Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Po galingų Ukrainos smūgių – desperatiškas Putino žingsnis
11:30
Vladimiras Putinas pavedė vyriausybei pradėti pirkti grūdus iš žemdirbių į valstybinį intervencinį fondą, tvyrant faktinei Ukrainos vykdomai Rusijos uostų Azovo ir Juodojoje jūrose blokadai. Apie tai Rusijos vadovas pranešė susitikime su politinių partijų lyderiais Kremliuje.
„Čia išsakytus jūsų pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl pagalbos žemės ūkio gamintojams parduodant grūdus, įskaitant jų supirkimą į rezervą, visiškai palaikau. Jau daviau tokį pavedimą vyriausybei“, – sakė V. Putinas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Tuo metu Rusijos komunistų partijos vadovas Genadijus Ziuganovas perspėjo, kad be skubaus grūdų supirkimo iš ūkininkų už „normalią“ kainą gali atsidurti pavojuje kitų metų sėjos kampanija ir derlius.
Valstybė superka grūdus
Grūdų supirkimo ir prekių intervencijų mechanizmas Rusijoje veikia nuo 2001 metų. Esant pasiūlos pertekliui valstybė superka grūdus, taip palaikydama kainas, o jų trūkstant – parduoda atsargas rinkoje.
Anksčiau Rusijos žemės ūkio ministrė Oksana Lut pareiškė, kad valdžia, siekdama paremti žemės ūkio gamintojus, galėtų į valstybės fondą nupirkti 1-3 mln. t grūdų.
„Jungtinė grūdų bendrovė“ jau pradėjo ruoštis intervencijoms ir tam atrenka saugyklas 14-oje regionų. Tuo metu federaliniame intervenciniame fonde rugpjūtį buvo apie 3,7 mln. t grūdų, o paskutiniai supirkimo aukcionai vyko 2024 metų pirmoje pusėje.
Smogia uostams
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo liepos pradėjo smogti Rusijos uostams Azovo ir Juodojoje jūrose, per kuriuos eksportuojama 80 proc. rusiškų grūdų. Dėl bepiločių orlaivių atakų buvo sunaikinti grūdų terminalai ir apgadinta daugiau kaip šimtas laivų, rašo „The Moscow Times“.
Dėl to, analitikos centro „SovEcon“ vertinimu, Rusijos grūdų eksportas rugpjūtį ir rugsėjį smuko iki žemiausio lygio per 16 metų ir laikosi tris kartus mažesnis nei pernai. Rusijos grūdų sąjungos skaičiavimu, kviečių eksportas susitraukė keturis kartus – iki 347 tūkst. tonų per savaitę.
Ukraina siūlė sudaryti paliaubas Juodojoje jūroje, kad būtų atnaujintas grūdų eksportas. Tačiau Rusija atmetė visus susitarimo variantus, sakė Ukrainos žemės ūkio politikos ministras Tarasas Vysockis.
„The Economist“: Rusija masiniais smūgiais nori paralyžiuoti Kyjivą dar prieš prasidedant žiemai
00:02
Rusija pradeda bombardavimo, diversijų ir politinio chaoso kampaniją prieš Ukrainos sostinę, remdamasis dviem aukšto rango Ukrainos pareigūnais, rašo „The Economist“.
„Jis [Putinas] davė įsakymą atakuoti visus civilinius objektus. Jie nori, kad žmonės bijotų eiti į prekybos centrus“, – rugsėjo viduryje leidiniui sakė Ukrainos pareigūnas.
Straipsnyje priduriama, kad abu pareigūnai tikėjosi, jog Rusijos kampanija gerokai sustiprės dar prieš prasidedant žiemai, o pastangos destabilizuoti Kyjivą piką pasieks iki lapkričio.
Tačiau Kremlius neatsisakė ir savo įprastos žiemos strategijos. Rusija jau pradėjo taikytis į svarbiausias elektros, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas, ypač į siurblines.
„Didžiausia Rusijos keliama grėsmė tebėra jos balistinės raketos, kurias sunku perimti, o jų keliamą pavojų dar labiau didina mažėjančios Ukrainos turimų amerikietiškų „Patriot“ raketų perėmėjų atsargos“, – rašo leidinys.
Tačiau reikšmingiausias pastarojo meto pokytis – plačiai pradėti naudoti naujos kartos nebrangūs reaktyviniai dronai, kuriuos valdo operatorius, galintis realiuoju laiku sekti jų taikinius.
„Būtent jie dabar padaro daugiausia žalos“, – pažymima straipsnyje.
Leidinys rašo, kad Ukrainai dar prireiks kelių mėnesių, kad pradėtų gaminti reikiamą kiekį veiksmingų dronų perėmėjų.
Vienas saugumo pareigūnas pažymi, kad Rusija yra sukaupusi „tūkstančius“ dronų, taip pat didina balistinių raketų atsargas ir planuoja „visas sukauptas atsargas panaudoti per artimiausius du mėnesius“.
