Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas įspėjo dėl Baltijos jūros: „Ar kas nori, kad būtų kaip Hormuze?“
11:05
Rusija remia tarptautinės teisės laikymąsi Baltijos jūros situacijoje, tačiau yra pasirengusi reaguoti į bet kokius iššūkius, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
„Mes remiame tokį požiūrį. O kaip gi kitaip? Kitaip susiklostytų situacija, panaši į tą, kuri susiklostė Hormuzo sąsiauryje. Ar kas nors nori, kad Baltijos jūroje susiklostytų tokia pati situacija kaip Persijos įlankoje ar Hormuzo sąsiauryje? Mes to nenorime, bet į bet kokį iššūkį atsakysime“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją po Rusijos-Afrikos viršūnių susitikimo Maskvoje.
Pasak Rusijos vadovo, padėtis Baltijos jūroje taip pat buvo aptarta anksčiau šią savaitę įvykusio pokalbio telefonu su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu ir Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store'u metu.
V.Putinas taip pat atkreipė dėmesį į Europos pasiryžimą pasiruošti galimam karui su Rusija iki 2030 metų. Jo teigimu, Rusija yra tam pasirengusi, tačiau esą karo nenori.
Kremliaus vadovas tikino, kad Vakarams neva nesisekė pasiekti vieno iš savo tikslų „privesti Rusijos prie strateginio pralaimėjimo“.
Parengtos oro gynybos sistemos Baltijske
Suomijos radiolokacinių technologijų milžinė „ICEYE“ paskelbė ataskaitą „Baltic Sea Overwatch“, kurioje nurodė, kad Rusijos priešlėktuvinės oro gynybos sistemos S-400, dislokuotos Kaliningrado srityje yra nuolatinės kovinės parengties būsenoje.
Kaip teigiama, palydovai užfiksavo paleidimo įrenginius, esančius netoli Baltijsko uosto. Nurodoma, kad jie yra iškeltoje padėtyje, kas reiškia, jog sistemos yra pasirengusios paleisti priešlėktuvines raketas, o ne yra dislokuotos laukimo režimu.
Bendrovė pabrėžė, kad tai nėra laikina priemonė, nes palydovinių stebėjimų duomenys rodo, jog toks dislokacijos pobūdis Kaliningrado srities teritorijoje stebimas jau ilgą laiką.
Analitikai priminė, kad Baltijskas yra viena iš pagrindinių Rusijos karinių bazių regione ir Baltijos jūros laivyno dislokacijos vieta. Oro gynybos priemonių dislokavimas prie uosto tik sustiprina Rusijos karinės infrastruktūros oro gynybą Kaliningrado eksklave.
„Reuters“: Pentagonas paragino Lietuvą, Latviją ir Estiją sušvelninti toną dėl Rusijos
09:47
Per pastarąsias savaites Pentagono pareigūnai kreipėsi į kelias NATO šalis ir paprašė sušvelninti savo retoriką dėl Rusijos keliamos grėsmės, tvirtindami, kad kai kurie Europos lyderių ir pareigūnų pareiškimai pakenkė žemyno saugumui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais šaltiniais.
Tarp valstybių, kurios sulaukė pranešimų, raginančių jas apriboti viešus pareiškimus, yra Lietuva, Latvija ir Estija, nurodė agentūros pašnekovai, pageidavę likti anonimiški.
Nėra aišku, ar pranešimai, išsakyti dvišalių susitikimų metu, buvo perduoti ir kitoms Europos vyriausybėms.
Pasak šaltinio, tarp komentarų, patraukusių JAV pareigūnų dėmesį, yra ir Europos lyderių pastabos, esą Rusija yra įsprausta į kampą ir griebiasi vis desperatiškesnių priemonių, jos invazijai Ukrainoje virtus kone stagnacija.
Vienas iš JAV pareigūnų, perdavusių šią informaciją, buvo Pentagono politikos skyriaus vadovas Elbridge'as Colby – viena pagrindinių figūrų šiuo metu vykdomame JAV karių kontingento Europoje persvarstymo procese.
