Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV analitikai: Kremlius sugalvojo, kaip suversti Ukrainai kaltę dėl žlugusių taikos derybų
12:40
Kremlius dar kartą pabandė perkelti Ukrainai atsakomybę už savo paties atsisakymą dalyvauti konstruktyviose taikos derybose. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Kremlius siekia pavaizduoti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje kaip kliūtį derybų procesui.
Spalio 30 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė nepasitenkinimą Ukrainos smūgiais giliai Rusijos užnugaryje, tvirtindamas, kad tokie veiksmai esą nerodo Ukrainos pasirengimo deryboms.
Tačiau S. Lavrovas ignoruoja faktą, kad pati Rusija kasdien rengia smūgius Ukrainai, taip pat tai, kad Kremlius ne kartą atmetė JAV ir Ukrainos pasiūlymus įvesti moratoriumą atakoms prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžia ISW.
Analitikai primena, kad Kremlius jau ne kartą naudojosi Ukrainos smūgiais – tiek tikrais, tiek tariamais – siekdamas išvengti atsakomybės už pažangos stoką taikos derybose.
Taip buvo, be kita ko, po 2025 m. gruodį pasirodžiusių pranešimų apie smūgį V. Putino rezidencijai Novgorodo srityje, taip pat po 2026 m. sausį surengto smūgio okupuotai Chorly gyvenvietei Chersono srityje.
Be to, Kremlius ir toliau mėgina pašalinti Europos lyderius iš taikos derybų. S. Lavrovas pareiškė, kad europiečiai bando „įsibrauti“ į derybų procesą, ir suabejojo jų dalyvavimo tikslingumu.
Neseniai Kremlius viešai pakartojo savo reikalavimą, kad NATO grįžtų prie 1997 metų ribų. Tuo pat metu pastarosiomis dienomis Kremlius ne kartą primygtinai reikalavo, kad Europos lyderiai nedalyvautų derybose dėl karo užbaigimo.
Ugnies nutraukimas Ukrainoje
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pareiškė, kad susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo yra „arti“.
Jis taip pat paskelbė, kad netrukus susitiks su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu.
Pasak JAV prezidento, derybose dėl karo Ukrainoje jau pasiekta reikšmingos pažangos, o jis mano, kad lyderių susitikimas galėtų duoti dar geresnių rezultatų.
Tuo tarpu V. Putinas pareiškė, kad Maskva neketina nutraukti karinių veiksmų prieš Ukrainą net ir vykstant deryboms.
Rusijoje dronai atakavo „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklą
10:44
Lapkričio 1-osios naktį Rusijos Nižnij Novgorodo sritį atakavus dronams, smarkiai apgadinta Kstovo rajone esanti pramonės įmonė.
Apie tai, remdamasi „Astra“, praneša „Ukrinform“.
„Naktį ir ryte Nižnij Novgorodo srityje vyko masinė bepiločių orlaivių ataka: sunaikinta daugiau kaip šimtas dronų. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Kstovo rajone smarkiai apgadinta pramonės įmonė“, – socialiniuose tinkluose rašė srities gubernatorius Glebas Nikitinas.
Jis nepatikslino, apie kokią įmonę kalbama. Tačiau, „Telegram“ kanalų duomenimis, dronai atakavo Kstove esančią naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“. Vietos gyventojai pranešė apie šioje teritorijoje girdėtus sprogimus.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad oro gynybos pajėgos per naktį esą numušė 235 dronus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykla šiais metais jau buvo atakuota dronais balandį, gegužę ir rugpjūtį.
Ši naftos perdirbimo gamykla yra strategiškai svarbus Rusijos objektas. Ji tiekia degalus Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Maskvos regionui, kuriam tenka beveik 30 proc. viso Rusijoje suvartojamo benzino.
Gamyklos pajėgumai siekia 17 mln. tonų žaliavos per metus. Joje gaminama daugiau kaip 50 rūšių produktų, įskaitant aviacinį kurą ir dyzeliną, skirtą Rusijos karinio pramoninio komplekso reikmėms.
