- „Jei mirsim, tai mirsim“: ką apie karą ir Putiną kalba Pamaskvėje apšaudomi rusai
- Ukrainoje įsilaužta į oro pavojaus programėlę: gyventojams išplatinti melagingi pranešimai apie radiacinę grėsmę
- „Bus tik blogiau“: Ukraina per tris dienas išvedė iš rikiuotės 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų
- „Svarbus precedentas“: operacijos Oleškuose rezultatai ir kodėl ji taps svariu argumentu derybose
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: nepriklausomai nuo JAV rinkimų rezultatų, Ukraina neteks svarbių sąjungininkų Kongrese
01:09
Lapkričio 3 dieną Jungtinėse Valstijose vyks Kongreso kadencijos vidurio rinkimai. Nepriklausomai nuo jų rezultatų, Kongresą paliks nemažai Ukrainą remiančių respublikonų, rašo „Politico“.
Leidinio vertinimu, net jei demokratai perimtų Kongreso kontrolę ir siektų daugiau padėti Ukrainai, jiems gali būti sunkiau užsitikrinti prezidento Donaldo Trumpo pritarimą įstatymų projektams.
Tarp pasitraukiančių politikų – buvęs Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas, senatoriai Thomas Tillisas, Billas Cassidy ir Johnas Cornynas, taip pat Atstovų Rūmų nariai Donas Baconas ir Michaelas McCaulas.
„Netenkame įtakingiausių Ukrainos rėmėjų Kongrese“, – sakė Amerikos ukrainiečių kongreso komiteto prezidentas Michaelas Sawkiwas.
Vieno Atstovų Rūmų respublikono padėjėjas, kalbėjęs anonimiškai, perspėjo, kad dėl šių pokyčių gali sumažėti realų poveikį turinčių teisėkūros iniciatyvų.
„Nerimauju, kad nepavyks suburti Kongreso narių koalicijos, kuri dirbtų rengdama šios administracijos palaikomus įstatymų projektus ir užkulisiuose siektų administracijos paramos jiems“, – teigė jis.
Praėjusį mėnesį pagrindiniai demokratų atstovai Atstovų Rūmų nacionalinio saugumo klausimus kuruojančiuose komitetuose pažadėjo inicijuoti Ukrainos saugumą užtikrinančius teisės aktus.
Jei demokratai perimtų vienų ar abejų Kongreso rūmų kontrolę, respublikonų įtaka sumažėtų. Tačiau, kaip pažymi „Politico“, jie ir toliau būtų svarbūs kaip galimas ryšio su prezidentu kanalas ir kaip dalis daugumos, galinčios įveikti jo veto.
Kas pakeis Ukrainos rėmėjus Kongrese?
Leidinio teigimu, patyrusius respublikonus pakeisti siekiantys kandidatai Ukrainai mažiau palankūs.
Į M.McConnello vietą pretenduojantis Atstovų Rūmų narys Andy Barras balsavo prieš Paramos Ukrainai įstatymą. O galimas M.McCaulo įpėdinis Chrisas Goberis anksčiau buvo vyriausiasis Ukrainą kritikuojančio Elono Musko įkurto politinių veiksmų komiteto teisininkas.
Vis dėlto Ukrainą remiantys respublikonai dar turi galimybę apsunkinti D.Trumpo planų įgyvendinimą. D.Baconas praėjusią savaitę „Politico“ sakė:
„Trumpas net nesugeba laikyti Rusijos mūsų priešininke... Kodėl turėčiau finansuoti jo darbotvarkę?“
Slūgstant degalų krizei Rusijoje, Ukraina atnaujino smūgius naftos perdirbimo gamykloms
22:06
Ukrainai atnaujinus smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kilo grėsmė atsigaunančiam degalų tiekimui šalyje, rašo „Bloomberg“. Rusija mėgina atsigauti po didžiausio benzino trūkumo per pastaruosius dešimtmečius.
Nuo penktadienio atakuoti stambūs naftos perdirbimo objektai Ufoje, Pavolgyje ir Samaros srityje. Žalos mastas dar neaiškus, tačiau, publikacijos autorių vertinimu, smūgiai išryškino, koks trapus yra Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus atsigavimas. Jų teigimu, dėl atakų teko stabdyti perdirbimą arba mažinti jo apimtį.
