„Būkite žiaurūs“: Rusijos pareigūnams karo pradžioje įsakyta nukankinti Ukrainos belaisvius

Anot jų, pirmosiomis karo savaitėmis Federalinės kalėjimų tarnybos viršininkas Sankt Peterburgo ir Leningrado sričiai generolas majoras Igoris Potapenka sukvietė savo vadovaujamas specialiąsias pajėgas ir pareikalavo, kad jos „būtų žiaurios“ ir negailėtų į nelaisvę paimtų Ukrainos karių.

Nurodoma, kad jis esą paskelbė, jog įprastos taisyklės šiuo atveju nebus taikomos, panaikino visus smurto apribojimus ir atšaukė pareigūnams privalomas prie kūno montuojamas vaizdo kameras.

Šaltiniai tikino, kad panašūs nurodymai buvo duoti FSIN specialiesiems padaliniams visoje šalyje, įskaitant Buriatiją, Maskvą ir Pskovą. Už kankinimus atsakingi sargybiniai privalėjo dirbti su balaklavomis ir pamainomis, kas mėnesį keisdami vienas kitą, kad vėliau jų nebūtų galima identifikuoti.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Apsikeitimas karo belaisviais

Buvę pareigūnai, kuriems po liudijimo Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvo suteikta liudytojų apsauga, pažymėjo, kad jų kolegos viršininko įsakymą priėmė kaip carte blanche smurtui ir žiaurų elgesį su ukrainiečiais pakėlė į naują lygį.

Teigiama, kad sargybiniai prieš belaisvius naudojo elektros šoką, kratydavo juo, kol nusėsdavo baterija, taip pat juos mušė, eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis, kad sukeltų kuo didesnį skausmą ir padarytų kuo didesnę žalą.

Buvę pareigūnai pripažino, kad daugelis prižiūrėtojų mėgavosi žiaurumu ir dažnai vienas kitam gyrėsi, kiek skausmo sukėlė kaliniams.

Pasak šaltinių, vienas iš kankinimo būdų buvo tyčinis tos pačios vietos sužalojimas, kuriai nebuvo leidžiama užgyti. Tokia praktika ir medicinos pagalbos trūkumas ne vienam belaisviui baigėsi kraujo užkrėtimu: pradėjo pūti raumeninis audinys, žmonėms išsivystė gangrena, prireikė amputacijų.

„AP“/„Scanpix“/Sužeistas Ukrainos karys

Buvusio FSIN karininko teigimu, jam žinomas bent vienas atvejis, kai ukrainiečių karo belaisvis mirė nuo sepsio.

Rusija mūšio lauke susidūrė su griežtu pasipriešinimu, kai tuo tarpu Maskva tikėjosi priešingos reakcijos, tad kalėjimo vadovybei buvo pavesta palaužti ukrainiečių valią, pažymėjo „The Wall Street Journal“.

Manyta, kad smurtas padarys juos pakantesnius tardymui ir atims bet kokį norą kovoti toliau, pasakojo leidinio pašnekovai.

Anot jų, kankinimai taip pat buvo pasitelkiami siekiant išgauti „prisipažinimus“ dėl karo nusikaltimų. Vienas iš pašnekovų, dirbęs su gydytojų komanda Voronežo srityje, pasakojo, kad kalėjimo prižiūrėtojai mušdavo ukrainiečius tol, kol lūždavo lazdos. Be to, sužalojimams padaryti ir didesniam skausmui sukelti buvo naudojami ir vamzdžiai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kalėjimo pareigūnas

25 metų Pavlo Afisovas, paimtas į nelaisvę Mariupolyje karo pradžioje, buvo vienas pirmųjų ukrainiečių belaisvių, išvežtų į Rusiją, rašo „The Wall Street Journal“.

Vaikinas dvejus su puse metų buvo perkėlinėjamas iš vieno kalėjimo į kitą, kol praėjusių metų spalį buvo paleistas į laisvę. P.Afisovas prisipažino, kad stipriausiai jį mušdavo atvykus į kiekvieną naują kalėjimą.

Vyras atviravo, kad Tverės srityje jis buvo nuvestas į medicinos kabinetą, jam liepta nusirengti ir, skutant galvą bei barzdą, jam buvo suduota elektrošoku. Tada jam buvo įsakyta šaukti „Šlovė Rusijai, šlovė specialiosioms pajėgoms“, o po to nuogam nueiti į kitą patalpos galą ir sugiedoti Rusijos ir Sovietų Sąjungos himnus.

Kai jis pasakė, kad nežino žodžių, vėl buvo mušamas lazdomis ir kumščiais. Grįžęs namo P.Afisovas prisipažino bijojęs miegoti, manydamas, kad visa tai buvo netikra ir kad atmerkęs akis jis vėl atsidurs kalėjime.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos kariai

Kitas kalinys, Andrijus Jehorovas, išėjęs į laisvę sužinojo, kad jam sulaužyti penki stuburo slanksteliai. Vyras pasakojo, kaip Briansko srityje kalinti belaisviai buvo verčiami bėgti maždaug šimto metrų ilgio koridoriumi, iškėlę virš galvos čiužinį. Iš abiejų pusių išsirikiavę sargybiniai lazdomis daužydavo belaisviams į šonkaulius. Pasiekę koridoriaus galą, belaisviai turėdavo daryti atsispaudimus ir pritūpimus, o kiekvieno atsistojimo metu vėl buvo daužomi.

„Sargybiniai tuo mėgavosi, juokėsi tarpusavyje, o mes rėkėme iš skausmo“, – prisiminė A.Jehorovas.

Dėl patirtų sužalojimų jis gydomas ir susitiko su ligoninėje paskirtu psichologu. Tačiau jis skeptiškai vertina tai, kad psichologas gali padėti.
„Jei jūs nepatyrėte to, ką išgyvenau aš, jūs negalite man padėti“, – sakė A.Jehorovas.

Rusijos Federalinės kalėjimų tarnybos specialiosios pajėgos – tai ne paprasti pareigūnai, nuolat dislokuoti tam tikruose kalėjimuose. Jie kviečiami atlikti kratas, malšinti riaušes ir dirbti su pavojingiausiais belaisviais.

Žiauriai elgdamosi su ukrainiečių belaisviais, šios specialiosios pajėgos veikė koordinuodamos veiksmus su vietiniais kalėjimų prižiūrėtojais. Ši masinio ir sistemingo kankinimo sistema priskiriama karo nusikaltimams ir ją tiria Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas.

Kalbėdamiesi su žurnalistais kalėjimo pareigūnai ruošėsi pradėti naują gyvenimą. Šiuo metu jie gyvena neatskleistose vietovėse ir turėjo nutraukti ryšius su visą gyvenimą pažįstamais žmonėmis.

„AP“/„Scanpix“/Sužeistas Ukrainos karys

Vienas iš jų pasakojo, kad visada buvo Rusijos patriotas ir niekada nenorėjo gyventi kur kitur, tik Rusijoje. Tačiau prasidėjus karui, anot jo, jis nebegalėjo likti šalyje ir tylėti. Vyras įsitikinęs, kad liudijimas Tarptautiniame baudžiamajame teisme yra vienas iš būdų siekti teisingumo.