„Ukrainos narystė NATO – neįmanoma“: Rubio įvardijo pagrindinę kliūtį
10:28
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio per G20 viršūnių susitikimą leido aiškiai suprasti, kad Ukrainos įstojimas į NATO artimiausiu metu yra neįmanomas, praneša „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ žurnalistas Alexas Raufoglu.
Pasak M. Rubio, pagrindinė kliūtis yra Rusijos vadovo Vladimiro Putino pozicija.
„Vakarų pareigūnai teigė, kad M. Rubio per privatų pokalbį taip pat iškėlė galimos Ukrainos narystės NATO klausimą ir, jų žodžiais, pavadino ją nerealia artimiausiu metu bei nepriimtina V. Putinui“, – rašė A. Raufoglu.
JAV valstybės sekretorius taip pat perspėjo, kad net viso Donbaso užėmimas nepatenkintų Kremliaus teritorinių ambicijų.
„Tai nepatenkins Rusijos apetito“, – Europos atstovams sakė jis.
M. Rubio, kalbėdamasis su Vakarų diplomatais, taip pat išreiškė abejonių dėl V. Putino dalyvavimo gruodį Majamyje planuojamame viršūnių susitikime.
Žiniasklaidos duomenimis, po pokalbio su M. Rubio per G20 viršūnių susitikimą diplomatai susidarė įspūdį, kad JAV valstybės sekretorius netiki, jog V. Putinas bus pasirengęs derėtis dėl taikos Ukrainoje iki 2027 metų pavasario.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi svarstyti įvairias saugumo garantijas, ne tik narystę NATO, tačiau su viena sąlyga – jos turi turėti tokią pačią teisinę galią.
Ekspertas: karas dėl Arkties nekils, tačiau NATO turi neleisti Rusijai naudotis galimybėmis regione
09:55
Konkurencija dėl Arkties pastaruosius kelerius metus suintensyvėjo, tačiau pagrindinės to priežastys glūdi ne Šiaurės ašigalyje, o Maskvoje, sako Vilniuje viešėjęs Šiaurės Amerikos ir Arkties gynybos ir saugumo tinklo (NAADSN) vadovas Paulas Whitney Lackenbaueris.
Vienas svarbiausių Kanados ekspertų Arkties saugumo, istorijos ir šiuolaikinės politikos klausimais sako, kad negalima traktuoti Arkties taip, tarsi ji būtų atskirta nuo likusio pasaulio, o Rusijai negalima Arktyje taikyti kitokių taisyklių nei kitur.
„Arktis yra didesnių geopolitinių procesų dalis. Turime būti labai atsargūs ir neleisti Rusijai naudoti Arkties kaip priemonės sudaryti įspūdį, kad šiame pasaulio regione viskas gali vykti įprastai, nors kitur ji vykdo brutalų, esamą tarptautinę tvarką keičiantį ir praeities imperinę galybę siekiantį susigrąžinti karą“, – interviu BNS teigė P. Whitney Lackenbaueris.
Kanados eksperto teigimu, jei anksčiau daugiausia buvo svarstoma, kaip konkurencija dėl Arkties galėtų sukelti naujas įtampas, dabar daugiau dėmesio skiriama klausimams, kaip konfliktai gali persikelti į Arktį ir kaip geriau suprasti šio regiono vaidmenį platesniame kontekste.
„Svarbus precedentas“: operacijos Oleškuose rezultatai ir kodėl ji taps svariu argumentu derybose
09:26
Politologas Volodymyras Fesenka „Radio NV“ eteryje apibendrino humanitarinės operacijos Oleškuose rezultatus: ką parodė ši misija, kaip Melania Trump sužinojo apie katastrofišką padėtį kairiajame Chersono srities krante ir kaip Oleškų precedentas gali būti panaudotas derybose.
– Oleškuose įvyko didelio masto humanitarinė misija. Papasakokite, ką ši operacija reiškia politine prasme? Kiek suprantu, tai pirmas kartas nuo plataus masto invazijos pradžios, kai Ukrainai ir Rusijai pavyko susitarti dėl tokio ilgalaikio, nors ir lokalaus, ugnies nutraukimo režimo. Ar civilių gelbėjimą Oleškuose galima laikyti pavyzdžiu kitoms vietinėms paliauboms?