„Nereikėtų erzinti rusų“
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos atakas prieš Ukrainą Kyjive žuvo žmogus, Dnipro apylinkėse dingo elektra
08:03
Rusijai vėlų ketvirtadienio vakarą smogus Ukrainai, Kyjive žuvo žmogus, o Dnipro mieste ir jo apylinkėse be elektros liko iki 350 tūkst. gyventojų, penktadienį rašo „The Kyiv Independent“.
Kyjivui kelios Rusijos balistinės raketos smogė po 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, smūgis suduotas miesto Darnycios rajone esantiems sandėliams, ten kilo gaisrai.
Sostinės Dnipro rajone Rusijos raketos nuolaužos nukrito šalia gyvenamojo komplekso, apgriauta parduotuvė. Kitos raketos liepsnojančios nuolaužos nukrito gyvenamojo namo kieme. Raketų sprogimo bangos apgadino automobilius ir išdaužė langus visame rajone.
Dnipro mieste ir jo apylinkėse po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai be elektros liko mažiausiai 350 tūkst. žmonių, pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Hanža. Gelbėtojai stengiasi atkurti elektros tiekimą.
Anksčiau ketvirtadienį Rusijos pajėgos smogė Dnipro geležinkelio stoties peronui; institucijų teigimu, mažiausiai 14 žmonių žuvo ir dar bent 14 buvo sužeista.
WSJ: po Trumpo spaudimo Ukrainos kariuomenė priėmė svarbų sprendimą
07:10
Ukrainos kariuomenė laikinai sustabdė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali trukti iki JAV vidurio kadencijos rinkimų pabaigos ar net ilgiau – iki lapkričio pabaigos, skelbia laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis šaltiniais.
Pasak straipsnio, sprendimas faktiškai sustabdyti kampaniją prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas įsigaliojo praėjusią savaitę, paaštrėjusių santykių tarp Kyjivo ir Vašingtono fone.
Anksčiau D.Trumpas paragino nušalinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o Elono Musko „SpaceX“ apribojo Ukrainos galimybes naudotis „Starlink“ palydoviniu ryšiu.
Du su situacija susipažinę Ukrainos kariuomenės pareigūnai WSJ teigė, kad spalio viduryje už tolimojo nuotolio smūgius atsakingi daliniai buvo informuoti apie faktinį kampanijos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas sustabdymą. Jie turėjo užbaigti jau pradėtas operacijas.
Šaltinių teigimu, Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara prezidentui V.Zelenskiui pasakė, kad kariuomenė nusprendė laikinai susilaikyti nuo smūgių naftos perdirbimo gamykloms dėl sudėtingos diplomatinės situacijos.
Prezidentas sutiko su tokiu sprendimu, tačiau pabrėžė, kad kariuomenė galėtų vėl pulti šiuos objektus, jei manys, kad tai būtina.
Pats V.Zelenskis paneigė, kad Ukrainos daliniai gavo įsakymą nesmūgiuoti Rusijos gamykloms.
„Mūsų vaikinai šiomis dienomis stengėsi elgtis kiek atsargiau. Tačiau jie negavo įsakymų nesmūgiuoti naftos perdirbimo gamykloms“, – antradienį Kyjive žurnalistams sakė prezidentas.
Pasak jo, Ukrainos bepiločių orlaivių daliniai šiuo metu atakuoja įvairaus pobūdžio taikinius Rusijos teritorijoje.
Kaip rašo WSJ, pastarosiomis savaitėmis D.Trumpas padidino spaudimą Ukrainos prezidentui, reikalaudamas nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Amerikos lyderis dėl pasaulinių kuro kainų kilimo apkaltino Ukrainą, nors ekspertai šį reiškinį daugiausia siejo su karu tarp JAV ir Irano.
