- Voronežą sudrebino sprogimai: dronas rėžėsi į 25 aukštų verslo centrą
- Putinas netikėtai prabilo apie Vakarų sankcijas: „Mūsų draugai beveik verkė“
- „The Telegraph“: naujas Putino ėjimas – prispausti NATO, kad Baltijos šalys ir Lenkija liktų be karių
- Medvedevas viešai paragino Trumpą pašalinti Zelenskį
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Axios“: JAV demokratai reikalauja ištirti Trumpo susitarimą su Rusija dėl dyzelino
17:46
Įtakingi JAV demokratai, kitais metais galintys užimti svarbias pareigas Kongrese, paragino didžiuosius bankus ir uostus išsaugoti visus dokumentus, susijusius su galimu rusiško dyzelino importu ar kitais sandoriais dėl šių degalų, praneša „Axios“.
Pasak leidinio, prezidento Donaldo Trumpo susitarimo su Maskva tyrimas taptų prioritetu, jei demokratai susigrąžintų vienų arba abejų Kongreso rūmų kontrolę. Kreipimasis taip pat rodo, kad tyrimas apimtų ne tik Baltuosius rūmus, bet ir bendrovių vadovybes.
„Bet koks rusiško dyzelino importas į JAV kelia rimtų teisinių klausimų ir gali tapti teisminių procesų bei Kongreso tyrimų objektu“, – rašoma „Axios“ gautame laiške.
Jį pasirašė senatoriai Chrisas Coonsas iš Delavero, Elizabeth Warren iš Masačusetso, Ronas Wydenas iš Oregono ir Sheldonas Whitehouse'as iš Rod Ailando.
Prie kreipimosi prisidėjo ir Niujorkui atstovaujantis Atstovų Rūmų narys Gregas Meeksas, kuris, demokratams perėmus šių rūmų kontrolę, galėtų vadovauti Užsienio reikalų komitetui.
Iniciatyvą koordinavo Naujojo Hampšyro senatorė Jeanne Shaheen. Laišką taip pat pasirašė perrinkimo nebesiekiantis Šiaurės Karolinos senatorius respublikonas Thomas Tillisas.
Kreipimesi bankai ir uostai raginami neprisidėti prie rusiško dyzelino „pirkimo, gabenimo, importo, iškrovimo, saugojimo, finansavimo ar platinimo“ JAV teritorijoje. Taip pat prašoma nepadėti sudaryti sandorių dėl šių degalų tiekimo į kitas rinkas.
„Bloomberg“ taip pat paskelbė įstatymų leidėjų laiško ištrauką, kurioje pabrėžiama grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Galimas susitarimas importuoti rusišką dyzeliną taip pat kelia rimtą susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo, nes taip būtų finansuojamas žiaurus ir neteisėtas Rusijos karas prieš Ukrainą“, – rašoma laiške.
Kreipimaisi išsiųsti bankams „JPMorgan Chase“, „Bank of America“, „Citigroup“ ir „Morgan Stanley“, taip pat kelių uostų valdytojams, įskaitant Niujorko ir Naujojo Džersio uostų administraciją.
„CNN“: JT komisija Rusijos smūgius Ukrainos energetikai pripažino karo nusikaltimais
00:39
Nepriklausoma Jungtinių Tautų tyrimo komisija pirmadienį, spalio 26 dieną, pareiškė, kad Rusija vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, tyčia atakuodama Ukrainos civilinę infrastruktūrą, įskaitant gyvybiškai svarbias energetikos sistemas, praneša CNN.
Rusijos pajėgos Ukrainos energetikos infrastruktūrą atakuoja nuo pirmųjų plataus masto karo mėnesių 2022 metais. Praėjusios žiemos pradžioje jos smarkiai suintensyvino smūgius, dėl kurių milijonai ukrainiečių buvo priversti šalti tamsiuose namuose.
Pirmadienį paskelbtoje Nepriklausomos tarptautinės Ukrainos įvykių tyrimo komisijos ataskaitoje nurodoma, kad šios atakos „buvo vykdomos tyčia“ ir atitiko Rusijos „valstybės politiką, kuria siekiama atimti iš civilių būtiną energijos tiekimą ir sukelti kančias“.