– Be abejo. Manau, kad tai labai svarbus politinis precedentas. Svarbus tolesnėms taikos deryboms. Jeigu situaciją vertintume paprastai, be diplomatinių formuluočių, paaiškėjo, kad tai įmanoma. Taip, tam tikroje fronto atkarpoje, sąlyčio linijoje, tačiau praktiškai visoje Chersono srities teritorijoje – tiek Ukrainos kontroliuojamoje, tiek okupuotoje dalyje – buvo tylu.
Tai labai, labai svarbus rezultatas. Paaiškėjo, kad ugnies nutraukimo režimo buvo laikomasi ilgiau nei tris dienas. Vadinasi, jeigu yra politinė valia, jeigu tarpininkauja amerikiečiai, jeigu [Rusijos diktatoriui Vladimirui] Putinui dabar svarbu parodyti geros valios gestus [JAV prezidentui Donaldui] Trumpui ir jo žmonai – o tai, žinoma, suveikė, – svarbiausia, kad tai įmanoma.
Manau, kad šį teigiamą precedentą galima panaudoti ir ateityje. Įvairių šaltinių duomenimis, esą jau svarstoma galimybė rengti daugiau tokių paliaubų. Taip pat manau, kad ateityje tai bus labai svarus argumentas, jog galima susitarti dėl visiško ugnies nutraukimo visoje fronto linijoje.
Taigi tai teigiamas įvykis žmonių sugrįžimo ir jų išgelbėjimo nuo katastrofos, į kurią jie pateko dėl karo, požiūriu. O svarbiausia – jis gali turėti teigiamą poveikį tolesniam derybų procesui, nors galbūt ir ne iš karto.
– Kalbant apie tarptautinio tarpininkavimo formatą, prisimename, kad pagrindinį vaidmenį koordinuojant šią misiją atliko JAV pirmoji ponia Melania Trump. Atrodo, kad nei Jungtinės Tautos, nei Raudonasis Kryžius šioje operacijoje apskritai nedalyvavo. Ar politine prasme tai rodo diplomatinių kanalų pokytį? Jeigu toks modelis dar kartą suveiktų, ar jį būtų galima išplėsti ir naudoti ateityje?
– Žiūrėkite, čia vis dėlto reikia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes. Nenurašyčiau nei JT, nei Raudonojo Kryžiaus. Ne, jie taip pat aktyviai ir veiksmingai dirba daugelyje kitų pasaulio šalių.
Tiesiog šiuo atveju V. Putiną paveikė D. Trumpo ir Melanios Trump veiksnys. Ir būtent jis iš tiesų tapo lemiamas.
JT jau seniai nebėra autoritetas V. Putinui. Tačiau, jeigu vertintume bendrą situaciją, kodėl visa tai įvyko, JT veiksnys taip pat atliko savo vaidmenį.
Kaip Melania Trump sužinojo apie katastrofą Oleškuose? Ukrainos pusė šį klausimą kėlė jau kelis mėnesius. Dar vasarą pasirodė pirmosios publikacijos apie siaubingą padėtį šioje gyvenvietėje ir būtinybę spręsti šią problemą. Buvo kreiptasi į įvairias tarptautines organizacijas, pasirodė publikacijų Vakarų žiniasklaidoje.
Ir šis tarptautinis viešumas galiausiai davė rezultatų. Rugsėjo pabaigoje vyko dar viena Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija. Tai buvo aukšto lygio sesija. Į ją atvyko V. Zelenskis, ten buvo ir D. Trumpas.
JT renginių metu tradiciškai vyksta įvairūs svarbūs susitikimai – tiesiogine ir perkeltine prasme po Jungtinių Tautų stogu ir jų globojami. Būtent ten, įvairių šaltinių duomenimis, Melania Trump sužinojo apie Oleškų problemą.
