- „Reuters“: naujoji Serbijos vyriausybė planuoja nutraukti ginklų eksportą į Ukrainą
- „CNN“: JT komisija Rusijos smūgius Ukrainos energetikai pripažino karo nusikaltimais
- „Tai drąsina Putiną“: JAV senatorius perspėjo Trumpą dėl nuolaidų Kremliui
- „Axios“: JAV demokratai reikalauja ištirti Trumpo susitarimą su Rusija dėl dyzelino
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Per Rusijos smūgį Kyjive apgadintas svarbus tiltas
06:20 Atnaujinta 08:22
Rusija naktį į antradienį surengė dar vieną kruviną ataką prieš Kyjivą – smogta universiteto miesteliui, svarbiam tiltui, administraciniam pastatui ir medicinos įstaigoms.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino Ukrainos apšaudymą dronais ir raketomis, todėl Kyjive – mieste, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių – beveik nuolat kaukia pavojaus sirenos.
Per naujausią Rusijos ataką mažiausiai vienas žmogus žuvo, o 14 buvo sužeisti, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Tarp sužeistųjų – paramedikas, medicinos technikas ir 20 metų universiteto studentė.
Pasak V.Klyčko, devyni sužeisti medicinos darbuotojai paguldyti į ligoninę.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija mieste smogė universiteto miesteliui, taip pat – žinomam Kyjivo Kioto parkui ir gyvenamiesiems namams.
Kyjivo Desnos rajone sprogimai aidėjo šalia metro stoties, ten apgadintas automobilis, pranešė V.Klyčko.
V.Klyčko teigimu, per ataką taip pat apgadintos dvi gydymo įstaigos Dnipro rajone. Vienoje iš apšaudytų vietų sprogimo bangos išdaužė reanimacijos skyriaus langus. Langai išbyrėjo ir kitoje įstaigoje.
Tame pačiame rajone taip pat iš dalies sugriautas trijų aukštų komercinis pastatas, kuriame rastas žuvęs žmogus, pridūrė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS).
Rajone per ataką apgadintas ir mokyklos pastatas, nurodė Kyjivo miesto karinė administracija.
Desnos rajone „apgadinti universiteto miestelio pastatai, bendrabučiai ir šalia esantys gyvenamieji namai“, nurodė DSNS.
Vėliau V.Klyčko pranešė apie smūgį miesto Pietiniam tiltui per Dniepro upę – vienai pagrindinių Kyjivo transporto arterijų. Šis tiltas jungia rytinę ir vakarinę miesto dalis ir yra gyvybiškai svarbus šimtams tūkstančių kasdien į darbą važiuojančių gyventojų.
Pasak V.Klyčko, naktį buvo apgadintas pats tiltas ir su juo susijusi metro infrastruktūra. Traukinių eismas tiltu laikinai sustabdytas.
Kai kurios metro stotys kitose miesto dalyse nukentėjo per ankstesnę ataką, tačiau gelbėtojai jas per naktį sutvarkė, pranešė meras.
Spalį Rusija Pietinį ir kitus svarbius tiltus atakavo ne kartą, galimai siekdama sutrikdyti logistiką ir kasdienį gyvenimą Kyjive.
Rumunija: su gaisru prie ginklų gamyklos siejamas Rusijos valdomas tinklas
06:50
Rumunija pirmadienį pareiškė, kad su gaisro sukėlimu šalia ginklų gamyklos yra susijęs iš Rusijos koordinuojamas tinklas.
Tai naujausias iš virtinės panašių incidentų Europoje.
Gaisras kilo rugsėjo 14 dieną šalia ginklų gamyklos centriniame Rumunijos Brašovo mieste. Pareigūnų teigimu, su šiuo įvykiu susiję du Baltarusijos ir vienas Ukrainos pilietis, gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Du iš jų buvo „susekti ir sulaikyti Vokietijoje, jiems rengiantis padaryti panašių nusikaltimų“, nurodė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba (DIICOT).
Trečiasis asmuo vis dar slapstosi Lenkijoje, pridūrė institucija.
Rumunijos žvalgybos tarnyba pranešė, kad už gaisro Brašove slypi „sabotažo tinklas, koordinuojamas iš Rusijos Federacijos“.
Šis atvejis yra „dalis platesnės sabotažo operacijų kampanijos, kurią Rusijos Federacija koordinuoja Europoje“ prieš ginklų gamybos objektus bei „kitus karinės ir pramoninės reikšmės taikinius“, pažymėjo tarnyba.
„Šiais veiksmais siekiama bauginti, kenkti gynybos pajėgumams ir silpninti atitinkamų valstybių indėlį į Europos bei regiono saugumą“, – teigė žvalgybos tarnyba.
„Šis incidentas (...), papildantis pastaruoju metu pačioje Rumunijoje užfiksuotų panašių įvykių virtinę, sustiprino susirūpinimą dėl pramoninių objektų ir ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo“, – nurodė DIICOT.