„Rusijos vadai, duodavę įsakymus vykdyti šias atakas, žinojo, kad jų pasirinkti šilumos tiekimo objektai buvo nepakeičiami civiliams, ypač žiemą“, – rašoma JT Generalinei Asamblėjai teikiamoje ataskaitoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad dokumentas „patvirtina tai, ką ukrainiečiai patiria jau daug metų: sistemingos Rusijos atakos prieš civilinę energetikos infrastruktūrą yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“.
Socialiniame tinkle X jis pabrėžė, kad Rusija „tyčia atėmė iš milijonų žmonių elektrą, šildymą ir vandenį, paversdama šaltį bei tamsą karo įrankiais“.
Kyjivo duomenimis, dėl praėjusios žiemos Rusijos dronų ir raketų atakų labiausiai nukentėjusiuose regionuose Ukrainos šiluminių elektrinių gamybos pajėgumai sumažėjo 70 proc. Padėtį dar labiau apsunkino neįprastai šalta žiema, kai temperatūra ne kartą nukrito iki 30 laipsnių šalčio.
Komisiją JT Žmogaus teisių taryba įsteigė praėjus vos kelioms dienoms nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
Naujausioje ataskaitoje aprašomos sunkios ilgalaikio šalčio pasekmės Ukrainos civiliams. Pasak komisijos, šalies medicinos institucijos užfiksavo mirčių dėl žemos temperatūros namuose ir net ligoninėse.
Ataskaitoje įvardyti keli aukšto rango Rusijos pareigūnai, kuriems, komisijos vertinimu, tenka didžiausia atsakomybė už joje aprašytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
Dokumente nurodoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą viešai kalbėjo apie nurodymus atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Komisijos teigimu, per pastaruosius kelerius metus surinkti įrodymai rodo, kad buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, jo įpėdinis Andrejus Belousovas ir Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas buvo atsakingi už šių atakų planavimą ir vadovavimą joms.
Tarptautinis baudžiamasis teismas anksčiau išdavė V.Putino, S.Šoigu ir V.Gerasimovo arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų. S.Šoigu ir V.Gerasimovo orderiai taip pat susiję su įtariamais nusikaltimais žmoniškumui.
CNN pažymi, kad artėjant šalčiams Rusija aiškiai parodė ketinanti ir toliau terorizuoti Ukrainą. Ataskaitoje cituojamas rugpjūtį paskelbtas Rusijos gynybos ministerijos pareiškimas, kuriame pranešant apie smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai buvo pasakyta: „Žiemą jūs sušalsite.“
Ukrainai vis sunkiau gintis nuo didelio masto atakų dėl itin didelio oro gynybos raketų trūkumo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino Vakarų sąjungininkus tiekti daugiau šaudmenų, pabrėždamas, kad artėjanti žiema kelia ypatingą susirūpinimą.
„Reuters“: naujoji Serbijos vyriausybė planuoja nutraukti ginklų eksportą į Ukrainą
23:28
Serbijos studentų vadovaujamas protesto judėjimas sekmadienį, spalio 25 dieną, iškovojo istorinę pergalę parlamento rinkimuose, užbaigdamas ilgą Aleksandaro Vučičiaus valdymą ir sukeldamas masines šventes. Tačiau būsimųjų šalies vadovų, kurie dar neįvardyti, laukia daug sudėtingų uždavinių, rašo „Reuters“.
Vienas jų – santykiai su tradicine Serbijos sąjungininke Rusija, nuo kurios šalis priklausoma energetikos srityje. „Studentų sąrašo“ atstovai pareiškė neplanuojantys prisidėti prie ES sankcijų Maskvai dėl jos karo prieš Ukrainą.
Būsimoji vyriausybė turės kliautis JAV sankcijų išimtimis, kad išlaikytų naftos importą, kol bus parduota Rusijai priklausanti energetikos bendrovės NIS dalis Vengrijos bendrovei MOL. NIS valdo vienintelę Serbijos naftos perdirbimo gamyklą.
Rusijos „Gazprom“ taip pat yra didžiausia dujų tiekėja Serbijai: kasmet ji tiekia apie 2,2 mlrd. kubinių metrų dujų mažesnėmis nei rinkos kainomis. „Studentų sąrašo“ teigimu, tai nėra geopolitinis pasirinkimas, o didelė ekonominė priklausomybė.
Pagrindiniai „Studentų sąrašo“ kandidatai taip pat pareiškė, kad būsimoji vyriausybė nutrauks bet kokį Serbijos ginklų eksportą į karo zonas, įskaitant pardavimą Vakarų tarpininkams, kurie ginklus perduoda Ukrainai.
