Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Mūšyje žuvo naikintuvo MiG-29 pilotas: jis buvo „Kyjivo vaiduoklio“ grandies vadas
18:02 Atnaujinta 18:09
Mūšyje žuvo kapitonas Maratas Mambetovas, 40-osios taktinės aviacijos brigados „Kyjivo vaiduoklis“ grandies vadas. Kaip savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos, tai įvyko spalio 1 dieną.
Pažymima, kad naikintuvu MiG-29 M. Mambetovas sudavė raketų ir bombų smūgius Rusijos kariuomenei vienoje iš fronto krypčių.
„Vykdant kovinę užduotį, lėktuvą numušė priešo raketa, pilotas katapultavosi, tačiau, deja, neišgyveno... Kapitonas Maratas Mambetovas buvo 40-osios taktinės aviacijos brigados „Kyjivo vaiduoklis“ grandies vadas“, – rašoma pranešime.
Karinės oro pajėgos pareiškė užuojautą piloto, kuris „gynė Ukrainą iki paskutinio atodūsio“, artimiesiems ir draugams.
Pilotų žūtys Ukrainoje
Pranešama, kad per Rusijos plataus masto įsiveržimą į Ukrainą žuvo jau ne vienas ukrainiečių pilotas, primena portalas „Unian“.
2023 m. Žytomyro srityje, vykdant kovinę užduotį, danguje susidūrė dviejų mokomųjų-kovinių lėktuvų L-39 įgulos. Tarp žuvusiųjų buvo ir žinomas 40-osios taktinės aviacijos brigados pilotas Andrijus Pilščykovas, turėjęs šaukinį Džusas.
2025 m. rytų kryptimi, vykdant kovinę užduotį lėktuvu Su-27, žuvo papulkininkis Jevhenijus Ivanovas, 39-osios taktinės aviacijos brigados vyresnysis šturmanas.
Tais pačiais metais, atremdamas masinę Rusijos ataką iš oro, sudužo naikintuvą F-16 pilotavęs pirmos klasės lakūnas, papulkininkis Maksymas Ustymenka.
O 2026-aisiais rytų kryptimi vykdytos kovinės užduoties metu gyvybės neteko Ukrainos didvyris, 39-osios taktinės aviacijos brigados vadas Oleksandras Dovhačas.
Rusija trečią kartą smogė Pietų tiltui Kyjive: apgadinta atrama
22:52
Rusija dar kartą smogė Pietų tiltui Kyjive. Dronas pataikė į važiuojamąją dalį, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Pirminiais duomenimis, dronui pataikius apgadinta tilto atrama, apsauginis atitvaras, važiuojamoji dalis ir betoninė metro apsauginė konstrukcija. Metropoliteno specialistai atjungia elektros tiekimą metro bėgiams. Metro traukinių ir antžeminio viešojo transporto eismas tiltu sustabdytas“, – nurodė meras.
Anksčiau tą pačią dieną du Rusijos dronai jau buvo smogę netoli Pietų tilto atraminės dalies.
Ukrainos oro erdvę stebintis kanalas „jeRadar“ teigia turintis informacijos, kad per kitą galimą balistinių raketų ataką prieš Kyjivą Rusija gali vėl mėginti smogti Pietų tiltui raketomis „Iskander-M“ ir (arba) galingesnėmis Šiaurės Korėjos raketomis KN-24. Ši informacija oficialiai nepatvirtinta.
Kanalo teigimu, tiltai per Dniprą Kyjive į Rusijos planuojamų taikinių sąrašą įtraukti dar 2024 metais, o Pietų tiltas dabar veikiausiai pasirinktas prioritetiniu taikiniu.
Putinas: Rusijos konfiskuotas Vakarų įmonių turtas galėtų būti grąžintas
22:26
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos konfiskuotas Vakarų įmonių turtas Rusijoje yra įšaldytas ir galbūt galėtų būti grąžintas.
Praėjusį mėnesį V.Putinas įsakė konfiskuoti Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“, Prancūzijos mažmenininkės „Auchan“, buvusio statybinių medžiagų ir namų apyvokos prekių tinklo „Leroy Merlin“, taip pat Vokietijos didmenininkės ir maisto mažmenininkės „Metro“ įmones ir turtą Rusijoje.
Paklaustas, ar pagal „palankųjį scenarijų“ konfiskuotas turtas būtų grąžintas, V.Putinas kasmetiniame Valdajaus forume atsakė: „Taip, būtų.“
Rusija „nieko iš nieko nepaima, nevagia ir nenacionalizuoja“, pridūrė jis.