Pareigūnai mano, kad intensyvėjant bombardavimams Ukrainos teritorijoje bus surengta ir naujų hibridinių atakų. Tai galėtų būti nauji pasikėsinimai ir tradiciniai teroro išpuoliai.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad korupcijos skandalai, netvarka ir nepotizmas pačioje Ukrainos valdžios šerdyje suteikia Rusijos „botų fermoms“ daug medžiagos veiklai.
Vienas aukšto rango pareigūnas perspėja, kad chaosas kasdieniame gyvenime gali skatinti ukrainiečių priešiškumą.
Leidinys pažymi, kad kol kas gyvenimas sostinėje tęsiasi.
„Tačiau yra ženklų, kad šiuo metų laiku Kyjivas ištuštės greičiau nei įprastai. Užmiesčio namų aplink sostinę ir netoli Vakarų Ukrainos miestų žiemai išsinuomoti praktiškai neįmanoma – pasiturintys žmonės juos rezervavo kaip prieglobstį tam atvejui, jeigu gyvenimas sostinėje taptų nepakeliamas. Dauguma pasiturinčių tėvų svarsto galimybę evakuotis į vakarus“, – rašoma straipsnyje.
Pranešama, kad karo pradžioje dėl pabėgėlių Kyjivo gyventojų skaičius išaugo nuo 3,5 mln. iki 3,7 mln. ar daugiau. Tačiau nuo to laiko šis skaičius sumažėjo iki maždaug 3,3 mln. Neoficialiuose pokalbiuose pareigūnai teigia besitikintys, kad šią žiemą kai kurios miesto dalys ištuštės.
Kartu leidinys pažymi, kad istorija suteikia tam tikro pasitikėjimo – vien bombardavimai retai kada priversdavo šalį kapituliuoti.
„Ukraina ne kartą įrodė esanti atsparesnė, nei tikėjosi jos priešai“, – pažymi leidinys.
Be to, fronte Ukrainos pajėgos praneša apie reikšmingus taktinius laimėjimus, pavyzdžiui, dronais paremtą kontrpuolimą netoli Lymano miesto, kuris panaikino per metus Rusijos puolimu pasiektą pažangą.
Leidinys daro prielaidą, kad tai gali būti viena iš V. Putino brutalių atakų prieš civilius priežasčių.
„Ne kartą įrodėme, kad įvykiai paprastai nesiklosto pagal blogiausią scenarijų. Tačiau nėra jokių abejonių, kad bus labai sunku“, – leidiniui sakė šaltinis Ukrainos saugumo struktūrose.
Ukraina gavo naują raketų partiją NASAMS sistemoms
22:26
Ukraina gavo naują raketų partiją oro gynybos sistemoms NASAMS. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė savo vakariniame kreipimesi į šalies gyventojus.
„Vakar Ukraina gavo raketų NASAMS sistemoms siuntą. Ačiū. Tai labai gera siunta. Su visais partneriais deramės, kad taip pat užsitikrintume reikiamą raketų kiekį „Patriot“ sistemoms“, – sakė jis.
Šalies vadovas padėkojo visiems tarptautiniams partneriams, kurie vykdo susitarimus ir tiekia oro gynybai skirtas raketas.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad rengiamasi naujoms deryboms, pirmiausia dėl oro gynybos ir tolesnės paramos Ukrainai. Jos vyks šią savaitę.
„Šiandien Belgija taip pat priėmė sprendimą dėl F-16. Šiemet gausime dar tris lėktuvus, kurie sustiprins, be kita ko, mūsų oro gynybą: šiuo metu koviniai lėktuvai naudojami „Shahed“ dronams numušti“, – pridūrė V. Zelenskis.
Numušamų Rusijos „Shahed“ dronų dalis turėtų didėti
Prezidento teigimu, kiekvieną savaitę vyksta išsamus bendradarbiavimas su raketų perėmėjų ir reikalingų komponentų kūrėjais bei gamintojais – visais, kurie turi padėti atremti Rusijos raketų ir „Shahed“ dronų atakas.
V. Zelenskis pažymėjo:
„Ukrainietiški perėmėjai jau naudojami kovos sąlygomis. Jų efektyvumas kol kas nepakankamas, tačiau numušamų taikinių dalis kiekvieną savaitę turi didėti. Taip ir bus.“
Jis pridūrė, kad spalio mėnesiui nustatyti konkretūs gamybos apimčių tikslai.
„Tai strateginė užduotis, ir tiek Ukrainos gynybos ministerijos, tiek Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, tiek kiekvieno gamintojo lygmeniu yra aiškiai nustatyta, ką reikia padaryti“, – sakė šalies vadovas.
