Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius sureagavo į Lietuvos planus panaikinti branduolinių ginklų draudimą
13:12 Atnaujinta 13:18
Rusija bus priversta imtis priemonių, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, vertindamas Lietuvos planus panaikinti draudimą šalyje dislokuoti branduolinius ginklus.
„Žinoma, Rusija bus priversta imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų savo saugumą“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
Jis taip pat sureagavo į tai, kad Jungtinės Valstijos pranešė svarstančios Lietuvos pasiūlymą įkurti nuolatinę karinę bazę.
Kremliaus atstovas pažymėjo, kad visa tai „neprisidės prie stabilumo ir situacijos nuspėjamumo Europos žemyne, o, atvirkščiai, taps dar vienu reikšmingu etapu, didinant įtampą“.
Tokie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Seimas antradienį pirmuoju priėmimu palaikė Konstitucijos pataisą, numatančią, kad pagrindiniame Lietuvos įstatyme nebeliktų draudimo šalies teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams.
Už iniciatyvą pasisakė 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė.
Antrasis – galutinis – balsavimas gali įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos, tuomet pataisą, kaip ir šiame balsavime, turės palaikyti mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.
Parlamento vadovas Juozas Olekas yra sakęs, jog galutinis priėmimas numatytas kitų metų sausio 12 dieną.
Seimo pirmininkas prieš posėdį žurnalistams teigė, jog draudimo išbraukimas didina šalies atsparumą ir atgrasymą.
„(Išbraukimas – BNS) reikštų, kad mes užsitikrinam tvirtesnę paramą, kuri galėtų būti. (...) sutvarkius juridinius išskirtinumus, kuriuos Lietuva turėjo palygint su kitomis ES ir NATO valstybėmis, jų nebus, mes būsime lygūs“, – aiškino J.Olekas.
Grasino ir anksčiau
Tai – ne pirma Kremliaus reakcija į Lietuvoje planuojamus žingsnius, siekiant užtikrinti šalies saugumą.
Rugsėjį D.Peskovas pareiškė, kad, jei Lietuvoje vykstančios diskusijos dėl draudimo dislokuoti branduolinį ginklą panaikinimo taps įstatymu, Rusijos požiūriu, tai žymės „labai rimtą eskalacijos etapą“.
„Jei Lietuvoje bus dislokuoti prieš Rusijos Federaciją nukreipti branduoliniai ginklai, šios šalies teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje“, – prieš mėnesį propagandiniam „Pirmajam kanalui“ aiškino Vladimiro Putino spaudos sekretorius.
„Akivaizdu, kad šis ginklas nebus nukreiptas į vakarus, jis bus nukreiptas į Rytus – tai yra, į mus“, – tikino jis.
Zelenskis įspėja: Rusija ruošiasi dar vienai masinei atakai
22:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi įspėjo Ukrainos žmones.
„Gavome atnaujintos žvalgybinės informacijos apie Rusijos pasirengimą surengti masinę ataką. Prašau jūsų – pasirūpinkite savimi. Reaguokite į perspėjimus apie raketų pavojų.
Ukrainos tarnybos ir mūsų oro pajėgos yra pasirengusios reaguoti tiek, kiek leidžia mūsų turimos gynybos galimybės“, – tikina Zelenskis.
Pasak jo, daug kas priklauso ir nuo Ukrainos partnerių – nuo kiekvieno pasaulio lyderio ir kiekvienos šalies, turinčios Ukrainai reikalingų gynybos priemonių ir galinčių jas suteikti.
„Labai svarbu, kad tam būtų politinės valios – ypač Jungtinėse Valstijose, ypač Europoje ir kitose šalyse partnerėse.
Pasaulis yra stipresnis už Rusijos blogį, o gyvybių apsauga turi būti bendra mūsų visų atsakomybė. Dėkoju visiems, kurie iš tiesų padeda!“ – pareiškė Ukrainos lyderis.
„The Washington Post“: Putinas mano turintis pranašumą prieš Europą
21:30
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad artimiausiais mėnesiais Europos parama Ukrainai smarkiai sumažės. Kaip rašo „The Washington Post“, analitikų nuomone, V. Putinas mano turintis pranašumą ne tiek prieš Ukrainą mūšio lauke, kiek prieš Europą. Tai ypač aktualu Jungtinėms Valstijoms traukiantis nuo tiesioginio Ukrainos pasipriešinimo Rusijos agresijai finansavimo.