„Reuters“ pažymi, kad A.Vučičius buvo užmezgęs glaudžius asmeninius ryšius tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Tai drąsina Putiną“: JAV senatorius perspėjo Trumpą dėl nuolaidų Kremliui
22:09
JAV prezidento Donaldo Trumpo mėginimai užbaigti karą nuolaidomis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir mažinant pagalbą Ukrainai pasmerkti žlugti. Tai pareiškė senatorius respublikonas, Senato asignavimų komiteto Gynybos pakomitečio pirmininkas Mitchas McConnellas, praneša „The Hill“.
Senatorius sukritikavo D.Trumpo pareiškimus apie Rusijos elgesį, kai prezidento buvo paklausta apie Maskvos pažeidžiamas paliaubas energetikos srityje. M.McConnello vertinimu, sankcijų švelninimas nesustabdys Kremliaus agresijos, o tik sustiprins jo įsitikinimą, kad Vakarai silpni.
„Tai neatitinka faktų, yra strategiškai naivu ir moraliai bankrutavę. Jo pataikūniškos nuolaidos Rusijai, kai agresorius apdovanojamas sankcijų sušvelninimu, neįtikins Putino sustoti. Istorija rodo, kad toks elgesys drąsina Rusijos autokratą, kuris jį laiko silpnumu“, – teigė senatorius.
M.McConnellas taip pat perspėjo, kad karinės pagalbos Ukrainai, dalijimosi žvalgybine informacija ir prieigos prie palydovinio ryšio ribojimas gali padėti Rusijai pasiekti laimėjimų mūšio lauke.
„Grasinimai sustabdyti saugumo ir žvalgybinę pagalbą arba prieigą prie itin svarbių palydovinio ryšio sistemų reikšmingai nesusilpnins Ukrainos valios gintis, tačiau gali leisti Putinui mūšio lauke pasiekti pažangą, kuri iki šiol buvo nepasiekiama. Tai gali pailginti karą, o ne jį sutrumpinti“, – pabrėžė jis.
Senatorius atskirai sukritikavo susitarimą dėl rusiško dyzelino importo į JAV. Jis atkreipė dėmesį, kad vidutinė šių degalų kaina Jungtinėse Valstijose tebėra didesnė nei šeši doleriai už galoną.
„Ribotam Rusijos dyzelino kiekiui pakeitus savininkus, tai mažai prisidės prie kainų degalinėse mažėjimo“, – sakė M.McConnellas.
Jis taip pat atmetė D.Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo apibūdinimą, kad V.Putinas yra „humanistas“.
„Jei prezidentas rimtai kalba apie konflikto užbaigimą, jis turėtų remtis Amerikos žmonių išmintimi, o ne naiviais verslininkais, kurie, regis, mano, kad diplomatija reiškia pataikavimą priešininkams. Putiną galima apibūdinti įvairiai, tačiau jis nėra humanistas“, – pareiškė senatorius.
M.McConnellas pabrėžė, kad V.Putinas yra Kinijos sąjungininkas ir toliau naudosis galimybėmis silpninti Ameriką bei Europą.
Senatoriaus teigimu, JAV taip pat turi daug ko pasimokyti iš Ukrainos mūšio lauke diegiamų naujovių, ypač dronų karo srityje. Jis perspėjo D.Trumpo administraciją neignoruoti šios patirties.
Zelenskis pasirašė dekretus dėl karo padėties ir mobilizacijos pratęsimo Ukrainoje
21:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretus, kuriais karo padėtis ir visuotinė mobilizacija pratęsiamos iki 2027 metų sausio 29 dienos. Spalio 26 dienos dekretai paskelbti prezidento interneto svetainėje.
Dekretu Nr.1060/2026 karo padėtis pratęsiama 90 dienų. Tokiam pačiam laikotarpiui dekretu Nr.1061/2026 pratęsiama visuotinė mobilizacija.
Ukrainos Aukščiausioji Rada taip pat pritarė karo padėties pratęsimui iki 2027 metų sausio 29 dienos. Už prezidento pateiktą įstatymo projektą, kuriuo patvirtinamas atitinkamas dekretas, balsavo 293 parlamentarai.
Pagal ankstesnį parlamento sprendimą karo padėtis galioja iki spalio 31 dienos. Naujuoju sprendimu ji pratęsiama dar 90 dienų.
