Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: Ukrainai – svarbi žinia iš JAV dėl ginklų tiekimo
06:45
JAV planuoja paprašyti NATO sąjungininkų skirti daugiau lėšų svarbiai ginklų tiekimo Ukrainai programai, naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Anot leidinio, tai rodo, kad JAV gynybinė parama Kyjivui tęsiasi nepaisant tebesitęsiančios įtampos tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio.
Pasak šaltinių, prašymas skirti daugiau lėšų NATO Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašui (PURL) gali būti pateiktas jau šį mėnesį.
Jie teigė, kad JAV jau davė ženklą kai kuriems sąjungininkams, jog paprašys šių lėšų. Nėra aišku, kokios sumos JAV siekia, tačiau šaltiniai nurodė, kad jau patvirtintiems ginklų paketams trūksta apie 2 mlrd. JAV dolerių.
Jie teigė, kad JAV toliau tiekė ginklus netgi prieš sąjungininkams pervedant pinigus už juos, o trūkumas galėtų padidėti, jei Pentagonas nuspręstų atlikti daugiau pristatymų.
PURL iniciatyva yra pagrindinis NATO pastangų stiprinti Ukrainos gynybą elementas, leidžiantis sąjungininkams apmokėti JAV ginklus, kurie vėliau siunčiami į Kyjivą.
Anot „Bloomberg“, šis raginimas skirti lėšų rodo, kad Pentagonas neleido, jog karštos diskusijos tarp Vašingtono ir Kyjivo sutrukdytų svarbų vaidmenį, kurį atlieka JAV gynybos įmonės aprūpindamos Ukrainą ginklais. Šaltiniai teigė, kad JAV netgi toliau tiekė ginklus į Ukrainą, kai sąjungininkų finansavimas neatitiko JAV tiekimų tempo.
Kai kurių šaltinių teigimu, neatitikimas tarp gynybinės pagalbos ir D.Trumpo komentarų sukėlė sumaištį tarp JAV sąjungininkų ir kartais apsunkino pastangas įtikinti sąjungininkus finansuoti naujus ginklus.
Pasak šaltinių, praėjusį mėnesį JAV pagrasino sustabdyti PURL tiekimą, reaguodamos į Ukrainos smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai. Pasak šaltinių, grasinimas nebuvo įgyvendintas, o programa toliau veikė.
Prie sienos su Kaliningradu Lenkija pasiuntė antiteroristinius dalinius
08:47
Lenkija sutelkė pajėgas prie sienos su Kaliningrado sritimi, kad pradėtų vykdyti operaciją, skirtą kovai su galimomis diversijomis, RMF FM radijo stočiai sakė vyriausiasis policijos komendantas Marekas Boronas.
Jo teigimu, spalio pabaigoje valdžia sulaukė įspėjimų iš Karinės žvalgybos tarnybos ir sąjungininkų šalių analogiškų institucijų apie galimas Rusijos provokacijas, įskaitant ginkluotų grupių bandymus įsiskverbti į šalies teritoriją. Dėl to buvo nuspręsta imtis prevencinių priemonių.
Šie daliniai kartu su kariuomene, pasieniečiais ir žvalgybos tarnybomis veikia šiaurės rytų Lenkijos Varmijos Mozūrų bei Palenkės vaivadijose, paaiškino M.Boronas.
„Tai tiesiogiai susiję su mūsų šalyje vykstančiais sabotažo veiksmais ir išpuoliais, taip pat su rytinių specialiųjų tarnybų vykdomais hibridiniais nusikalstamais veiksmais… Turime apsaugoti pasienio regionų gyventojus ir ten esančius objektus nuo bet kokių situacijų, kurios gali kelti grėsmę“, – pabrėžė jis.
Vyriausiojoje policijos komendantūroje įsteigtas specialus valdymo centras, o iš kelių regionų atsiųsta papildomų pareigūnų.
Anot RMF FM, Lenkijos karinė žvalgyba ir sąjungininkų žvalgybos tarnybos praėjusią savaitę įspėjo, kad prie Rusijos sienos gali būti vykdomi sabotažo aktai, įskaitant galimus ginkluotų grupuočių įsiveržimus.
M.Boronas teigė, kad sustiprintu saugumo pajėgų buvimu siekiama apsaugoti gyventojus ir infrastruktūrą baiminantis sabotažo bei užsienio žvalgybos tarnybų veiklos.