Kaip žinoma, rugsėjo 29-osios rytą V. Zelenskis padėkojo JAV ir Norvegijos partneriams už NASAMS kompleksą ir jam skirtų raketų paketą.
CŽA direktorius pateikė niūrią prognozę Putinui
22:09
Rugpjūčio pabaigoje netikėtai į Maskvą atvykęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as Rusijos vadovybei perdavė niūrų perspėjimą dėl šalies ekonomikos būklės.
Kaip rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, J. Ratcliffe'as, remdamasis JAV žvalgybos duomenimis, mėgino įtikinti Kremlių, kad Rusija ekonomiškai negali laimėti karo Ukrainoje, kuris fronte jau atsidūrė aklavietėje.
J. Ratcliffe'o žinia buvo tokia: dėl milžiniškų karinių išlaidų Rusijos ekonomikai gresia toks pat žlugimas, kokį dėl Šaltojo karo patyrė Sovietų Sąjunga. Apie tai FAZ sakė aukšto rango diplomatas, susipažinęs su informacija, kurią JAV perdavė savo Vakarų partneriams.
Leidinio šaltinio teigimu, būtent tai buvo pagrindinė J. Ratcliffe'o vizito priežastis. CŽA direktorius taip pat pareiškė, kad šia išvada grindžiama Donaldo Trumpo administracijos politika Ukrainos atžvilgiu. Todėl Vladimiras Putinas neturėtų tikėtis, kad Vašingtonas atsisakys paramos Kyjivui, o būtent dėl to D. Trumpas primygtinai ragina pradėti derybas, FAZ teigė šaltinis.
Nuo invazijos pradžios Vladimiro Putino „specialioji karinė operacija“ Rusijos mokesčių mokėtojams jau kainavo 57 trln. rublių. Tai suma, prilygstanti ketvirtadaliui dabartinio šalies BVP, 12 metinių nacionalinės ekonomikos rėmimo biudžetų, 32 metų visos šalies aukštojo mokslo finansavimui ir daugiau kaip 100 metinių tokių didelių ir turtingų regionų kaip Krasnodaro kraštas ar Sverdlovsko sritis biudžetų.
Po 2023–2024 metų karinės pramonės sukelto ekonominio pakilimo Rusijos ekonomikos augimas praktiškai sustojo, civilinės pramonės šakos traukiasi jau dvejus metus iš eilės, o dešimtys trilijonų rublių bankų paskolų, suteiktų karinei gamybai finansuoti, tampa probleminės ir nėra laiku grąžinamos.
Kitų metų biudžete vyriausybė numato dar trečdaliu padidinti karines išlaidas – iki 17,1 trln. rublių, o per artimiausius trejus metus joms skirti 50 trln. rublių. Taigi invazijos į Ukrainą kaina pasieks 74 trln. rublių (870 mlrd. JAV dolerių), o jei kovos tęsis, 2028 metais ji pasieks 1 trln. JAV dolerių.
Pagal karinių išlaidų dalį biudžete Rusija jau pasivijo Sovietų Sąjungą: šiemet „nacionalinei gynybai“ teko 30 proc. visų valstybės iždo išlaidų, o Finansų ministerija kitų metų biudžete šiai sričiai numatė 35 proc.
Palyginimui, 1990 metų SSRS biudžete „karinėms reikmėms“ buvo skirta 71 mlrd. rublių iš bendros 241,3 mlrd. rublių sumos, arba 29,4 proc., rodo buvusio Rusijos ministro pirmininko Jegoro Gaidaro archyve paskelbti duomenys.
NATO smerkia neatsakingą Rusijos branduolinę retoriką
21:47
NATO antradienį pasmerkė neatsakingą Rusijos branduolinę retoriką po to, kai Maskva įspėjo, kad „panaudos visą savo arsenalą“, jei Aljansas kels grėsmę jos Kaliningrado eksklavui.
„Galiu patvirtinti, kad Rusija atsiuntė NATO neoficialų raštą ir kad mes nusiuntėme atsakymą, kuriame pažymėjome, kad NATO yra gynybinis aljansas ir jokia mūsų veikla ar pratybos nekelia grėsmės jokiai Rusijos daliai“, – sakė NATO atstovė spaudai Allison Hart.
„Mes griežtai smerkiame grasinimą panaudoti jėgą, įskaitant bet kokią neatsakingą branduolinę retoriką. Raginame Rusiją nutraukti savo nepagrįstą karą Ukrainoje“, – pažymėjo atstovė.
Papasakojo, koks buvo Putino tėvas
21:45
Vladimiro Putino tėvas Vladimiras Spiridonovičius buvo linkęs į išgertuves, tvirtina Rusijos vadovo šeimos pažįstama, kurios prisiminimus savo knygoje pateikia „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas. Pats V.Putinas yra sakęs, kad niekada nematė savo tėvo girto.
