Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius sureagavo į Lietuvos planus panaikinti branduolinių ginklų draudimą
13:12 Atnaujinta 13:18
Rusija bus priversta imtis priemonių, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, vertindamas Lietuvos planus panaikinti draudimą šalyje dislokuoti branduolinius ginklus.
„Žinoma, Rusija bus priversta imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų savo saugumą“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
Jis taip pat sureagavo į tai, kad Jungtinės Valstijos pranešė svarstančios Lietuvos pasiūlymą įkurti nuolatinę karinę bazę.
Kremliaus atstovas pažymėjo, kad visa tai „neprisidės prie stabilumo ir situacijos nuspėjamumo Europos žemyne, o, atvirkščiai, taps dar vienu reikšmingu etapu, didinant įtampą“.
Tokie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Seimas antradienį pirmuoju priėmimu palaikė Konstitucijos pataisą, numatančią, kad pagrindiniame Lietuvos įstatyme nebeliktų draudimo šalies teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams.
Už iniciatyvą pasisakė 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė.
Antrasis – galutinis – balsavimas gali įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos, tuomet pataisą, kaip ir šiame balsavime, turės palaikyti mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.
Parlamento vadovas Juozas Olekas yra sakęs, jog galutinis priėmimas numatytas kitų metų sausio 12 dieną.
Seimo pirmininkas prieš posėdį žurnalistams teigė, jog draudimo išbraukimas didina šalies atsparumą ir atgrasymą.
„(Išbraukimas – BNS) reikštų, kad mes užsitikrinam tvirtesnę paramą, kuri galėtų būti. (...) sutvarkius juridinius išskirtinumus, kuriuos Lietuva turėjo palygint su kitomis ES ir NATO valstybėmis, jų nebus, mes būsime lygūs“, – aiškino J.Olekas.
Grasino ir anksčiau
Tai – ne pirma Kremliaus reakcija į Lietuvoje planuojamus žingsnius, siekiant užtikrinti šalies saugumą.
Rugsėjį D.Peskovas pareiškė, kad, jei Lietuvoje vykstančios diskusijos dėl draudimo dislokuoti branduolinį ginklą panaikinimo taps įstatymu, Rusijos požiūriu, tai žymės „labai rimtą eskalacijos etapą“.
„Jei Lietuvoje bus dislokuoti prieš Rusijos Federaciją nukreipti branduoliniai ginklai, šios šalies teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje“, – prieš mėnesį propagandiniam „Pirmajam kanalui“ aiškino Vladimiro Putino spaudos sekretorius.
„Akivaizdu, kad šis ginklas nebus nukreiptas į vakarus, jis bus nukreiptas į Rytus – tai yra, į mus“, – tikino jis.
Zelenskis: Rusija rengia naują masinį smūgį Ukrainai
14:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos rengia dar vieną masinį puolimą prieš Ukrainą. Apie tai valstybės vadovas prakalbo po telekonferencijos su šalies vyriausybės nariais, kariškiais ir visomis pagrindinėmis tarnybomis.
Kaip pažymėjo V.Zelenskis, vyriausybės nariai kartu su regionų valdžios atstovais jau parengė papildomus logistikos sprendimus, siekdami sureaguoti į Rusijos operaciją prieš Ukrainos logistikos maršrutus.
„Šiandien gavome atnaujintą žvalgybos informaciją apie rusų pasirengimą masiniam smūgiui. Ruošiame atsakomąsias priemones. Nustatėme didžiosios dalies užduočių įvykdymo terminus, o prioritetinės jau įgyvendinamos“, – nurodė prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad gynybos ministras Jevhenijus Chmara ir Oro pajėgų vadas Anatolijus Kryvonožka pranešė apie oro erdvės apsaugos priemonių paskirstymą ir tam tikrų svarbiausių objektų apsaugos linijų organizavimą.
„Užtikriname reikiamą F-16 amuniciją, perėmimo priemones ir priešraketines sistemas. Sudėtingiausia su antibalistine gynyba, o šių tiekimų buvimas priklauso išimtinai nuo partnerių. Su jais dirbame kasdien“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Savo pranešime valstybės lyderis taip pat nurodė, kad per pastarąją parą Rusija užpuolė keletą Ukrainos ligoninių: Kramatorske ir Kryvyj Rihe.
