Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietija įvardijo 5 Europos šalis, kurios gali tapti kitais Rusijos taikiniais
09:40
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Rusija gali turėti platesnių ambicijų nei tik plataus masto invazija į Ukrainą, ir įvardijo penkias šalis, kurioms ateityje gali grėsti pavojus.
Kalbėdamas Vokietijos televizijos kanalui „n-tv“, šalies diplomatijos vadovas, remdamasis istorinėmis aplinkybėmis, išvardijo galimus agresorės Maskvos taikinius.
„Privalome manyti, kad Rusija turi tolesnių planų“, – pareiškė J.Wadephulis, savo vertinimą grįsdamas ankstesniais Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimais apie Sovietų Sąjungos žlugimą – įvykį, kurį V.Putinas anksčiau vadino „didžiausia 20-ojo amžiaus geopolitine katastrofa“.
Paklaustas, kokios konkrečios šalys galėtų būti įtrauktos į Kremliaus ambiciijų lauką, ministras paminėjo Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, Estiją, Latviją ir Lietuvą.
„Ukraina priklauso šiai grupei. Sakartvelas taip pat priklauso šiai grupei. Taip pat matome Rusijos veiklą Moldovoje. Ir, žinoma, čia taip pat priklausytų Baltijos šalys“, – pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie padėtį Baltijos regione, J.Wadephulis priminė, kad Estija, Latvija ir Lietuva yra ir Europos Sąjungos, ir NATO narės. Jo teigimu, jei būtų užpulta bet kuri iš šių valstybių, Vokietija, kaip sąjungininkė, tiesiogiai įsitrauktų į konfliktą.
Be būsimų karinių problemų, J.Wadephulis pakartojo, kad Berlynas jau savo kailiu patiria Rusijos hibridines taktikas, paminėdamas pasikartojančius kibernetinius išpuolius ir incidentus su bepiločiais orlaiviais.
„Mes jau dabar patiriame atakas. Prisiminkite dronus Leipcige“, – pabrėžė ministras.
Nors jis paaiškino, kad dabartinių priešiškų veiksmų nelaiko plataus masto karu, Berlynas juos vertina kaip nuolatines hibridines atakas.
2026 m. rugpjūčio mėn. Rusija surengė tikslinę hibridinę ataką prieš Vokietiją, panaudodama sprogmenimis pakrautus dronus, kurie priartėjo prie Leipcigo–Halės oro uosto.
Vienas dronas, kurį buvo numatyta susprogdinti šalia Ukrainos krovininio lėktuvo „Antonov-124“, gabenusio šaudmenis, nesprogo ir buvo rastas ant žemės, o kitas pataikė į skrendantį lėktuvą, priversdamas jį atlikti avarinį tūpimą Hanoveryje.
Po pirmojo incidento netoli Vokietijos karinių objektų buvo pastebėti dar keli įtartini dronai.
Iki rugsėjo pradžios Vokietijos valdžios institucijos ir JAV žvalgyba patvirtino, kad ši operacija turi aiškių Rusijos žvalgybos tarnybų požymių, o kancleris Friedrichas Merzas pasmerkė šį kelis mėnesius planuotą išpuolį kaip tyčinį smūgį Vokietijos infrastruktūrai.
Marco Rubio: Vakarai turi pasirinkti tarp nacionalinės galios ir nuosmukio
21:03
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį Atėnuose pasakytoje ugningoje kalboje pabrėžė JAV teisę demonstruoti savo nacionalinę galią ir teigė, kad Europa turi pabusti iš savo ilgo miego.
„Esame lūžio taške (...) ne tik mano tautos istorijoje, bet ir visos mūsų civilizacijos lūžio taške“, – pabrėžė M. Rubio prie Akropolio sakytoje kalboje.
„Arba nuspręsime veikti dabar, arba prarasime galimybę veikti apskritai“, – sakė JAV diplomatijos vadovas.
Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, jau padarė savo pasirinkimą, sakė M. Rubio.
„Mes pasirenkame bekompromisį siekį stiprinti nacionalinę galią: susigrąžinti svarbiausių mūsų tiekimo grandinių kontrolę, vėl industrializuoti mūsų ekonomiką, atkurti mūsų gynybą, kovoti dėl dominavimo ateities technologijų ir pramonės srityse“, – sakė jis.
