, galinčius atremti šią naują grėsmę.
Be to, Maskva pakeitė „Shahed“ naudojimo taktiką ir pradėjo juos leisti šviesiuoju paros metu. Dėl to didžiųjų miestų gyventojai didžiąją dienos dalį yra priversti gyventi smūgio grėsmės sąlygomis. Rusijos atakų pažeistuose pastatuose daugiausia būna žmonių, nes daugelis ukrainiečių per oro pavojų dirba, o ne valandų valandas leidžia slėptuvėse.
Atakuoja Ukrainos ir Lenkijos pasienį
Leidinys taip pat pažymi, kad Rusija tęsia smūgių Ukrainos pasienio kontrolės punktams kampaniją. Neseniai dėl to Lenkijoje teko skelbti perspėjimą apie galimą oro antpuolį ir raginti rytinio Liublino regiono gyventojus ieškoti prieglobsčio.
Leidinio vertinimu, šios grėsmės yra Rusijos bandymas parodyti, kad jos atakos gali būti toliau stiprinamos, tuo metu kai JAV pastangos užbaigti karą beveik nerodo jokios pažangos.
Svarbios naujienos apie Rusijos smūgius
Rugsėjo 28 dieną Rusija surengė dar vieną masinį smūgį Kyjivui reaktyviniais bepiločiais orlaiviais. Vienu iš rusų taikinių tapo Ukrainos nacionalinė mokslų akademija. Po smūgio pastate kilo didelis gaisras, viduje buvo įstrigę žmonės. Per šią ataką žuvo ir buvo sužeista žmonių.
Tą pačią dieną kitas Rusijos dronas atakavo Kyjive esančią ligoninę „Dobrobut“. Pranešta apie šešis per šį smūgį nukentėjusius žmones, trys iš jų buvo vaikai. Dar vienas žmogus žuvo.
Dėl suintensyvėjusių Rusijos atakų pagrindinis Kyjivo universitetas pereina prie nuotolinių studijų
15:08
Pagrindinis Ukrainos universitetas antradienį pranešė nurodęs studentams likti namuose, nes dėl suintensyvėjusių dieninių Rusijos dronų atakų Kyjive pereinama prie nuotolinių studijų.
Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinis universitetas nurodė, kad „dėl prastėjančios saugumo situacijos Kyjive“ bent iki spalio 16 dienos „pereis prie nuotolinio darbo formato“.
Rusija vėl kursto įtampą dėl Kaliningrado: Lietuvos prezidentūra sureagavo į grasinimus
14:59
Rusija šią savaitę išplatino naują grasinimą NATO šalims dėl Kaliningrado srities. Lietuvos Prezidentūra tai pavadino nepagrįstu psichologiniu spaudimu ir pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti kiekvieną savo centimetrą.
Rusijos ambasada Belgijoje paskelbė, kad Maskva „yra pasirengusi panaudoti visą savo turimą ginkluotės arsenalą, jei NATO šalys mėgintų izoliuoti Kaliningrado sritį“ nuo likusios šalies dalies.
Rusų pareiškime kalbama, neva NATO Baltijos regione „nuolat mėgina kurti naujas grėsmes“ jų laivynui ir „atvirai modeliuoja konkrečius Kaliningrado srities atskyrimo scenarijus“.
Šiemet tai jau ne pirmas kartas, kai Rusija svaidosi grasinimais NATO dėl Kaliningrado srities.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis 15min sakė, kad Rusijos grasinimai neturi jokio pagrindo.
Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusijos „pavojingą eskalaciją“ po padegimo Estijoje
14:54
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasmerkė Rusijos vykdomą „pavojingą eskalaciją“ po to, kai Estija apkaltino Maskvą prisidėjus prie rugpjūtį įvykdyto dronų gamintojo patalpų padegimo.
„Šių priešiškų veiksmų dauginimasis rodo Rusijos vykdomą pavojingą eskalaciją, kuri ją pačią nuves tik į aklavietę“, – teigė E. Macronas, primindamas neseniai Vokietijoje įvykusį incidentą, kai netoli oro uosto buvo rastas sprogmenų prikrautas dronas.