Reikalavo ir Kushneris
Smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai klausimą iškėlė ir JAV specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris. Spalio 20 d. Osle vykusio susitikimo su V.Zelenskiu metu jis pakartojo D.Trumpo reikalavimą nutraukti tokias atakas. Pasak dviejų JAV pareigūnų, pokalbis buvo labai įtemptas.
J.Kushneris Ukrainos prezidentui pasakė, kad šis turėtų sustabdyti smūgius, nes jis ir JAV specialusis atstovas Steve'as Witkoffas skiria daug laiko, pastangų ir lėktuvų kuro tarpininkavimui derybose su Maskva.
Vienas iš JAV pareigūnų pažymėjo, kad 30 dienų pauzė atakoms prieš naftos perdirbimo gamyklas būtų Ukrainos būdas išreikšti dėkingumą už šias pastangas.
Pasak WSJ, Ukrainos sąjungininkai Europoje taip pat ragino V.Zelenskį atsižvelgti į energetikos kainų klausimo politinį jautrumą prieš JAV vidurio kadencijos rinkimus.
Kai kurie artimiausi Kyjivo sąjungininkai Europoje buvo susirūpinę dėl aštrėjančios retorikos tarp D.Trumpo ir V.Zelenskio bei „Starlink“ veiklos trikdžių. Todėl jie patarė Ukrainos prezidentui laikinai susilaikyti nuo atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas iki Amerikos rinkimų pabaigos.
Ukrainos ir Europos pareigūnai situaciją apibūdino kaip sudėtingesnę nei teigia JAV pusė.
Pasak leidinio, V.Zelenskis pastarųjų kontaktų su D.Trumpu metu pabrėžė, kad Ukraina norėtų ką nors gauti mainais už atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas sustabdymą.
Vienas iš Kyjivo pasiūlymų buvo abipusės energetinės paliaubos, kurios apimtų Rusijos smūgių Ukrainos jėgainėms nutraukimą.
Ukrainos prezidentas taip pat svarstė galimybę gauti papildomų raketų „Patriot“ oro gynybos sistemoms, kad apsaugotų energetikos infrastruktūrą, arba leidimą naudoti „Starlink“ Rusijos teritorijoje, siekiant sunaikinti rusų raketų paleidimo įrenginius.
Tačiau nė vienas iš šių pasiūlymų nebuvo plėtojamas toliau.
Spalio 20 d. Ukraina surengė išpuolį prieš naftos siurblinę, esančią „Družba“ naftotiekyje Rusijos Tambovo srityje. Šis išpuolis buvo paskutinis žinomas išpuolis prieš Rusijos naftos infrastruktūrą šio straipsnio paskelbimo metu, primena ukrainiečių portalas „Unian“.
Nustatyti septyni Rusijos tanklaiviai, gabenantys dyzeliną į JAV
06:43
Organizacija „Greenpeace Ukraine“ ketvirtadienį paskelbė informaciją apie septynis Rusijos tanklaivius, gabenančius 288 000 tonų dyzelino į JAV. Apie tai rašo „Kyiv Independent“.
Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sustabdė sankcijas Rusijos naftos eksportui, tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ sukurtas tiesioginio sekimo žemėlapis rodo Rusijos tanklaivius, šiuo metu judančius per Atlanto vandenyną, o vienas laivas jau artėja prie JAV rytinės pakrantės.
„Greenpeace Ukraine“ identifikavo tanklaivius kaip „Taurus“, „Pvt Azura“, „Agioi Fanendes“, „Talisman“, „Leruo“, „Iblea“ ir „Primorye“. Trys iš šių laivų – „Talisman“, „Leruo“ ir „Primorye“ – šiuo metu yra sankcionuoti kelių šalių kaip Rusijos „šešėlinio laivyno“, neteisėtai eksportuojančio naftą, dalis, nurodoma Ukrainos karo sankcijų portale. Laivui „Talisman“ JAV sankcijos taikomos nuo 2025 m. sausio mėnesio.