Liudininkų pasakojimai ir esminis klausimas: „Ką, tikrai maras?!“
19:08
Penktadienį, spalio 2 d., apie dešimtą valandą vakaro prie dviejų laiptinių mūrinio namo Voronežo gatvėje Irkutske (Rusija) privažiavo trys automobiliai. Iš jų išlipo žmonės su dujokaukėmis ir oranžiniais kostiumais. Atsigabenę keletą talpų, jie pradėjo abiejų laiptinių dezinfekciją.
„Kvapas buvo nepakeliamas ir labai aitrus“, – portalui „Liudi Baikala“ pasakoja namo gyventoja, maždaug keturiasdešimties metų moteris. Ji daro prielaidą, kad tai buvo stiprus antiseptikas. Gyventojai atidarė laiptinės duris, nes „kvėpuoti buvo neįmanoma“.
Atvykėliai gyventojams sakė, kad juos „atsiuntė „Rospotrebnadzor“. „Klausiame, kas nutiko. Mums sako: kažkokia mergina mirė, mirtinai pavojingas virusas, – pasakoja pašnekovė. – Daugiau jie nieko nežinojo. Sakė: atėjome į darbą, mums liepė važiuoti ir apdoroti, mes atvažiavome ir apdorojome.“
Gyventojai dar nežinojo, kad naktį iš spalio 1-osios į 2-ąją Šelechovo rajono ligoninėje mirė jų kaimynė – 28 metų Darja Šipilova, gyvenusi šiame name. Mergina dirbo kovos su maru institute. Iškart po jos mirties Irkutsko srityje pasklido informacija: mergina esą mirė nuo plaučių maro.
Nuo tada namas, kuriame gyveno Darja, buvo dezinfekuotas dar du kartus. Apie „mirtinai pavojingą virusą“ daugiau niekas iš atvykstančiųjų nebekalbėjo. Dezinfekciją vykdę darbuotojai taip pat dėvėjo dujokaukes, tačiau jau buvo su baltais apsauginiais kostiumais.
„Antrą kartą pas mus pasibeldė jų darbuotoja, paprašė vandens tirpalui praskiesti, – sako Šipilovos kaimynė. – Klausiu: o ką jūs čia apdorojate? O aš jau viską žinojau [apie gandus dėl maro]. Ji sako: čia nuo tarakonų. O pas mus namuose tarakonų išvis nėra. O vėliau žiūriu – ji savo [apsauginį] kostiumėlį pakuoja į maišelį. Galvoju – na, aišku.“
„Moteris, galbūt mirusi nuo maro“
Plačiau skaitykite ČIA.
Azerbaidžanas pasipiktino, kad jį susiejo su šnipinėjimo atveju Vokietijoje
19:03
Azerbaidžano žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad Baku pareiškė protestą Vokietijai dėl pranešimų žiniasklaidoje, siejančių Azerbaidžaną su šnipinėjimo tyrimu, kuriame figūruoja buvęs Vokietijos žvalgybos vadovas Augustas Hanningas.
Naujienų agentūra APA, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, skelbia, kad protestas Vokietijos kanclerio biurui ir Užsienio reikalų ministerijai buvo perduotas diplomatiniais bei žvalgybos kanalais.
Leidinys „Der Spiegel“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad A. Hanningas, naudodamas įslaptintą medžiagą, parengė analizę kažkokiam Azerbaidžano žvalgybos pareigūnui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Stebėkite tiesiogiai PSO spaudos konferenciją apie galimą maro atvejį Rusijoje
18:34
Prie Lietuvos sienos su Kaliningradu pasitelkiama kariuomenė
18:11
Pasienio su Kaliningradu apsaugai pasitelkiama kariuomenė, trečiadienį pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
„Po vakarykščio incidento Latvijos pasienyje, įvertinę bendrą saugumo situaciją regione bei signalus, kad Rusija gali skelbti mobilizaciją, imamės papildomų prevencinių veiksmų. Kreipiausi į krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, kad Lietuvos kariuomenės pajėgos būtų pasitelktos padėti pasieniečiams saugoti sieną su Kaliningrado sritimi“, – feisbuke rašė ministras.
Į pranešimus apie marą sureagavo ir Rusijos kaimynė Mongolija
17:42
Mongolijos vyriausybė trečiadienį pareiškė įsakiusi imtis „sveikatos priežiūros“ priemonių prie sienos su Rusija po to, kai pasklido pranešimai apie laborantės mirtį nuo maro Sibire.
