Ukraina bando naują išminavimo droną: dirba 4 kartus greičiau nei žmogus

Fronte kovojančios moterys, kurių daugelis jau padarė karinę karjerą, pakeitė požiūrį į moteris Ukrainos kariuomenėje – karėms gaminamos specialiai sukurtos apsauginės liemenės ir apatiniai drabužiai.

„Anksčiau buvę sovietinės kariuomenės karininkai nebuvo įpratę, kad kariuomenėje kažkam vadovautų moteris. Dabar visi pamatė, kad moterys kare gali puikiai tvarkytis“, – sako Ukrainos kariuomenės minosvaidžių baterijos vado pavaduotoja Olha.

Dmitri Kotjuh/„Postimees“ nuotr./Olha

Estijos leidinio „Postimees“ žurnalistai su Olha susitiko subombarduotame Časiv Jaro mieste, esančiame už 15 km nuo Bachmuto.

32-ejų Olha prieš prasidedant karui dirbo teisininke. Pačią pirmą karo dieną ji įstojo į 241-ąją teritorinės gynybos brigadą Kyjive.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sureagavo į riaušes Machačkalos oro uoste. Valstybės vadovas pabrėžė, kad tai nėra pavienis incidentas, o Rusijoje paplitusi neapykantos kitoms tautoms kultūra. 

„Siaubingi vaizdo įrašai iš Machačkalos (Rusija), kur įsiutusi minia šturmavo oro uostą, ieškodama Izraelio piliečių, skrendančių iš Tel Avivo. Tai ne pavienis incidentas Machačkaloje, o plačiai Rusijoje paplitusios neapykantos kitoms tautoms kultūros, kurią propaguoja valstybinė televizija, ekspertai ir valdžios institucijos, dalis“, – pažymėjo jis.

VIDEO: Įtampa Dagestano sostinės oro uoste dėl nusileidžiančio lėktuvo iš Izraelio

Įtampa Dagestano sostinės oro uoste dėl nusileidžiančio lėktuvo iš Izraelio

V.Zelenskis priminė, kad per pastaruosius metus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas padarė keletą antisemitinių pareiškimų. Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat vartojo antisemitinius keiksmažodžius. 

Jis pabrėžė, kad Rusijos propagandistams, kalbantiems per oficialiąją televiziją, neapykantos kalba yra įprastas dalykas. Todėl net naujausias Artimųjų Rytų eskalavimas išprovokavo antisemitinius Rusijos ideologų pareiškimus.

„Rusijos antisemitizmas ir neapykanta kitoms tautoms yra sisteminis ir giliai įsišaknijęs. Neapykanta skatina agresiją ir terorą. Turime dirbti kartu, kad pasipriešintume neapykantai“, – pabrėžė prezidentas.

Daugiau apie incidentą Dagestano oro uoste skaitykite čia.

Kariuomenė bando Ukrainos autonominį išminavimo droną ST1, kuris padeda išminuotojams iš Ukrainos teritorijos išvalyti sprogmenis.

Tai pranešė „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Pietų Ukrainos gynybos pajėgas.

Gynybos pajėgų teigimu, ST1 yra autonominis minų medžioklės dronas. Jame įrengtas induktorius ir jutikliai, leidžiantys apskristi kliūtis nedideliame aukštyje.

Be to, drone yra galingas mikrokompiuteris, kuris apdoroja duomenis ir realiuoju laiku perduoda juos išminuotojams.

Vidutiniškai ST1 dirba 4 kartus greičiau nei žmogus.

„Tai gerokai pagreitins Ukrainos teritorijų išminavimo procesą ir padarys jį saugesnį. Pavyzdžiui, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės policijos žvalgai galės valdyti droną iš saugios vietos ir ieškoti minų“, – pabrėžė kariškiai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau turi daugiau kaip 20 naujų tipų Ukrainoje pagamintų dronų.

Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad Ministrų kabinetas šiemet skyrė 40 mlrd. grivinų investicijoms į Ukrainos dronų gamintojus.

