Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Tai – esminė Putino klaida: lipa ant grėblio, sykį jau sužlugdžiusio Rusiją
09:02
Rusijos vadovo Vladimiro Putino planas padidinti karo išlaidas smarkiai didinant mokesčius yra tarsi Vakarų lyderių nuogąstavimo dėl galutinio V.Putino tikslo, kad šis sieks išprovokuoti platesnio masto konfliktą su NATO, patvirtinimas, laikraščio „The Telegraph“ straipsnyje rašo gynybos apžvalgininkas Conas Coughlinas.
Anot jo, Maskvos planas 2027 m. padidinti karines išlaidas 27 proc., taip pasiekiant 17,1 trilijono rublių (apie 181,18 mlrd. eurų) sumą, patvirtina vertinimus, kad, nepaisant daugybės nesėkmių Ukrainoje, Kremliaus vadovas neatsisakė ambicijos „išprovokuoti didesnio masto karą Europoje“.
Tuo pačiu metu karinių išlaidų didinimas dar labiau pagilins Rusijos gyventojų finansinius sunkumus. Pasak apžvalgininko, rusams karo su Ukraina pasekmės tampa akivaizdžios: gyventojų pajamos sumažėjo, o valstybės išlaidos pagrindinėms paslaugoms, tokioms kaip sveikatos priežiūra ir švietimas, buvo smarkiai apkarpytos.
Negana to, Rusijos ekonomikos atgaivinimo perspektyvos yra gana miglotos dėl Vakarų sankcijų ir Ukrainos smūgių energetikos infrastruktūrai.
„Putino sprendimas skirti dar daugiau šalies išteklių Kremliaus karinei mašinai maitinti turėtų būti vertinamas kaip beviltiška avantiūra, kuri galiausiai gali baigtis jo despotiško režimo žlugimu“, – pareiškė C.Coughlinas.
Jis pridūrė, kad planai padidinti karinį biudžetą iki lygio, kokio nebuvo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m., turėtų priminti apie „galimus pavojus, su kuriais susidurs Putinas, jei jo avantiūra nepasiteisins“.
Ekspertas taip pat priminė, kad staigus gynybos išlaidų augimas Sovietų Sąjungoje, prasidėjęs Leonido Brežnevo laikais XX a. 7-ajame dešimtmetyje ir sustiprėjęs dėl katastrofiškos Maskvos karinės intervencijos Afganistane 1979–1989 m., tapo vienu iš pagrindinių veiksnių, lėmusių sovietinio bloko žlugimą.
Šie veiksniai lėmė vartojimo prekių trūkumą ir karinio-pramoninio komplekso neveiksmingumą. Dabar karas su Ukraina Kremliui tampa toks pat brangus, kaip ir sovietinė avantiūra Afganistane, pažymėjo C.Coughlinas.
Apžvalgininko vertinimu, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as per savo vizitą Maskvoje būtent bandė perteikti šį aspektą Rusijos vadovybei.
Jis taip pat cituoja CŽA ataskaitos apie susitikimą išvadą, kurią gavo Vakarų specialiosios tarnybos: Rusijos ekonomika „žlugs, lygiai taip pat, kaip tai įvyko Tarybų Sąjungoje Šaltojo karo pabaigoje“.
Šiame kontekste V.Putino veiksmai, susiję su karinio biudžeto didinimu, atrodo paradoksalūs. Tačiau, kaip spėja autorius, tokiu būdu V.Putinas bando parodyti, kad dar neketina pasiduoti ir tikisi, kad Ukrainoje bus įvykdytos jo „taikos sąlygos“.
Rusija grūmoja kumščiu Europos įmonėms: „Teisėti taikiniai“
09:30
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad Europos šalyse esančios įmonės, gaminančios ginklus ir šaudmenis Ukrainai, nėra saugios ir gali tapti „teisėtais taikiniais“ Rusijos smūgiams.
„Noriu dar kartą priminti, kad Europos šalyse esančios gamyklos, gaminančios ginklus Ukrainai, Rusijai yra potencialūs kariniai taikiniai. Ir nereikėtų manyti, kad už Ukrainos teritorijos ribų esančios karinės gamyklos, gaminančios ginklus Kyjivo režimui, bus saugios. Kas taip mano, tas klysta“, – pabrėžė ji.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai atkreipė dėmesį, kad panašius pareiškimus dieną prieš tai padarė ir ministras Sergejus Lavrovas.