„Tarnybos suveikė, ir svarbu, kad visuose mūsų regionuose kiekvienu tokiu atveju Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba reaguoja operatyviai. Dėkoju už profesionalų darbą!“, – sakė prezidentas.
Užkūrė Rusijai tikrą pirtį: skelbia per parą numušusi 1750 dronų ir 17 raketų
14:12
Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė masinę ataką prieš Rusiją, pasitelkdamos rekordišką skaičių dronų ir raketų, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“. Pasak pranešimų Rusijos žiniasklaidoje, tokio šalis nematė nuo pat plataus masto invazijos pradžios.
Antradienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad per pastarąją parą priešlėktuvinės gynybos priemonės esą perėmė ir sunaikino 1750 dronų ir 17 sparnuotųjų raketų „Flamingo“.
Anot ministerijos, buvo neutralizuotas dvi valdomos aviacinės bombos ir raketa iš HIMARS sistemos.
Paskutinį kartą skelbta, kad Ukraina surengė panašaus masto ataką prieš Rusiją rugpjūčio 18 d. Tuomet virš 15 regionų, aneksuoto Krymo, taip pat Azovo ir Juodosios jūrų buvo užfiksuoti 1671 dronai. Pažymėtina, kad iki šiol Ukrainos pajėgos „Flamingo“ raketas paleisdavo ne daugiau kaip po 3–6 vienetus per dieną.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad per praėjusią naktį buvo smogta 11 šalies regionų, Krymui ir taikiniams Azovo jūroje.
Antradienio rytą Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė apie 650, kurie esą skrido Rusijos sostinės link. Jo teigimu, 105 dronai buvo sunaikinti artėjantys prie miesto. Vėliau jis informavo, kad Rusijos oro gynybos sistemos perėmė dar 68 dronus.
Tuo tarpu Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas teigė, kad per naktį 16-oje savivaldybių buvo sunaikinti 185 dronai. Jo duomenimis, per šį išpuolį žuvo du žmonės: 20 metų jaunuolis ir 71 metų amžiaus vyras. Dar devyni žmonės buvo sužeisti. Tačiau šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Skirtingose vietose Maskvos srityje buvo apgadinti 47 privatūs namai. Taip pat buvo apšaudytas daugiabutis namas Lobanovo kaime Domodedove.
Nurodoma, kad vienu iš pagrindinių taikinių Maskvos srityje tapo Volodarsko linijinė gamybos ir dispečerinė stotis, kuri priklauso bendrovei „Transneft“ ir yra didžiausia naftos bazė regione.
Kasmet per ją transportuojama iki 3 mln. tonų naftos produktų, įskaitant degalus automobiliams, aviacinį ir dyzelinį kurą, kurie tiekiami iš Maskvos ir Riazanės naftos perdirbimo gamyklų.
Anksčiau pranešta, kad dėl masinio išpuolio Maskvos oro uostuose nuo vidurnakčio buvo atidėta ir atšaukta daugiau kaip 200 skrydžių. Daugiausia pokyčių – Šeremetjevo oro uoste: ataka paveikė apie 47 išvykstančius ir 106 atvykstančius skrydžius.
Madjaras šaiposi iš Rusijos nuostolių: karius jie gamina 3D spausdintuvais
13:39
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos užfiksavo staigiai išaugusius Rusijos pajėgų nuostolius.
Per pirmąsias penkias spalio dienas patvirtinti sužeistų ir žuvusių Rusijos karių rodikliai išaugo iki 2699 žmonių, tai yra 39,7 proc. pralenkė per atitinkamą laikotarpį rugsėjį užfiksuotus nuostolius. Rugpjūtį per pirmas penkias mėnesio dienas Rusija patyrė 76,5 proc. mažesnius nuostolius nei spalį.
„+39,7 proc. Rusijos Federacijos slaptoji mobilizacija prasidėjo“, – platformoje „Telegram“ šaipėsi Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis (Madjaras).
Jo teigimu, kruviniausias augimas užfiksuotas „Azov“ padalinio zonoje Dobropilios–Pokrovsko kryptimi.