Neseniai „Brave1“ kūrėjai Ukrainos kariuomenei sukūrė naują technologiją – antžeminį kamikadzių robotą „Ratel S“. Jis leidžia smogti priešo taikiniams iš saugaus atstumo.

Rusijos „teisėsaugos institucijos“ teigia, kad privačiame name Donecko srities kaime buvo rasti žmonių kūnai su šautinėmis žaizdomis.

Leidinys ASTRA, remdamasis vietos gyventojais, kaimynais ir žuvusiųjų artimaisiais, praneša, kad žmogžudystes įvykdė Rusijos kariškis.

„Žmogžudystes įvykdė Rusijos ginkluotųjų pajėgų karys. Jis su Natašos vyru kažko nepasidalijo“, – pasakojo vieno iš nužudytųjų pažįstamas.

Aukų artimieji pranešė, kad šeima buvo išžudyta penktadienį, spalio 27 d., per vieno iš giminaičių gimtadienį.

Be keturių asmenų šeimos (vyras Andrius ir žmona Natalija, taip pat jų vaikai – Nastia ir Nikita), žuvo dar penki namuose buvę žmonės.

Pasak vietos gyventojų, jie visi buvo nužudyti naktį, kai miegojo savo lovose.

Vėliau Ukrainos ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas sakė, kad rusai laikinai okupuotame Donecko srities Volnovachoje „savo namuose nužudė 9 žmones, tarp jų 4 klasės mokinį ir ikimokyklinio amžiaus berniuką“.

„Nėra jokių abejonių, kad į tai įtrauktos kruvinos rusų rankos... Pirminiais duomenimis, okupantai išžudė visą gimtadienį šventusią Kapkanecų šeimą, kuri atsisakė atiduoti savo namus čečėnų okupantams“, – sakė jis.

JAV ir Europoje didėja spaudimas didinti ginklų gamybą, nes didėja baimė dėl kovų naujuose frontuose.

Pasak „The Wall Street Journal“, Vakarų gynybos pareigūnai nerimauja, kad Izraeliui stojant į karą, o Vakarams padedant Ukrainai kovoti su Rusija, gali pritrūkti artilerijos sviedinių ir kitų ginklų.

„Žinoma, kyla susirūpinimas dėl karinių išteklių, dėl ribotų gamybos pajėgumų. Europoje ir Jungtinėse Valstijose šių ribotų gamybos pajėgumų poreikis bus dar didesnis“, – sakė Švedijos gynybos įrangos agentūros generalinis direktorius Göranas Måranas Mårtenssonas.

„NATO gynybos pramonė neturi pakankamai laisvų pajėgumų, kad galėtų reaguoti į tokias krizes. Mums reikia daugiau, norint užtikrinti, kad turėtume produktų tada, kai jų reikės“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

„Kadangi paklausa auga greičiau nei gamyba, kai kurių prekių kainos smarkiai išaugo. Tarkime, 155 mm NATO standarto artilerijos sviediniai kainavo apie 2100 JAV dolerių už vienetą iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, dabar tų sviedinių kaina išaugo keturis kartus – iki maždaug 8400 JAV dolerių“ , – rašo medžiagos autorius.

Taip pat priduriama, kad politikai ragino gynybos įmones plėsti pajėgumus ir paspartinti gamybą, tačiau pramonės pareigūnai teigia norintys užtikrinimo, kad pasibaigus karo veiksmams paklausa nesumažės, dėl ko įmonės sumažins investicijas, kaip jau yra buvę praeityje.

„Kol kas abiejuose konfliktuose (karas tarp Ukrainos ir Rusijos bei Izraelio ir „Hamas“ – red.) naudojami skirtingi ginklai, tačiau situacija gali pasikeisti, jei karo veiksmai išplis į Izraelio teritoriją“, – rašo autorius.

„General Dynamics“, didžiausia JAV artilerijos sviedinių gamintoja, teigė tikinti, kad Izraelio konfliktas padidins paklausą, kurią jau skatina Ukraina.