Leidinys rašo, kad V. Putinas ketina intensyvinti hibridinį karą Europoje ir prieš žiemą toliau smogti Kyjivui bei kitiems Ukrainos miestams užnugaryje, mėgindamas paversti juos netinkamais gyventi. Tuo pat metu jis tikisi, kad pavasarį Europa praras „norą ir gebėjimą“ remti Ukrainą.
Leidinys kalbėjosi su šaltiniais Rusijoje. Vienas jų teigė, kad Rusijai kelia nerimą didelis Europos įsitraukimas į karą ir Maskva norėtų šį procesą sustabdyti. Kitas pareigūnas sakė, kad V. Putinas tikisi, jog eskalacija atgrasys Europą nuo paramos Ukrainai.
Analitikų nuomone, Rusija tiesiog neturi daug kitų pasirinkimų: susidūrusi su nesėkmėmis fronte, ji gali tik toliau spausti Europą ir vėl griebtis branduolinių grasinimų.
Padėtį apsunkina ir lėtėjantis Rusijos ekonomikos augimas. Didėjančios karinės išlaidos dar labiau slėgs šalies biudžetą, todėl valdžia bus priversta didinti mokesčius ir mažinti socialines išlaidas.
Tačiau prorusiškų partijų stiprėjimas Europoje suteikia Kremliui tam tikros „vilties“. Todėl, straipsnio autorių teigimu, Rusijos vadovybė ruošiasi „strateginiam laukimui“.
Analitikų nuomone, Rusijai intensyvinant atakas, itin svarbu didinti Europos karinę ir ekonominę paramą Ukrainai.
Siekiant atsakyti į Rusijos eskalaciją, Europos šalys turi padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybos sistemas ir papildyti trūkstamas raketų perėmėjų atsargas. Be tokios paramos Europai gali tekti susidurti su dar viena Ukrainos pabėgėlių banga.
Tuo metu NATO rimtai vertina galimos Rusijos invazijos grėsmę. Aljansas teigia rengiantis atgrasymo strategiją. Tačiau Rusijos puolimo atveju taip pat kuriamas scenarijus, kaip pasiekti greitą pergalę.
„Karinė pergalė tėra mitas“: karas Ukrainoje be susitarimo nesibaigs
21:22
Visiškos karinės pergalės idėja yra viliojanti, tačiau pavojinga. Būtent tokios pergalės iš pradžių tikėjosi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kaip rašo „Foreign Affairs“, joks karas negali baigtis be pasiūlymo, kurį priešas galėtų priimti – nesvarbu, kokia stipri būtų vienos pusės kariuomenė ar kokia vienpusė būtų karo eiga. Be to, net ir pasiekus susitarimą, šalys beveik visada išsaugo galimybę vėl tęsti kovą.
Pažymima, kad dar visai neseniai diskusijose apie JAV paramą Ukrainai daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip padėti šaliai pasiekti karinę pergalę, o derybos neretai buvo vertinamos kaip nuolaidžiavimas agresoriui.
Tačiau kol kas nėra ženklų, kad Ukraina arba Rusija būtų pajėgios pasiekti visišką pergalę.
Karinės pergalės mitas ne kartą skatino vyriausybes pradėti arba tęsti karus, remiantis klaidingomis prielaidomis apie tai, kaip šie karai baigsis.
Kaip pavyzdys pateikiamas V. Putinas. Jis tikėjosi greitos pergalės, tačiau vietoje to Rusija ir Ukraina įsitraukė į karą, kurio pabaigos vis dar nematyti.
Leidinys primena, kad jau 2022 metų balandį tapo aišku, jog rizikingas V. Putino sumanymas žlugo. Tačiau užuot grįžęs prie derybų, jis nusprendė tęsti karą prieš Ukrainą.
2022 metų rugsėjį Rusija keturiose Ukrainos srityse surengė neteisėtus vadinamuosius referendumus, o vėliau paskelbė šias teritorijas aneksuojanti. Toks žingsnis dar labiau susiaurino pačios Maskvos galimybes ieškoti kompromiso.