Visuotinės mobilizacijos pratęsimą tokiam pačiam laikotarpiui palaikė 281 parlamentaras.
Įstatymuose numatyta, kad jie nedelsiant paskelbiami per žiniasklaidą ir įsigalioja 2026 metų spalio 31 dieną.
Tai jau 21-asis parlamento balsavimas dėl karo padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo.
Rusija smogė Charkivui raketomis: žuvo du žmonės, dar keturi sužeisti
20:33
Rusijos kariuomenė atakavo Charkivo Novobavarsko rajoną. Miesto mero Ihorio Terechovo naujausiais duomenimis, žuvo du žmonės, dar keturi sužeisti.
Po smūgio kilo gaisras. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad užsidegė automobiliai ir apgadinta dešimt garažų. Tarp sužeistųjų – 17-metė mergina.
„Dirba visos skubiosios pagalbos tarnybos. Išsamesnė informacija tikslinama“, – sakė O.Synjehubovas.
I.Terechovas vėliau patikslino, kad per Rusijos smūgius apgadinti daugiabučiai ir privatūs gyvenamieji namai bei automobiliai.
„Reuters“: Rusija padidino dyzelino gamybą po susitarimo su Trumpu
18:26
Rusijos naftos perdirbimo įmonės spalį didina dyzelino gamybą, vyriausybei suteikus eksporto kvotas po susitarimo dėl degalų tiekimo su JAV. Tai „Reuters“ pranešė su padėtimi susipažinę pramonės šaltiniai.
Pirmoje spalio pusėje dyzelino gamyba Rusijoje buvo sumažėjusi iki maždaug 160 tūkst. tonų per parą, palyginti su 175 tūkst. tonų rugsėjį. Mėnesio viduryje patvirtinus naujas eksporto kvotas, gamyba pradėjo augti ir artėti prie 180 tūkst. tonų per parą.
Rusijos vyriausybė leido taikyti išimtis iš galiojančio dyzelino eksporto draudimo. Suteiktos kvotos leidžia tiekti degalus pagal susitarimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Spalio 9 dieną D.Trumpas paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko tiekti dyzeliną į JAV ir pasaulio rinkas. Jungtinės Valstijos laikinai panaikino rusiškiems degalams taikomas sankcijas.
Rusija patvirtino susitarimą. D.Trumpas teigė, kad ji nedelsdama pristatys daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino, lapkritį – dar 500 tūkst. tonų, o iškart po to – milijoną tonų. Pasak JAV prezidento, Rusija taip pat tieks dar 3 mln. tonų, tačiau tai priklausys nuo jos naftos perdirbimo gamyklų būklės.
Rugpjūtį įsigaliojus Rusijos dyzelino eksporto draudimui, šalies naftos bendrovės buvo priverstos mažinti gamybą pagal vidaus rinkos poreikius ir riboti tiekimą Centrinės Azijos šalims pagal tarpvyriausybinius susitarimus.
Pramonės šaltinių teigimu, spalį dyzelino vartojimas Rusijoje paprastai sumažėja iki maždaug 140 tūkst. tonų per parą. Tai lemia sezoniniai veiksniai, įskaitant pasibaigiantį grūdų derliaus nuėmimą ir vasaros kelionių sezoną.
Tokiu atveju eksportui liktų mažiausiai 40 tūkst. tonų per parą, arba daugiau kaip milijonas tonų per mėnesį. Iš šio kiekio maždaug 200–300 tūkst. tonų galėtų reikėti kaimyninėms šalims.
Šaltiniai tikisi, kad Rusijos vyriausybė išlaikys eksporto draudimą ir tiekimą į užsienį reguliuos kvotomis.
Per rusų smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai du žmonės
17:58
Rusijos pajėgoms pirmadienį dronu atakuojant Pavlohradą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, žuvo vienas žmogus.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža pranešė, kad buvo sužeisti dar mažiausiai trys žmonės.
„Visi sužeistieji šiuo metu yra ligoninėje. Du iš jų yra 10 metų mergaitės“, – rašė jis.
Pasak O.Hanžos, po atakos užsiliepsnojo automobilis, taip pat buvo apgadinti keli daugiabučiai ir parduotuvė.
Anksčiau Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas pranešė, kad per Rusijos smūgius netoli Kramatorsko žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar 10, įskaitant 13 metų mergaitę, buvo sužeista.