„Bloomberg“ cituojamų konsultacijų bendrovių duomenimis, net ir prieš šią smūgių seriją vidutinė naftos perdirbimo apimtis buvo gerokai mažesnė, nei įprasta šiuo metų laiku.
„Dėl to Rusijos vidaus degalų rinka išlieka pažeidžiama, nors ilgos eilės degalinėse – ryškiausias vasarą kilusios benzino krizės požymis – jau išnyko“, – rašoma publikacijoje.
Pasak jos autorių, benzino trūkumą iš dalies pavyko sumažinti importuojant degalus ir atkūrus dalį perdirbimo pajėgumų. Vis dėlto vidutinės benzino kainos tebebuvo didesnės nei metų pradžioje.
Zelenskis: per Rusijos smūgį mokyklai Komyšuvachoje žuvo 18 žmonių
20:50
Rusijos pajėgos aviacinėmis bombomis smogė Komyšuvachos gyvenvietei Zaporižios srityje ir pataikė į mokyklą, kurioje buvo dalijama humanitarinė pagalba. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad žuvo 18 žmonių, dar penki sužeisti.
„Nepaprastai siaubingas Rusijos smūgis Komyšuvachos gyvenvietei Zaporižios srityje. Nuo ryto gyvenvietėje jau surengti keli aviacijos smūgiai – į mokyklą, kuri buvo naudojama humanitarinėms reikmėms: ten žmonėms buvo dalijama humanitarinė pagalba. Po pirmojo smūgio aviacinėmis bombomis smogta dar kartą devyniomis bombomis – būtent į slėptuvę, kurioje buvo žmonių“, – teigė prezidentas.
Pasak V.Zelenskio, vietoje tęsiama gelbėjimo operacija ir žmonių paieška.
„Rusai negalėjo nežinoti, kad Komyšuvachoje likę vietos gyventojai kiekvieną savaitę humanitarinę pagalbą gaudavo būtent ten. Ir tai dar vienas įrodymas, kad Rusija nenori nei deeskalacijos, nei tikro teisingumo. Po humanitarinės operacijos Oleškuose buvo momentas, kai tolesni žingsniai galėjo parodyti, kad artėti prie taikos įmanoma. Tokiomis žudynėmis Rusija siunčia visiškai priešingą signalą – ji ketina žudyti toliau“, – pareiškė V.Zelenskis.
Zaporižios miesto tarybos sekretorė Rehina Charčenko pranešė, kad po Rusijos smūgių Komyšuvachoje 27 žmonės laikomi dingusiais be žinios.
„Rusai puikiai suprato, kas yra jų taikinys ir kur jie nukreipia savo valdomąsias aviacines bombas. Jų taktika nesikeičia – smogti pirmą kartą, o paskui pribaigti tuos, kurie desperatiškai mėgina išsigelbėti ir išgelbėti kitus“, – teigė ji.
Indonezija paragino Rusiją neverbuoti jos piliečių karui prieš Ukrainą
18:26
Indonezijos vyriausybė paragino Rusiją nutraukti jos piliečių verbavimą karui prieš Ukrainą. Šis kreipimasis paskelbtas po pranešimo apie Indonezijos piliečio, pasirašiusio sutartį su Rusijos gynybos ministerija ir išvykusio kariauti prieš Ukrainą, žūtį.
Kaip praneša Indonezijos naujienų agentūra „Antara“, šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė Yvonne Mewengkang nurodė, kad oficialus prašymas Rusijos vyriausybei perduotas diplomatiniais kanalais.
„Indonezijos vyriausybė prašo Rusijos vyriausybės imtis būtinų veiksmų, kad Indonezijos piliečiai jokiais būdais nebūtų verbuojami į Rusijos kariuomenę ar kitas su karine veikla susijusias formuotes“, – teigė ji.
Pasak ministerijos atstovės, ypatingą susirūpinimą kelia verbavimo praktika, turinti prekybos žmonėmis požymių.