Be to, „General Dynamics“ teigė, kad dėl Pentagono investicijų pavyko greičiau nei tikėtasi padidinti artilerijos sviedinių ir kitos amunicijos gamybą. Kasmet bendrovė planuoja pagaminti po milijoną sviedinių, o tai reiškia penkis kartus daugiau“, – rašoma medžiagoje.

Ukraina neplanuoja pratęsti Rusijos dujų tranzito per savo teritoriją sutarties, kuri turėtų baigtis 2024 metų pabaigoje, interviu Laisvosios Europos radijo Ukrainos tarnybai sakė „Naftogaz“ generalinis direktorius Oleksijus Černyšovas.

O. Černyšovas sakė, kad Ukraina nusprendė nenutraukti susitarimo anksčiau laiko, nes Europos šalys šiuo metu priklauso nuo rusiškų dujų, ir pridūrė, kad sprendimas priimtas ne dėl baimės, kad Rusijos energetikos korporacija „Gazprom“ gali pateikti ieškinį.

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka anksčiau pareiškė, kad Ukraina rengia savo dujų transportavimo sistemą Rusijos dujų tranzito nutraukimui.

Ukrainos kariuomenė parodė vaizdo įrašą, kuriame artilerijos kariai sutriuškina rusų koloną, mėginančią pralaužti gynybą Donecko srityje.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip rusų technika skuba ukrainiečių pozicijų link netoli Krasnohorivkos vietovės. Tačiau užpuolikams kelią pastojo ukrainiečių artilerijos sviediniai.

VIDEO: Ukrainos ginkluotosios pajėgos sutriuškino rusų koloną

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sutriuškino rusų koloną

Maltoje šeštadienį prasidėjo trečiasis Ukrainos remiamų taikos derybų raundas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 60 šalių atstovai.

Maskva pasmerkė susitikimą kaip antirusišką renginį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į susirinkusiuosius kreipėsi pirmąją iš dviejų dienų uždarų nacionalinio saugumo ir politikos patarėjų derybų, kurios, kaip jis tikisi, paskatins palaikyti jo 10 punktų planą karui užbaigti.

Vėliau socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime jis teigė, kad derybose dalyvavo 66 šalys, o tai, pasak jo, įrodo, kad planas pamažu tampa visuotinis.

Po panašių šią vasarą įvykusių susitikimų Džidoje ir Kopenhagoje ukrainiečiai tikisi, kad galiausiai pavyks surengti valstybių vadovų susitikimą.

„Susitikimas patvirtino didelį susidomėjimą pagrindiniais Ukrainos taikos formulės elementais ir didėjantį jų palaikymą“, – šeštadienį sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.

Anot jo, Izraelio ir „Hamas“ karo fone jis taip pat parodė, kad „teisingos taikos atkūrimas svarbus ne tik Ukrainai, bet ir pasauliniu mastu – tai raginimas gerbti tarptautinę teisę“.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atmetė Maltos derybas kaip akivaizdžiai antirusišką renginį. Ketvirtadienį ji pareiškė, kad jos neturi nieko bendra su taikaus sprendimo paieškomis.

„Akivaizdu, kad tokie susibūrimai neturi jokios perspektyvos, jie tiesiog duoda priešingą rezultatą“, – teigė M.Zacharova.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinio, kuris Ukrainos gynybos pajėgų sudėtyje stabdo Rusijos pajėgų atakas Avdijivkos kryptimi, kariai skelbia sunaikinę Rusijos lėktuvą, praneša „Ukrainskaja pravda“.

Pasak Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, pasienio dalinys prie Avdijivkos numušė karo lėktuvą. Preliminariais duomenimis, tai SU-25 atakos lėktuvas.

„Priešlėktuvinė raketa, kurią iš nešiojamojo komplekso paleido pasieniečiai, pataikė į oro taikinį. Priešo lėktuvas pasklido dūmuose, pradėjo mažinti aukštį ir dingo už horizonto“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25

Ukrainiečių pabėgėlių vaikams ugdyti darželiuose, mokyklose Vyriausybė papildomai skyrė 16,1 mln. eurų.