Taigi tai, kad Ukrainos pusė šį klausimą kėlė per JT, davė rezultatų. Vėliau suveikė ir popiežiaus kreipimasis. Tuo metu V. Putinas dar nedavė sutikimo ir nežadėjo popiežiui išspręsti Oleškuose kilusios problemos. Tačiau Melanios Trump atveju tai suveikė.
Čia susiklostė palankios aplinkybės: V. Putinas pradėjo rodyti palankumo gestus D. Trumpui – susitarimas dėl dyzelino, derybų proceso atgaivinimas ir galiausiai derybų atnaujinimas, įskaitant susitarimą dėl trišalio formato derybų.
Melanios Trump humanitarinė iniciatyva natūraliai įsiliejo į šį derybų procesą.
Tikriausiai V. Putinas nusprendė, kad tokia dovana D. Trumpui ir jo žmonai dar labiau sustiprins D. Trumpo pasitikėjimą juo.
Mums tai, žinoma, nepatinka, tačiau tai padėjo išspręsti Oleškų problemą – humanitarinę katastrofą, kuri buvo ištikusi šią gyvenvietę.
Todėl mažai tikėtina, kad toks modelis suveiktų kitose šalyse, tačiau mūsų atveju jis suveikė.
Be to, yra tikimybė, kad dabar, kai ši humanitarinė misija iš tikrųjų buvo sėkminga, ji sulauks labai didelio tarptautinio atgarsio. Tai matau iš Vakarų žurnalistų klausimų, įvairios Vakarų žiniasklaidos priemonės dabar rašo apie šią situaciją.
Labai norėčiau, kad Melania Trump pajustų šios pergalės skonį. Jeigu ji pajus, kad tai buvo sėkminga, kad tai suveikė, tokią praktiką bus galima plėsti ir tęsti.
Jau pasirodo kalbų, kad esą svarstomos ir kitos vietos fronto linijoje, kur padėtis taip pat sudėtinga, ir kad tokių humanitarinių misijų grandinę būtų galima pratęsti.
Ar tai pavyks, ar ne – atsakymo nežinome. Tačiau jeigu vieną kartą pavyko, turime padaryti viską, kad tai tęstųsi.
– Pone Volodymyrai, ką Ukraina laimėjo iš specialiosios misijos Oleškuose? Išgelbėjome ir toliau gelbėjame Ukrainos piliečius – tai aišku. O ką dar? Papasakokite.
– Be grynai humanitarinio rezultato, kaip jau sakiau, turime labai svarbų politinį precedentą. Nors ir lokalios bei laikinos, tačiau veikusių paliaubų precedentą.
Tai svarbu pasitikėjimo stiprinimo priemonių požiūriu, nes buvo daug nuogąstavimų, kad susitarimas bus pažeidinėjamas, kad jo nepavyks įgyvendinti.
Beje, vis dar išlieka rimtas susirūpinimas, kad prisidengdama šiomis paliaubomis Rusija gali sustiprinti savo karinius pajėgumus ir vėliau dar intensyviau pulti Chersoną.
Ši rizika niekur nedingo. Ir tai galėtų sumenkinti šios humanitarinės akcijos bei paliaubų pasiekimą. Tačiau precedentas jau sukurtas.
Tai svarbus argumentas mums derybose su Jungtinėmis Valstijomis. Galime padėkoti Melaniai Trump už tai, kas įvyko, ir kartu, kaip sakoma, parodyti amerikiečiams pirštu: matote, tai įmanoma – iš tiesų įmanoma nutraukti ugnį didelėje fronto atkarpoje.
Taip, ten yra Dniepras, natūrali riba, tačiau tai įmanoma. Ir tada apie tai reikia kalbėti su rusais.
Taigi tai tikrai galima panaudoti kaip argumentą taikos derybose. Pasitikėjimo stiprinimo priemonės suveikė. Taip pat suveikė Ukrainos ir Rusijos ombudsmenų derybų kanalas. Ir tai taip pat svarbu.