Indonezija taip pat paprašė ją įtraukti į sąrašą šalių, kurių piliečių oficialiai negalima verbuoti į Rusijos kariuomenę jokiais kanalais.
Tuo metu Indonezijos ambasada Maskvoje tebetikrina informaciją apie šalies piliečio žūtį fronte, įskaitant jo tapatybę ir statusą.
Indonezijos gyventojai paraginti atidžiai tikrinti darbo užsienyje pasiūlymus ir nesusivilioti neįprastai dideliu žadamu atlygiu.
Apie pirmą patvirtintą Indonezijos piliečio žūties kariaujant Rusijos pusėje atvejį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė spalio 27 dieną. Jos duomenimis, 1978 metais gimęs vyras anksčiau dirbo taksi vairuotoju Džakartoje.
Ukrainos žvalgybos teigimu, jis buvo pasirašęs vienų metų sutartį su Rusijos kariuomene, tačiau žuvo praėjus savaitei nuo išsiuntimo į mūšio lauką Ukrainoje.
„Bloomberg“: Rusijai trūksta lėšų karių atlyginimams
17:25
Rusijos gynybos ministerija pirmą kartą planuoja atlyginimų kariams už gruodį mokėjimą perkelti į sausį, metų pabaigoje smarkiai didėjant biudžeto deficitui, praneša „Bloomberg“.
Pagal ministerijos įsakymo projektą, nuo 2026 metų atlyginimai už gruodį kasmet būtų mokami kitų metų sausį. Iki šiol galiojusios taisyklės numatė, kad už gruodį turi būti atsiskaityta iki metų pabaigos. Tokia tvarka buvo taikoma dar Sovietų Sąjungoje.
Pagal siūlomą naują tvarką atlyginimai už gruodį būtų pervedami sausio 11–21 dienomis. Tačiau ji nebūtų taikoma kare prieš Ukrainą dalyvaujantiems Rusijos kariams – jiems gruodžio išmokos ir toliau būtų mokamos iki gruodžio 25 dienos.
Šis pakeitimas galėtų padėti vyriausybei subalansuoti pinigų srautus, dalį išlaidų perkeliant į kitus finansinius metus. Gruodį paprastai patiriama neproporcingai didelė metinių valstybės išlaidų dalis, o per karą šios išlaidos smarkiai išaugo.
Numatoma, kad šiemet Rusijos valstybės išlaidos maždaug 10 proc. viršys pradinį planą ir pasieks 48,5 trln. rublių, arba 602 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad metų pabaigoje biudžeto deficitas išaugs iki 7,3 trln. rublių, arba 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Rugsėjį buvo numatomas maždaug 2,2 proc. BVP deficitas.
Pradinį išlaidų planą numatoma viršyti dėl didėjančių su karu susijusių išlaidų. „Bloomberg“ vertinimu, naujausi Rusijos biudžeto planai, kuriuose numatoma artimiausiais metais išlaikyti dideles karines išlaidas, rodo, kad Vladimiras Putinas ruošiasi ilgus metus trunkančiam karui.
Biudžeto projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad per artimiausius trejus metus išmokos personalui sudarys nuo 9 iki 10,4 proc. visų nacionalinei gynybai skirtų išlaidų.
Rugsėjį V.Putinas padidino nustatytą Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo skaičių iki 2 441 630 žmonių, iš jų 1 550 500 – karių. Nuo 2022 metų nustatytas karių skaičius išaugo daugiau kaip puse milijono.
Kremlius prabilo apie galimą Putino ir Trumpo susitikimą Kinijoje
16:02
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu per Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą Šendžene, Kinijoje. Tačiau kol kas konkretūs susitarimai dėl tokio pokalbio nėra pasiekti. Tuo metu Kremlius jau rengiasi V.Putino susitikimui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, skelbia ua.news.
APEC viršūnių susitikimas galėtų tapti proga Vladimirui Putinui ir Donaldui Trumpui susitikti akis į akį. Abu lyderiai gali atvykti į Kinijos miestą Šendženą, tačiau kol kas neaišku, ar jie surengs derybas. Apie tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Pasak jo, Rusijos pusė vis dar rengia prezidento V.Putino vizito darbotvarkę, todėl kol kas anksti kalbėti apie suderintą susitikimų su JAV prezidentu grafiką.