„Nors dabartinis rizikos lygis yra žemas, Sveikatos apsaugos ministerija atitinkamoms tarnyboms nurodė imtis atsargumo priemonių ir užtikrinti nuolatinę priežiūrą bei stebėjimą, siekiant užkirsti kelią galimiems pavojams“, – pranešė ministerija.
Ji pridūrė, kad „sienos kirtimo punktai Selengės provincijoje toliau įprastai veikia, o pasienyje įgyvendinamos sveikatos priežiūros ir stebėjimo priemonės“.
Rusijos naujienų portalas „Liudi Baikala“ penktadienį pranešė, kad mirė 28-metė moteris, dirbusi maro tyrimų institute Sibiro Irkutsko srityje, esančioje į šiaurę nuo Mongolijos.
Rusijos valdžia nesureikšmino šių pranešimų, teigdama, kad moteris mirė nuo plaučių uždegimo, o mirties priežastis yra „nenustatyta“.
Rusijos sveikatos apsaugos agentūra trečiadienį pareiškė nematanti „jokios epidemijos grėsmės gyventojams“.
Į Irkutsko srities sostinę atvyksta daug turistų iš Kinijos, keliaujančių prie netoliese esančio Baikalo ežero.
„Kinija ir Rusija palaiko glaudžius ryšius ir bendradarbiauja užkrečiamųjų ligų, įskaitant marą, prevencijos ir kontrolės srityje“, – antradienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija, kai buvo paklausta, ar dėl pranešimo apie šią mirtį buvo susisiekta su Rusijos institucijomis.
Tuo metu Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino Rusiją užtikrinti skaidrumą dėl Sibiro Irkutsko srities maro tyrimų instituto laborantės mirties praėjusią savaitę, kaip skelbta – nuo maro.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas trečiadienį taip pat paragino Maskvą patikslinti „žiniasklaidos pranešimus apie antrą darbuotoją, susirgusį nenustatytos kilmės plaučių uždegimu“.
Tačiau Kremlius trečiadienį, regis, atmetė pranešimus apie įtariamą antrąjį maro atvejį Sibire ir žurnalistams pareiškė, kad dauguma žiniasklaidos pranešimų yra melagingi.
Paklaustas apie šiuos pranešimus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad „žiniasklaida praneša daug ką“.
„Ir didžioji dauguma to, ką žiniasklaida skelbia apie šią situaciją, yra melaginga informacija“, – tikino jis ir paragino žmones kliautis tik oficialiais Rusijos vartotojų teisių ir sveikatos priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ pranešimais.
Į pensiją Putinas neis: vietoje įpėdinio – 13 išrinktųjų: kas papuolė į šį sąrašą?
17:30
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, vietoje vieno įpėdinio, išsirinko grupę patikimų asmenų, kurie turėtų pasidalinti valstybės valdymą. Kaip nurodo Naujojo Eurazijos strategijų centro ataskaitos autoriai, šiuo metu artimiausią jo ratą sudaro 13 žmonių. Analitikai juos praminė V.Putino vietininkais.
Anot ataskaitos, tarp jo vietininkų yra vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas, Maskvos meras Sergejus Sobianinas, vicepremjeras Dmitrijus Patruševas, gynybos ministras Andrejus Belousovas, taip pat Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Likusios dalies V.Putino išrinktųjų analitikai neįvardijo.
Šioje elitinėje grupuotėje pastebima tendencija stiprinti jaunesnių į ją priskirtų asmenų pozicijas, taip palaipsniui mažinant vadinamosios „senosios gvardijos“ politinę bazę ir funkcijas.
Spalio 7 d. V.Putinui sukako 74 metai. Pastaraisiais metais žiniasklaidoje būta apsčiai diskusijų apie galimus jo įpėdinius. Tačiau, kaip pastebi naujienų portalas Laisvės radijas, šioje srityje vis dar trūksta aiškumo.
D.Medvedevas kol kas yra vienintelis, kurį V.Putinas paskyrė savo įpėdiniu, nors ir laikinai, nuo 2008 iki 2012 metų.
2021 m. Kremliaus vadovas pasirašė įstatymą, kuriuo prezidento kadencijų skaičius buvo „nunulintas“. Tai leidžia būti perrinktam ir išlaikyti prezidento postą iki 2036 m., kol jam sukaks 84 metai.
Apie galimus V.Putino įpėdinius ir apie tai, ar Kremliaus šeimininkas apskritai yra pasirengęs dalytis valdžia, Laisvės radijo žurnalistai kalbėjosi su vienu iš ataskaitos autorių, politologu Nikolajumi Petrovu.