„Smarkiai geriantis“
Ilgametis šeimos pažįstamas, apie kurį rašo E. Gershkovichas, mokėsi kartu su V.Putinu Leningrado 193-iojoje mokykloje Baskovo skersgatvyje. Jo motina prisiminė netoliese gyvenusią neturtingą šeimą. Būsimo prezidento tėvas, anot jos, buvo „smarkiai geriantis“.
Pasak moters, V.Putino motina Marija dirbo naktine sarge gamykloje ir valytoja. Tėvų susirinkimuose ji girdėdavo, kaip mažasis ir liesas Vova būdavo baramas už muštynes su kitais vaikais.
Vienas V.Putino bendraklasis taip pat prisiminė, kad šis dažnai pralaimėdavo, tačiau niekada neatsitraukdavo.
JAV planuoja su Ukraina ir Rusija aptarti ribotas paliaubas
21:24
Į Kyjivą atvykę JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei jo derybų komanda aptarė įvairius būdus, kaip būtų galima pasiekti ribotas paliaubas su Rusija. Apie tai, remdamasis dviem derybose dalyvavusiais Ukrainos pareigūnais, rašo „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris.
„Visa JAV pozicija dabar iš esmės susiveda į siekį bet kokiomis priemonėmis ir iš bet kurios pusės sumažinti konflikto mastą“, – vieną iš Ukrainos derybininkų cituoja S. Shusteris.
Pasak žurnalisto šaltinio, ribotas paliaubas vėliau planuojama išplėsti į platesnį taikos susitarimą. Jo teigimu, tai buvo viena pagrindinių S. Witkoffo ir J. Kushnerio susitikimo su Ukrainos atstovais temų.
S. Shusterio šaltinis taip pat atskleidė, kad Vašingtonas spalį ketina surengti JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimą, greičiausiai Abu Dabyje, kuriame būtų aptartos ribotos paliaubos. Pasak jo, toks susitarimas galėtų įpareigoti abi puses nesmogti viena kitos energetikos infrastruktūrai, įskaitant elektrines, naftos perdirbimo gamyklas ir panašius objektus.
Derybininkai žurnalistui taip pat sakė, kad atskiras galimas susitarimas, tarpininkaujant Egipto vyriausybei, galėtų numatyti, jog Rusija ir Ukraina neatakuos viena kitos krovininių laivų Juodojoje jūroje, ypač tų, kurie gabena grūdus į Artimųjų Rytų ir Afrikos rinkas.
Be to, vienas iš S. Shusterio pašnekovų jam sakė, kad JAV labai nori kuo greičiau surengti Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimą. Būtent todėl JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pakvietė V. Putiną į G20 viršūnių susitikimą Majamyje.
Vienas artimiausių V. Zelenskio patarėjų S. Shusteriui sakė, kad Ukrainos prezidentas mielai dalyvautų tokiame susitikime.
„Jis vis dar tiki, kad gali pažvelgti Putinui į akis ir viską išsiaiškinti“, – sakė žurnalisto šaltinis.
Tačiau žurnalisto šaltiniai pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu nesitiki, jog V. Putinas būtų suinteresuotas taikos derybomis. Jie atkreipė dėmesį, kad Rusija ir toliau reguliariai rengia masines atakas prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus.
„Jis ne be reikalo kaupė raketas ir ketina jas panaudoti šią žiemą“, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas.
D. Trumpas gali atšaukti dalį sankcijų Rusijai dar nepasibaigus karui Ukrainoje
Primename, kad tame pačiame straipsnyje „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris rašė, jog prieš kelis mėnesius JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Rytų Europai Johnas Cole'as kreipėsi į jį su pasiūlymu, kaip išjudinti iš aklavietės santykius su Maskva. Jis pasiūlė JAV prezidentui atšaukti dalį sankcijų Rusijai mainais į Kremliaus politinių kalinių paleidimą.
Pasak S. Shusterio, ši iniciatyva kol kas yra ankstyvoje stadijoje. Tačiau ji galėtų padėti D. Trumpui palaikyti dialogą su Kremliumi neapsiribojant karu Ukrainoje, kurio Vašingtonui iki šiol nepavyko sustabdyti.
JAV: Rusijos pasiuntinys pirmadienį Vašingtone susitiko su JAV pareigūnais
20:37
Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pirmadienį Vašingtone buvo susitikęs su amerikiečių pareigūnais aptarti būsimų JAV ir Rusijos energetikos projektų pasibaigus Maskvos karui prieš Ukrainą, naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė JAV vyriausybės pareigūnas.
Pasak pareigūno, K. Dmitrijevas ir JAV pareigūnai „surengė konstruktyvias diskusijas dėl taikaus Rusijos ir Ukrainos konflikto sureguliavimo bei galimų JAV ir Rusijos energetikos iniciatyvų pasibaigus karui“.