Šios lėšos taip pat bus panaudotos jų pavėžėjimui į mokyklą ir atgal. Pinigai skiriami susidariusiam poreikiui nuo rugsėjo iki metų pabaigos.

Švietimo, mokslo ir sporto duomenimis, šiuo metu registruota 12 tūkst. 145 iš Ukrainos atvykusių vaikų, iš jų 9 tūkst. 641 mokomas pagal bendrojo ugdymo programą, o 2 tūkst. 504 vaikai – pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Darželinukams vidutiniškai turi būti skiriama 160 eurų per mėnesį, o moksleiviams – 338 eurai per mėnesį.

Ministerija prognozuoja, kad iki metų galo Ukrainos pabėgėlių vaikų skaičius, kuriems teks eiti į mokyklą ar darželį, gali išaugti keliais tūkstančiais.

Nuo metų pradžios iki rugsėjo šių vaikų ugdymui skirta 34,2 mln. eurų.

Ukrainiečiai į Lietuvą ėmė vykti Rusijai pernai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį. Nuo tada atvyko apie 82 tūkst. žmonių, iš kurių – 26,5 tūkst. vaikų iki 18 metų. Vis tik dalis ukrainiečių vėliau paliko Lietuvą ir grįžo atgal arba išvyko į kitas šalis.

Rusija toliau puola Ukrainą iš visų pusių, o pasaulio dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus. Per pastarąsias tris savaites V.Putino kariuomenė surengė galingų puolimų, kurie davė tam tikrų rezultatų.

Kaip rašo žurnalas „Time“, Kyjivui tęsiasi sunkios savaitės. Už Ukrainą kovojantis buvęs britų kariškis Makeris Giffordas šį laikotarpį pavadino „tamsiais ir sunkiais laikais“.

Atsakydamas į Kyjivo vasaros puolimą, V.Putinas daugiau nei prieš mėnesį įsakė Rusijos kariuomenei pradėti vietinius kontrpuolimus keliuose taškuose palei 1 000 km ilgio frontą. Kremlius tikėjosi susigrąžinti iniciatyvą iki žiemos pradžios.

Rusija skyrė daugiau žmonių ir technikos kelioms smurtinėms atakoms Donbaso šiaurės rytuose, Kupjansko link, Donbaso pietryčiuose – Avdijivkoje ir Zaporižioje, į šiaurę nuo Tokmako, kad sustabdytų Ukrainos veržimąsi į pietus.

Atrodo, kad okupantai ruošiasi atakuoti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kaip ir pernai, rašo „Times“.

Naujasis „Bachmutas“

Ypač svarbus yra spalio 7 d. prasidėjęs Rusijos puolimas prieš Avdijivką. Rusai bando apsupti miestą, į jį atgabendami apie šešias brigadas, didelį kiekį lėktuvų ir artilerijos iš kitų dalinių ir bombarduodami dvi miestą laikančias ukrainiečių brigadas. Kol kas Ukrainos pajėgos įnirtingai gina Avdijivką, o rusai neįgyvendino apsupimo, nors bandymai tęsiasi.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Avdijivkos

„Avdijivka tampa naujuoju Bachmutu. Tik kad Bachmutas neturėjo tikros strateginės reikšmės. Tai buvo simbolis, kurį „Wagner“ samdiniai norėjo susikurti sau. Tačiau Avdijivka turi realią strateginę reikšmę: ji yra prie pagrindinio kelio į Donecko miestą, taip pat netoli oro uosto, taip pat prie šiaurinio miesto pakraščio“, – rašo leidinys.

Pažymima, kad dėl kelių sistemos Avdijivka yra vartai į Donbaso pietus. Ukrainiečiai, nepaisydami Rusijos spaudimo, jį laiko nuo praėjusių metų. Tai yra Kyjivo kelias į pergalę šiame sektoriuje.