„Mes iš tiesų perduodame tam tikras įmones išorės valdymui. Tačiau kai kuriose Europos šalyse (...), grubiai pažeidžiant visas įmanomas taisykles, jie tiesiog konfiskavo iš mūsų milžiniškas įmones“, – sakė V.Putinas.
Jis paminėjo Rusijos energetikos milžinų „Gazprom“, „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto konfiskavimą.
Kremliui 2022 metų vasarį nusiuntus savo karines pajėgas į Ukrainą, dauguma Vakarų bendrovių greitai pardavė savo veiklą ir turtą Rusijoje arba bent jau juos izoliavo, nes sankcijos apsunkino prekybą dauguma prekių.
Kitos įmonės liko, teigdamos, kad tokį sprendimą priėmė rūpindamosi savo darbuotojais ar piliečių gerove, tačiau dažnai smarkiai sumažindamos savo veiklos apimtis.
Tuo metu Rusija nuo tada apsunkino įmonėms galimybę pasitraukti iš šalies, reikalaudama prezidento leidimo sandoriams arba tiesiog konfiskuodama turtą.
Pamaskvėje chemijos gamykloje nugriaudėjo sprogimas, pranešama apie daug aukų
21:02
Pamaskvės Krasnozavodsko mieste esančioje chemijos gamykloje nugriaudėjo galingas sprogimas. Pirminiais duomenimis, visiškai sugriuvo vienas cechas, žuvo mažiausiai septyni žmonės.
Rusijos „Telegram“ kanalo SHOT duomenimis, sprogimo metu darbuotojai buvo ketvirtajame ceche. Nukentėjusieji teigė, kad jame galėjo būti daugiau žmonių. Gelbėtojai mėgina užgesinti gamykloje kilusį atvirą gaisrą.
Liudininkų teigimu, įmonėje nugriaudėjo mažiausiai trys sprogimai. Virš gamyklos pakilo didžiulis grybo formos dūmų stulpas.
„Telegram“ kanalas „Ostorožno, Moskva“ skelbia, kad gamykloje įvyko techninė avarija, o ne Ukrainos ataka. Vietos gyventojai vėliau teigė iš įmonės teritorijos girdėję naujų sprogimų. Oficialiai nelaimės priežastis kol kas nepaskelbta.
Leidinio „Važnyje istorii“ duomenimis, Krasnozavodsko chemijos gamykla priklauso Rusijos valstybinei korporacijai „Rostech“. Įmonėje gaminami sprogmenys, parakas, taip pat šaudmenų ir raketinės ginkluotės komponentai.
2025 metų vasarą gamykla buvo tapusi Ukrainos pajėgų atakos taikiniu.
Putinas atmeta tolimųjų smūgių paliaubų su Ukraina idėją
20:26 Atnaujinta 22:25
Maskvai intensyvinant savo oro smūgių kampaniją prieš Kyjivą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atmetė tolimojo nuotolio smūgių paliaubų su Ukraina galimybę.
Rusija suintensyvino tokius smūgius, o Ukraina kaltina Maskvą, kad ši sąmoningai atakuoja civilinius taikinius, dėl to Kyjivas, ruošdamasis dar vienai sunkiai žiemai, beveik nuolat gyvena oro pavojaus padėtyje.
Ukraina į šią Kremliaus smūgių kampaniją atsako atakomis, nukreiptomis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, naftos ir degalų saugyklas bei eksporto infrastruktūrą, siekdama kuo labiau sumažinti Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus.
„Mums sakoma: „Tegul jie nustoja smogti jūsų naftos perdirbimo gamykloms, o jūs nebesmogsite jų laivams“. Tai tiesiog juokinga“, – pareiškė V.Putinas Valdajaus politiniame forume.
Paklaustas apie Rusijos atsakymą į šią idėją, jis atsakė: „Ne“.
V.Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių šią vasarą visoje šalyje buvo jaučiamas degalų stygius, „prarado maždaug vieną procentą savo BVP“.
Tuo metu Rusijos smūgiai nukreipiami į Ukrainos plieno įmones, taip pat į tiekimo grandines – ypač geležinkelių sektoriuje – bei į didelius sandėlius.
Šie smūgiai taip pat smarkiai apriboja grūdų eksportą Juodosios jūros regione – svarbų Kyjivo pajamų šaltinį.
Putinas: Kaliningrado užpuolimo atveju Rusija svarstytų visų rūšių ginklų panaudojimą
20:26 Atnaujinta 21:11
Rusija svarstytų visų rūšių ginklų panaudojimo galimybę, jei būtų užpultas jos Kaliningrado eksklavas, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Jis taip pat tvirtino, kad Maskva „neturi jokių ketinimų ką nors pulti“.
Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai didėja įtampa dėl Kaliningrado – smarkiai militarizuotos Rusijos teritorijos, besiribojančios su Lenkija, Lietuva ir Baltijos jūra.
„Jei kalbama apie tiesioginį puolimą prieš Rusijos Federaciją (...), tuomet, žinoma, Rusijos Federacijos visų rūšių ginklų, kuriais mūsų šalis disponuoja, panaudojimo klausimas neišvengiamai ir nedelsiant bus įtrauktas į darbotvarkę. Tai neišvengiama“, – pareiškė V.Putinas metiniame Valdajaus forume.
NATO šalys pastaraisiais mėnesiais surengė kelerias karines pratybas prie Kaliningrado srities sienų. Tai paskatino Maskvą paskelbti pareiškimą, kuriame ji pasmerkė „Šiaurės Atlanto aljanso vadovybės ir NATO valstybių narių provokuojančius pareiškimus ir veiksmus“.
NATO savo ruožtu pasmerkė Rusijos „grasinimą panaudoti jėgą, įskaitant bet kokią neatsakingą branduolinę retoriką“.
Ketvirtadienį V.Putinas dar kartą pasmerkė „Baltijos jūroje vis rengiamas karines pratybas“ ir „bandymus perimti“ Rusijos laivus.
„Visa tai reiškia eskalaciją“, – sakė jis.
„Neturime jokių ketinimų ką nors pulti – nei 2029 metais, nei 2030, nei 2050-aisiais“, – tvirtino V.Putinas.
„Tačiau jei susidursime su agresija, būsime priversti atsakyti. Europos šalių piliečiai turi aiškiai tai suprasti“, – pridūrė jis.
Rusija įspėja, kad Europos ginklų gamyklos gali tapti taikiniais
20:00
Ginklus Ukrainai tiekiančios Europos ginklų gamyklos gali tapti kariniais taikiniais, įspėjo Rusija, dar padidinusi įtampą tarp Maskvos ir Briuselio, ketvirtadienį rašo portalas „TVP World“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad ginklus Kyjivui gaminančios ginklų gamyklos neturėtų manyti, kad yra saugios vien dėl to, kad yra už Ukrainos ribų.
Šis įspėjimas sulaukė griežtos už gynybą atsakingo Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus reakcijos. Jis pareiškė, kad Rusijos smūgis tokiems objektams NATO teritorijoje galėtų aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, t. y. Aljanso kolektyvinės gynybos nuostatos taikymą.
„Jei Rusija smogtų mūsų gamykloms Europos teritorijoje, tai būtų 5-asis straipsnis“, – pareiškė A.Kubilius Lenkijos televizijai Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto posėdžio paraštėse.
Europoje vis labiau didėja susirūpinimas dėl Rusijos hibridinių operacijų, o retorika tarp Maskvos ir NATO tampa vis labiau konfrontacinė.
Vokietijos kancleris giria NATO vienybę Rusijos atžvilgiu
19:59 Atnaujinta 20:51
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino išlaikyti vienybę remiant Ukrainą prieš Rusiją – tiek NATO, tiek Europoje, tiek jo paties šalyje, kur stiprėja kraštutiniai dešinieji ir Maskvai palanki partija AfD.
„Ukrainoje (...) ant kortos pastatytas Europos saugumas, – sakė F.Merzas. – Jei mums nepavyks sustabdyti Maskvos, Rusijos karo mašina anksčiau ar vėliau atsigręš prieš mus, prieš pačią NATO.“
F.Merzas kalbėjo per ceremoniją, kurioje NATO buvo įteikta Vokietijos Vestfalijos taikos premija.
Jis pripažino, jog tai, kad ši premija „skiriama kariniam aljansui, nustebino kai kuriuos žmones“.
Tačiau jis teigė, kad transatlantinis aljansas užkirto kelią kariniam konfliktui su Rusija, todėl „tarnauja taikai“, kuriai kelia grėsmę „smurtinis, ekspansionistinis Rusijos revizionizmas“.
„Vienybė ir stiprybė tebėra būtinos sąlygos sėkmingoms deryboms su Maskva. Ir tai gali tik paskatinti mus užtikrinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau palaikytų mūsų poziciją Ukrainos klausimu“, – sakė F.Merzas.
Kancleris teigė, kad vieningas frontas reikalingas ir Vokietijoje, kur partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) neseniai vykusiuose žemių rinkimuose padarė didelę pažangą ir pirmauja nacionalinėse apklausose.