„Iki 2030 m. rinkimų Putinui bus beveik 80 metų. Akivaizdu, kad jis negali nesusimąstyti apie tai, jog fiziškai nebegalės vykdyti visų tų pareigų, kurias atlieka šiandien.
Tačiau problema glūdi ne tik kartų kaitoje, bet ir tame, kad kartų kaita automatiškai reikalauja politinės sistemos pertvarkos. Senieji bendražygiai pasitraukia, o jų vietą užima ištikimi, tylūs tarnai, nesugebantys, kaip tai darė jų pirmtakai, realiai priimti sprendimų ir veikti pakankamai savarankiškai.
Todėl aš įsivaizduoju būsimą schemą kaip tokį sistemos perjungimą į automatinio valdymo režimą. Putinas savo rankose išlaiko visus prezidento įgaliojimus, o tai yra principinis klausimas“, – dėstė politologas.
„Putinas 3.0“
Jo teigimu, tuo pačiu V.Putinas perduoda ir toliau tik aktyviau perdavinės kasdienes pareigas tiems patikimiems žmonėms, kurie šiandien praeina tariamą atranką.
„2007 m. mes perėjome prie tandeminio valdymo režimo, tačiau šiandien ši sistema veikia šiek tiek kitaip – Putinas nenori ir neieškos vieno galingo įpėdinio, nes tai pavojinga.“
Jis nori paskirstyti savo įgaliojimus tarp eilės žmonių, iš kurių nė vienas negali pretenduoti į tai, kad jį visiškai pakeistų. Manau, kad dėl tokios transformacijos personalizmas tik sustiprės. Neatsitiktinai buvo paminėta, kad tie asmenys, kuriuos šiandien Putinas laiko galimais kvazipaveldėtojais atskirose funkcinėse srityse, nebūtinai užima kokias nors savarankiškas, svarbias pareigas. Jie gauna savo įgaliojimus iš prezidento rankų ir visiškai priklauso nuo jo“, – išskyrė N.Petrovas.
Kaip pastebėjo politologas, tokioje situacijoje Kremliaus vadovas tampa savotišku Dengu Xiaopingu (Kinijos aukščiausiuoju lyderiu, ėjusiu pareigas nuo 1978 iki 1989 metų – red.past.), kuris visiškai kontroliuoja situaciją, tačiau, skirtingai nuo kinų tradicijos, turi visus įgaliojimus, užtikrinančius jo pozicijos saugumą.
„Tai savotiškas Putinas 2.0 arba Putinas 3.0. Kaip pavadinsite, taip nepagadinsite. Kai sulaukęs 80 metų jis nebegali užsiimti visa ta rutina, neturi jėgų kur nors važinėti, su kuo nors susitikti, rengti posėdžius, jis tampa savotišku dangaus gyventoju, kuris pakyla vienu laipteliu aukščiau.
Vis dėlto jis bet kuriuo metu gali įsikišti, pakoreguoti ir kažką pakeisti, jei reikalai nesiklostys pagal jo scenarijų. Žinoma, Putinas dalyvaus rinkimuose ir liks prezidentu, nes kitaip jis prarastų saugumo pajėgų kontrolę, o tai yra pagrindinė sąlyga jo valdžios išsaugojimui“, – paaiškino ekspertas.
Ką čia veikia Medvedevas?
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad V.Putino artimiausiame rate tebėra buvęs prezidentas D.Medvedevas. Anot N.Petrovo, į vadinamųjų senjorų grupę jis pateko ne dėl savo politinių gabumų ir savarankiškumo, o dėl asmeninio atsidavimo V.Putinui.
„Pirma, Dmitrijus Medvedevas yra Vladimiro Putino pavaduotojas Saugumo Taryboje. Jis užima dar porą tokių šiek tiek reprezentacinių, bet vis dėlto gerai skambančių pareigų. Jis priklauso šiai „senjorų“ grupei, t. y. tiems žmonėms, kurie šiandien iš tikrųjų laikomi bent jau vietininkais.
Akivaizdu, kad 2011 m. Medvedevas padarė savo pasirinkimą: rinkdamasis tarp 100 milijonų rinkėjų ir vieno rinkėjo, jis pasirinko vieną rinkėją, ir šia prasme jis, viena vertus, yra visiškai priklausomas nuo Putino, o kita vertus, neturi ir niekada neturės asmeninės komandos.