Tikimasi, kad laivai JAV pasieks lapkričio pradžioje, nors kol kas nežinoma, į kuriuos uostus jie atplauks.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 28 d. pasirašė dekretą, kuriuo apribojo prieigą prie duomenų apie šalies naftos perdirbimo gamyklas ir energijos eksportą, Ukrainai vykdant kampanijas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą. Šis dekretas dar labiau įslaptino Rusijos eksportą, padėdamas „šešėlinio laivyno“ laivams išvengti sankcijų.
JAV senatorius Richardas Blumenthalis spalio 28 d. išplatino įspėjimą laivybos kompanijai, gabenančiai rusišką dyzeliną į Jungtines Valstijas: apsisukti arba rizikuoti pažeisti JAV sankcijų įstatymą.
„Lavrovas neturėtų būti įleistas į JAV“: senatoriai ragina Trumpą prabusti
06:28 Atnaujinta 09:01
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį atvyko į JAV, kur Atlantoje dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų ministrų susitikime, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Maskva ketvirtadienį pareiškė, kad S.Lavrovas savo kalboje pasisakys prieš tarptautines sankcijas. Tai vyksta rengiantis naujoms Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono pareigūnų deryboms, kuriomis siekiama rasti sprendimą karui Ukrainoje užbaigti.
Dvi dienas truksiantis didžiųjų pasaulio ekonominių galių atstovų susitikimas rengiamas tvyrant aklavietei įvairiuose frontuose – nuo JAV ir Irano karo iki kovų Ukrainoje – bei nemažėjant naftos kainoms.
Užsienio reikalų ministrų derybos Atlantoje, Džordžijos valstijoje, taip pat vyksta likus vos kelioms dienoms iki itin svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų ir paruoš dirvą gruodį įvyksiančiam G20 lyderių susitikimui Majamyje, prezidento Donaldo Trumpo kurorte „Doral“.
Senatoriai pasiuto
Respublikonų partijos atstovas Donas Baconas griežtai pasmerkė Rusijos diplomatijos vadovo vizitą ir pareikalavo, kad jam būtų uždrausta įvažiuoti į Jungtines Valstijas, kol Maskva tęsia mirtinus išpuolius prieš Ukrainos miestus.
„Lavrovas neturėtų būti įleistas į šalį. Kol Putinas kariauja prieš Ukrainą ir bombarduoja miestus, Rusijos lyderiai neturėtų būti priimami nė viename iš šių forumų. Jie vadovauja izoliuotai valstybei“, – spalio 28 d. socialiniame tinkle „X“ rašė D.Baconas.
Demokratų partijos senatorė Jeanne Shaheen, Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkė, taip pat griežtai sukritikavo D.Trumpo santykius su Maskva, reikalaudama, kad Vašingtonas baigtų legitimizuoti Vladimiro Putino režimą, kol Rusijos kariai toliau žudo civilius Ukrainoje.
„Donaldas Trumpas turi prabusti, – pareiškė ji spalį duotame interviu CNN televizijai. – Jis turi suprasti, kad bandymas įsiteikti Vladimirui Putinui nėra naudingas Amerikai.“
J.Shaheen, kuri prisijungė prie 13 abiejų partijų senatorių, raginančių uždrausti V.Putinui ir kitiems į sankcijų sąrašus įtrauktiems Rusijos pareigūnams dalyvauti G-20 renginiuose JAV teritorijoje, paragino administraciją didinti spaudimą Maskvai, o ne atlyginti jai tarptautiniu pripažinimu.
Laiške D.Trumpui senatoriai klausė, kodėl Rusijai turėtų būti suteikta diplomatinis teisėtumas, kai ji toliau vykdo mirtinus išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.
Abiejų partijų kritika nuskambėjo likus vos kelioms dienoms iki lapkričio 3 d. vyksiančių Vidurio kadencijos rinkimų.
Antausis Trumpui: JAV bendrovės atsisako pirkti dyzeliną iš Rusijos
06:27
Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai neviešai ragina JAV bendroves priimti per Atlantą gabenamą rusišką dyzeliną, nepaisydami perspėjimų apie galimą teisinę ir reputacinę riziką, rašo laikraštis „The Washington Sun“, remdamasis apie šiuos pokalbius žinančiomis pramonės organizacijomis.