Ukrainos prezidento administracijos nuotr./V.Zelenskis Avdijivkoje

„Jei dabar jie praras Avdijivką, bus užblokuoti pietuose, ir didžioji dalis to, ką jie pasiekė Donbase toliau į šiaurę, neturės jokios reikšmės“, – pažymima medžiagoje.

Avdijivkos gynybai buvo pasitelkta 1-oji Ukrainos tankų brigada ir dalis 47-osios mechanizuotosios brigados, kuri įnirtingai kovėsi Zaporižioje. Vyksta įnirtingi mūšiai dėl gamyklos Avdijivkos šiauriniame flange ir smėlio karjero Opytnoje kaime pietiniame flange kontrolės. Šios dvi pramoninės zonos iš tiesų yra labai svarbios.

Aklavietės rizika

„Nenuostabu, kad Kyjivas yra labai susirūpinęs. Pasak gandų, sklandančių tarp Ukrainos saugumo pareigūnų, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnyj tvirtina, kad Ukrainos puolimas jau beveik baigtas. Dabar Ukrainos gynybos pajėgos turi laikyti tai, ką turi, ir ruoštis operacijoms kitais metais.

Tačiau prezidentas V.Zelenskis su tuo nesutinka arba nenori to pripažinti, nes Vakarams susidaro įspūdis, kad jo karas dėl Ukrainos išlikimo, atrodo, pasiekė aklavietę. Jis žino, kad Vakarų kantrybę riboja jo maksimalistiniai reikalavimai, kad Ukrainai būtų grąžintos visos nuo 2014 m. Rusijos užgrobtos teritorijos. Kyjivas labai nusivylęs, kad vasaros puolime jis neparodė didesnės pažangos“, – rašoma leidinyje.

„Time“ pažymi, kad padėtis Ukrainoje yra „geresnė nei beviltiška“, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastaruosius išpuolius padarė didelių nuostolių Rusijos pajėgoms. Per dešimt dienų nuo spalio 10 d. vizualiai patvirtinti Rusijos nuostoliai Avdijivkoje siekė 109 vienetus technikos, įskaitant tankus, kovines mašinas ir pagalbinius dalinius. Tai daugiau nei vienos brigados techninis aprūpinimas. Per pastarąją savaitę Rusijos nuostoliai nesumažėjo – per dieną iš personalo buvo eliminuojama po kelis šimtus žmonių. Rusai tebevykdo „mėsos puolimo“ atakas.

VIDEO: Ukrainos gynėjai naikina rusų techniką prie Avdijivkos

Ukrainos gynėjai naikina rusų techniką prie Avdijivkos

Ukraina taip pat patiria didelių nuostolių į pietus nuo Orechovo Zaporižios srityje, kur bando prasiveržti į Tokmaką ir atverti kelią į pakrantę, padalydama Rusijos kariuomenę per pusę. Dabar tai atrodo mažai tikėtina, tačiau rusai panaudojo savo rezervus, kad išsilaikytų į šiaurę nuo Tokmako. Kyjivas galbūt vis dar tikisi, kad Rusijos gynyba užnugaryje pasirodys trapi, jei tik pavyks pralaužti daugiau priešakinių gynybos linijų.

Ukraina taip pat labai pasistūmėjo įveikdama Rusijos pajėgas užnugario zonose savo tiksliai valdomomis raketomis ir tolimojo nuotolio artilerija. Šių raketų naudojimas sukūrė sąlygas, apsunkinančias saugų Rusijos kariuomenės dislokavimą okupuotose teritorijose.

Krymui gresia pavojus

Ukrainiečiai neabejotinai tęs kovą, ypač kai lietingi orai virs šalčiu. Jei Kyjivui pavyks susidoroti su Rusijos spaudimu Donbase, tuomet artimiausias strateginis tikslas – patekti į Krymo ugnies kontrolės nustatymo zoną. Taip rusams taptų pernelyg pavojinga naudoti Krymą kaip karinę bazę. Be to, rusai bėgtų iš pusiasalio, nes jo teritorijoje dažnėtų sprogimai.