„Mes Vokietijoje taip pat neleisime, kad mus suskaldytų, – sakė F.Merzas. – Nei hibridiniais išpuoliais, nei kurstymu socialiniuose tinkluose, kurį skatina Maskvos kontroliuojami botai, (...) nei AfD ir jos rėmėjų iš Rusijos šūkiais.“
AfD nori, kad Berlynas nutrauktų karinę ir finansinę paramą Ukrainai bei panaikintų sankcijas Rusijai ir kartu atkurtų dialogą su Maskva.
F.Merzas pabrėžė, kad „mes norime stabilių, nuspėjamų santykių su Rusija tinkamu laiku“.
Tačiau jis taip pat teigė, jog kol kas, karui Ukrainoje artėjant prie penktosios žiemos, Vakarų sąjungininkai privalo toliau teikti karinę paramą Kyjivui.
F.Merzas įspėjo, kad jei karas Ukrainoje baigtųsi Rusijos „diktuota“ taika, „tai sukeltų masinės migracijos į Vakarus grėsmę (...), Europa taptų nesaugiu žemynu“.
Jis taip pat atmetė kaltinimus, „kad Vokietijos pagalba Ukrainai teikiama mūsų pačių šalies gerovės sąskaita“.
„Mūsų parama Ukrainai nėra galutinis tikslas. Mes ją teikiame visų pirma tam, kad apsaugotume mūsų šalies žmonių laisvę ir saugumą, – sakė F.Merzas. – Laisvė ir saugumas yra būtinos mūsų gerovės sąlygos.“
Priimdamas apdovanojimą NATO vardu, organizacijos generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat paragino Aljanso nares likti Kyjivo pusėje.
„Išlikime ramūs, tęskime tai, ką darome, ir remkime Ukrainą“, – sakė M.Rutte.
„Putinas nori mus įbauginti ir suskaldyti, bet jam nepavyks“, – pabrėžė jis.
M.Rutte taip pat paragino NATO nares didinti išlaidas gynybai bei moksliniams tyrimams ir įspėjo: „Laikas yra esminis veiksnys; Rusija ir Kinija sparčiai juda į priekį.“
„Gynybos gamybos didinimas nėra karo kurstymas. Tai siekis užtikrinti, kad mūsų žmonės būtų saugūs, o ukrainiečiai – stiprūs savo kovoje už laisvę“, – pabrėžė jis.
Dėl buvusios Ukrainos parlamentarės nužudymo vyras nuteistas kalėti iki gyvos galvos
19:57
Ukrainos teismas ketvirtadienį 20-mečiui vyrui skyrė bausmę iki gyvos galvos dėl žinomos buvusios nacionalistų parlamentarės nužudymo 2024 metais.
60 metų Iryna Farion, trumpai dirbusi parlamente kaip ultranacionalistinės partijos „Svoboda“ įstatymų leidėja, liepos 19 dieną buvo pašauta į galvą netoli savo buto vakariniame Lvivo mieste.
Žinoma veikėja nuolat priekaištavo pareigūnams ir kariškiams, kad šie vartoja rusų, o ne ukrainiečių kalbą.
Lvivo teismas pripažino įtariamąjį, kuriam nusikaltimo metu buvo 18 metų, kaltu dėl tyčinio nužudymo, įvykdyto dėl rasinės, tautinės ar religinės netolerancijos.
„Teismo skirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – pareiškime nurodė Ukrainos generalinė prokuratūra.
„Nuteistasis laikėsi pažiūrų apie tariamą „rusakalbių Ukrainos piliečių tautinę diskriminaciją“, – teigiama jame.
Jis „Iryną Farion, žinomą dėl savo viešos pozicijos ginant ukrainiečių kalbą ir kultūrą, vertino kaip asmenį, kuris neva „griauna tautinę vienybę“, priduriama pareiškime.
I.Farion buvo Lvivo humanitarinių ir socialinių mokslų instituto profesorė, kurios specializacija buvo ukrainiečių kalba, taip pat ji vedė internetines pamokas.
Ji taip pat buvo „YouTube“ tinklaraštininkė ir dažnai pasirodydavo televizijoje.
Iš akademinio posto ji buvo atleista 2023 metais po to, kai studentai ėmė protestuoti prieš I.Farion komentarus, išsakytus televizijos interviu metu.
Ji buvo įžeidusi kai kurias karines brigadas, įskaitant gerbiamą „Azov“ dalinį, kurio nariai dažnai kalba rusiškai.
