- Vokietija įvardijo 5 Europos šalis, kurios gali tapti kitais Rusijos taikiniais
- Ukrainos pajėgos „pasveikino“ Putiną su gimtadieniu: išvardijo jo „nuopelnus“
- Rusija paleido raketas ir dronus į Ukrainos miestus: Kyjive griaudėjo sprogimai
- „The Washington Post“: Putinas mano turintis pranašumą prieš Europą
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietija įvardijo 5 Europos šalis, kurios gali tapti kitais Rusijos taikiniais
09:40
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Rusija gali turėti platesnių ambicijų nei tik plataus masto invazija į Ukrainą, ir įvardijo penkias šalis, kurioms ateityje gali grėsti pavojus.
Kalbėdamas Vokietijos televizijos kanalui „n-tv“, šalies diplomatijos vadovas, remdamasis istorinėmis aplinkybėmis, išvardijo galimus agresorės Maskvos taikinius.
„Privalome manyti, kad Rusija turi tolesnių planų“, – pareiškė J.Wadephulis, savo vertinimą grįsdamas ankstesniais Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimais apie Sovietų Sąjungos žlugimą – įvykį, kurį V.Putinas anksčiau vadino „didžiausia 20-ojo amžiaus geopolitine katastrofa“.
Paklaustas, kokios konkrečios šalys galėtų būti įtrauktos į Kremliaus ambiciijų lauką, ministras paminėjo Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, Estiją, Latviją ir Lietuvą.
„Ukraina priklauso šiai grupei. Sakartvelas taip pat priklauso šiai grupei. Taip pat matome Rusijos veiklą Moldovoje. Ir, žinoma, čia taip pat priklausytų Baltijos šalys“, – pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie padėtį Baltijos regione, J.Wadephulis priminė, kad Estija, Latvija ir Lietuva yra ir Europos Sąjungos, ir NATO narės. Jo teigimu, jei būtų užpulta bet kuri iš šių valstybių, Vokietija, kaip sąjungininkė, tiesiogiai įsitrauktų į konfliktą.
Be būsimų karinių problemų, J.Wadephulis pakartojo, kad Berlynas jau savo kailiu patiria Rusijos hibridines taktikas, paminėdamas pasikartojančius kibernetinius išpuolius ir incidentus su bepiločiais orlaiviais.
„Mes jau dabar patiriame atakas. Prisiminkite dronus Leipcige“, – pabrėžė ministras.
Nors jis paaiškino, kad dabartinių priešiškų veiksmų nelaiko plataus masto karu, Berlynas juos vertina kaip nuolatines hibridines atakas.
2026 m. rugpjūčio mėn. Rusija surengė tikslinę hibridinę ataką prieš Vokietiją, panaudodama sprogmenimis pakrautus dronus, kurie priartėjo prie Leipcigo–Halės oro uosto.
Vienas dronas, kurį buvo numatyta susprogdinti šalia Ukrainos krovininio lėktuvo „Antonov-124“, gabenusio šaudmenis, nesprogo ir buvo rastas ant žemės, o kitas pataikė į skrendantį lėktuvą, priversdamas jį atlikti avarinį tūpimą Hanoveryje.
Po pirmojo incidento netoli Vokietijos karinių objektų buvo pastebėti dar keli įtartini dronai.
Iki rugsėjo pradžios Vokietijos valdžios institucijos ir JAV žvalgyba patvirtino, kad ši operacija turi aiškių Rusijos žvalgybos tarnybų požymių, o kancleris Friedrichas Merzas pasmerkė šį kelis mėnesius planuotą išpuolį kaip tyčinį smūgį Vokietijos infrastruktūrai.
Ukrainos pajėgos „pasveikino“ Putiną su gimtadieniu: išvardijo jo „nuopelnus“
08:55
Trečiadienio rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė atnaujintus duomenis apie Rusijos nuostolius Ukrainoje nuo plataus masto invazijos pradžios iki spalio 7-osios, Kremliaus vadovo Vladimiro Putino gimtadienio dienos.
Generalinio štabo suvestinė rodo, kad per 1687 karo dienas Rusijos armija prarado 1,545 mln. karių; 443 lėktuvus; 35 laivus ir katerius; 2 povandeninius laivus; 356 sraigtasparnius; 12 396 tankus; 25 498 šarvuotąsias transporto priemones; 50 836 artilerijos sistemas; 2192
raketų sistemas; 1690 oro gynybos priemonių; 159 128 operatyvinio ir taktinio lygio bepiločių orlaivių; 4800 vienetų specialiosios technikos; 5126 sparnuotąsias raketas; 2878 antžeminius robotų kompleksus.