Policijos vadovas paneigė bet kokį mobilizacijos ryšį su tebesitęsiančia Lenkijos Konstitucinio Tribunolo krize, sukėlusia protestus ir vyriausybės bei opozicijos priešpriešą.
Spalio 7 d. Lietuva taip pat dislokavo karius prie sienos su Kaliningrado eksklavu. Valdžios institucijos paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl rizikos, jog „padidės agresyviai nusiteikusių užsieniečių srautas dėl galimos mobilizacijos Rusijoje“.
Su šiuo sprendimu susijęs ir incidentas prie Latvijos ir Baltarusijos sienos, kur 20 žmonių, lydimų ginkluotų asmenų, bandė neteisėtai patekti į Europos Sąjungą. Papildomos Lietuvos pajėgos bus dislokuotos prie Kaliningrado srities bent jau iki lapkričio vidurio.
Maskva: Rusija numušė beveik 500 į sostinę skridusių dronų
07:20
Naktį Rusija numušė beveik 500 į Maskvą skridusių dronų, antradienį pranešė sostinės meras Sergejus Sobianinas.
„Nuo lapkričio 2-osios 20 val. 30 min. (19 val. 30 min. Lietuvos laiku) iki lapkričio 3-iosios 7 val. 30 min. (6 val. 30 min. Lietuvos laiku) Maskvos srities link skrido 493 dronai“, – platformoje „Telegram“ parašė S. Sobianinas ir pridūrė, kad dauguma jų buvo numušti tolimosiose sostinės prieigose, tačiau „artėdami prie Maskvos buvo neutralizuoti 187 dronai“.
Lenkijoje vyks pirmosios daugianacionalinių Ukrainą palaikančių pajėgų pratybos
07:09
Apie 2,8 tūkst. karių iš dešimties Europos šalių šį mėnesį Lenkijoje surengs pirmąsias naujų daugianacionalinių pajėgų, skirtų remti Ukrainą, pratybas, antradienį pranešė Londonas ir Paryžius.
Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamos Daugianacionalinės pajėgos – Ukraina (MNF-U) neturi puolamosios misijos. Jos bus dislokuotos tik susitarus dėl ugnies nutraukimo, kuris užbaigtų 2022 metais Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šios pajėgos, įkurtos 2025 metais ir jau turinčios operatyvinę būstinę Paryžiuje, nėra NATO operacija, o JAV jose beveik nedalyvauja.
Jomis siekiama remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, užtikrinti Ukrainos oro erdvės saugumą ir sudaryti sąlygas atnaujinti ekonominę veiklą Juodojoje jūroje.
Tačiau pratybų, pavadintų „Koalicja“ („Koalicija“), mastas ir trukmė gali papiktinti Rusiją, Maskvai vis dar nerodant didelio noro siekti taikos.
„Pratybos leis patikrinti greitį ir efektyvumą, kaip kelios valstybės gali dislokuoti pajėgas sausumoje, jūroje ir ore, kad paremtų Ukrainą, kai tik pasibaigs karo veiksmai“, – teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos pranešime.
„Tai nėra hipotetinis planas, tai – reali jėga, pasirengusi padėti Ukrainai, kai tik baigsis kovos“, – JK pranešime cituojamas šalies gynybos sekretorius Wesas Streetingas.
Planuojama, kad pratybos, kuriose dalyvaus 2,8 tūkst. karių, vyks nuo lapkričio 9 iki 22 dienos pietryčių Lenkijoje, netoli Ukrainos sienos.
Didžiausią 1,1 tūkst. karių kontingentą atsiųs Prancūzija, o JK dislokuos 300 karių.
Dislokuota lengvoji technika
Pirmosios koalicijos pajėgų pratybos yra „svarbus etapas, nes jos taps konkrečiu MNF-U gebėjimo dislokuoti pajėgas, kai tik baigsis karo veiksmai, įrodymu“, – sakė Prancūzijos generolas Armelis Dirou, kuris kartu su JK generolu leitenantu Tomu Batemanu vadovaus pratyboms.
Bendrame pranešime nurodoma, kad oro ir sausumos operacijose aplink Nova Dembos miestą, esantį maždaug už 100 km į vakarus nuo Ukrainos sienos, dalyvaus kariai iš Belgijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos ir JK.