„Prezidento Putino darbotvarkė vis dar derinama“, – sakė D.Peskovas.
Kartu Kremliaus atstovas neatmetė galimybės, kad lyderiai galėtų susitikti asmeniškai, jeigu abu atvyktų į Šendženą. Tokiu atveju atsirastų galimybė jiems pabendrauti. Vis dėlto kol kas neaišku, kokiu formatu tai galėtų vykti – ar būtų surengtos oficialios dvišalės derybos, ar tik trumpas pokalbis viršūnių susitikimo kuluaruose.
Kremlius taip pat neatskleidė, ar abi pusės jau aptarė tokią galimybę ir ar esama preliminarių susitarimų.
Ar įmanomas trišalis Putino, Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas?
Atskirai D.Peskovas pakomentavo galimybę surengti trišales derybas, kuriose dalyvautų V.Putinas, D.Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Pasak jo, konkrečių susitarimų dėl tokio susitikimo šiuo metu nėra. Tačiau pasirengimas V.Putino deryboms su Xi Jinpingu jau vyksta. Kremlius tikisi susitikti su Kinijos lyderiu ir pabrėžia Maskvos bei Pekino santykių svarbą.
D.Peskovas paaiškino, kad Rusija ir Kinija turi plačią dvišalio bendradarbiavimo darbotvarkę. Todėl lyderiai per susitikimus paprastai aptaria ne vieną konkretų klausimą, bet visą spektrą temų.
V.Putinas ir Xi Jinpingas vertina abiejų šalių santykių būklę, apžvelgia bendradarbiavimo rezultatus ir keičiasi nuomonėmis apie tarptautinę padėtį. Pasak Kremliaus atstovo, tokios diskusijos yra įprasta abiejų lyderių susitikimų dalis.
Tiksli būsimo susitikimo darbotvarkė kol kas viešai neskelbiama. Kremlius patvirtino tik tai, kad rengiamasi V.Putino susitikimui su Kinijos lyderiu.
Taigi, galimybė V.Putinui susitikti su D.Trumpu per APEC viršūnių susitikimą išlieka, tačiau patvirtintų susitarimų dėl dvišalių ar trišalių derybų kol kas nėra.
Kremlius taip pat skelbė, kad Rusija, JAV ir Kinija pradėjo ruoštis trišaliam V.Putino, D.Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimui. Kremliaus padėjėjo Jurijaus Ušakovo teigimu, Maskva, Vašingtonas ir Pekinas esą jau pasirengę jį surengti. Tuo metu galimas Rusijos, JAV ir Ukrainos derybas lapkritį jis apibūdino kaip preliminarias.
Rusija pasiūlė lapkritį surengti V.Putino, D.Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimą. Pranešama, kad Kremlius siekia susitarimo dėl karo pabaigos Maskvai palankiomis sąlygomis. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio į šį susitikimą kviesti neplanuojama.
Rusija pradėjo atakuoti Ukrainą naujaisiais „Gerbera-2“ dronais: Ukrainos žvalgyba atskleidė jų galimybes
14:06
Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti modernizuotą bepiločio orlaivio „Gerbera-2“ versiją, galinčią nuskristi iki 1 200 kilometrų. Būtent toks dronas buvo aptiktas Lenkijoje, Baltijos jūros pakrantėje. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) savo portale „War&Sanctions“ paskelbė jo 3D modelį, konstrukcijos ir elektroninių komponentų duomenis.
Kaip pranešė GUR spaudos tarnyba, iš pradžių „Gerbera“ buvo kuriama kaip netikras taikinys, skirtas Ukrainos oro gynybos pajėgoms išsekinti. Pirmosios modifikacijos taip pat buvo naudojamos žvalgybai arba kaip dronai kamikadzės.
„Priešas iš esmės patobulino bepiločius orlaivius „Gerbera“, kurie iš pradžių buvo kuriami kaip netikri taikiniai oro gynybai perkrauti. Pirmosios versijos turėjo žvalgybines ir kamikadzių modifikacijas, tačiau išliko gana paprasti ir nebrangūs orlaiviai“, – nurodė GUR.