Anksčiau M.Zacharova įspėjo, kad Vakarų šalių politikai ir diplomatai, lankydamiesi Ukrainoje, turėtų „blaiviai įvertinti“ riziką.
„Prieš kai kurias tokias keliones per diplomatinius kanalus mums pateikiami prašymai užtikrinti tam tikriems asmenims galimybę saugiai judėti. Mes nuolat atsakome į tokius kreipimusis, kad anksčiau mūsų išsakyti vieši įspėjimai tebėra aktualūs, o Vakarų politikai ir diplomatai turi blaiviai įvertinti esamus pavojus“, – pažymėjo atstovė spaudai.
Ji pridūrė, kad „niekas negali garantuoti“ šių valstybių atstovų saugumo kelionių į Ukrainą metu.
Latvijos premjeras – apie Rusijos grasinimus Baltijos šalims: neįmanoma, išskyrus vieną atvejį
08:39
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas sako, kad, kol Rusija kariauja Ukrainoje, neturi jokių galimybių surengti karinę agresiją prieš Baltijos šalis ar prieš kurią nors kitą NATO valstybę. Tačiau, jo teigimu, yra vienas scenarijus, kuomet Kremliaus grėsmę galėtume vertinti kitaip – jei režimo lyderis Vladimiras Putinas pradėtų plataus masto mobilizaciją.
Vakarų ir Baltijos šalių pareigūnai bei žvalgybos tarnybos ne kartą perspėjo, kad Maskva gali svarstyti galimybę imtis karinių veiksmų prieš NATO valstybes.
Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – prie Aljanso prisijungė 2004 metais.
Tokie pareiškimai nuskambėjo Baltijos regione sustiprėjus susirūpinimui dėl saugumo po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Baltijos šalių pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę NATO rytinio flango saugumui.
Interviu leidiniui „Postimees“ Latvijos premjeras Andris Kulbergas išreiškė vertinimą, kad Rusija šiuo metu neturi pajėgumų surengti ataką prieš Baltijos šalis.
– Latvijos politikoje vyrauja skirtingos nuomonės dėl santykių su Rusija. Kaip vertinate raginimus atnaujinti ryšius su Maskva?
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas dėl brangstančio dyzelino pirštu vėl beda į Ukrainą
08:22
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pagrindinė dyzelino kainų augimo JAV ir pasaulyje priežastis yra ne jo pradėtas karas su Iranu, o Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, rašo naujienų portalas „Unian“.
„Padėtis dėl dyzelino daug labiau kenčia ne dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose, o dėl to, kas vyksta Rusijoje. Jų dyzelino perdirbimo pajėgumai išvedami iš rikiuotės bauginančiu tempu. Jei tai nevyktų, neturėtume problemų dėl kainų“, – pareiškė JAV prezidentas.
Jis dėl susidariusios padėties apkaltino Ukrainos karą su Rusija.
„Tai, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, tapo didžiausia problema dyzelino rinkai“, – teigė D.Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pareiškė, kad vis dar svarsto galimybę uždrausti dyzelino eksportą. Anot jo, toks sprendimas „neigiamai paveiktų“ benzino kainas, tačiau galėtų sumažinti dyzelino kainą.
Trumpas nepatenkintas
Anksčiau per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D.Trumpas ragino nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nes, jo teigimu, šios atakos gali dar labiau padidinti pasaulinį dyzelino trūkumą ir paskatinti kainų augimą.
Vėliau jis teigė paprašęs V.Zelenskio „prislopinti savo užsidegimą“ smūgiuoti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir sakė, kad Ukrainos prezidentas esą sutiko.
Po susitikimo su D.Trumpu Niujorke V.Zelenskis žurnalistams užsiminė, kad Ukraina pasirengusi energetinėms paliauboms, tačiau abejoja, ar tam pasirengusi Rusija.
„Politico“: Ukrainos ištekliai senka pačiu netinkamiausiu metu
07:35
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas stiprina spaudimą Ukrainai, intensyvindamas dronų ir raketų smūgius miestams, gamykloms, tiltams bei uostams. Tuo metu Ukraina susiduria su didėjančiu raketų-perėmėjų trūkumu ir jai sunkiai pavyksta atremti vis didesnes Rusijos reaktyvinių dronų bangas. Tačiau tai – ne vienintelė Ukrainos problema, rašo „Politico“.