Žinau, kad daugelis kritikuoja Dmytro Lubinecą už tai, kad jis spaudė ranką Rusijos atstovei Lantratovai, kad jų pokalbiai vyko gana draugiškoje atmosferoje.
Manau, kad dėl žmonių gelbėjimo tai reikėjo padaryti. Svarbu ir tai, kad Chersone kelias dienas buvo tylu.
Taip, yra ir kita pusė. Žmonės bijo, kad dabar karas atsinaujins dar didesniu mastu. Tačiau net ir toks lokalus rezultatas, leidžiantis žmonėms bent šiek tiek atsigauti, išspręsti dalį savo problemų ir humanitarinių klausimų, taip pat išspręsti daug problemų Chersone, yra svarbus pasiekimas.
Ir dar viena detalė – daugumos Oleškų gyventojų, kurie norėjo evakuotis į Ukrainą, sugrįžimas.
Galbūt apie tai kalbama mažiau, tačiau tai labai svarbus rezultatas. Pirmąją evakuacijos dieną net iš Rusijos pusės pasirodė pranešimų, kad dauguma sutikusių evakuotis žmonių išvyko į Ukrainą.
Oleškai taip pat yra Ukraina, tik okupuota jos dalis. Tačiau žmonės sutiko grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
Netgi skaičiau Rusijos šaltiniuose pateiktus skaičiavimus: 17 autobusų su evakuojamais žmonėmis vyko į Ukrainą ir tik keturi – į Rusiją.
Ar žinote, kodėl tai svarbu? Tai žmonių pasirinkimas. Tai sprendimas dėl tapatybės, dėl savęs suvokimo dramatiškomis aplinkybėmis: kas tu esi – ukrainietis ar tapatiniesi su Rusija?
Žinoma, manau, žmonės taip pat supranta, kad grįžta į šalį, kurioje vyksta karas, kuri kenčia nuo karo. Tačiau jie grįžta pas savus, į savo namus.
Kitoje Dniepro pusėje vieni turi artimųjų, kitiems, beje, reikės surasti gyvenamąją vietą.
Tačiau jų pasirinkimas – Ukraina. Tokiomis sunkiomis aplinkybėmis jie pajuto ir patvirtino, kad yra ukrainiečiai.
Beje, tai, kad ten buvo Dmytro Lubinecas, taip pat prisidėjo prie šio pasirinkimo. Mūsų žurnalistai pranešė, kad daugelis Oleškų gyventojų bijojo sutikti evakuotis.
Jie baiminosi, kad parodytas noras grįžti į Ukrainą gali būti panaudotas prieš juos. Kad dėl pasirinkimo vykti į Ukrainą jie gali būti sulaikyti per filtravimo procedūras arba tapti Rusijos represijų aukomis.
Tačiau šiuo atveju buvo mūsų ombudsmeno, žmogaus teisių įgaliotinio, priežiūra, dalyvavo amerikiečių žurnalistai.
Manau, kad tarptautinė kontrolė taip pat prisidėjo prie tokio žmonių pasirinkimo.
Ir šį pasirinkimą Ukrainos naudai taip pat laikau labai reikšmingu rezultatu.
Jis, be kita ko, rodo, kad net rusai tai pripažįsta – ne tiesiogiai, bet pačiu faktu: tai Ukrainos žemės, o šiose teritorijose gyvenantys ukrainiečiai nėra rusai, kaip mano V. Putinas. Tai ukrainiečiai, kurie nori būti Ukrainoje ir su Ukraina.
Tai taip pat laikau labai reikšmingu ir labai svarbiu šios humanitarinės operacijos rezultatu.
Ukrainai paskelbus apie smūgį naftos perdirbimo gamyklai, Rusija pranešė apie žalą įmonei
08:58
Ukrainai paskelbus apie smūgį dideliam naftos perdirbimo kompleksui, Rusija sekmadienį pranešė, kad dronas apgadino naktį į rytus nuo Maskvos esančią „pramonės įmonę“.
Žemutinio Naugardo srities gubernatorius Glebas Nikitinas pranešė apie naktį surengtą „masinę dronų ataką“, kurios metu „Kstovo rajone esanti pramonės įmonė patyrė didelės žalos“.