„Putinui būtų didelė nesėkmė matyti, kad jo Novorosijos pasididžiavimui iškilo tokia grėsmė. Turėdamas tik du siaurus sausumos kelius, jungiančius Krymą su likusia Ukrainos dalimi, ir vieną pažeidžiamą tiltą per Kerčės sąsiaurį, jungiantį jį su Rusija, Krymas taps savaip pažeidžiamas, jei ukrainiečiai prie jo gerokai priartės“, – rašoma medžiagoje.

Savo ruožtu Rusijos pajėgos po 20 mėnesių trukusio karo neabejotinai išmoko kai kurias taktinio lygmens pamokas. Jos geriau nei anksčiau derina savo pajėgas: daug efektyviau naudoja oro pajėgas ir atidžiau saugo savo logistiką. Tačiau operatyviniu lygmeniu Rusijos vyriausioji vadovybė vis dar vieną po kito perkelia dalinius į fronto liniją. Rusija neturi operatyvinio rezervo ir toliau siunčia į mūšį vos apmokytus karius, tikėdamasi, kad kai kurie iš jų išgyvens.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Reaguodamas į patirtus nuostolius, Kremlius deda dideles pastangas, kad Rusijos etninės mažumos vilkėtų uniformas ir ruoštųsi visavertei karo ekonomikai. Tačiau ši ekonomika lėtėja. Po staigaus gamybos augimo jos ginklų pramonė 2023 m. antrąjį ketvirtį pasiekė lėtėjimą dėl komponentų, darbuotojų ir įgūdžių trūkumo. Pasak gandų, net didžiausi gamintojai, tokie kaip Uralvagonzavodo tankų gamykla, Jungtinė lėktuvų korporacija ir Jungtinė variklių korporacija, 2023 m. kovo mėn. dirbo maždaug 70 % savo pajėgumų. Joms sunku išlaikyti trijų pamainų gamybos ciklą.

„Faktas yra tas, kad Rusija greičiausiai negalės surengti dar vieno visaverčio strateginio puolimo prieš Ukrainą bent iki 2025 m. pavasario – nebent iki to laiko Kyjivas nusileistų arba Ukrainos Vakarų sąjungininkai iš tikrųjų nutrauktų savo materialinę paramą“, – rašoma leidinyje.

Sunkiausias išbandymas

Dabar vyksta išsekimo karas, kokio Vakarų galybės nematė nuo praėjusio šimtmečio pasaulinių karų laikų. Tokiuose karuose galiausiai laimi ta pusė, kuri gali geriausiai sukurti savo pramonę ir pritaikyti jos gamybinį potencialą tiesiogiai mūšio lauke – nuo aukštųjų technologijų kibernetinių sistemų iki kulkų ir kovinių batų.

Rusai gali tai pasiekti. Ukrainiečiai gali kai ką iš to suteikti ir ateityje ruošiasi gaminti didelio našumo ginklus. Tačiau Ukraina gali prilygti Rusijai tik su Vakarų parama, ypač kitais metais, kai Rusija bus labai priklausoma nuo to, ką pavyks iškrapštyti iš Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos.

Vakarų lyderiai nori, kad Ukrainos pajėgos laimėtų mūšio lauke. Tačiau ši vasara rodo, kad tai vargu ar įvyks.

„Kyjivas bijo, kad tai, kas vyksta gamykloje ar smėlio karjere prie Avdijivkos, gali įtikinti Vakarų stebėtojus, jog prasidėjo nykimo karas. Jie bijo, kad Vakarų nervai neišlaikys ir 2024 m. taps sunkiausiu išbandymu Ukrainai“, – baigia leidinys.

Pasiskelbęs Baltarusijos prezidentu Aliaksandras Lukašenka pakvietė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną apsilankyti jo šalyje, praneša „RBC Ukraina“.

Pasak leidinio, A.Lukašenka perdavė V.Orbanui kvietimą per Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjártó, kuris neseniai lankėsi Minske.

Baltarusijos diktatorius teigė esąs pasirengęs „dialogui su Europos šalimis“ ir pakvietė V.Orbaną „aptarti rimtus klausimus“.