Tuo tarpu Turkija iš Stambulo vadovaus jūrų simuliacijai, kuria bus siekiama patikrinti pasirengimą galimoms išminavimo operacijoms Juodojoje jūroje. Turkijos kariai sausumos pratybose Lenkijoje nedalyvaus, priduriama pranešime.
T.Batemanas pabrėžė, kad šios pajėgos nėra „taikos palaikymo ar paliaubų stebėjimo misija“.
„Jos nėra skirtos puolamosioms operacijoms. Jų tikslas – suteikti garantijų ir paremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsigavimą, stiprinant jų gebėjimą atgrasyti ir prireikus apsiginti nuo būsimos Rusijos agresijos“, – sakė jis.
Vis dėlto Maskva atidžiai stebės šiuos veiksmus, karui – dabar trunkančiam ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas – artėjant prie penkerių metų ribos ir nė vienai pusei, regis, nepriartėjus prie lemiamo lūžio.
A.Dirou sakė, kad pratybų tikslas – pasiruošti misijos dislokavimui, sprendžiant įvairius galimus logistinius ir kultūrinius nesutarimus tarp skirtingų šalių kariuomenių.
„Tai nėra jėgos demonstravimas. Mes nesiruošiame demonstruoti savo raumenų“, – teigė jis.
Tikimasi, kad pratyboms prieš dronus ir savigynai Lenkijoje bus dislokuota tik lengvoji įranga, pavyzdžiui, dronai, o ne sunkioji ginkluotė, be to, nebus dislokuoti tankai.
Per pratybas bus tikrinamas koordinavimas, repetuojamas personalo, įrangos ir atsargų judėjimas bei vertinama, ar skirtingi komponentai gali integruotis ir efektyviai veikti kaip vienos daugianacionalinės pajėgos, sakė T.Batemanas.
Latvijoje naktį skelbtas oro pavojus, pranešama apie nukritusį droną
07:07
Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) naktį į antradienį Balvų ir Lūdzos savivaldybėse buvo paskelbusios oranžinį oro pavojų, pranešė latvių portalas LSM.
NBS teigimu, pirminiais duomenimis, Balvų savivaldybėje nukrito dronas.
Paieškos operacija tęsiama.
Kariuomenė apie oro pavojų pranešė kiek po vidurnakčio, 0 val. 07 min., bet 0 val. 33 min. pranešta, kad ši grėsmė baigėsi.
Paskelbus grėsmę, kilo NATO naikintuvai, gyventojams išsiųsti pranešimai.
Į Latvijos oro erdvę sekmadienio vakarą taip pat buvo įskridęs ir iš jos išskrido neatpažintas skraidantis objektas.
Jaroslavlyje liepsnoja viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
07:02
Antradienio naktį Ukraina bepiločiais orlaiviais smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos mieste Jaroslavlyje. Ukrainos stebėsenos kanalai ir vietos gyventojai pranešė apie objekte kilusius kelis gaisrus.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“ pranešė, kad taikiniu tapo „Slavneft-YANOS“ perdirbimo gamykla.
„Slavneft-YANOS“ yra viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, per metus perdirbanti apie 15 mln. metrinių tonų žalios naftos. Įsikūrusi maždaug 250 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, ji gamina benziną, dyzeliną, aviacinį kurą ir kitus naftos produktus.
Kitą savaitę Abu Dabyje planuojamos Rusijos ir Ukrainos derybos
06:55
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas socialiniame tinkle „X“ pirmadienį pranešė, kad JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos vyks lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje.
Pasak jo, susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo priemonėms po karo, deeskalavimui ir humanitarinėms pastangoms.
Praėjusį mėnesį Rusija sutiko atnaujinti trišales derybas su Vašingtonu ir Kyjivu, kuriomis siekiama užbaigti karą, surengiant pirmąsias tokias derybas nuo vasario, tačiau jų data nebuvo nustatyta.
S.Witkoffas pridūrė, kad JAV tarpininkai šią savaitę Briuselyje taip pat susitiks su pareigūnais iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), Europos Sąjungos (ES) ir NATO, kad aptartų saugumo garantijas Ukrainai ir platesniam regionui bei paramą karo nuniokotos šalies atstatymui.
Ukraina: po 26 gyvybes nusinešusių Rusijos smūgių taikos viltys subyrėjo
06:53
Po to, kai pietuose be pažeidimų baigėsi lokalios paliaubos, Rusijos smūgiai humanitarinę pagalbą dalijusiai mokyklai pražudė mažiausiai 26 žmones ir sužlugdė trapias viltis dėl „pažangos siekiant taikos“, pirmadienį pareiškė Ukraina.