Leidinys pabrėžia, kad vietoje rimtų derybų Maskva ne kartą eskalavo karą – atakavo civilinę infrastruktūrą, mobilizavo papildomas pajėgas ir vykdė smūgius prieš Europos pramonės objektus, kaip dalį savo sabotažo kampanijos.
Karinė pergalė neįmanoma
Žurnalistai primena, kad daugelis karų galiausiai baigėsi prie derybų stalo.
Rusijos ir Ukrainos karo atveju abi pusės turėtų būti pasirengusios susitarimui. Tačiau Rusija iki šiol tokio pasirengimo nerodė.
Leidinys pabrėžia, kad nė viena galima JAV ir Europos pasirinkta strategija nebūtų galėjusi užbaigti Rusijos pradėto karo be V. Putino sutikimo.
Net ir gaudama didelę JAV ir Europos paramą Ukraina nebūtų labiau pajėgi pasiekti visišką karinę pergalę nei Rusija. Tuo pat metu maksimalistiniai Maskvos reikalavimai iš esmės reiškia Ukrainos suvereniteto panaikinimą.
Žurnalistų nuomone, JAV ir Europa nuo pat pradžių turėjo suprasti, kad tai bus užsitęsęs karas, iš kurio nebus lengvos išeities.
Ukrainos sąjungininkų suteiktos paramos nepakako tam, kad V. Putinas būtų priverstas sėsti prie derybų stalo.
Leidinys daro išvadą, kad karinė jėga niekada negali visiškai atimti iš priešininko galimybės veikti savo nuožiūra.
Politikai, ignoruojantys šį faktą, ir toliau pradės arba tęs karus, kurių negalės sėkmingai užbaigti, o jų planai ir karinės pajėgos bus prastai pritaikyti konfliktams, kuriuose jiems galiausiai teks kovoti.
Rusija neketina baigti karo, kol neužims viso Donbaso
Anksčiau Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva nesustos, kol neužims viso Donbaso.
Pasak jo, V. Putinas esą nori taikos.
D. Peskovas pabrėžė, kad Rusija ketina okupuoti visą Donbaso teritoriją ir yra pasirengusi kovoti „net dėl 0,01 proc. teritorijos“.
Rusijai – didžiausias smūgis per pastaruosius trejus karo metus?
21:16
Rugsėjo mėnesį Rusijos kariuomenės kontroliuojamos Ukrainos teritorijos plotas sumažėjo maždaug 190 kvadratinių kilometrų. Pasak Suomijoje įsikūrusio nepriklausomo karinės analizės centro „Black Bird Group“, tai yra didžiausias Rusijos teritorijos praradimas per vieną mėnesį nuo 2023 m. birželio.
Leidinys TVNET apžvelgė, kaip užsienio šalių analitikai mato situaciją Ukrainos fronte, ar Rusija iš tiesų žengia į priekį ir kas galėtų padėti Kremliaus kariuomenei įgauti naują pagreitį fronto mūšiuose.
Analitikai mano, kad Rusijos kariuomenės teritorijų praradimus galima paaiškinti daugiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakomis Lymano rajone ir Komaro kryptimi Donecko srities vakarinėje dalyje.
Abi Ukrainos operacijas „Black Bird Group“ vertina kaip sėkmingas.
Jos taip pat rodo, kokia nepastovi išlieka fronto linija, nepaisant lėto abiejų pusių žengimo į priekį.
Rubio pasisakė apie Ukrainos narystę NATO ir paaiškino, ko iš tiesų siekia JAV
20:35
Ukrainos stojimo į NATO klausimas šiuo metu nėra svarstomas, o Jungtinės Valstijos yra susitelkusios tik į karo užbaigimą. Tai per spaudos konferenciją lankydamasis Islandijoje pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Žurnalisto paklaustas, kokia jo pozicija dėl Ukrainos stojimo į NATO, M. Rubio atsakė, kad į šį klausimą nėra aiškaus atsakymo „taip“ arba „ne“, išskyrus tai, kad „šiuo metu Ukrainos stojimo į NATO klausimo darbotvarkėje nėra“.
„Nes, akivaizdu, tam pirmiausia reikia pasiekti konsensusą, o tuomet priimti vienbalsį sprendimą. Šiuo metu, kalbant apie Ukrainą, mes esame susitelkę tik į tai, kad, jei įmanoma, užbaigtume šį konfliktą. Tragiška, kiek daug gyvybių jau prarasta“, – pažymėjo M. Rubio.