„Rusija turi žinoti, kad ji neįveiks mūsų vienybės ar mūsų ryžto toliau remti Ukrainą“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.
Latvija: Baltijos šalims reikia bendros pozicijos dėl Rusijos grūdų tranzito kontrolės
14:23
Baltijos šalims būtinas glaudus bendradarbiavimas ir bendras požiūris tiek į pasienio kontrolę, tiek į Rusijos grūdų tranzito patikros mechanizmo įdiegimą, antradienį agentūrai LETA pranešė Latvijos žemės ūkio ministerija.
Ministerija pažymi, kad pirmadienį Briuselyje Latvijos, Lietuvos ir Estijos atstovai susitiko su Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto viceministru Tarasu Vysockiu, kad aptartų tolesnius bendrus veiksmus, kuriais siekiama apriboti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Latvijos uostus.
Neseniai pasitvirtino pranešimai apie neįprastai staigų Rusijos grūdų tranzito ir krovos paklausos augimą Baltijos šalyse, o tai susiję su apribojimais tradiciniuose eksporto maršrutuose per Juodąją jūrą. Ministerija pabrėžia, kad atsižvelgiant į pagrįstus įtarimus, jog Rusija naudoja Baltijos šalių uostus ir tranzito kelius grūdams iš okupuotų Ukrainos teritorijų eksportuoti, būtina įvesti nuodugnią grūdų partijų patikrą, apimančią ne tik lydimųjų dokumentų kontrolę, bet ir mėginių ėmimą laboratoriniams tyrimams.
Latvija pritaria būtinybei įdiegti grūdų tikrinimo mechanizmą siekiant užkirsti kelią grūdams iš okupuotų Ukrainos teritorijų patekti į tarptautinę rinką, kurioje Rusija juos parduoda kaip savo.
Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Girtas Kruminis pranešė, kad Latvija rengia teisės aktų bazę, kad sukurtų teisinį pagrindą imti mėginius iš Rusijos grūdų partijų ir atlikti jų laboratorinius tyrimus tais atvejais, kai rizikos vertinimas kelia įtarimų dėl jų kilmės iš okupuotų Ukrainos teritorijų.
G.Kruminis pažymėjo, kad Baltijos šalims būtinas vienodas tyrimų rezultatų vertinimas ir koordinuotas keitimasis informacija, kad būtų užtikrinta, jog mėginiai būtų imami ir tiriami pagal vienodą metodiką.
ES atstovas: dėl Rusijai priskiriamo išpuolio reiškiamas visiškas solidarumas su Estija
14:21
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad palaiko Estiją, patyrusią padegimo išpuolį, kuriuo kaltinama Rusija, ir neatsisakys paramos Ukrainai.
„Mes palaikome Estiją dėl šio beatodairiško išpuolio“, – sakė Europos Komisijos (EK) atstovas Christianas Wigandas, išreikšdamas visišką solidarumą su Talinu.
„Maskva bando įbauginti Europą, kad ši sumažintų savo paramą Ukrainai. To nebus“, – pridūrė C.Wigandas.
Penktieji karo metai: Rusijos Dūmos valgykloje pervadino Kyjivo kotletą
13:55
Prasidėjus rudens sesijai iš Rusijos Valstybės Dūmos valgyklos dingo Kyjivo kotletas, dėmesį atkreipė Kremliaus žurnalistų grupės reporteris Aleksandras Junaševas. Dabar šis patiekalas vadinamas „kotletu su sviestu“.
„Prasideda naujas darbo Valstybės Dūmoje sezonas, vadinasi, grįžta jūsų mėgstama rubrika „Dūmos valgyklos žinianešys“. Iš rudens naujovių – kotletas su sviestu, kuris anksčiau buvo tiesiog Kyjivo kotletas“, – savo „Telegram“ kanale parašė A. Junaševas.
Jo paskelbtoje nuotraukoje valgyklos vitrinoje matyti kotletai, o kainos etiketėje nurodytas naujas pavadinimas – „Kotletas su sviestu“. Kaina – 270 rublių (2,83 euro).
Plačiau skaitykite ČIA.