Leidinio duomenimis, mažiausiai trys laivai su rusiškais degalais išplaukė į JAV spalio viduryje, po D.Trumpo spalio 16 dienos sprendimo panaikinti rusiškam dyzelinui taikomas sankcijas. Tikimasi, kad jie atplauks kitą savaitę, po JAV kadencijos vidurio rinkimų, tačiau galutinė krovinių paskirties vieta tebėra neaiški.
Pramonės atstovai ir energetikos analitikai teigia, kad JAV bendrovės nenori prisiimti su rusiško dyzelino pirkimu susijusios rizikos. Viena priežasčių – Kongreso demokratų tvirtinimas, kad D.Trumpo sprendimas pažeidžia sankcijų įstatymus.
Laivams artėjant prie JAV krantų, bręsta privataus sektoriaus, administracijos ir demokratų susidūrimas.
Leidinio vertinimu, tai taps svarbiu prezidento teisės veikti vienašališkai išbandymu, galinčiu turėti reikšmingų pasekmių šalies užsienio politikai.
Bando rasti pirkėjų
„Maskva ir Vašingtonas vis dar mėgina rasti pirkėjų, tačiau nenustebtume, jei šie kroviniai galiausiai atsidurtų Brazilijoje“, – klientams skirtame pranešime nurodė „Rapidan Energy Group“.
Vienas analitikas pasakojo, kad tiek Maskva, tiek Vašingtonas itin atkakliai ragina bendroves priimti krovinius, siūlydami ir dideles nuolaidas. Tačiau, pasak jo, susiduriama su stipriu pasipriešinimu dėl reputacinės ir teisinės rizikos.
JAV Iždo departamento atstovas leidiniui teigė, kad Užsienio turto kontrolės biuro išduota bendroji licencija atitinka priemones, kurių institucija imdavosi anksčiau.
„Laikomės galiojančių įstatymų ir teisės aktų“, – nurodoma atsakyme.
Kitas analitikas sakė, kad krovinių savininkai jau kelias savaites ieško pirkėjų, tačiau nesudomino nė vienos JAV bendrovės. Keli šaltiniai patvirtino, kad pakraunant dyzeliną į tankerius patvirtintų pirkėjų dar nebuvo.
Neįleis į uostą?
Naujojo Džersio gubernatorė Mikie Sherrill pareiškė svarstanti, kaip užkirsti kelią galimam tankerio su rusišku dyzelinu atvykimui, kylant vis daugiau klausimų dėl šių siuntų teisėtumo.
„Neapsigaukite: Trumpo susitarimas su Putinu dėl dyzelino yra korupcinis ir neteisėtas. Svarstau galimybes neleisti šiam kroviniui pasiekti Naujojo Džersio uosto“, – teigė ji.
M.Sherrill apkaltino D.Trumpą „pildant Vladimiro Putino kišenes amerikiečių vartotojų ir mūsų demokratinės sąjungininkės Ukrainos sąskaita“.
Atstovų Rūmų ir Senato demokratai išsiuntė laiškus uostams, bankams bei energetikos bendrovėms, perspėdami, kad sandoriai dėl rusiško dyzelino gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Leidinys pažymi, kad demokratams per rinkimus galint perimti Atstovų Rūmų ir galbūt Senato kontrolę, šie laiškai rodo, jog dyzelino pirkėjai kitais metais gali atsidurti Kongreso tyrimų centre.
„Visi mėgina kuo greičiau nuo to atsitraukti. Niekas nenori prie to liestis, nes bijo, kas gali nutikti per kitą Kongreso sesiją. Niekas nenori įstrigti ilgame teisminiame ginče ar virtinėje tyrimų, o ši situacija atrodo kaip klasikinis tokio atvejo pavyzdys“, – sakė vienas Volstrito prekiautojas, remdamasis pokalbiais su didžiųjų bendrovių vadovybe.