Ukraina pirmą kartą panaudojo savo taktinę balistinę raketą FP-7
19:52
Ukraina pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudojo savo gamybos taktinę balistinę raketą FP-7. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukrainietiška taktinė balistinė raketa. FP-7. Pirmasis kovinis panaudojimas. Ačiū už rezultatą“, – parašė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas raketos paleidimas. Pasak jo, kitas žingsnis bus šių raketų gamyba.
FP-7 sukūrė Ukrainos gynybos bendrovė „Fire Point“. Jos vienas įkūrėjų ir vyriausiasis konstruktorius Denysas Štilermanas anksčiau teigė, kad ši raketa yra amerikietiškos ATACMS analogas, tačiau kainuoja maždaug 2,5 karto pigiau. Jo teigimu, abiejų raketų veikimo nuotolis siekia 300 kilometrų.
D.Štilermanas taip pat yra sakęs, kad FP-7 pritaikyta esamiems paleidimo įrenginiams.
Aviacijos ekspertas Bohdanas Dolincė anksčiau teigė, kad FP-7 raketoms numušti Rusijai gali tekti naudoti naujausių modifikacijų raketas, skirtas oro gynybos sistemoms S-300, arba naujesnes sistemas S-400 ir S-500.
Pasak eksperto, šiuo metu gali būti pagaminamos vos kelios FP-7 raketos per savaitę ar net per mėnesį, tačiau, sudarius sutartis, gamintojas galėtų didinti gamybos pajėgumus.
„Fire Point“ generalinė direktorė Iryna Terech taip pat yra pranešusi, kad bendrovė jau bando didesnio veikimo nuotolio raketą FP-9. Pasak jos, dėl šios raketos nuotolio visaverčių bandymų Ukrainos teritorijoje surengti neįmanoma, todėl kitas bandymų etapas faktiškai iš karto galėtų tapti koviniu jos panaudojimu prieš taikinius Rusijoje.
192 mln. eurų – Putino gyvybės ilginimo projektui
18:52
Rusijos vyriausybė 2027–2029 m. biudžete numatė 17,954 mlrd. rublių (beveik 192 mln. eurų) nacionaliniam projektui „Naujos sveikatos išsaugojimo technologijos“ įgyvendinti. Jo tikslais įvardijami inovatyvių preparatų kūrimas, biomedicinos technologijų plėtra ir ilgaamžiškumo technologijų vystymas.
Projektas, kuris, leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ) duomenimis, yra susijęs su pastangomis pailginti 73-ejų metų Vladimiro Putino gyvenimą, bus vienas iš nedaugelio valstybinių medicinos projektų, apsaugotų nuo finansavimo mažinimo.
Kaip teigiama biudžeto įstatymo aiškinamajame rašte, išlaidos šiam projektui kitais metais didės 12 proc. – nuo 5,171 iki 5,737 mlrd. rublių. 2028 m. jos turėtų augti dar tiek pat – iki 6,495 mlrd. rublių. 2029 m. numatytas asignavimų mažinimas iki 5,782 mlrd. rublių, tačiau jie vis tiek išliks 12 proc. didesni nei 2026 m. lygyje.
Beveik 20 proc. visų projekto išlaidų kitais metais – 1,129 mlrd. rublių – bus nukreipta į „ateities biomedicinos ir kognityvinių technologijų“ plėtrą. Iš šios sumos 288 mln. rublių bus skirta „biospaudos“ vystymui, leidžiančiam kurti naujus žmogaus audinius ir organus.
625,4 mln. rublių skiriama „prevencinės medicinos technologijoms, užtikrinančioms aktyvų ir sveiką ilgaamžiškumą“, o 137,4 mln. rublių – „senėjimo priežasčių nustatymui“.
Kuruoja Putino dukra
WSJ duomenimis, įgyvendinant šį projektą, kurį kuruoja prezidento dukra Marija Voroncova ir V. Putino draugas, Kurčatovo instituto vadovas Michailas Kovalčiukas, mokslininkai, be kita ko, dirba ties ląstelių senėjimo lėtinimu pasitelkiant genų terapiją, taip pat bando užauginti žmogui persodinti tinkamus organus genetiškai modifikuotose mini kiaulėse. Pirmoji tokia kiaulė turėtų pasirodyti iki 2030 metų.
Projektą kuruojantis M. Kovalčiukas, vienas artimiausių V. Putino draugų, anksčiau teigė, kad mokslas ateityje gali leisti „remontuoti“ ir pakeisti žmogaus kūno dalis bei pratęsti gyvenimą.
Pats V. Putinas nemirtingumo ir organų keitimo temą kėlė pokalbyje su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, teigdamas, kad tokiu būdu gyvenimą galima pailginti iki 150 metų.
Kitur pinigus planuoja nurėžti
Plačiau skaitykite ČIA.