Rumunijos žvalgybos tarnyba atskleidė, kad žmonės į tokius tinklus verbuojami socialiniuose tinkluose, iš pradžių pasiūlant pinigų už „iš pažiūros nekenksmingą užduotį“, pavyzdžiui, „tam tikrų taikinių stebėjimą ar fotografavimą“.
„Vėliau užduotys darosi vis rimtesnės, galimai apimančios vandalizmo aktus, padegimus ar net nužudymus“, – pažymėjo ji.
NATO ir ES šiuo metu susiduria su Kremliaus vykdoma hibridine sabotažo bei kišimosi kampanija, kuria siekiama susilpninti Vakarų paramą Kyjivui.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainą remiančių Europos šalių gynybos įmonėse įvyko keli incidentai.
Rugsėjį Bulgarijos šaudmenų saugykloje nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisras – praėjus kelioms savaitėms po liepsnų kitoje šalies ginkluotės gamykloje.
Abu incidentai nutiko Bulgarijos ginklų gamintojos EMCO, kurios šaudmenys naudojami Ukrainoje, valdomuose objektuose.
Be to, rugsėjį šalia gynybos įmonės biurų Vokietijos mieste Miunchene buvo numestos padegamosios bombos, o Rumunijos pareigūnai pranešė sulaikę Rusijos pilietį, kaltinamą karinių objektų filmavimu ir fotografavimu rengiantis sabotažo aktui.
Rugpjūtį sprogimas nugriaudėjo ginklų gamintojos KNDS valdomoje šaudmenų gamykloje netoli Romos.
Rumunijos užsienio reikalų ministras Danas Neculaescu pareiškė, kad gaisras Brašove yra „platesnės sabotažo kampanijos visoje Europoje dalis“, nukreipta prieš gynybos pramonę.
„Hibridinės atakos nesutrukdys mums stiprinti savo atsparumą ir gynybą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D.Neculaescu.
Rusija ir Ukraina nutraukė ugnį: okupuotuose Oleškuose prasidėjo lokalios paliaubos
06:39
Rusijos okupuotame Oleškų mieste antradienį įsigaliojo lokalizuotos paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos, pranešė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
„Paliaubos įsigaliojo šiandien 3 val. ryto Kyjivo laiku tam tikrose zonose, susijusiose su humanitarine misija“, – sakė D.Lubinecas.
Laikinas kovos veiksmų nutraukimas skirtas tam, kad vėliau šią savaitę į Pietų Ukrainos miestą būtų įleista pagalbos misija. Pasak naujienų agentūros „Associated Press“, kovos turėtų būti įšaldytos bent iki šeštadienio.
„Kaip Ukrainos derybininkų grupės vadovas patvirtinu, kad Ukrainos pusė laikosi savo įsipareigojimų“, – teigė D.Lubinecas. Jis pridūrė, kad susitarimai buvo pasiekti derybose su Rusijos derybininkų grupės vadove Jana Lantratova.
Rusijos gynybos ministerija taip pat paskelbė, kad Rusijos pajėgos nutraukė kovos veiksmus šioje teritorijoje, ruošdamosi humanitarinei misijai.
Paliaubos, priskiriamos JAV pirmosios ponios Melanios Trump tarpininkavimui, apima Oleškus ir aplinkines teritorijas Chersono srityje. Jos skirtos užtikrinti saugią civilių evakuaciją bei humanitarinės pagalbos pristatymą.
Oleškai yra Rusijos okupuoti nuo pat pirmųjų visapusiškos invazijos dienų. Miestas, įsikūręs tiesiai kitoje Dnipro upės pusėje priešais Chersoną, yra faktiškai blokuojamas Rusijos pajėgų, kurios neleidžia įvežti humanitarinės pagalbos.
Gyventojai susiduria su didžiuliu maisto, vandens ir elektros trūkumu. Užminuoti keliai ir nuolatinės dronų atakos saugią evakuaciją daro praktiškai neįmanomą, o civiliai, bandantys bėgti vieninteliais į miestą ir iš jo vedančiais keliais, dažnai tampa dronų taikiniais.
CNN: JT komisija Rusijos smūgius Ukrainos energetikai pripažino karo nusikaltimais
06:19
Nepriklausoma Jungtinių Tautų tyrimo komisija pirmadienį, spalio 26 dieną, pareiškė, kad Rusija vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, tyčia atakuodama Ukrainos civilinę infrastruktūrą, įskaitant gyvybiškai svarbias energetikos sistemas, praneša CNN.
Rusijos pajėgos Ukrainos energetikos infrastruktūrą atakuoja nuo pirmųjų plataus masto karo mėnesių 2022 metais. Praėjusios žiemos pradžioje jos smarkiai suintensyvino smūgius, dėl kurių milijonai ukrainiečių buvo priversti šalti tamsiuose namuose.