Be to, kaip žmogui, kuris negali nieko daryti savarankiškai, jis patinka Putinui: jam galima patikėti viską, ką tik nori, ne todėl, kad jo akys tokios sąžiningos, o todėl, kad jis pats nieko negali padaryti, ir šia prasme yra tinkamas“, – išskyrė politologas.
Bandydamas geriau paaiškinti V.Putino logiką, N.Petrovas atkreipė dėmesį, kad, kai kalbama apie šiuos daugiau nei dešimt kvazipaveldėtojų, reikia suprasti, jog jie nėra žmonės, kurie „bėga tuo pačiu takeliu“, ir kažkuris iš jų „atbėgs pirmas“.
„Tai žmonės, kurie bėga skirtingais takeliais: vienas iš jų gali vadovauti vykdomajai valdžiai, kitas – atstovaujamajai, trečias – teisminei ir panašiai. Kalbant apie Rusijos saugumo tarnybos (FSB) dalyvavimą šioje schemoje – jėgos bloko vaidmuo karo metais didėja, tačiau tai netaikoma korporacijų vadovų įtakai, kurių šiame jėgos bloke yra gana daug. Vienas iš labai svarbių Putino svertų yra stabdžių ir atsvarų sistema, leidžianti jam kontroliuoti jėgos bloką. Tam tikra prasme tai yra Achilo kulnas, nes niekas, išskyrus Putiną, tokios galimybės neturi, – reziumavo N.Petrovas.
Rusijos „Geran“ dronai tapo dar pavojingesniais: įvardijo, kas suteikė jiems pranašumą
16:37
Rusija Ukrainą atakuoja naujos kartos reaktyviniais dronais – jie yra greitesni, juos sunkiau numušti, be to, juose montuojami Kinijoje pagaminti varikliai, rašo „UNITED24 Media“.
Nors Ukrainos rytų fronte Rusijai nepavyko pasiekti apčiuopiamos pažangos, ji nusprendė sutelkti dėmesį į svarbiausius Ukrainos miestus ir suintensyvino atakas reaktyviniais dronais, kuriuos vis dar sunku neutralizuoti.
Tai tapo įmanoma daugiausia dėl kiniško reaktyvinio variklio, gaminamo įmonės „Telefly“, kuris, Pekino teigimu, pagal Kinijos taikomas eksporto kontrolės taisykles neturėjo patekti į Rusiją, rašo „UNITED24 Media“.
Kyjivo gyventojams šios aplinkybės turi labai konkrečių padarinių. Smūgiai tiltams, degalinėms, mokykloms ir gydymo įstaigoms įprastas keliones mieste paverčia pavojingomis net vidury baltos dienos. Reaktyviniai dronai sutrumpina laiką nuo oro pavojaus paskelbimo iki sprogimo, o naujesnės jų versijos pritaikomos infrastruktūros objektams naikinti.
Dabar Ukrainos žvalgyba praneša apie kitą etapą: Alabugoje veikiantis Rusijos gamintojas dronuose montuoja savąją kiniško „Telefly“ variklio versiją, o šiais dronais jau domisi Iranas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Išvadino Putiną „makaronų kabintoju“: „Rosatom“ vadybininkui užvirė kraujas
16:31
Vienas bendrovės „Rosatom“ vadovų privačiame susirašinėjime apkaltino Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną melu ir papasakojo apie valstybinės įmonės problemas, statant branduolines elektrines Turkijoje, Egipte ir Bangladeše, rašo leidinys „Politico“, paskelbęs nutekintos korespondencijos ištraukas.
Pasak straipsnio, įtūžio priežastis – Rusijos vadovo pareiškimas, kad Maskva griežtai vykdo visus įsipareigojimus, susijusius su branduolinių objektų statyba užsienyje.
„Rosatom“ vadovo susirašinėjimas pateko į dokumentų rinkinį, kurį redakcija gavo iš vienos žvalgybos tarnybos pareigūno.
K️aip teigiama, elektroninis laiškas buvo adresuotas vadovo pažįstamam asmeniui, nepriklausančiam valstybinei korporacijai. Savo ruožtu „Politico“ neatskleidė žinučių autoriaus vardo, motyvuodamas tuo, kad jam Rusijoje grėstų persekiojimas dėl kritikos V.Putino atžvilgiu.