Kyjivo teigimu, pasibaigus ugnies nutraukimui Chersono srityje – ilgiausiam kaimyninių šalių kare nuo 2022 metų Rusijos invazijos pradžios, – Maskva atnaujino smūgius šiame pietiniame regione.
Reta kovų pertrauka, kuriai tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump, siekiant sudaryti sąlygas misijai į Rusijos okupuotą Oleškų miestą, prasidėjo antradienį ir baigėsi sekmadienį, nė vienai pusei nepranešus apie pažeidimus.
Tačiau praėjus kelioms valandoms po paliaubų pabaigos Rusija sudavė kelis smūgius vienam su Chersonu besiribojančios Zaporižios kaimui, per kuriuos žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė laikinasis regiono gubernatorius.
Dalis žuvusiųjų buvo atvykę atsiimti pagalbos į vietos mokyklą.
Ukrainos pagalbos tarnybų paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti rūkstančiais griuvėsiais virtęs pastatas ir vietoje dirbantys gelbėtojai.
„Kiekvieną pirmadienį ten žmonėms buvo dalijama humanitarinė pagalba“, – kasdieniame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusai pirmąjį smūgį sudavė vos tik žmonėms susirinkus – kelias aviacines bombas. Paskui buvo pakartotinis smūgis – dar daugiau aviacinių bombų, šįkart nutaikytų į slėptuvę“, – pasakojo jis.
Tarp žuvusiųjų yra du gelbėtojai ir keturi policijos pareigūnai, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė laikinai regiono gubernatoriaus pareigas einantis Mychaila Semikinas.
Tarnyba nurodė, kad žuvę gelbėtojai – du 44 metų vyrai: Denysas Konovalenka ir Oleksijus Suščevskis.
„Kiekvieną dieną jie skubėjo padėti žmonėms, dirbdami pavojingomis sąlygomis ir rizikuodami savo gyvybėmis, kad išgelbėtų kitus“, – teigiama pareiškime.
V.Zelenskis teigė, kad po Oleškų paliaubų „buvo akimirka, kai tolesni žingsniai galėjo parodyti, jog pažanga siekiant taikos yra įmanoma“.
„Šiomis žudynėmis Rusija siunčia visiškai priešingą signalą: Rusija tikisi dar daugiau žudynių. Į tai privalo būti atsakyta“, – pareiškė jis.
Rusija stiprina pozicijas
Praėjusios savaitės paliaubos leido evakuoti žmones iš Rusijos okupuoto Oleškų miesto.
Tai buvo ilgiausia kovų pertrauka tarp kaimynių šiame kare, kuris tęsiasi jau penktus metus. Jis nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir privertė palikti namus milijonus žmonių.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija atmetė Ukrainos pasiūlymą pratęsti paliaubas.
Ukrainos kariuomenė taip pat tvirtino, kad Maskva pasinaudojo kovų pertrauka „pozicijoms įtvirtinti“.
Kremlius šių kaltinimų nepaneigė, jo atstovui spaudai Dmitrijui Peskovui pirmadienį žurnalistams pareiškus: „Tokiose situacijose tai yra visiškai įprasta praktika.“
Jis tvirtino, esą Ukrainos kariuomenė praeityje taip pat naudojosi kovų pertraukomis persigrupavimui.
Maskva Oleškų humanitarinę misiją laiko sėkminga, pridūrė D.Peskovas, pagyręs „gerą visų pusių bendradarbiavimą“ ir pabrėžęs šalies žmogaus teisių komisarės Janos Lantratovos vaidmenį.
J.Lantratova prižiūrėjo paliaubas kartu su kolega iš Ukrainos Dmytro Lubinecu, o tai buvo vienas reikšmingiausių Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimo pavyzdžių nuo karo pradžios.
Misijos metu žmonės buvo evakuoti tiek į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, tiek į Maskvos aneksuotą Krymą.
Kremlius nurodė, kad šiuo metu daugiau jokių panašių misijų neplanuojama.
Vašingtono vadovaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos turėtų būti atnaujintos kitą savaitę, pirmadienį pranešė JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragina siekti užsitęsusio karo sureguliavimo, tačiau proveržio pasiekti nepavyko.