Spalio 1–5 d. bepiločių pajėgų pilotai nukovė arba sužeidė 1268 Rusijos karius. Atitinkamai, tai yra net 43 proc. daugiau nei tokį pat laikotarpį rugsėjį (884) ir 50 proc. daugiau nei rugpjūčio 1–5 d. (664).
R.Brovdis pabrėžė, kad pateikta statistika išimtinai susijusi su Bepiločių pajėgų grupės daliniais ir neapima kitų Ukrainos gynybos pajėgų dalinių.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jo pateikti duomenys grindžiami ne gandais ar prielaidomis, o patikrintų nuostolių apskaita ir analize.
„Rusijai reikia pagalvoti apie būtinybę susiimti ir prisitaikyti prie naujų iššūkių fronte“, – rašė R.Brovdis.
Kariškis taip pat ironiškai pridūrė, kad Rusija tariamai nevykdo slaptos mobilizacijos, o rusų karių skaičiaus išaugimą fronte galima paaiškinti 3D spausdintuvų veikla, kurie „gamina vienkartinius biologinius produktus“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį paskelbė, kad per pastarąją parą Rusijos armija neteko maždaug 1540 karių. Nuo 2022 m. vasario 24 d. bendri Rusijos pajėgų nuostoliai sudaro apytikriai 1 544 260 žmonių.
Rugpjūčio 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus vadovas Volodymyras Putinas ieško būdų, kaip Rusijoje surengti slaptą mobilizaciją, jos oficialiai nepaskelbdamas.
Po kelių savaičių naujienų portalas „The Moscow Times“ pranešė, kad nuo vasaros vidurio bent 17 Rusijos regionų gyventojai skundėsi dėl sulaikymų ir priverstinės mobilizacijos. Pasak žurnalistų, slapta mobilizacija Rusijoje įgauna vis platesnį mastą.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos valdžia planuoja 2026–2027 m. pašaukti į karą apie 600 tūkst. žmonių – po 300 tūkst. kasmet.
Po pranešimų apie marą Rusijoje – „Rospotrebnadzor“ žodis
12:40
Rusijos institucijos antradienį paneigė, kad dėl pranešimų apie nuo maro mirusią laboratorijos darbuotoją buvo įvesti specialūs apribojimai, nors Vašingtonas pareiškė atidžiai stebintis įvykius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kasčiūnas gesina valdančiųjų entuziazmą dėl JAV karinės bazės: pasitikrinkite, bet tokių planų nėra
12:01
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad valdančiųjų entuziazmas derėtis dėl nuolatinės Jungtinių Valstijų (JAV) karinės bazės Lietuvoje gali būti nepamatuotas, kadangi tokių planų partneriai neturi. Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas toliau tikina matantis tokią galimybę ir ją perdavęs JAV atstovams.
Diskusijos Lietuvoje šiuo klausimu įsiplieskė JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį pareiškus, kad amerikiečiai apsvarstys idėją Lietuvoje steigti nuolatinę karinę bazę.
„Mes tikrai tai apsvarstysime. Lietuvoje pažįstu labai daug žmonių. Jie – nuostabūs žmonės“, – į LRT žurnalisto klausimą, ar JAV svarstytų įkurti nuolatinę karinę bazę Lietuvoje, Vašingtone atsakė D.Trumpas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį pareiškė padėką JAV lyderiui už požiūrį į Lietuvą ir žada dėti pastangas dėl karinės bazės, o premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi padengti nuolatinės JAV karinės bazės išlaidas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl šnipinėjimo sulaikytas buvęs Vokietijos žvalgybos vadovas
11:57
Įtariant šnipinėjimu antradienį buvo sulaikytas buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, pranešė prokurorai.
Jis kaltinamas siekiu perduoti slaptą informaciją užsienio žvalgybos tarnyboms.
Augustas Hanningas, 1998–2005 metais vadovavęs Vokietijos žvalgybos agentūrai BND, įtariamas keliais nusikaltimais, įskaitant „pasikėsinimą įvykdyti valstybės išdavystę“ ir šnipinėjimą, teigiama federalinių prokurorų pranešime.