„Šis vizitas įvyko po specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio neseniai Maskvoje įvykusio susitikimo su prezidentu (Vladimiru) Putinu ir jų praėjusią savaitę vykusių diskusijų su Ukrainos pareigūnais Niujorke“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Naujausios derybos įvyko tuo metu, kai Rusija suintensyvino dienos metu vykdomus smūgius Kyjvui. Maskva, be kita ko, pasitelkia reaktyvinius dronus, kuriuos Ukrainos pajėgoms sunkiau perimti.
Tuo metu leidinys „The Atlantic“ pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas esą palaiko pasiūlymą, pagal kurį Jungtinės Valstijos panaikintų kai kurias sankcijas, jei Rusija paleistų tam tikrą skaičių politinių kalinių.
Baltieji rūmai šio pranešimo tiesiogiai nekomentavo.
Paklaustas apie šį straipsnį, JAV pareigūnas agentūrai AFP sakė, kad D. Trumpas „yra pasiryžęs ir toliau atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, ir jis tebėra optimistiškai nusiteikęs, kad mums galiausiai pavyks pasiekti taikos susitarimą“.
Praėjus daugiau nei ketveriems su puse metų po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir nepaisant atnaujintų derybų su JAV tarpininkais, diplomatinio sprendimo kruviniausiam Europos konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo vis dar nematyti.
Friedrichas Merzas: ministrų susitikimas parodė, kad Rusija nesuinteresuota rimtomis derybomis
20:33
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad Rusijos reakcija į neseniai įvykusį dviejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą parodė, jog Maskva nėra pasirengusi konstruktyvioms deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Tai, kaip Rusija paskiau įvertino šį pokalbį, parodė, kad Rusija šiuo metu akivaizdžiai visiškai nesuinteresuota rimtomis derybomis“, – sakė F.Merzas spaudos konferencijoje Berlyne.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke kalbėjosi su savo Vokietijos kolega Johannu Wadephulu – tai buvo pirmas toks susitikimas nuo tada, kai 2022 metų vasarį prasidėjo visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą.
Kas trukdo užbaigti karą Ukrainoje: įvardijo pagrindines JAV, Kyjivo ir Rusijos klaidas
19:43
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsiskaičiavo manydamas, kad karas prieš Ukrainą baigsis per kelias dienas, buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija neteisingai įvertino sankcijų veiksmingumą, o Ukrainos vadovybė suklydo 2023 metų vasarą pradėjusi katastrofiškai pasibaigusį kontrpuolimą, teigia Harvardo universiteto tarptautinių santykių profesorius ir „Foreign Policy“ apžvalgininkas Stephenas Waltas.
Jis taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas klydo kalbėdamas apie tai, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neturi „kozirių“. Europos paramos, ukrainiečių išradingumo ir didvyriškumo derinys vėliau kuriam laikui pakeitė įvykių eigą. Tačiau artėjant žiemai karinė padėtis, regis, vėl krypsta Maskvos naudai, rašo S. Waltas savo straipsnyje „Foreign Policy“.
Pasak jo, Ukraina ir Rusija tebėra „skausmingoje aklavietėje“, kurioje nė viena pusė negali primesti kitai savo valios, o abi toliau patiria didelių nuostolių.
Ukrainai tai ypač sunku dėl mažesnio šalies dydžio, gyventojų skaičiaus ir karinės pramonės bazės, tačiau išorinė parama ir ryžtas, kurį sustiprina savo žemės gynimas, leido Kyjivui tęsti kovą ilgiau, nei tikėjosi daugelis stebėtojų.
S. Waltas pažymi, kad šis karas taip pat iliustruoja klasikinę ilgai trunkančių konfliktų tendenciją eskaluotis – tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Abi pusės kuria naujus ir mirtinesnius ginklus, palaipsniui plečia taikinių sąrašą ir tiesiogiai arba netiesiogiai į konfliktą įtraukia trečiąsias šalis. Tiesioginio įsitraukimo pavyzdys – kartu su Rusija kovojantys Šiaurės Korėjos kariai, o netiesioginio – JAV ir ES Ukrainai teikiama finansinė bei žvalgybinė parama.
Rusijos „pilkosios zonos“ atakos prieš Europą – mėginimas įtikinti ją nutraukti paramą Ukrainai – yra dar viena eskalacijos forma.
Suinteresuotos beveik visos pusės
Eksperto teigimu, kuo ilgiau tęsis šis karas, tuo daugiau žalos patirs Ukraina ir tuo prastesnės bus jos ilgalaikės perspektyvos, įskaitant viltis kada nors susigrąžinti prarastas teritorijas.
Rusija taip pat patiria milžiniškų nuostolių ir po karo bus susilpnėjusi bei labiau priklausoma nuo Kinijos. Paramos Ukrainai kaina smarkiai slegia Europos šalių ekonomikas tuo metu, kai jos vargiai gali sau tai leisti.