„Putinas pareiškė – ir keletą kartų pabrėžė – kad „Rusija 100 proc. vykdo VISUS sutartinius įsipareigojimus dėl branduolinių elektrinių statybos užsienyje“ ??? Bet jie žlugo su Turkija, Egiptu ir Bangladešu… Terminų nesilaikoma visur“, – rašoma minėtoje korespondencijoje.
T️oliau bendrovės darbuotojas „Rosatom“ problemas susiejo su V.Putino sukurta valdymo sistema.
„Tai tik dar kartą patvirtina, kad jis yra makaronų kabintojas. O baisiausia […] yra tai, kad visa pavaldumo grandinė žemiau jo elgiasi lygiai taip pat, patikėkite manimi… Mes čia tikrai tai jaučiame“, – toliau dėstė jis.
️Sprendžiant iš laiško turinio, jis buvo išsiųstas po Pasaulinio branduolinio forumo, vykusio Maskvoje 2025 m. rugsėjį.
Tuomet V.Putinas ir pareiškė laiške cituojamą frazę: „Mes griežtai vykdome prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, noriu tai pabrėžti, griežtai viską vykdome nepriklausomai nuo politinės situacijos“.
️Į „Politico“ gautą dokumentų rinkinį taip pat pateko bendrovės „Rosatom“ vidiniai dokumentai apie bendradarbiavimą su įmone „Orgenergostroj“, kurios vienas iš vadovų kartu su valstybinės korporacijos aukščiausio lygio vadovu tapo korupcijos bylos dalyviu.
2025 m. gegužę Maskvos teismas nuteisė buvusį „Rosatom“ direktorių Genadijų Sacharovą 12 metų kalėti kolonijoje už kyšio paėmimą iš „Orgenergostroj“ pirmojo generalinio direktoriaus pavaduotojo Elgudžo Kokosadzės. Pastarajam buvo skirta aštuonerių metų bausmė.
️Tų pačių metų gruodį „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačevas susitikime valstybinėje korporacijoje pritarė pasirengimui nutraukti sutartis su „Orgenergostroj“, įskaitant sutartį dėl Vengrijos atominės elektrinės „Paks-2“ statybos, kaip matyti iš „Politico“ gauto susitikimo protokolo. Tačiau apie tokį pasirengimą pranešta nebuvo.
️Pagal „Rosatom“ skaičiavimus, „Orgenergostroj“ pakeitimas vietiniais rangovais galėjo prailginti darbus trimis–keturiais mėnesiais ir beveik 20 proc. padidinti tos sutarties dalies, kurią dar reikėjo įvykdyti, kainą.
Tuo tarpu viešai valstybinė korporacija teigė, kad „Paks-2“ statybos vyksta pagal grafiką.
️Atsakydami į „Politico“ klausimus, bendrovės „Rosatom“ atstovai pareiškė, kad gauti leidinio dokumentai neva yra pasenę, problemos su „Orgenergostroj“ buvo išspręstos, o „Paks-2“ elektrinės statybos tęsiasi pagal planą. Į klausimus apie iš anksto apmokėtų darbų vykdymą ir skolas Vengrijos subrangovams valstybinė korporacija neatsakė.
Kremlius kirto Prancūzijai: tai – garsi ir aiški žinutė
15:02
Kremlius Prancūzijos prezidento Emmanuelio Makrono žodžius apie jūroje dislokuotos strateginės balistinės raketos M51.3 bandymus vertina kaip „garsią ir aiškią žinutę“.
Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai rodo, jog Europa militarizuojasi. Jo teigimu, Rusija atidžiai stebi situaciją.
„Europa yra apsėsta militarizacijos idėjos“, – paklaustas apie antradienį atliktą raketos bandymą, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Esant tokiam agresyvių veiksmų ir planų fonui, Rusija išlieka budri. Mes visa tai atidžiai stebime“, – pridūrė D.Peskovas.
Prancūzijos gynybos ministerija pranešė, kad šalis antradienį pirmą kartą sėkmingai išbandė naują branduolinį užtaisą galinčią nešti balistinę raketą M51.3, kuri buvo paleista iš atominio povandeninio laivo.
Raketa, Prancūzijos raketos M51 modifikacija, buvo paleista iš povandeninio laivo „Le Vigilant“ prie Bretanės krantų ir nukrito „Šiaurės Atlante, šimtai kilometrų nuo bet kurios pakrantės“, pranešė ministerija.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paleidimą stebėjo iš Prancūzijos karo laivo, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.