Vengrijos ministro pirmininko spaudos tarnybos vadovas Bertalanas Havasi sakė, kad V.Orbanas apsvarstys kvietimą grįžęs iš ES aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje.

Primename, kad spalio 17 d. V.Orbanas susitiko su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu Pekine vykusiame forume. Jie dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą palaikyti dvišalius ryšius karo prieš Ukrainą fone.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

Susitikimo metu V.Orbanas pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą „karine operacija“ ir paspaudė diktatoriui ranką.

Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą dėl V.Orbano ir V.Putino susitikimo. Jis taip pat sukėlė NATO narių susirūpinimą dėl saugumo.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas sakė, kad laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose rusai verčia ukrainiečių vaikus stoti į jų propagandines organizacijas, rašo UNIAN.

Per teletiltą jis pabrėžė, kad viena iš kategorijų, kurią priešas labiausiai stengiasi paveikti, yra vaikai. Net ikimokyklinio amžiaus vaikai nepaliekami ramybėje.

„Jei anksčiau kalbėjome apie 6–7 organizacijas, prie kurių priešas verčia jungtis vaikus, tai šiandien tokių organizacijų jau yra 10. Pradedant nuo mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus, kai priešas paleido organizaciją „Ereliai“, – sakė I.Fiodorovas.

Meras pabrėžė, kad okupantai bando didinti terorą darydami spaudimą. Pasak jo, prieita net iki to, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos darbuotojai ateina į užgrobtas mokyklas ir tikrina, ar visi įstojo į propagandines organizacijas.

„Jei ne visi prisijungia, jie kalbasi su tėvais ir grasina atimti iš jų tėvystės teises. Taigi, informacijos vakuumas, padidėjęs spaudimas – būtent tai dabar daro priešas“, – sakė meras.

Rusijos pajėgos per naktį virš Juodosios jūros ir Krymo pusiasalio numušė 36 Ukrainos dronus, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija.

„Spalio 29-osios naktį buvo nutrauktas Kyjivo režimo bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį panaudojant dronus prieš Rusijos Federacijos teritorijoje esančius objektus“, – „Telegram“ pranešė ministerija.

„Oro gynybos sistemos sunaikino 36 Ukrainos bepiločius orlaivius virš Juodosios jūros ir šiaurės vakarinės Krymo pusiasalio dalies“, – pridūrė ji.

Ukrainos valdžios institucijos nesureagavo.

Nuo birželio, kai Kyjivas pradėjo kontrpuolimą, padaugėjo Ukrainos išpuolių Rusijos teritorijoje.

2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas, kuris yra rusų Juodosios jūros laivyno bazė ir svarbus Ukrainos pietines ir rytines teritorijas okupavusių Rusijos pajėgų aprūpinimo kelias, yra nuolatinis taikinys.

Rusijos kariai naudoja naują dronų kamikadzių „Lancet“ versiją, kuri gali savarankiškai identifikuoti taikinius, savo kasdienėje apžvalgoje praneša JAV Karo tyrimų institutas (ISW).

Spalio 21 d. rusai pradėjo naudoti naują kamikadzių droną „Izdelije-53“. Teigiama, kad šis dronas turi automatinę taikinių nustatymo sistemą, kuri gali atskirti taikinių tipus ir padidinti sėkmingo smūgio tikimybę.

Dronas „Izdeliye-53“ dar nėra plačiai naudojamas, tačiau Rusijos kariuomenė šiuo metu bando dronus, skirtus masiniams sinchronizuotiems smūgiams.

Dronų „Izdeliye-53“ naudingoji apkrova yra nuo trijų iki penkių kilogramų. To nepakanka, kad būtų padaryta didelė žala svarbiems kariniams objektams.

Primename, kad spalio 24 d. ISW pranešė, jog Rusijos pajėgos neseniai per bepiločių orlaivių smūgį Kyjivo regione panaudojo naujus bepiločius orlaivius „Italmas“ (taip pat žinomus kaip „Izdeliye-54“). Ukrainiečiai juos dėl skleidžiamo garso praminė „vejapjovėmis“.