„Sunaikinta daugiau kaip 100 dronų“, o „pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, pridūrė jis pranešime, nenurodydamas gamyklos veiklos profilio.
Ukrainos žiniasklaida pranešė apie smūgį Kstovo naftos perdirbimo gamyklai, pavadindama ją „viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, gaminančia kurą ir tepalus“.
Paaiškino, kodėl JAV nusprendė pakviesti Rusiją į G20 susitikimą: ar bus pakviestas Zelenskis?
08:47
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sprendimą pakviesti Rusiją į G20 užsienio reikalų ministrų susitikimą pagrindė būtinybe palaikyti ryšius su Rusijos puse, praneša BBC.
„Kaip galima pasiekti Rusijos ir Ukrainos konflikto sprendimą derybų keliu, jeigu neturite galimybės derėtis tiek su Rusija, tiek su Ukraina? Kaip galima derėtis su Rusija ir Ukraina, jeigu su jomis nepalaikote ryšių? Todėl manau, kad šiandien tai tiesiog dar viena galimybė tęsti dialogą su Rusijos sistema“, – sakė jis.
Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nemano, kad susitikimas su kuo nors ar pokalbis su kuo nors reiškia pritarimą viskam, ką tas žmogus daro, ar viskam, ką jis atstovauja“.
Valstybės sekretorius pažymėjo, kad klausimas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimo gruodžio viduryje Majamyje vyksiančiame G20 viršūnių susitikime dar nėra išspręstas, o Rusijos pusė kol kas nepatvirtino jo dalyvavimo.
„Jeigu galime atlikti tarpininko vaidmenį sprendžiant šį konfliktą, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios jo imtis. Tačiau tam turime turėti galimybę bendrauti su abiem pusėmis. Mes labai daug bendravome su ukrainiečiais. Bendravome su jais, žinote, tiek pat, o gal net daugiau nei su Rusijos puse. Tačiau mums būtina turėti galimybę bendrauti ir su Rusijos puse. Vienas iš būdų tai padaryti – kviesti jos atstovus į tokius forumus kaip šis“, – kalbėjo M. Rubio.
D. Trumpas aiškiai atsakė, ar pakvies V. Zelenskį į G20 viršūnių susitikimą Majamyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali sulaukti Donaldo Trumpo kvietimo į G20 viršūnių susitikimą Majamyje. Tai JAV prezidentas pareiškė žurnalistams, pabrėždamas, kad nemato jokių kliūčių.
Žurnalistai D. Trumpo paklausė, ar jis pakvies V. Zelenskį į G20 viršūnių susitikimą, atsižvelgiant į tai, kad tokį kvietimą jau gavo Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. D. Trumpas atsakė aiškiai ir teigiamai.
„Taip, labai norėčiau. Jokių problemų“, – sakė jis.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau taip pat pažymėjo neatmetantis galimybės, kad prezidentas D. Trumpas pakvies Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, ypač „jeigu jo dalyvavimas galėtų duoti teigiamų rezultatų“.
Kada susitiks D. Trumpas ir V. Putinas?
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną dalyvauti G20 viršūnių susitikime, kuris 2026 metų gruodžio 14–15 dienomis vyks Majamyje.
Kremlius patvirtino gavęs Amerikos pusės kvietimą, į jį sureagavo teigiamai ir pareiškė, kad sprendimas dėl V. Putino dalyvavimo bus priimtas aptarus šį klausimą diplomatiniais kanalais.
M. Rubio pažymėjo, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimas gali įvykti ir anksčiau – per Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimą, kuris lapkričio 18–19 dienomis vyks Kinijoje.
Pasak V. Putino padėjėjo Jurijaus Ušakovo, Kremliaus vadovo dalyvavimas gruodį Majamyje vyksiančiame G20 viršūnių susitikime priklausys nuo lapkritį Kinijoje, per APEC viršūnių susitikimą, numatomo Kinijos, Rusijos ir JAV lyderių susitikimo rezultatų.