Pirmadienį paskelbtoje Nepriklausomos tarptautinės Ukrainos įvykių tyrimo komisijos ataskaitoje nurodoma, kad šios atakos „buvo vykdomos tyčia“ ir atitiko Rusijos „valstybės politiką, kuria siekiama atimti iš civilių būtiną energijos tiekimą ir sukelti kančias“.
„Rusijos vadai, duodavę įsakymus vykdyti šias atakas, žinojo, kad jų pasirinkti šilumos tiekimo objektai buvo nepakeičiami civiliams, ypač žiemą“, – rašoma JT Generalinei Asamblėjai teikiamoje ataskaitoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad dokumentas „patvirtina tai, ką ukrainiečiai patiria jau daug metų: sistemingos Rusijos atakos prieš civilinę energetikos infrastruktūrą yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“.
Socialiniame tinkle X jis pabrėžė, kad Rusija „tyčia atėmė iš milijonų žmonių elektrą, šildymą ir vandenį, paversdama šaltį bei tamsą karo įrankiais“.
Kyjivo duomenimis, dėl praėjusios žiemos Rusijos dronų ir raketų atakų labiausiai nukentėjusiuose regionuose Ukrainos šiluminių elektrinių gamybos pajėgumai sumažėjo 70 proc. Padėtį dar labiau apsunkino neįprastai šalta žiema, kai temperatūra ne kartą nukrito iki 30 laipsnių šalčio.
Komisiją JT Žmogaus teisių taryba įsteigė praėjus vos kelioms dienoms nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
Naujausioje ataskaitoje aprašomos sunkios ilgalaikio šalčio pasekmės Ukrainos civiliams. Pasak komisijos, šalies medicinos institucijos užfiksavo mirčių dėl žemos temperatūros namuose ir net ligoninėse.
Ataskaitoje įvardyti keli aukšto rango Rusijos pareigūnai, kuriems, komisijos vertinimu, tenka didžiausia atsakomybė už joje aprašytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
Dokumente nurodoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą viešai kalbėjo apie nurodymus atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Komisijos teigimu, per pastaruosius kelerius metus surinkti įrodymai rodo, kad buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, jo įpėdinis Andrejus Belousovas ir Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas buvo atsakingi už šių atakų planavimą ir vadovavimą joms.
Tarptautinis baudžiamasis teismas anksčiau išdavė V.Putino, S.Šoigu ir V.Gerasimovo arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų. S.Šoigu ir V.Gerasimovo orderiai taip pat susiję su įtariamais nusikaltimais žmoniškumui.
CNN pažymi, kad artėjant šalčiams Rusija aiškiai parodė ketinanti ir toliau terorizuoti Ukrainą. Ataskaitoje cituojamas rugpjūtį paskelbtas Rusijos gynybos ministerijos pareiškimas, kuriame pranešant apie smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai buvo pasakyta: „Žiemą jūs sušalsite.“
Ukrainai vis sunkiau gintis nuo didelio masto atakų dėl itin didelio oro gynybos raketų trūkumo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino Vakarų sąjungininkus tiekti daugiau šaudmenų, pabrėždamas, kad artėjanti žiema kelia ypatingą susirūpinimą.
„Reuters“: naujoji Serbijos vyriausybė planuoja nutraukti ginklų eksportą į Ukrainą
06:18
Serbijos studentų vadovaujamas protesto judėjimas sekmadienį, spalio 25 dieną, iškovojo istorinę pergalę parlamento rinkimuose, užbaigdamas ilgą Aleksandaro Vučičiaus valdymą ir sukeldamas masines šventes. Tačiau būsimųjų šalies vadovų, kurie dar neįvardyti, laukia daug sudėtingų uždavinių, rašo „Reuters“.
Vienas jų – santykiai su tradicine Serbijos sąjungininke Rusija, nuo kurios šalis priklausoma energetikos srityje. „Studentų sąrašo“ atstovai pareiškė neplanuojantys prisidėti prie ES sankcijų Maskvai dėl jos karo prieš Ukrainą.
Būsimoji vyriausybė turės kliautis JAV sankcijų išimtimis, kad išlaikytų naftos importą, kol bus parduota Rusijai priklausanti energetikos bendrovės NIS dalis Vengrijos bendrovei MOL. NIS valdo vienintelę Serbijos naftos perdirbimo gamyklą.
Rusijos „Gazprom“ taip pat yra didžiausia dujų tiekėja Serbijai: kasmet ji tiekia apie 2,2 mlrd. kubinių metrų dujų mažesnėmis nei rinkos kainomis. „Studentų sąrašo“ teigimu, tai nėra geopolitinis pasirinkimas, o didelė ekonominė priklausomybė.
Pagrindiniai „Studentų sąrašo“ kandidatai taip pat pareiškė, kad būsimoji vyriausybė nutrauks bet kokį Serbijos ginklų eksportą į karo zonas, įskaitant pardavimą Vakarų tarpininkams, kurie ginklus perduoda Ukrainai.
„Reuters“ pažymi, kad A.Vučičius buvo užmezgęs glaudžius asmeninius ryšius tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