Irkutske – skubus vizitas iš Maskvos, gimdymo namuose – klausimai apie marą
11:42
Nuo Irkutsko kovos su maru instituto darbuotojos, galėjusios užsikrėsti pavojinga infekcija, mirties praėjo kelios paros. Pirmąją dieną po įvykio, spalio 2-ąją, vietos valdžia žadėjo paaiškinti situaciją ir pateikti rekomendacijas, kaip elgtis, tačiau vėliau apie infekciją visiškai nustojo kalbėti.
Vietos kanalų duomenimis, spalio 2-osios rytą situacija dėl „pavojingos infekcijos“ šiame Rusijos regione buvo aptarta skubiame srities vyriausybės posėdyje. Į regioną atvyko vyriausioji Rusijos sanitarijos ir epidemiologijos gydytoja Ana Popova, rašo portalas „Liudi Baikala“.
Šelechovo rajono meras Maksimas Modinas spalio 2 d. savo „Telegram“ kanale užsiminė apie „nežinomą infekciją“ bei pažadėjo pateikti išsamesnės informacijos ir rekomendacijų, kaip elgtis. Tačiau vėliau jokių patikslinimų iš jo nebuvo sulaukta – meras savo kanale tik paprašė „neplatinti gandų ir nepatikimos informacijos“.
Nėščiųjų klausia apie marą
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai užpuolė du laivus prie Bulgarijos krantų: vienas nuskendo, kito įgula dingo
11:28
Juodojoje jūroje netoli Bulgarijos krantų dronai atakavo du komercinius laivus ir vienas iš jų nuskendo, antradienį pranešė vyriausybė.
Nuskendusio laivo jūreiviai dingo, o antrojo laivo įgula buvo išgelbėta, visuomeniniam radijui BNR sakė gelbėjimo operacijų Varnoje vadovas Rumenas Nikolovas.
Vyriausybė nurodė, kad vėliau antradienį sušauks skubų posėdį smūgiams aptarti.
Jūroje apie 150 kilometrų į rytus nuo Bialos miesto gelbėtojai antradienį ieškojo dingusių jūreivių, pranešė BNR.
Specializuoto portalo „Maritime.bg“ duomenimis, nuskendęs laivas plaukiojo su Togo vėliava.
Kitas laivas plaukiojo su Palau vėliava, o 18 jo įgulos narių po smūgių evakavo Bulgarijos keltas.
Antradienio smūgiai suduoti praėjus dienai po to, kai Rumunija pranešė, kad prie jos krantų užsidegė ir nuskendo grūdus gabenęs laivas. Per šią ataką, dėl kurios Ukraina kaltina Rusiją, žuvo du įgulos nariai.
Rusijos 2022-ųjų vasarį pradėtas plataus masto karas Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais išplito į rytinę Juodosios jūros dalį.
Turkijos jūrų prekybos rūmai (IMEAK) praėjusį mėnesį nurodė, kad nuo karo pradžios Juodojoje jūroje buvo užpulti 226 civiliniai ir komerciniai laivai, didžioji dauguma jų – šiais metais.
Pietų Korėja spraudžia Ukrainą į kampą: atsiprašė, bet to nebepakanka
11:12
Pietų Korėja gavo Ukrainos pranešimą su atsiprašymu už informacijos apie dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą paviešinimą.
Vis dėlto, kaip praneša naujienų agentūra „Yonhap“, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Cho Hyunas pareiškė, kad jis „nepateisino Seulo lūkesčių“.
„Aš nuolat bendravau su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha šiuo klausimu, ir jis paaiškino, kaip jam nerimą kelia ši situacija“, – kalbėjo Cho Hyunas, atsakydamas į parlamentarų klausimą, ar Ukraina atsiprašė.
Tačiau Pietų Korėjos diplomatijos vadovas pridūrė, kad atsiprašymas „neatitiko Seulo lūkesčių“, ir išreiškė ketinimą „imtis ryžtingų priemonių“.
Pasak jo, vyriausybė svarsto įvairius atsako variantus, įskaitant galimybę atšaukti Pietų Korėjos ambasadorių Ukrainoje Park Ki-changą, kaip pasiūlė vienas iš įstatymų leidėjų.