Derybos, kurios, kaip nurodė S.Witkoffas, vyks lapkričio 10 ir 11 dienomis Abu Dabyje, rengiamos Kyjivui ir jo Europos sąjungininkams nerimaujant, kad D.Trumpas vis dažniau stoja į Maskvos pusę.
Kibernetinės atakos
Tiek Rusija, tiek Ukraina pranešė, kad naktį buvo įsilaužta į jų skubaus perspėjimo programėles per kibernetines atakas, įvykdytas praėjus vos kelioms valandoms po paliaubų pabaigos.
Ukraina pareiškė įtarianti, kad buvo pažeista jos oro pavojaus perspėjimo sistema, milijonams vartotojų išsiuntus melagingus pranešimus apie radiacijos grėsmę.
Perspėjimo sistema teikia gyvybiškai svarbią informaciją apie atskriejančius Rusijos dronus ir raketas.
Rusija šiais metais suintensyvino atakas, leisdama balistines raketas ir greitus reaktyvinius dronus, kuriuos sunku perimti.
Maskva nurodė, kad taip pat buvo įsilaužta į jos Nepaprastųjų situacijų ministerijos programėlę, kuri taip pat perspėja apie atakas.
Ši programėlė Rusijoje nėra plačiai naudojama, nes perspėjimai apie Ukrainos dronų atakas ten nėra tokie dažni ir pasienio regionuose paprastai siunčiami SMS žinutėmis.
„Politico“: nepriklausomai nuo JAV rinkimų rezultatų, Ukraina neteks svarbių sąjungininkų Kongrese
06:18
Lapkričio 3 dieną Jungtinėse Valstijose vyks Kongreso kadencijos vidurio rinkimai. Nepriklausomai nuo jų rezultatų, Kongresą paliks nemažai Ukrainą remiančių respublikonų, rašo „Politico“.
Leidinio vertinimu, net jei demokratai perimtų Kongreso kontrolę ir siektų daugiau padėti Ukrainai, jiems gali būti sunkiau užsitikrinti prezidento Donaldo Trumpo pritarimą įstatymų projektams.
Tarp pasitraukiančių politikų – buvęs Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas, senatoriai Thomas Tillisas, Billas Cassidy ir Johnas Cornynas, taip pat Atstovų Rūmų nariai Donas Baconas ir Michaelas McCaulas.
„Netenkame įtakingiausių Ukrainos rėmėjų Kongrese“, – sakė Amerikos ukrainiečių kongreso komiteto prezidentas Michaelas Sawkiwas.
Vieno Atstovų Rūmų respublikono padėjėjas, kalbėjęs anonimiškai, perspėjo, kad dėl šių pokyčių gali sumažėti realų poveikį turinčių teisėkūros iniciatyvų.
„Nerimauju, kad nepavyks suburti Kongreso narių koalicijos, kuri dirbtų rengdama šios administracijos palaikomus įstatymų projektus ir užkulisiuose siektų administracijos paramos jiems“, – teigė jis.
Praėjusį mėnesį pagrindiniai demokratų atstovai Atstovų Rūmų nacionalinio saugumo klausimus kuruojančiuose komitetuose pažadėjo inicijuoti Ukrainos saugumą užtikrinančius teisės aktus.
Jei demokratai perimtų vienų ar abejų Kongreso rūmų kontrolę, respublikonų įtaka sumažėtų. Tačiau, kaip pažymi „Politico“, jie ir toliau būtų svarbūs kaip galimas ryšio su prezidentu kanalas ir kaip dalis daugumos, galinčios įveikti jo veto.
Kas pakeis Ukrainos rėmėjus Kongrese?
Leidinio teigimu, patyrusius respublikonus pakeisti siekiantys kandidatai Ukrainai mažiau palankūs.
Į M.McConnello vietą pretenduojantis Atstovų Rūmų narys Andy Barras balsavo prieš Paramos Ukrainai įstatymą. O galimas M.McCaulo įpėdinis Chrisas Goberis anksčiau buvo vyriausiasis Ukrainą kritikuojančio Elono Musko įkurto politinių veiksmų komiteto teisininkas.
Vis dėlto Ukrainą remiantys respublikonai dar turi galimybę apsunkinti D.Trumpo planų įgyvendinimą. D.Baconas praėjusią savaitę „Politico“ sakė:
„Trumpas net nesugeba laikyti Rusijos mūsų priešininke... Kodėl turėčiau finansuoti jo darbotvarkę?“