„Ir, kaip rodo D. Trumpo reikalavimai Ukrainai liautis smogus Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, karas taip pat didina degalų trūkumą visame pasaulyje ir sukelia Jungtinėms Valstijoms ekonominių bei politinių išlaidų“, – rašoma straipsnyje.
Vieninteliai veikėjai, kuriems, autoriaus nuomone, tolesnis karas gali būti naudingas, yra Kinija, nes konfliktas atitraukia Europos ir JAV dėmesį bei palaiko jų priešpriešą su Rusija, ir tie kraštutinės dešinės populistai, kurie konfliktui pasibaigus prarastų patogią politinės retorikos temą.
Tačiau karas tęsiasi, o niekam iki šiol nepavyko sukurti veiksmingo proceso, kuris leistų išspręsti prieštaringus interesus, lėmusius karą, padėtų suformuluoti abiem pusėms priimtinas sąlygas arba suderinti paskatas ir spaudimo priemones, galinčias paskatinti šalis susitarti.
Todėl pagrindiniai klausimai yra du: kas galėtų veiksmingai tarpininkauti ir koks susitarimas šiuo metu apskritai būtų įmanomas?
Užbaigti karą nėra taip paprasta
Teoriškai Jungtinės Valstijos yra didžioji valstybė, turinti daugiausia potencialių įtakos svertų ir galimybių tarpininkauti šiame procese.
JAV gali pasiūlyti įvairių ekonominių paskatų, pavyzdžiui, pagalbą Ukrainai atstatyti ir sankcijų Rusijai panaikinimą, taip pat suteikti arba nesuteikti Ukrainai karinės paramos, atsižvelgdamos į tai, ko reikia susitarimui pasiekti.
Tačiau, autoriaus teigimu, JAV ne kartą nesugebėjo veiksmingai pasinaudoti savo padėtimi. Užuot veikusios kaip atsakinga trečioji šalis ir spaudusios abi puses spręsti konfliktą, Jungtinės Valstijos pakaitomis palaikė tai vieną, tai kitą pusę ir niekada vienu metu nespaudė abiejų siekti susitarimo.
Trumpai tariant, S. Walto nuomone, Jungtinės Valstijos niekada nesielgė kaip rimta didžioji valstybė, suprantanti, kad pagrindinis jos interesas – užbaigti karą.
Kaip ir jo pirmtakai, buvęs prezidentas J. Bidenas, autoriaus teigimu, nesuprato, kad nesibaigianti NATO plėtra galiausiai išprovokuos didelį susidūrimą su Rusija. Net po Maidano, Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir užsitęsusio nedidelio intensyvumo karo Donbase jis ir toliau artėjo prie to, ką buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Billas Burnsas pavadino „ryškiausia iš visų raudonųjų linijų Rusijos elitui (ne tik Putinui)“.
Pasak S. Walto, ši raudonoji linija buvo Ukrainos narystė NATO. Spartindami pastangas įtraukti Ukrainą į Vakarų saugumo sistemą, net jei oficiali narystė NATO dar būtų buvusi galima tik po daugelio metų, J. Bidenas ir jo valstybės sekretorius Antony Blinkenas, S. Walto vertinimu, nesąmoningai sudarė sąlygas, kurios galiausiai paskatino V. Putiną duoti leidimą neteisėtai invazijai.
Galima teigti, kad Rusija neturėtų turėti veto teisės kitų suverenių valstybių veiksmams ir kad kiekviena šalis turėtų galėti laisvai sudaryti sąjungą su kuo panorėjusi, tačiau naudotis šia laisve ne visada yra išmintinga, teigia autorius.
Rusijai pradėjus karą, J. Bidenas ir jo komanda, pasak S. Walto, pagrįstai panaudojo JAV galią – sankcijas ir didelio masto karinę paramą – kad padėtų Ukrainai apsiginti ir kartu mėgintų išvengti nereikalingos eskalacijos.
Tačiau jie neparėmė trečiųjų šalių pastangų užbaigti konfliktą, niekada neatmetė galimos Ukrainos narystės NATO ateityje ir atvirai rėmė maksimalistinius Ukrainos karinius tikslus, pavyzdžiui, suprantamą, bet, autoriaus vertinimu, beveik neabejotinai nepasiekiamą Kyjivo siekį susigrąžinti visas prarastas teritorijas, įskaitant Krymą.
Klausimas buvo ne tas, kas teisus, o kas klysta – juk Ukraina buvo teisi, – bet ar tokius tikslus įmanoma pasiekti priimtinomis sąnaudomis ir rizika.
D. Trumpas padarė priešingą klaidą
2025 metais sugrįžęs į prezidento postą, D. Trumpas ėmė spausti Kyjivą sudaryti susitarimą ir iš esmės suteikė Rusijai veiksmų laisvę.