Amerikos karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, panašu, kad „Wagner“ grupės samdinių likučiai kovoja Avdijivkos kryptimi, pavaldūs Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamoms formuotėms.

Rusijos karinis korespondentas spalio 25 d. paskelbė interviu su Avdijivkos kryptį aptarnaujančio Rusijos atskirojo gvardijos specialiosios paskirties bataliono „Arbat“ vadu, kuris teigė, kad bataliono „Arbat“ dalinį beveik visą sudaro buvę „Wagner“ kariai.

Vadas teigė, kad Avdijivkos kryptis yra bataliono „Arbat“ „pagrindinė kryptis“, nes padalinys priklauso „Donbaso divizijai „Dikaja“ ir brigadai „Pjatnaška“ – Donecko liaudies respublikos (DLR) formuotei, atsakingai už Donecko miesto gynybą. Vadas pažymėjo, kad „Wagner“ personalą turintis padalinys prireikus siunčia dronų operatorius, elektroninės kovos (EW) specialistus ir kitus kovotojus į kitus padalinius skirtinguose fronto sektoriuose.

Korespondentas taip pat nurodė, kad batalionas „Arbat“ yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl tikėtina, kad brigadą sudaro buvę „Wagner“ darbuotojai, kurie po „Wagner“ finansininko Jevgenijaus Prigožino sukilimo ir arba jo mirties pasirašė karines sutartis tiesiogiai su Rusijos URM.

Spalio 25 d. Ukrainos karinis stebėtojas taip pat pareiškė, kad „Wagner“ grupės likučiai kovoja netoli Avdijivkos. Ukrainos ir Rusijos šaltiniai anksčiau teigė, kad nedidelės buvusių „Wagner“ karių grupės, galbūt priklausančios Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamoms formuotėms, yra dislokuotos Bachmuto rajone.

Pasak analitikų, kol kas per anksti spręsti, kokį vaidmenį buvę „Wagner“ kariai gali atlikti Rusijos puolimo operacijose prieš Avdijivką. „Arbat“ bataliono vadas pažymėjo, kad bataliono padėtis fronto linijoje yra „gera, bet ne puiki“ dėl didelių personalo nuostolių netoli Avdijivkos, tačiau Ukrainos kariniai stebėtojai išreiškė susirūpinimą dėl besitęsiančių Rusijos operacijų Avdijivkos kryptimi.

Pasak analitikų, taip pat nemažai buvusių privačios „Wagner“ karinės samdinių grupės kovotojų, kuri po lyderių mirties prarado jėgas ir įtaką, perėjo į Rusijos gvardijos specialiųjų pajėgų „Achmat“ čečėnų dalinius.

Remiantis Amerikos karo studijų instituto (ISW) pranešimu, jie prisijungė prie įvairių būrių ir veikia keliuose nenurodytuose fronto sektoriuose Ukrainoje. 

Atitinkamą informaciją patvirtino specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas. Pasak jo, buvę vagneriečiai esą „visada labai pagarbiai kalbėjo apie Achmatą“. Taip jis tikriausiai bandė nutildyti diskusijas apie galimą įtampą tarp „Wagner“ ir čečėnų pajėgų po jų buvusio vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo ginčo. 

Pasak ISW analitikų, „Wagner“ pajėgos įvairiuose fronto sektoriuose buvo suskaidytos tarp Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos gvardijos čečėnų dalinių. Mažai tikėtina, kad jos atsikurs kaip veiksminga karinė organizacija.

Kaip pažymėta, taip yra dėl to, kad trūksta jėgos, kurią „Wagner“ sėmėsi iš vieningos organizacijos, turinčios aiškų ir nuoseklų vadovavimą. Tačiau įmanoma, kad tam tikromis aplinkybėmis buvę samdiniai gali šiek tiek padidinti dalinių, kuriems jie priklauso, taktinius pajėgumus.