Pasak jo, pirmadienio rytą Rusijos pajėgos sudavė keturis smūgius Jasnohirkos gyvenvietei.
„Bloomberg“: didžiausios Europos gynybos galios rengia svarbų pareiškimą dėl Rusijos
16:10
Penkios Europos šalys, skiriančios daugiausia lėšų gynybai, ketina pareikšti, kad Rusija kelia didžiausią ir ilgalaikę grėsmę žemyno saugumui,
„Viena vertus, tebevykstantis Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, kita vertus, nuolatiniai sąjungininkų oro erdvės pažeidimai, sabotažo veiksmai ir vis aktyvesnis hibridinių atakų vykdymas įvairiose srityse nesilpnina mūsų vienybės, solidarumo ir sanglaudos“, – teigiama Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės (E5) bendro pareiškimo projekte, su kuriuo susipažino „Bloomberg“.
Šių šalių atstovai planuoja pareikšti, kad Europa „turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačios saugumą“.
Šis pareiškimas, kurio formuluotė iki paskelbimo gali pasikeisti, turėtų būti paskelbtas po Paryžiuje vyksiančio susitikimo, kurį organizuoja Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin.
Teigiama, kad šis pareiškimas yra atsakas į visoje Europoje intensyvėjančią Rusijos vykdomų hibridinių atakų kampaniją.
Europos pareigūnai šiuos veiksmus vertina kaip Maskvos bandymą išbandyti NATO ribas, susilpninti paramą Ukrainai ir pasinaudoti neaiškumu dėl to, kaip aljansas turėtų reaguoti, nesukeliant platesnio konflikto.
Nors projekte pabrėžiama, kad Jungtinės Valstijos išlieka „neatsiejama sąjungininkė“, dokumente teigiama, jog „didesnė atsakomybė turi prasidėti nuo Europos sąjungininkų įgalinimo NATO viduje.“
Tikimasi, kad Europos lyderiai pareikš, jog prisiims didesnį politinį ir karinį vaidmenį. Tai būtina siekiant modernizuoti šalių ginkluotąsias pajėgas, taip pat sustiprinti NATO kolektyvinę gynybą, kad ji „prisitaikytų prie dabartinių ir būsimų iššūkių“.
Projekte teigiama, kad ES reguliavimo ir finansiniai ištekliai gali padėti remti valstybių narių gynybos siekius.
Iš Zelenskio – priminimas Pentagono vadovui: jau beveik mėnesį laukiame parašo
15:43
Jau beveik mėnesį Ukraina laukia, kol Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas pasirašys dokumentą dėl raketų tiekimo „Patriot“ ir „NASAMS“ sistemoms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pranešė „Telegram“ kanale.
Pasak jo, susitikime Ukrainos gynybos ministras, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir užsienio reikalų ministras pranešė apie padėtį, susijusią su oro gynybos raketų, pirmiausia „Patriot“, tiekimu į Ukrainą.
„Dirbame keliomis kryptimi: su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir kitais partneriais, turinčiais „PAC-2“ ir „PAC-3“ raketų atsargas. Jau beveik mėnesį laukiame pono Hegsetho parašo dėl „Patriot“ ir „NASAMS“ raketų. Aš nurodžiau, kad šis klausimas būtų dar kartą aptartas su amerikiečių puse. Taip pat vyksta derybos su kitomis šalimis“, – sakė cituojamas V.Zelenskis.
Anksčiau skelbta, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas iki šiol nepatvirtino didelės partijos oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų perdavimo Ukrainai.
Putino planas: derybų metu neketina nutraukti puolimo Ukrainoje
14:49
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas atmetė galimybę, kad karo veiksmai Ukrainoje būtų nutraukti, net jei ir būtų atnaujintos trišalės taikos derybos.
„Sprendimas atnaujinti trišales derybas, kuriose dalyvauja Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos, nenumato jokių karo veiksmų apribojimų“, – D.Peskovą cituoja „Interfax“.
Pasak jo, Rusija toliau „suduoda didelius smūgius“ Ukrainai.
„Kyjivo režimas (taip Kremlius vadina Ukrainos vyriausybę – red. past.) taip pat tęsia atitinkamus veiksmus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai.
Spalio 21 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad karo veiksmų nutraukimas Ukrainoje, kaip to reikalauja Europos lyderiai, reikštų „nacių režimo išsaugojimą“ ir „rusų kalbos uždraudimą“.