S. Walto teigimu, šią klaidą dar labiau sustiprino diplomatijos patirties neturinčių pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio nekompetencija. Jie, regis, manė, kad pakaks V. Putinui pasiūlyti kelis verslo sandorius ir taip bus galima priversti jį užbaigti karą.
Suteikdamas Rusijai visas priežastis manyti, kad jos pranašumas dėl didesnio dydžio galiausiai leis jai nugalėti, D. Trumpo požiūris, pasak S. Walto, neturėjo nė menkiausios galimybės atnešti taiką, juolab per „24 valandas“, kaip jis ne kartą žadėjo per 2024 metų rinkimų kampaniją.
Ar yra trečias kelias?
Straipsnio autorius mano, kad bent teoriškai toks kelias egzistuoja.
Užuot pakaitomis rėmusios vieną ar kitą pusę, JAV galėtų veikti kaip tikras trečiosios šalies tarpininkas ir pasitelkti savo diplomatines galimybes bei įtakos svertus, kad paskatintų abi puses siekti susitarimo.
Siekdamas daryti spaudimą Rusijai, Vašingtonas turėtų atnaujinti karinę paramą Ukrainai ir padėti jai apsiginti nuo vis labiau niokojančių Rusijos raketų smūgių. Tačiau kartu JAV turėtų spausti Ukrainą sutikti su mažesniais reikalavimais, nei ji norėtų. Tai reikštų, kad atnaujinta JAV parama turėtų būti siejama su Kyjivo reikalavimų sumažinimu.
Kalbėdamas apie bendras galimo susitarimo sąlygas, autorius ir toliau mano, kad Ukraina nepajėgs susigrąžinti Krymo ar didžiosios Donbaso dalies nei mūšio lauke, nei prie derybų stalo, o būsima narystė NATO turėtų būti visam laikui išbraukta iš darbotvarkės.
Narystės Europos Sąjungoje galimybė turėtų išlikti, o Ukrainai turėtų būti leidžiama turėti tokias ginkluotąsias pajėgas, kurių pakaktų atgrasyti bet kokį būsimą Rusijos mėginimą pakeisti esamą padėtį.
Dėl tikslios naujų sienų linijos dar reikėtų susitarti. Rusija taip pat turėtų pripažinti Ukrainos teisę prekiauti su kitomis valstybėmis, pritraukti užsienio investicijų iš bet kokių šaltinių ir savo nuožiūra pirkti ginklus iš kitų valstybių, jeigu tokios priemonės faktiškai nepaverstų Ukrainos kitos valstybės ar karinio bloko sąjungininke.
S. Waltas nemato ženklų, kad kas nors D. Trumpo administracijoje būtų pajėgus vesti rimtas taikos derybas, o Gazoje, Irane ar kituose konfliktuose pasiekti tariami „taikos susitarimai“, kuriuos jis prilygina Potiomkino kaimams, pasitikėjimo nekelia.
JAV įtakos svertus susilpnino karas su Iranu, amerikietiškų raketų perėmėjų ir kitų svarbių ginklų trūkumas bei didėjantis federalinio biudžeto deficitas. Net jeigu D. Trumpas nuoširdžiai norėtų tarpininkauti siekiant taikos ir šiai užduočiai paskirtų kompetentingus žmones, neaišku, ar jis turi reikiamų „kozirių“.
„The Atlantic“: Trumpas gali atšaukti dalį sankcijų Rusijai dar nepasibaigus karui
19:01
Prieš kelis mėnesius JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Rytų Europai Johnas Cole'as kreipėsi į jį su pasiūlymu, kaip išjudinti iš aklavietės Vašingtono ir Maskvos santykius. Jis pasiūlė atšaukti dalį sankcijų Rusijai mainais į Kremliaus politinių kalinių paleidimą, rašo „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris.
Pasak jo, ši iniciatyva kol kas yra ankstyvoje stadijoje. Tačiau ji galėtų padėti D. Trumpui palaikyti dialogą su Kremliumi neapsiribojant karu Ukrainoje, kurio Vašingtonui iki šiol nepavyko sustabdyti. Tai taip pat galėtų padėti JAV sudaryti pelningas sutartis dėl Rusijos naftos produktų. Be to, politinių kalinių paleidimas galėtų sustiprinti D. Trumpo argumentus siekiant jo seniai trokštamos Nobelio taikos premijos.
Tačiau, kaip pažymi straipsnio autorius, toks požiūris papiktintų ne tik ukrainiečius, bet ir europiečius bei dalį amerikiečių, nes toks susitarimas leistų Rusijai skirti daugiau pinigų terorui Ukrainoje finansuoti.
J. Cole'as šią strategiją jau išbandė Baltarusijoje, kur pasiekė, kad būtų paleisti šimtai politinių kalinių. Mainais JAV sušvelnino sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui. Dabar, gavęs D. Trumpo pritarimą, J. Cole'as nusprendė pamėginti tą patį metodą pritaikyti V. Putinui Rusijoje. Pats J. Cole'as mano, kad toks požiūris taip pat galėtų palengvinti taikos derybas.