Jis pabrėžė, kad jeigu Jungtinės Valstijos gali atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant užbaigti karą, jos nori „atlikti šį konstruktyvų vaidmenį“.
„Žinoma, stebime tendencijas ir matome, kad šiuo metu reikalai nejuda ta kryptimi“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Jūroje prie Sočio kilo didžiulis gaisras, vaizdo įrašuose – dūmų kamuoliai ir kylančios liepsnos
19:39
Jūroje prie Rusijos Sočio miesto krantų kilo didelis gaisras – užfiksuotos aukštai kylančios liepsnos. Apie tai, remdamasis savo skaitytojais ir vietos „Telegram“ kanalais, pranešė ASTRA.
Pirminiais duomenimis, užsidegė naftą arba naftos produktus gabenęs laivas.
Leidinys neatmeta galimybės, kad gaisras galėjo kilti po jūrinio drono arba bepiločio orlaivio (UAV) atakos. Oficiali gaisro priežastis kol kas nepaskelbta. Laivo pavadinimas ir vėliava, su kuria jis plaukioja, taip pat kol kas nežinomi.
Spalio 6-osios naktį po masinės dronų atakos Maskvos srityje kilo gaisras Volodarskajos linijinėje gamybinėje-dispečerinėje stotyje – didžiausioje regiono naftos bazėje, tiekiančioje degalus oro uostams. ASTRA OSINT analitikai pagal vaizdo įrašus nustatė gaisro vietą.
Vien rugsėjį bepiločiai orlaiviai smogė mažiausiai 16 taikinių Rusijos užnugaryje. Tarp jų buvo naftos perdirbimo ir naftos chemijos gamyklos, jūrų uostai, karinė bazė, taip pat aviacijos ir radiolokacijos objektai.
Smūgių būta ir Sočyje: rugsėjo 4-osios naktį dronai atakavo dvi mieste esančias naftos bazes.
Švedija siunčia karo techniką į Lenkiją: ką saugos kaimyninėje šalyje
19:05
Švedijos oro gynybos sistemos „Patriot“ saugos nuo galimų atakų Lenkijoje esantį logistikos centrą, per kurį sąjungininkai tiekia ginkluotę Ukrainai. Apie tai vyriausybės spaudos konferencijoje pranešė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas, skelbia „Reuters“.
Misija prasidės gruodį – švedai pakeis Nyderlandų karius, kurie šiuo metu užtikrina „Patriot“ sistemų darbą Lenkijoje.
Į kaimyninę šalį išvyks apie 100 karių iš Halmstado oro gynybos dalinio. Kiek konkrečiai „Patriot“ kompleksų siųs Švedija, vyriausybė nedetalizavo. Portalo LIGA.net duomenimis, tai bus pirmasis Švedijos oro gynybos sistemų dislokavimas užsienyje.
Praėjusią savaitę Stokholmas jau pranešė, kad į Lenkiją siųs naikintuvus „Gripen“, kurie dalyvaus NATO oro policijos misijoje. Pasak U. Kristerssono, tiek lėktuvų, tiek „Patriot“ sistemų užduotis yra ta pati – saugoti NATO logistikos mazgą Lenkijos oro uoste.
Kodėl siunčia į Lenkiją, o ne į Ukrainą
Gynybos ministras Paalas Jonsonas šį sprendimą grindė prastėjančia saugumo situacija ir būtinybe užtikrinti, kad parama Ukrainai būtų teikiama ir toliau. Atsakydamas į klausimą, kodėl sistemos siunčiamos į Lenkiją, o ne į Ukrainą, kuriai jų itin trūksta, jis pabrėžė kritinę tokių logistikos centrų svarbą.
„Visiškai akivaizdu, kad šie logistikos mazgai turi lemiamą reikšmę. Jų saugumas yra kritiškai svarbus tam, kad apskritai galėtų būti gabenami visi kiti kroviniai“, – sakė P. Jonsonas.
Rugsėjo 18 d. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas tikėtiniausiu artimiausių mėnesių scenarijumi įvardijo Rusijos dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą remiančias valstybes. Rugsėjo 29 d. jis perspėjo dėl laukiančių sunkių mėnesių, nes Rusijos smūgiai vis dažniau suduodami netoli Lenkijos sienos.