Anot žvalgybos, iš pradžių šie dronai pasižymėjo palyginti paprasta konstrukcija ir nedidele kaina. Tačiau vėliau jų įranga pradėjo artėti prie gerokai brangesnių „Geran“ tipo bepiločių orlaivių komplektacijos. Visų pirma, juose pradėtos montuoti navigacijos sistemos „Kometa“, tinklinio ryšio modemai (angl. mesh modem) ir kameros su stabilizuotais gimbaliniais laikikliais.
„Neseniai priešas pradėjo naudoti padidintą „Gerbera“ versiją“, – pabrėžė Ukrainos žvalgyba.
Naujosios, padidintos versijos sparnų mojis siekia tris metrus, o fiuzeliažo ilgis – 2,6 metro. Dėl 63 litrų talpos degalų bako deklaruojamas drono skrydžio nuotolis siekia iki 1 200 kilometrų. Bako vidus padalytas į atskiras sekcijas, kurios turėtų užtikrinti bepiločio orlaivio stabilumą manevruojant.
Dronas aprūpintas dviejų cilindrų dvitakčiu varikliu, kuris iš esmės yra pusė „Geran-2“ naudojamo variklio. Jo gamyba lokalizuota Rusijos Alabugoje.
GUR ištirtame drono pavyzdyje aptikta 10 kg sverianti skeveldrinė-fugasinių ir padegamųjų savybių kovinė galvutė OFZBČ-10, taip pat atskiri maišeliai su padegamuoju mišiniu. Tuo metu, remiantis Rusijos deklaruojamais techniniais duomenimis, „Gerbera-2“ gali gabenti iki 25 kg svorio kovinę galvutę.
Drono elektroninę įrangą sudaro atnaujintas skrydžio valdiklis, 12 kanalų „Kometa“ sistema, Kinijos bendrovės „Shenzhen Sinosun Technology Co., Ltd“ pagamintas tinklinio ryšio modemas ir naujas vaizdo apdorojimo blokas „Sosiska“. Pastarasis sukurtas naudojant Kinijos mikrokompiuterį „Coke Pi“.
„Ištirtame pavyzdyje buvo įrengta dviguba IP kamera, pritvirtinta prie fiuzeliažo virš degalų bako ir skirta perėmėjams aptikti. Taip pat nustatyta, kad egzistuoja versijos su į priekį nukreiptomis IP kameromis ir kameromis su trijų ašių stabilizavimo laikikliais“, – teigiama pranešime.
Tarp „Gerbera-2“ komponentų daugiausia yra Kinijoje pagamintų detalių – aštuonios. Dar keturi komponentai pagaminti JAV bendrovių.
GUR pažymi, kad padidėjęs degalų kiekis ir ilgesnis skrydžio nuotolis gali rodyti, jog šių bepiločių orlaivių naudojimo geografija plečiama už Ukrainos ribų. Būtent „Gerbera-2“ dronas su kovine galvute rugsėjo viduryje buvo aptiktas Lenkijoje, Baltijos jūros pakrantėje.
Rusijos kariuomenė pasistūmėjo Zaporižios srityje: „DeepState“ atskleidė detales
14:01
Rusijos okupantams pavyko pasistūmėti netoli dviejų gyvenviečių Zaporižios srityje. Apie tai pranešė fronto situaciją stebintis projektas „DeepState“ savo „Telegram“ kanale.
„Priešas pasistūmėjo netoli Huliajpolės ir Gorkės“, – teigiama pranešime.
Žinoma, kad Huliajpolės ir Gorkės kaimai yra Zaporižios srities Polohų rajone. Rusijos okupantai prie šių gyvenviečių priartėjo užėmę Huliajpolės miestą.
Situacija Zaporižios kryptimi
Kaip skelbta, Rusijos okupantai nuolat apšaudo Zaporižią. Per vieną iš tokių atakų spalį mieste žuvo mažiausiai 17 žmonių, tarp jų – trys vaikai.
Neseniai prancūzų OSINT analitikas Klemantas Molenas pažymėjo, kad 2026 metais Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti fronto liniją pietuose ir susigrąžinti daugiau teritorijų, nei jų prarasti.