„Visa tai prisideda prie taikos kūrimo. Kuo daugiau bendravimo, kuo daugiau kompromisų – ekonomikos srityje, kalinių klausimu ar kitais klausimais – tuo labiau, žingsnis po žingsnio, tikėkimės, artėjama prie taikos. Tai savotiška misija“, – S. Shusteriui sakė J. Cole'as.
V. Zelenskio reakcija
Tačiau straipsnio autorius pažymi, kad ukrainiečiai situaciją vertina kitaip, nes Baltarusija kadaise tapo placdarmu Rusijos invazijai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasak S. Shusterio, jam sakė darysiantis viską, kad užblokuotų bet kokį mėginimą atšaukti sankcijas Rusijai iki karo pabaigos. Kartu Ukrainos prezidentas pripažino, kad tai padaryti bus sunku.
S. Shusteris pažymi, kad Ukrainos derybininkai žino apie D. Trumpo planus taikos derybas panaudoti verslo susitarimams skatinti. Kartu vienas jų autoriui pabrėžė, kad šiuo metu D. Trumpo pasiuntiniai nemato galimybių plėtoti verslo ryšių su Rusija, prieš tai nepasiekus bent dalinių paliaubų Ukrainoje. Tačiau J. Cole'o strategija suteikia galimybę šią kliūtį apeiti, nes politinių kalinių paleidimas galėtų suteikti JAV pretekstą sušvelninti sankcijas.
Pasak S. Shusterio, ši idėja J. Cole'ui buvo pasiūlyta per susitikimą su Rusijos disidentu Dmitrijumi Muratovu. Jis, be kita ko, pateikė paralelę su Michailo Gorbačiovo ir Ronaldo Reagano bendradarbiavimu Sovietų Sąjungos laikais. Tuo metu Vašingtonas dažnai perduodavo Maskvai kalinių sąrašus, o M. Gorbačiovas reguliariai sutikdavo juose nurodytus žmones paleisti. Tai padėjo mažinti įtampą tarp šalių. Netrukus po šio susitikimo J. Cole'as pasiūlė šią idėją D. Trumpui.
JAV nori karo pabaigos
Šiuo metu, rašo S. Shusteris, JAV ir toliau daugiausia dėmesio skiria pastangoms užbaigti karą Ukrainoje. Šį mėnesį Abu Dabyje numatytas trišalis susitikimas, kuriame bus aptariamos ribotos paliaubos energetikos sektoriuje.
Taip pat svarstomas kitas Egipto pasiūlytas susitarimas, pagal kurį Rusija ir Ukraina turėtų susilaikyti nuo viena kitos krovininių laivų atakų Juodojoje jūroje. Tačiau, kaip pažymėjo Ukrainos derybininkai, Kyjive niekas netiki, kad šie susitikimai duos rezultatų bent iki pavasario. Tokiomis aplinkybėmis daugelis dalyvavimą derybose vertina kaip laiko švaistymą.
Kaip pažymi straipsnio autorius, J. Cole'o planu siekiama išjudinti šią situaciją iš aklavietės. Tačiau praktiškai jis suteiktų V. Putinui galimybę pademonstruoti „gerą valią“ ir sukurti naujų diplomatinės pažangos santykiuose su amerikiečiais ženklų, tuo pat metu toliau terorizuojant Ukrainą.
Ką sako Baltarusijos opozicija
S. Shusteris rašo, kad J. Cole'o požiūris sukėlė susirūpinimą daugeliui Europos diplomatų. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja S. Shusteriui sakė, kad politinių kalinių perdavimas mainais į sankcijų sušvelninimą tik paskatintų Rusijos ir Baltarusijos režimus įkalinti dar daugiau žmonių.
„Ši prekyba žmonėmis jiems nieko nekainuoja. Jie visada gali suimti daugiau žmonių, o Vakarai, panaikindami sankcijas ir pasirašydami susitarimus, praranda savo įtakos šiems režimams svertus“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.
Primename, kad JAV ir Baltarusija jau beveik metus aktyviai derasi dėl sankcijų Minskui panaikinimo mainais į politinių kalinių paleidimą. Šių metų gegužę Vašingtonas panaikino dalį apribojimų. Be to, JAV spaudė Ukrainą sušvelninti Baltarusijos kalio trąšų importo apribojimus ir įtikinti Europos valstybes padaryti tą patį.
„The New York Times“ anksčiau skelbė, kad J. Cole'as derybose su A. Lukašenka pasitelkia degtinę, neformalius juokelius ir „draugiškumą“. Būtent per vieną tokių susitikimų A. Lukašenka sutiko paleisti kelis JAV piliečius.