Pasaulio šalys išsigando maro iš Rusijos: Balis imasi priemonių
17:54
Indonezija sugriežtino sanitarinę kontrolę atvykimo į šalį punktuose po pranešimų iš Rusijos apie Irkutsko kovos su maru tyrimų instituto darbuotojos mirtį bei beveik 200 su ja kontaktavusių asmenų hospitalizaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva įteikė Rusijai griežtą notą dėl Ukrainos apšaudymo
17:23
Lietuva išreiškė protestą Rusijai dėl Ukrainos apšaudymų ir atmetė grasinimus Kyjive dirbantiems užsienio valstybių diplomatams, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Nota įteikta į ministeriją iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui.
Ja pareikštas griežtas protestas dėl tebesitęsiančių atakų prieš Ukrainos sostinę Kyjivą ir kitus miestus, juose esančius tiltus ir kitus civilinės infrastruktūros objektus, taikius šių miestų gyventojus, taip pat dėl pakartotinių Rusijos URM grasinimų Kyjive reziduojantiems užsienio diplomatams, raginant juos išvykti iš miesto.
Notoje pabrėžta, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus ir jų gyventojus, taip pat tolesni grasinimai naudoti jėgą yra šiurkštūs tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija griebėsi šiaudo: išbando neįprastą būdą Ukrainos dronams gaudyti
17:02
Rusija sumanė išbandyti naują oro gynybos priemonę nuo Ukrainos dronų: virš žemės kabančius oro balionus sujungti kabeliais, skirtais artėjantiems bepiločiams orlaiviams sugauti, rašo naujienų portalas „The Kyiv Post“.
Ši sistema, šią savaitę parodyta per Rusijos propagandinį televizijos kanalą „Rossija 1“, balionus pasitelkia tam, kad kabelius būtų galima išlaikyti ore. Nuo jų kabo gijos, suformuojančios barjerą, turintį apipinti drono sraigtą ir jį sudaužyti.
Šios keistos technologijos kūrėjai tikino, kad ji yra paruošta masinei gamybai. Tačiau, remiantis pranešimu, vienam dideliam objektui apsaugoti reikėtų mažiausiai 10 balionų.
Ši koncepcija toli gražu nėra nauja. Balionų užtvaros Antrojo pasaulinio karo metu buvo plačiai naudojamos miestams, uostams ir kitoms strateginėms vietoms nuo priešo orlaivių apsaugoti. Priversdamos bombonešius skristi aukščiau, jos taip pat sumažindavo bombardavimo tikslumą.
Rusijai tenka vis dažniau eksperimentuoti su netradiciniais būdais, kaip apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą nuo stiprinamos Ukrainos dronų smūgių kampanijos.
Anksčiau viena Rusijos chemijos pramonės įmonė paskelbė konkursą dėl balionų, skirtų jos objektams apsaugoti nuo Ukrainos dronų atakų, gamybos.
Balionai taip pat pritaikomi ir kitiems kariniams tikslams.
Rusijos valstybinis gynybos konglomeratas „Rostec“ sukūrė balioną, kuriame įmontuotas radijo modulis ryšio diapazonui išplėsti. Pakėlus įrangą virš žemės, galima sumažinti reljefo poveikį signalo kokybei, palyginti su mobiliosiomis antžeminėmis stotimis.
Ukraina taip pat tiria balionų panaudojimo kariniams tikslams galimybes. Ukrainos kūrėjai pasiūlė juos naudoti kaip platformas dronams ir raketoms paleisti. Pasak Ukrainos kūrėjų, stratosferiniai balionai galėtų paleisti raketas iš 12–18 kilometrų aukščio.
-
Rusijos įspėjimą užsieniečiams palikti Ukrainą Varšuva vadina mėginimu įbauginti
-
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
-
Rusijos okupuotuose Ukrainos Oleškuose vis labiau stinga maisto ir vaistų
-
Zelenskis prabilo apie galimą smūgį Kerčės tiltui ir rėžė Putinui: „Tai visiškas negalvojimas“
-
Rusija smogė Charkivui: žuvo vienas žmogus, dar šeši sužeisti