„Išprovokavęs didžiausią karą žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Rusijos diktatorius kiekvienais metais vis labiau priartina savo šalį prie bedugnės, o save – prie istorijos sąvartyno“, – pranešime pareiškė Generalinis štabas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuos nuostolius įvardijo kaip „Rusijos Federacijos diktatoriaus laimėjimus“.
Pažymėtina, kad tai – išties didžiausi Rusijos nuostoliai viename kare nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šis skaičius viršija bendrus sovietinės ir Rusijos kariuomenių nuostolius visuose karuose ir ginkluotuose konfliktuose XX a. antrojoje pusėje ir XXI a. pradžioje kartu paėmus, atkreipė dėmesį Generalinis štabas.
1,5 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų – tai 100 kartų daugiau nei Sovietų Sąjungos nuostoliai Afganistane per dešimt metų ir 125 kartus daugiau nei oficialiai pripažinti Rusijos nuostoliai Pirmajame ir Antrajame Čečėnijos karuose.
Kim Jong Unas parašė laišką Putinui: ką jam pažadėjo
08:23
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas gimtadienio proga nusiųstame laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo „nekintamą paramą“ Maskvai, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Kartu jis Maskvos karą Ukrainoje įvertino kaip „šventą“.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo svarbia Kremliaus sąjungininke ir siuntė karius paremti Maskvos karo veiksmų mainais už ekonominę naudą bei karines technologijas.
Pietų Korėjos žvalgybos agentūra pernai skaičiavo, kad kare žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o vėlesniais vertinimais, žuvusiųjų ar sužeistųjų skaičius siekia apie 6 tūkst.
„Džiaugiuosi palaikydamas su jumis gerą draugystę ir atverdamas naują puslapį mūsų dviejų šalių santykių plėtrai“, – sakoma Kim Jong Uno laiške, kurį cituoja oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
„Dar kartą patvirtinu savo nekintamą paramą jums ir Rusijos Federacijai“, – nurodė Kim Jong Unas, pridurdamas esąs „tvirtai įsitikinęs, kad teisingas, šventas Rusijos žmonių karas (...) neabejotinai baigsis jų pergale“.
Šis laiškas pasirodė Pietų Korėjos vyriausybės santykiams su Ukraina patiriant įtampą, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atskleidus, jog du paimti į nelaisvę Šiaurės Korėjos kariai buvo perduoti Seulo žiniai.
Seulas pasmerkė šios informacijos paviešinimą ir pareiškė, kad operacija turėjo būti slapta, o tai apsunkino Kyjivo prašymus tiekti ginkluotę.
Pietų Korėja iki šiol netiekė Ukrainai mirtinų ginklų, remdamasi šalies vidaus draudimu teikti karinę pagalbą kariaujančioms valstybėms.
V.Zelenskis teigė, kad Pchenjanas yra pasirengęs pasiųsti daugiau karių į Rusiją, siekdamas paremti jos karo veiksmus prieš Ukrainą.
Prie Sočio krantų Rusijoje po Ukrainos dronų atakos užsidegė tanklaivis
07:43
Ukrainai antradienio vakarą smogus naftos tanklaiviui prie Rusijos pietinės pakrantės, kilo didžiulis gaisras, o juodų dūmų debesis apgaubė dalį Sočio kurorto.
Nuo konflikto pradžios 2022 metais abi pusės aktyviai taikosi į komercinę laivybą Juodojoje jūroje, o Rusija pastarosiomis dienomis smogė grūdus gabenantiems laivams su Ukrainos kroviniais netoli Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos krantų.
Rusijos transporto ministerija pranešė, kad su Liberijos vėliava plaukiojantį tanklaivį užpuolė „jūrų dronai“ ir kad „Juodosios jūros vandenyse atvira liepsna dega žalia nafta“.
Ugniagesiai dėl liepsnų stiprumo negalėjo numalšinti gaisro, tačiau 23 įgulos nariai – visi Indijos piliečiai – buvo išgelbėti, pridūrė ji.
Socialiniuose tinkluose plačiai paplito vaizdo įrašai ir nuotraukos iš Sočio – populiaraus kurorto, kuriame gyvena beveik 500 tūkst. žmonių, – kuriuose matyti jūroje ryškiai oranžinės liepsnos ir į dangų kylantis tirštas juodų dūmų stulpas.
Patekimas į pakrantę ir paplūdimius ribojamas, socialiniuose tinkluose nurodė miesto meras.
Ukraina teigia, kad jos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą yra teisėtas atsakas už Maskvos naktinius jos miestelių ir miestų apšaudymus.
Pastarosiomis savaitėmis abi pusės pažadėjo suintensyvinti smūgius.