Šią savaitę Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis žurnalistams sakė, kad šaliai šiais metais trūksta 27 mlrd. JAV dolerių gynybai finansuoti. Dalis Europos Sąjungos finansavimo vis dar priklauso nuo reformų, kurias Kyjivas turi įgyvendinti, o kitos sąjungininkės kol kas nepadengė likusio finansavimo trūkumo.
Rusijos smūgiai didina spaudimą biudžetui
Rusijos atakos prieš geležinkelius, elektrines, uostus ir gamyklas daro žalą Ukrainos ekonomikai ir didina spaudimą valstybės finansams.
Dėl to Ukrainos vyriausybė svarsto galimybę didinti mokesčius, siekdama rasti papildomų vidaus išteklių bent daliai gynybos finansavimo trūkumo padengti.
„Žinoma, mokesčių didinimas nėra ideali priemonė, tačiau karo metu negalime sau leisti populizmo ar apsimesti, kad galime išsiversti neprašydami visuomenės paramos“, – sakė analitinio centro „Ekonominės strategijos centras“ ekonomistė Aleksandra Mironenko.
Koreckis perspėjo, kad finansavimo trūkumas gali susilpninti Ukrainos galimybes tęsti pasipriešinimą Rusijai. Kyjivui lėšų reikia jau dabar, kad galėtų iš anksto užsakyti ginkluotę ir amuniciją, kurios būtų pristatytos kitais metais.
Ypač svarbūs yra tolimojo nuotolio dronai, leidžiantys Ukrainai smogti taikiniams ten, iš kur vykdomos atakos prieš jos teritoriją, teigė premjeras.
Nors Rusija taip pat patiria karo naštą valstybės biudžetui, „Politico“ pažymi, kad didesnė šalies ekonomika ir galimybė didinti mokesčius suteikia Maskvai daugiau išteklių karui tęsti.
Ukraina prašo spartesnės Europos paramos
Šiuo metu ES Ukrainai teikia finansavimą pagal 90 mlrd. eurų dvejų metų paskolą, tačiau Kyjivas ragina paspartinti lėšų išmokėjimą, kad būtų galima padengti biudžeto deficitą.
Prieš skirdamas papildomą finansavimą Briuselis reikalauja, kad Ukrainos parlamentas užbaigtų svarbias reformas, numatytas šalies stojimo į ES gairėse.
Tuo metu Kyjivas taip pat ragina ES iš naujo svarstyti galimybę panaudoti daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.
Kitais metais padėtis gali būti dar sudėtingesnė
Ukrainos ekonomistai perspėja, kad šalis neturi pakankamai rezervų visoms išlaidoms padengti.
„Ukraina neturi rezervinių fondų, kuriais galėtų padengti visas išlaidas. Jei negausime išorinio finansavimo, teks smarkiai mažinti visas neprioritetines išlaidas ir galbūt paliesti net tas biudžeto sritis, kurios laikomos apsaugotomis“, – teigė A.Mironenko.
Anot jos, be tarptautinės paramos situacija taptų kritinė, nes valstybei gali nepakakti lėšų atlyginimams kariams, pensijoms ir kitoms būtinoms išlaidoms..
Rusija smogė Odesai ir Kyjivui: apgadinta infrastruktūra, kilo gaisrai
07:00
Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė, kad Rusija surengė smūgį Odesai, per kurį buvo apgadinta infrastruktūra.
Per ataką buvo apgadintas verslo centras, sužeistas vienas žmogus.
„Priešas atakavo Odesą. Infrastruktūra buvo apgadinta“, – savo „Telegram“ kanale rašė S.Lysakas.
Per sprogimą buvo apgadinti dviejų pastatų stogai ir fasadai, sprogimo banga išdaužė langus ir iš dalies sugriovė penktojo aukšto sienas. Taip pat kilo gaisras, kurį gelbėtojai operatyviai užgesino.
Tai ne pirmas pastarųjų dienų Rusijos išpuolis prieš Odesą. Rugsėjo 28 dieną per Rusijos ataką mieste buvo apgadintas gyvenamasis namas, sužeisti keturi žmonės.
Tuo metu Kyjive per Rusijos smūgį kilo gaisras kavinėje, esančioje gyvenamojo namo pirmame aukšte, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Gaisras taip pat kilo sandėlio pastate Obolonskio rajone. Administracija nurodė, kad šiame rajone į atvirą teritoriją nukrito ir Rusijos atakos nuolaužos.