Rusijos kariuomenė tęsia puolimą Huliajpolės apylinkėse, maždaug 30 kilometrų pločio fronto ruože, tačiau jos veržimosi tempas išlieka nedidelis. Šiame ruože Rusija sutelkė tris kariuomenes – 35-ąją, 36-ąją ir 5-ąją, taip pat 68-ąjį armijos korpusą.
Spalio 27 dieną Zaporižioje Rusijos FPV dronas mėgino atakuoti savivaldybės autobusą. Tačiau dėl apsaugos nuo dronų tinklo bepilotis įsipainiojo į jį ir sprogo taip ir nepasiekęs transporto priemonės.
„Sky News“ paviešino kadrus: Rusija paliaubas Oleškuose išnaudojo ginkluotei gabenti
11:57
Per penkias dienas trukusias paliaubas iš okupuoto Oleškų miesto Chersono srityje evakuota beveik 800 žmonių, o į regioną pristatyta būtiniausia humanitarinė pagalba. Apie sėkmingai užbaigtą misiją pranešė JAV pirmoji ponia Melania Trump. Tačiau Rusija paliaubas išnaudojo kariniais tikslais.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ M.Trump paskelbė, kad paliaubos Oleškuose baigėsi. Jos teigimu, jos galiojo nuo 2026 m. spalio 27 d. iki lapkričio 1 d.
„Amerikos vardu reiškiu pagarbą Rusijai ir Ukrainai už jų lyderystę bei bendradarbiavimą dėl paliaubų Oleškuose. Tikiuosi, kad Oleškai taps ilgalaikės taikos tarp abiejų valstybių pagrindu“, – rašė M.Trump.
Pasibaigus paliauboms, Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas paskelbė apie galimybę surengti naujas humanitarines misijas.
Nepaisant to, Rusija paliaubas išnaudojo kariniais tikslais.
Kaip pranešė „Sky News“, žurnalistai gavo išskirtinę galimybę iš oro stebėti evakuaciją iš Oleškų ir užfiksavo, kaip Rusijos pajėgos naudojosi vadinamuoju humanitariniu koridoriumi karinei technikai, ginkluotei ir šaudmenims gabenti.
„Sky News“ duomenimis, rusai į Oleškus ir aplinkinius kaimus permetė sunkiąją karinę techniką, vykdė karių rotaciją, atkūrė prarastas pozicijas, stiprino logistiką ir didino oro žvalgybos pajėgumus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas taip pat patvirtino, kad per tylos režimą Rusijos kariuomenė įtvirtino savo pozicijas, vykdė dalinių rotaciją ir rengėsi tolesniems veiksmams.
Ukrainos kariuomenė taip pat fiksavo Rusijos žvalgybinių dronų skrydžius ir bandymus diskredituoti Ukrainos gynybos pajėgas.
Pasak Ukrainos kariškių, Rusija paliaubų laikotarpį išnaudojo pasirengti naujoms atakoms Chersono srityje.
Išpuolis prieš Ukrainos perspėjimo sistemą – skambėjo branduolinio pavojaus perspėjimas
11:03
Vėlų sekmadienio vakarą Ukrainos perspėjimo programėlė „Air Alert“ ėmė skelbti eilę netikrų perspėjimų apie įvairias atakas, įskaitant cheminį ir branduolinį pavojų. Spėjama, kad perspėjimų sistema tapo kibernetinių atakų taikiniu.
Sekmadienį Ukrainoje plačiai naudojama perspėjimo programėlė visoje šalyje išsiuntė raudono lygio perspėjimus apie pavojų, o kai kuriems gyventojams, įskaitant Kyjivo apylinkes, buvo išsiųsti papildomi perspėjimai apie radiacinį, cheminį pavojų bei mūšius sostinės gatvėse.
Kaip rašo BBC, šie pranešimai prasidėjo kiek prieš 23 val. vietos ir Lietuvos laiku. Pirmasis Kyjive paskelbtas įspėjimas perspėjo apie radiacinį pavojų ir ragino gyventojų neiti į lauką.
Daugiau skaitykite ČIA.