Rusija pradėjo atakuoti svarbiausius Kyjivo tiltus ir dronais smogti pačiai sostinės širdžiai šviesiu paros metu – ši nauja taktika paralyžiavo eismą mieste.
Dėl ankstesnių Ukrainos smūgių naftos objektams pietų Rusijoje susiformuodavo naftos dėmės, būdavo uždaromi paplūdimiai, o iš dangaus krisdavo toksiškas juodas lietus.
Vašingtonas susirūpinęs: Trumpas ketina pasikalbėti su Putinu
07:24
JAV ir Jungtinėms Tautoms (JT) raginant Maskvą laikytis skaidrumo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė labai greitai kalbėsiantis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl pranešimų apie laboratorijos darbuotojos mirtį nuo maro.
Rusijos institucijos paneigė taikančios priešmarines priemones ir sumenkino pranešimus apie praėjusią savaitę Sibiro Irkutsko srityje esančiame maro tyrimų institute įvykusį incidentą.
Tačiau Vašingtonas rodo vis didesnį susirūpinimą – valstybės sekretorius Marco Rubio paragino Rusiją atvirai kalbėti apie susidariusią situaciją. Panašų raginimą antradienį išsakė ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Raginame Rusiją būti skaidrią ir dalytis didesniu kiekiu informacijos su pasauliu, kad visi galėtume atitinkamai ir tinkamai reaguoti“, – viešėdamas Islandijoje sakė M.Rubio.
D.Trumpas vėliau pareiškė, kad su V.Putinu kalbėsis apie tai, kas nutiko.
„Mano skambutis suplanuotas, taip“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams, paklaustas, ar jau kalbėjosi su V.Putinu šiuo klausimu, sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad tai įvyks „labai greitai“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po perspėjimo apie masinį smūgį – Kyjive nugriaudėjo virtinė sprogimų
06:34 Atnaujinta 07:18
Kariuomenei įspėjus, kad Ukrainos sostinės link skrieja balistinė raketa, trečiadienį Kyjive nugriaudėjo virtinė sprogimų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakariniame kreipimesi perspėjo, kad ruošiamasi „masiniam smūgiui“.
Visą naktį valdžios institucijos perspėjo apie artėjančias raketas ir dronus. Ryte pranešta, kad žuvo mažiausiai du žmonės.
Naujienų portalo „Kyiv Independent“ žurnalistų teigimu, apie 3.15 val. vietos laiku Kyjive pasigirdo sprogimai. Prieš tai Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie kelis prie sienos artėjančius Rusijos bombonešius Tu-95.
„Raketos krenta viena po kitos. Suskaičiavau bent 10–12 sprogimų. Miesto centre gana triukšminga“, – pasakojo „Kyiv Independent“ žurnalistas.
Kiti „Kyiv Independent“ žurnalistai pranešė apie smūgius sostinės Podilės rajone, virš miesto matėsi liepsnos ir dūmai.
Praėjus dviem valandoms, 5.15 val., pasigirdo nauji sprogimai, prasidėjus antrajai raketų atakų bangai.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad Obolonės rajone užfiksuotas smūgis į neįvardytą „negyvenamąją zoną“, o Podilės rajone buvo apgadinti sandėliavimo pastatai.
Raketų nuolaužos taip pat degė Ševčenkos ir Darnycios rajonuose.
Visas padarytos žalos mastas dar nėra aiškus.
Anksčiau, 21 val. vietos laiku, Ukrainos oro pajėgos pranešė apie link sostinės skriejančius dronus. Netrukus po to mieste buvo paskelbtas oro pavojus.
Šis naujausias didelio masto puolimas vyksta spalio 7-ąją, V.Putinui minint 74-ąjį gimtadienį.
Artėjant žiemai Kyjivas vis dažniau tampa atakų taikiniu. Rusijos oro smūgiai nukreipti prieš energetikos infrastruktūrą, geležinkelių ir kelių transportą, įskaitant tiltus per Dnipro upę, jungiančius miesto dalis.
Oro pavojaus sirenos kaukia beveik be perstojo dieną ir naktį, ragindamos gyventojus slėptis rūsiuose, slėptuvėse bei metro stotyse.
Netrukus po V.Zelenskio kreipimosi dėl planinių elektros energijos atjungimų dalis Kyjivo paskendo tamsoje, siekiant sumažinti apkrovą nukentėjusiam elektros tinklui.
Karinės stebėsenos kanalai taip pat pranešė, kad laukiama plataus masto Rusijos atakos, per kurią kartu būtų naudojamos sparnuotosios ir balistinės raketos bei greitaeigiai reaktyviniai dronai.