Paklaustas apie priežastis, dėl kurių Volodymyras Zelenskis galėjo atskleisti šią informaciją, Cho Huynas atsakė, kad, jo asmenine nuomone, Ukrainos prezidentas norėjo pademonstruoti Jungtinių Tautų nariams, jog Kyjivas ėmėsi šių veiksmų, siekdamas pabrėžti savo, kaip laisvos ir demokratinės šalies, statusą.
Anksčiau Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas pareikalavo, kad Ukraina pripažintų susitarimą dėl informacijos apie dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimą neatskleidimo ir viešai atsiprašytų.
Priešingu atveju jis pažadėjo „imtis tolesnių priemonių“. Pietų Korėjos prezidentas tvirtina, kad Ukraina paprašė užtikrinti konfidencialumą ir buvo pasiektas atitinkamas susitarimas, tačiau vėliau informacija buvo vienašališkai paviešinta.
Kai Lee Jae-myungas išreiškė apgailestavimą, Ukrainos pusė, jo teigimu, pareiškė, kad jokių susitarimų nebuvo. Pietų Korėjos prezidentas tai įvertino kaip kaltinimus melu.
Leidinys „Korea JoongAng Daily“, remdamasis aukšto rango Pietų Korėjos prezidento administracijos atstovu, pranešė, kad Ukraina iš anksto informavo Pietų Korėją apie prezidento Volodymyro Zelenskio ketinimą paminėti du karo belaisvius iš Šiaurės Korėjos savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, nepaisant ankstesnio susitarimo to nedaryti.
Pasak jo, Ukrainos pusė apie tai informavo Seulą diplomatiniais kanalais ir paprašė į tai pažvelgti su supratimu.
Rubio griežtai sureagavo į Rusijos grasinimus užsienio diplomatams Kyjive
10:02
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sureagavo į Rusijos grasinimus užsienio diplomatams palikti Kyjivą, pažymėdamas, kad šiuo metu JAV ambasada Ukrainos sostinėje toliau vykdo savo veiklą.
M.Rubio, kalbėdamas su žurnalistais, atkreipė dėmesį, kad Rusija jau ne kartą ragino užsienio diplomatus palikti Ukrainą. Tačiau, anot jo, ambasados pačios priims sprendimus dėl savo veiklos.
„Klausykite, ten turime ambasadą, ir mes patys nuspręsime, ar jiems ten saugu būti, ar ne. (Rusai) jau kelis mėnesius dalija įspėjimus diplomatams, kad jie išvyktų, ir nemanau, kad kam nors yra staigmena tai, jog Kyjivas yra atakuojamas. Manau, visiems tai gerai suprantama“, – teigė valstybės sekretorius.
Jis pabrėžė, kad JAV kasdien įvertina savo diplomatinių misijų saugumą, tačiau kol kas nemato būtinybės iškelti savo diplomatų iš Kyjivo.
„Jei kils grėsmė, į kurią, mūsų nuomone, reikės reaguoti pakeičiant poziciją, mes tai padarysime. Iki šiol to nedarėme“, – pažymėjo vyriausiasis JAV diplomatas.
Savaitgalį Rusijos užsienio reikalų ministerija vėl pagrasino Kyjive esantiems užsienio piliečiams ir diplomatams „mirtinu pavojumi“, sakydama, kad jie privalo palikti Ukrainos sostinę ir apskritai persvarstyti savo planus vykti į Ukrainą.
Atsakydamas į tai, Europos Komisijos atstovas spaudai Kristianas Wigandas pabrėžė, kad ES diplomatai ir toliau liks Ukrainos sostinėje. Jis taip pat pridūrė, kad panašūs Rusijos grasinimai skamba ne pirmą kartą ir tai rodo, kad „Kremlius pralaimi savo karą ir praranda savitvardą“.
-
Rusijos įspėjimą užsieniečiams palikti Ukrainą Varšuva vadina mėginimu įbauginti
-
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
-
Rusijos okupuotuose Ukrainos Oleškuose vis labiau stinga maisto ir vaistų
-
Zelenskis prabilo apie galimą smūgį Kerčės tiltui ir rėžė Putinui: „Tai visiškas negalvojimas“
-
Rusija smogė Charkivui: žuvo vienas žmogus, dar šeši sužeisti