„Politico“: pralaimėjimas rinkimuose gali paskatinti Trumpą suduoti skaudų smūgį NATO
09:19
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, respublikonams pralaimėjus artėjančius kadencijos vidurio rinkimus, gali imtis veiksmų, kurie smarkiai susilpnintų NATO. Europos sąjungininkai jau ruošiasi blogiausiam scenarijui – JAV gali išvesti iš Europos dar tūkstančius karių arba sumažinti finansavimą Aljansui, rašo „Politico“.
Penkių NATO šalių diplomatų teigimu, Europos sąjungininkai baiminasi, kad Respublikonų partijos pralaimėjimas gali paskatinti D.Trumpą dar griežčiau kritikuoti Aljansą.
Susidūręs su Kongreso pasipriešinimu įgyvendinant vidaus politikos iniciatyvas, D.Trumpas, kaip JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, gali mėginti įtvirtinti savo užsienio politikos palikimą, kur jo veiksmų laisvė yra gerokai didesnė. Trijų diplomatų teigimu, tai galėtų reikšti dar kelių tūkstančių JAV karių išvedimą iš Europos.
„Paprastai prezidentai, kuriems liko paskutiniai kadencijos mėnesiai, arba išlieja susikaupusį nepasitenkinimą, arba leidžiasi į avantiūras užsienio politikoje“, – sakė vienos Europos šalies aukšto rango gynybos pareigūnas.
Jo teigimu, išpuoliai prieš NATO, regis, yra neatsiejama D.Trumpo pasaulėžiūros dalis.
Tikimasi, kad demokratai gali perimti Atstovų Rūmų, o galbūt ir Senato kontrolę. Tuo metu asmeninis D.Trumpo reitingas yra nukritęs iki žemiausio lygio per visą jo stebėjimo laikotarpį.
„Jis gali būti labai įsiutęs. O jeigu taip nutiks, jo reakcija bus itin griežta“, – sakė vienas NATO diplomatas.
Kariuomenė, finansavimas ir Ukraina
Didžiausią susirūpinimą kelia netrukus numatoma JAV karių Europoje skaičiaus peržiūra. Jos rezultatai turėtų paaiškėti iki gruodžio. Trijų diplomatų teigimu, susidūręs su kliūtimis įgyvendinant vidaus politikos darbotvarkę, D.Trumpas gali nuspręsti gerokai išplėsti karių išvedimo mastą, taip siekdamas sutelkti savo šalininkus.
Diplomatų teigimu, D.Trumpas taip pat gali sumažinti JAV įnašus į bendrą NATO biudžetą, apriboti Aljanso remiamą ginkluotės pirkimo Ukrainai programą PURL ir dar labiau sustiprinti ryšius su Rusija.
Teoriškai demokratų dauguma Atstovų Rūmuose ir Senate galėtų apriboti D.Trumpo veiksmų laisvę, įskaitant užsienio politikos ir gynybos klausimus. Tačiau JAV įstatymai šiuo metu nustato, kad Europoje turi būti dislokuota ne mažiau kaip 76 tūkst. JAV karių.
Vis dėlto analitinio centro „Defense Priorities“ vyresnioji mokslo darbuotoja Jennifer Kavanagh pažymėjo, kad D.Trumpo administracija reguliariai ignoruoja Kongreso nurodymus dėl finansavimo ir skiria lėšas veikloms, kurioms įstatymų leidžiamoji valdžia nėra pritarusi.
J.Kavanagh teigimu, jeigu D.Trumpas nuspręstų dar labiau sumažinti JAV karinį kontingentą Europoje, Europos valstybėms būtų itin sunku kompensuoti prarastus pajėgumus.
Tai ypač aktualu tokiose srityse kaip elektroninė kova, oro gynyba, žvalgyba ir stebėjimas, degalų papildymas orlaiviams ore bei tam tikros logistikos paslaugos.
Kiti sąjungininkai skeptiškiau vertina galimybę, kad D.Trumpas suduos NATO triuškinantį smūgį.
Tačiau, kaip pastebėjo vienas NATO diplomatas, „norint pateikti labai tikėtiną prognozę, reikia racionaliai sprendimus priimančio veikėjo. Nemanau, kad dabartinis JAV prezidentas priklauso šiai kategorijai“.
